![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/03\/Kahn_Pastatyti-liberalizma_Virselis-1p-342x500.jpg\")
Puikiai i\u0161manantis kult\u016bros studijas, teologijos ir antropologijos disciplinas teis\u0117s filosofijos atstovas Kahnas pagr\u012fstai kritikuoja \u0161iuolaikin\u0119 liberalizmo filosofij\u0105, jos neatmesdamas, neneigdamas, ta\u010diau \u201epastatydamas \u012f viet\u0105\u201c. Knyga atskleid\u017eia tai, k\u0105 liberalizmas ignoruoja; vien \u0161ios teorijos nepakanka moderniojo politinio patyrimo visumai paai\u0161kinti, o politika netur\u0117t\u0173 b\u016bti suvesta tik \u012f \u017emogaus teises, racionali\u0105 diskusij\u0105 ir ekonomik\u0105.<\/p>\n
Knygoje skelbiamame straipsnyje dr. Simas \u010celutka pabr\u0117\u017eia: \u201eKahnas neneigia liberalizmo princip\u0173 reik\u0161m\u0117s ir teis\u0117tos vietos moderniojoje politikoje. Ir teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117, ir \u017emogaus teis\u0117s turi savo viet\u0105 tiek JAV, tiek bet kurios kitos Vakar\u0173 valstyb\u0117s gyvenime. Ta\u010diau jis nori parodyti, kad \u0161alia teis\u0117s mes visada turime matyti pasiaukojim\u0105, \u0161alia teisingumo \u00a0\u2013 meil\u0119, \u0161alia teismo ar parlamento\u00a0\u2013 kariuomen\u0119 ir partizanus. Kahnas siekia i\u0161pl\u0117sti m\u016bs\u0173 m\u0105stymo apie politik\u0105 horizontus ir parodyti, kad mus supan\u010dioje politin\u0117je tikrov\u0117je yra daugyb\u0117 svarbi\u0173 patyrimo s\u0105lyg\u0173 ir strukt\u016br\u0173, kurios yra nepagr\u012fstai ignoruojamos liberalizmo politin\u0117se teorijose. Lietuvi\u0173 skaitytojams, svarstantiems apie egzistencinius pasirinkimus galimos Rusijos agresijos akivaizdoje, Kahno knyga neabejotinai atvers nauj\u0105 perspektyv\u0105 ir galimyb\u0119 \u0161vie\u017eiai perm\u0105styti svarbiausius mus, kaip pilie\u010dius, lie\u010dian\u010dius klausimus\u201c.<\/p>\n
Liberalizm\u0105 \u012f \u201eviet\u0105 pasta\u010diusi\u201c knyga \u017eadina gilumin\u012f jausm\u0105 ir sufleruoja atsakym\u0105, kod\u0117l individas netur\u0117t\u0173 apsibr\u0117\u017eti vien savo tiksl\u0173 ir poreiki\u0173 rate ir gyventi tik sau. Kai visi keliai nuveda \u012f aik\u0161t\u0119, kurioje vie\u0161patauja vien \u017emogaus teis\u0117s, racionalios formuluot\u0117s ir nuoga nauda gr\u012fsti ekonominiai veiksniai, u\u017emir\u0161tamas kelias \u012f pasiaukojim\u0105, meil\u0119, vali\u0105 ir tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n
Knygos leidim\u0105 r\u0117m\u0117 Lietuvos kult\u016bros taryba<\/p>\n
<\/p>\n
\n
<\/p>\n
I\u0161trauka i\u0161 Paulo W.\u00a0Kahno knygos \u201ePastatyti liberalizm\u0105 \u012f viet\u0105\u201c<\/em><\/p>\n PORNOGRAFIJA IR ROMANTIKA<\/p>\n Pasirinkus prasm\u0117s prieig\u0105, konflikto d\u0117l k\u016bno negalima suprasti taip, kaip suprato Arendt ir \u0161iuolaikinis liberalizmas, t. y. suprie\u0161inant vie\u0161\u0105j\u012f ir asmenin\u012f gyvenim\u0105. Toks konfliktas grei\u010diau kyla tarp meil\u0117s, i\u0161 vienos pus\u0117s, ir pornografijos, i\u0161 kitos. Pornografij\u0105 valstyb\u0117 smerkia, bet kartu tai\u00a0\u2013 valstyb\u0117je klestinti praktika. Ji gali b\u016bti teisi\u0161kai toleruojama, ta\u010diau bendras po\u017ei\u016bris \u012f \u0161i\u0105 veikl\u0105 smerkiamas. Net liberalai, teisi\u0161kai ginantys pornografij\u0105, moral\u0117s, politikos ar etikos po\u017ei\u016briu jos nepateisina. J\u0173 gynyba veikiau skirta i\u0161vengti pavojui, galin\u010diam kilti d\u0117l valstyb\u0117s slopinamos bet kokios i\u0161rai\u0161kos laisv\u0117s, bet nenukreipta \u012f pornografijos turin\u012f.<\/p>\n Ta\u010diau, susid\u016br\u0119 su klestin\u010dia praktika, klystume j\u0105 pirmiausia apib\u016bdindami kaip nes\u0117kmingos slopinimo taktikos rezultat\u0105\u00a0\u2013 tarsi pornografija ka\u017ekaip ima ir prasmunka pro m\u016bs\u0173 politin\u0117s kontrol\u0117s, moralinio ugdymo ir socialini\u0173 reform\u0173 galimybi\u0173 siet\u0105. Tenka pripa\u017einti, jog pagrindiniai pornografijos vartotojai n\u0117ra i\u0161 visuomen\u0117s pakra\u0161\u010di\u0173. Socialiniai rei\u0161kiniai, liudijantys, kokiais pavidalais egzistuoja pornografin\u0117 vaizduot\u0117, n\u0117ra sociopato praktikos: tai pla\u010diai prieinama kasdien\u0117 pornografin\u0117 med\u017eiaga, kurios galima \u012fsigyti vaizdo nuomos punktuose, vaistin\u0117se, vis da\u017eniau\u00a0\u2013 per televizij\u0105. \u0160ios med\u017eiagos vartotojai yra tie patys \u017emon\u0117s, kurie kitu atveju palaiko \u012fprastas \u0161eiminio seksualumo formas. Suprantama, kiekvienas socialinis darinys, sykiu ir pornografija, gali patekti ir \u012f sociopat\u0173 (nuo vaik\u0173 tvirkintoj\u0173 iki mizoginist\u0173 ir net \u017eudik\u0173) rankas. Bet paprastam pilie\u010diui pornografijoje svarbu ne nusikalstamai tenkinti geism\u0105, bet siekti laisv\u0117s. Taip suprantama laisv\u0117, o ne hipotetiniai, su nusikaltimu besiribojantys pornografijos padariniai, yra pagrindinis politin\u0117s bendrijos ir pornografijos prie\u0161prie\u0161os \u0161altinis. Pornografija meta i\u0161\u0161\u016bk\u012f valstyb\u0117s pretenzijoms \u012f k\u016bn\u0105, kurios pirmiausia ir da\u017eniausia pasirei\u0161kia per \u0161eim\u0105. Mesdama tok\u012f i\u0161\u0161\u016bk\u012f, pornografija veikia toje pa\u010dioje plotm\u0117je, kur skleid\u017eiasi ir romantika.<\/p>\n Pornografija visada yra demonstravimo forma. Tai\u00a0\u2013 ne gyvenimo b\u016bdas, o savoti\u0161kas ritualizuotas, performatyvus seksualumas. Ir ne vien d\u0117l pramog\u0173 formos. Ko gero, tradicinis pornografinis siu\u017eetas skirtas s\u0105monei formuoti. Siu\u017eetas sukasi apie pagrindinio veik\u0117jo seksualinio s\u0105moningumo pabudim\u0105. Persona\u017eo transformacija atliepia \u017ei\u016brov\u0173, kurie steb\u0117dami seksualin\u012f veiksm\u0105 turi patirti t\u0105 pat\u012f pabudim\u0105, transformacij\u0105. Kadangi bet kokia seksualin\u0117 veikla jau apima vojerizmo element\u0105, skirtumas tarp aktoriaus ir \u017ei\u016brovo daugeliu lygmen\u0173 nutylimas. Suvaidindamas atbundan\u010di\u0105 savimon\u0119, atlik\u0117jas vienu metu atstovauja ir auditorijai, t. y. steb\u0117tojui.<\/p>\n Kad suprastume, kaip formuojasi performanse lemtingai svarbi pornografin\u0117 vaizduot\u0117, turime prad\u0117ti nuo to, ko \u0161iame pasirodyme n\u0117ra. Pornografija yra pasitik\u0117jimo savimi per savoti\u0161k\u0105 stok\u0105 vaizdavimas. Pirma did\u017eioji stoka yra vaikai. Neturiu galvoje vaik\u0173 pornografijos. Kalbu apie juos kaip \u012fprast\u0105 \u017emogaus seksualumo pasekm\u0119. Pornografija prasideda seks\u0105 atskiriant nuo gimin\u0117s t\u0119simo, seksualum\u0105\u00a0\u2013 nuo reprodukcijos. Antra, \u010dia nesama valstyb\u0117s. Pornografinis pasakojimas\u00a0\u2013 tarsi moralit\u0117, kurioje valstyb\u0117s vaidmens n\u0117ra. Politika, jeigu ir pasirodo, tai tik tam, kad pareik\u0161t\u0173, jog politikus irgi labai vilioja pornografija, net jei jis ar ji vie\u0161ai su ja kovoja. Tre\u010dia, \u010dia nesama ekonominio darbo. Be jo n\u0117ra ir klasini\u0173 skirtum\u0173. Pornografinis subjektas neapibr\u0117\u017eiamas nei darbu, nei profesija, nei politine priklausomybe. Pornografija pateikia mums k\u016bn\u0105, atskirt\u0105 nuo \u0161eimos, valstyb\u0117s ir rinkos. Jei paklaustume, kas valdo pornografin\u012f k\u016bn\u0105, gal\u0117tume atsakyti, kad individas. Tad \u0161iam performansui b\u016bdingas siu\u017eetas pateikia subjekt\u0105, kuris parei\u0161kia pretenzij\u0105 valdyti savo k\u016bn\u0105, nubraukdamas \u012fprast\u0173 institucionalizuotos vald\u017eios\u00a0\u2013 \u0161eimos, vyriausyb\u0117s ir rinkos\u00a0\u2013 pretenzijas. \u0160is sav\u0119s \u201eu\u017evaldymo\u201c, pasitik\u0117jimo savimi atgavimo aktas pristatomas kaip sav\u0119s atradimas tokiu b\u016bdu, kai subjekto tiesa randama k\u016bno potyryje.<\/p>\n Pornografija yra seksualumo forma, atpl\u0117\u0161ta nuo \u012fprast\u0173, generatyvini\u0173 k\u016bno ypatum\u0173. Pornografinis aktas nekuria atei\u010diai: nei vaik\u0173, nei diskurso, nei ilgalaiki\u0173 santyki\u0173 su kitu asmeniu, nei nauding\u0173 produkt\u0173. Jam b\u016bdinga tri\u016bso stoka abiem biblin\u0117mis prasm\u0117mis. Jis epizodinis; neegzistuoja nei kaip istorin\u0117 atmintis, nei kaip pretenzija \u012f ateit\u012f. Vienintel\u0117 laikinoji jo s\u0105lyga yra dabartis. Kadangi pornografija yra seksualumas be vaik\u0173, tad sykiu tai seksas, i\u0161laisvintas nuo valstyb\u0117s reikalavim\u0173 k\u016bnui. Seksas be vaik\u0173 yra seksas, atskirtas tiek nuo politin\u0117s laiko konstrukcijos, tiek nuo \u0161eimos ekonomikos, u\u017etikrinan\u010dios saugi\u0105 ateit\u012f. Pornografinis \u012fvykis vyksta akimirksniu. N\u0117ra simbolin\u0117s pornografinio momento t\u0105sos per kito\u00a0\u2013 vaiko\u00a0\u2013 reprezentacij\u0105. \u0160is \u012fvykis n\u0117ra simbolinis sud\u0117tingesnio, t\u0119stinio dviej\u0173 asmen\u0173 \u012fsipareigojimo bendram gyvenimui atskaitos ta\u0161kas. Tai radikalaus laisv\u0117s reikalavimo i\u0161rai\u0161ka.<\/p>\n Jei istorija suprantama kaip galios organizavimas pa\u017e\u012fstamomis \u0161eimos, politin\u0117s ir ekonomin\u0117s institucij\u0173 formomis, tuomet pornografija yra atsakas \u012f istorijos na\u0161tas. Pornografija \u012fk\u016bnija istorinio galios pob\u016bd\u017eio paneigim\u0105. Galiausiai ji neigia tai, kas atrodo lyg m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 baigtinumas. Pornografija nepaiso sen\u0117jimo: pornografijai \u017emogus per senas neb\u016bna. Kadangi ji pripa\u017e\u012fsta mirt\u012f, tai ribinis rei\u0161kinys. Tai savoti\u0161ka mirties galios parodija, nes pornografin\u0117 akimirka apima ir mirt\u012f primenan\u010di\u0105 patirt\u012f. Perkeltine prasme tai jau seniai i\u0161reik\u0161ta tapatinant orgazm\u0105 su mirtimi. \u0160i metafora\u00a0\u2013 prie\u0161ingyb\u0117 tiek lytiniams santykiams kaip savoti\u0161kam pa\u017einimui, tiek seksualinei veiklai kaip tri\u016bsui. Kaip jau tvirtinau, tri\u016bsas ir pa\u017einimas yra sudedamieji galios elementai, o galia visuomet generuoja bendruomen\u0119. Ir\u00a0\u2013 eroti\u0161ka mirtis n\u0117ra mirtis pasiaukojant. Ties\u0105 sakant, kaip tik prie\u0161ingai\u00a0\u2013 simbolin\u0117s k\u016bno prigimties neigimu tai yra savoti\u0161ka antiauka. Pornografijoje sutampa k\u016bnas ir jo prasm\u0117. K\u016bnas kaip id\u0117jos simbolis nebe\u012f\u017evelgiamas.<\/p>\n Pornografija tampa tiek papras\u010diausia, tiek patraukliausia pab\u0117gimo forma nuo istorijos na\u0161tos. Ji patiriama \u012fvairiai: psichologi\u0161kai (kaip mirties baim\u0117), socialiai (\u012fsipareigojimas \u0161eimai); ekonomi\u0161kai\u00a0\u2013 kaip darbas gamyboje; politi\u0161kai (valstyb\u0117s raginimas aukotis). Pornografija neigia \u0161i\u0105 na\u0161t\u0105, atmesdama bet kok\u012f mirties pripa\u017einim\u0105, kartu ir \u0161eimos, rinkos bei valstyb\u0117s institucijas, kurios \u012fprastai padeda sutelkti galias kovai su mirtimi. Kitaip nei teigia kai kurie jos oponentai, pornografija yra ne tiek galios kitiems forma, kiek reakcija \u012f absoliut\u0173 individo patiriam\u0105 bej\u0117gi\u0161kum\u0105. Daugelis \u017emoni\u0173, tiek vyr\u0173, tiek moter\u0173, gali\u0105 patiria ne kaip tai, k\u0105 jie turi, o kaip tai, ko jie stokoja. Jie atsiduria mil\u017eini\u0161kose ir, regis, nepakei\u010diamose vald\u017eios strukt\u016brose\u00a0\u2013 politin\u0117se, ekonomin\u0117se, \u0161eimin\u0117se ir religin\u0117se. \u012egalinimas neatsiejamas nuo darbo na\u0161tos.<\/p>\n Pornografija si\u016blo giliai antivalstybin\u0119 prasm\u0119, tiesiogiai gin\u010dijan\u010di\u0105 valstyb\u0117s pretenzijas \u012f individo k\u016bn\u0105. Pornografinis k\u016bno vaizdavimas laiko k\u016bn\u0105 unikalia individo nuosavybe. Pornografin\u0117s alternatyvios socialin\u0117s tvarkos principas\u00a0\u2013 antipolitika, kuri, kaip ir \u012fprasta politika, grind\u017eiama k\u016bnu. Ta\u010diau, kitaip nei politinis, pornografinis k\u016bnas simboli\u0161kai nesiekia nei praeities, nei ateities. Tai n\u0117ra grandis grandin\u0117je, jungian\u010dioje praeit\u012f ir ateit\u012f. Pornografijos antipolitika neigia istorijos poreik\u012f ar dom\u0117jim\u0105si ja. Ateit\u012f ji regi tik kaip begalines galimybes toliau t\u0119sti t\u0105 pa\u010di\u0105 pornografini\u0173 akimirk\u0173 sek\u0105. Pornografinis sociumas\u00a0\u2013 pasaulis, kuriame individai bendrauja tarpusavyje kaip k\u016bn\u0173, kurie vienas kitam yra pasitenkinimo \u0161altinis, savininkai.<\/p>\n Tai k\u016bno atsi\u0117mimas i\u0161 \u012fprastos b\u016bsenos, kurioje jis yra sud\u0117tingas anapus jo rib\u0173 esan\u010di\u0173 reik\u0161mi\u0173 \u017eenklintojas. Mes save matome kaip pilie\u010dius, t\u0117vus, vaikus ar darbo pasidalinimo kompleksin\u0117je ekonomikoje dalyvius. Mes ai\u0161kiname, kas esame, rodydami \u012f \u0161ias prasm\u0117s strukt\u016bras, kurios atsiranda k\u016bne ir per j\u012f. Tiek pilietis karys, tiek \u0161eimos matrona k\u016bnui teikia prasm\u0117s jo funkcija i\u0161pl\u0117stin\u0117je politin\u0117je ir laikinoje tvarkoje. Pornografija prie\u0161inasi visoms \u012fprastoms galios plotm\u0117ms, kuriose fig\u016bruoja k\u016bnas. Ji skelbia k\u016bn\u0105 savo prasmi\u0173 centru, visi\u0161kai nepriklausomu nuo politin\u0117s galios tvarkos. Pornografija naudojasi naujo gimimo ir naujo k\u016bno vaizdiniais. Ta\u010diau atrastas naujumas lieka grie\u017etai fizinio k\u016bno ribose. Arendt toks pos\u016bkis tegal\u0117jo liudyti grimzdim\u0105 \u012f b\u016btinyb\u0117s srit\u012f, ta\u010diau tai yra laisv\u0117s reikalavimas pa\u010dia ekstremaliausia forma. Tad ko steb\u0117tis, kad pornografija siejama su politine revoliucija . Politiniam liberalizmui pornografija grasina ne ma\u017eiau nei kuriai kitai politinei s\u0105rangai, nes politika bet kokia forma yra pornografin\u0117s vaizduot\u0117s taikinys.<\/p>\n Simboli\u0161kumo panaikinimas pornografijoje pasirei\u0161kia kalbos nereik\u0161mingumu pornografiniam vaizdavimui. Pavyzd\u017eiui, galima \u012fsivaizduoti pornografin\u012f film\u0105, kuriame protagonistai nemoka vienas kito kalbos, jie nebendrauja, yra tik aktas. Nereikia kalbos, nes taip parei\u0161kiama, kad k\u016bnas gali tur\u0117ti savo reik\u0161mi\u0173. Jam nereikia reik\u0161ti ka\u017eko u\u017e savo paties rib\u0173. Suprantama, j\u012f, kaip tok\u012f, galima \u012fsivaizduoti tiek kaip neigim\u0105, tiek kaip patvirtinim\u0105. N\u0117ra tokio \u201edaikto savyje\u201c kaip grynoji sekso prigimtis. Pornografija yra polingvistinis fenomenas, ne gr\u012f\u017eimas prie ikikalbin\u0117s prigimties. I\u0161sekusi pornografin\u0117 vaizduot\u0117 gali pasireik\u0161ti suvokimu, jog vaizduojamas smurtas. Tad tai ir mato pornografijos kritikai.<\/p>\n Kadangi prasm\u0117 subyra \u012f veiksm\u0105, mes i\u0161 esm\u0117s esame pornografijos vojeristai. Mes ne\u012fsitraukiame \u012f j\u0105 kaip \u012f dialog\u0105, liekame steb\u0117ti tarytum nebyliai. Jei i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kalb\u0117tume apie pornografij\u0105 kaip laisv\u0117s form\u0105, ji savaime virst\u0173 dar vienu politiniu jud\u0117jimu, kuriam taikomos tokios pat istorin\u0117s s\u0105lygos, kaip ir kiekvienai kitai politikos formai. Negalime pasitelkti kalbos, kad per\u017eengtume anapus kalbos. Kai kurie kritikai nerimauja, kad pornografija skatina toki\u0105 veikl\u0105 kaip prievartavimas. Nesvarbu, ar tai teisinga vertinant pornografij\u0105 kaip sociologin\u012f rei\u0161kin\u012f, ta\u010diau tokia kritika nepagauna ontologin\u0117s \u0161io rei\u0161kinio strukt\u016bros ir gilaus patrauklumo eiliniam pilie\u010diui, ne sociopatui. Pornografijos esm\u0117\u00a0\u2013 neigti veiksm\u0105: vaizdavimas \u012fsmunka \u012f vaizduojam\u0105, matymas tampa patirtimi.<\/p>\n Pornografija yra laisv\u0117s fantazija ir d\u0117l to j\u0105 reikia lyginti ne tik su istorijos pakoreguotomis k\u016bno interpretacijomis, bet ir su kita itin galinga laisv\u0117s nuo k\u016bno fantazija, gyvuojan\u010dia Vakaruose: asketizmo tradicija krik\u0161\u010dionyb\u0117je. M\u016bs\u0173 vaizduot\u0117\u00a0\u2013 tiek pramanyta, tiek paversta tikrove\u00a0\u2013 u\u017efiksuoja daugyb\u0119 atvej\u0173, kai \u0161ios fantazijos sutampa. Pavyzd\u017eiui, mes atpa\u017e\u012fstame pornografin\u0117s vaizduot\u0117s aprai\u0161kas krik\u0161\u010dioni\u0161kojo asketo saviplakos akte; dail\u0117je toks sutapimas matyti Hieronymo Boscho paveiksluose ir kt. Foucault parod\u0117 mums slopinimo ir seksualin\u0117s tapatyb\u0117s ry\u0161\u012f karalien\u0117s Viktorijos laikais, tas pats b\u016bdinga ir pla\u010diau apr\u0117pian\u010diam krik\u0161\u010dioni\u0161kos moral\u0117s, atsisakan\u010dios seksualumo, ir pornografijos ry\u0161iui. Krik\u0161\u010dioni\u0173 asket\u0173 atsitraukimas nuo \u012fprast\u0173 m\u016bs\u0173 \u012fsipareigojim\u0173\u00a0\u2013 \u0161eimos, bendruomen\u0117s ir politikos\u00a0\u2013 visuomet kelia gr\u0117sm\u0119, kad jie gali pasinerti \u012f pornografij\u0105. Jos gr\u0117sm\u0117 liudija, kad nuo transcendentinio dievo visai netoli iki jo mirties. Ar, gal der\u0117t\u0173 pasakyti, jog Dionizas ne taip jau toli nuo krik\u0161\u010dioni\u0173 Dievo? Teiginys, kad k\u016bnas yra visi\u0161kas niekas, lengvai tampa teiginiu, kad ir yra tik k\u016bnas. Prie\u0161 juos abu kaip prie\u0161tara i\u0161kyla meil\u0117s ir (ar) galios konstrukcija kaip k\u016bne ir per k\u016bn\u0105 patiriama prasm\u0117.<\/p>\n Pornografija yra nuo religijos atskirta ekstaz\u0117s akimirka. Ji sutampa su antipolitine hierofantine tradicija. \u0160ventumas irgi gali i\u0161stumti \u012fprastas kalbos formas. Abiem atvejais mes tampame be\u017ead\u017eiai, netek\u0119 net pa\u010dios papras\u010diausios kalbos formos\u00a0\u2013 savo pa\u010di\u0173 vardo. Kitame am\u017eiuje ir kitoje kult\u016broje tai b\u016bt\u0173 dvasin\u0117s ekstaz\u0117s ir visi\u0161ko susitapatinimo su visatos vienove momentas\u00a0\u2013 Freudo kosminio vienumo jausmas. Netur\u0117tume steb\u0117tis, kad religin\u0117s transcendencijos galimyb\u0117ms ma\u017e\u0117jant, pornografinis momentas ima sutapti su ta vieta, kur i\u0161kyla antivalstybin\u0117s laisv\u0117s vizijos v\u0117liava. Tokio id\u0117j\u0173 vystymosi \u012fasmeninimas buvo Michelio Foucault gyvenimas ir jo puosel\u0117tas \u012fvaizdis. Esmin\u0117 \u0161io \u012fvaizd\u017eio dalis buvo liberali\u0173 institucij\u0173 kaip galios strukt\u016br\u0173 kritika, nes jos i\u0161 tikr\u0173j\u0173 paneigia asmens laisv\u0119, t. y. pa\u010di\u0105 autonomijos, kuria grind\u017eiamas liberalizmas, vert\u0119. Ta\u010diau per\u017eengdami jo negatyvi\u0105, superliberali\u0105 liberalizmo kritik\u0105 ir ie\u0161kodami teigiamo laisv\u0117s apra\u0161ymo, pamatysime pos\u016bk\u012f \u012f k\u016bn\u0105, regim\u0105 per pornografin\u0117s vaizduot\u0117s prizm\u0119.<\/p>\n Pornografij\u0105 laikome tam tikra pramoga, ta\u010diau tai mirtinai rimta pramoga. Tai mirties, svarstym\u0173 apie valstyb\u0119, \u0161eim\u0105, istorij\u0105, rinkas ir netgi kalb\u0105 neigimas. Pornografinio momento centre\u00a0\u2013 i\u0161nykusios atsakomyb\u0117s, kuri t\u0119siasi u\u017e \u0161ios akimirkos rib\u0173, regimyb\u0117. Atsakomyb\u0117 yra kito reikalavim\u0173 pripa\u017einimas. Pornografinei vaizduotei tai atrodo lyg sav\u0119s sumenkinimas. Eti\u0161kai suprantame kaip amoralum\u0105, politi\u0161kai\u00a0\u2013 kaip revoliucijos gr\u0117sm\u0119. Populiariojoje politin\u0117je kult\u016broje \u0161is susitikimas pasirei\u0161k\u0117 sujungiant \u201elaisv\u0105 meil\u0119\u201c ir praeito am\u017eiaus septintojo de\u0161imtme\u010dio kontrakult\u016bros antivalstybin\u0119 vizij\u0105.<\/p>\n Gilesne prasme tai, kas pornografi\u0161ka, sykiu ir epifani\u0161ka. \u012e pornografijos pasaul\u012f mes \u012f\u017eengiame ne ilgiau nei \u012f nuolatinio \u0161ventumo akivaizd\u0105. Paskui mus nei\u0161vengiamai \u012ftraukia atgal \u0161ventvagi\u0161kas kalbos, \u0161eimos, rink\u0173 ir politikos pasaulis. M\u016bs\u0173 pasaulis turi ir istorij\u0105, ir tam tikr\u0105 \u012fsipareigojim\u0105 atei\u010diai. Savo k\u016bnuose, i\u0161oriniuose ir vidiniuose, ne\u0161iojame sud\u0117tingas \u0161io pasaulio reprezentacines prasmes. \u0160v. Paulius kalb\u0117jo apie tikr\u0105j\u012f apipjaustym\u0105 kaip apie \u017eenkl\u0105 ant \u0161irdies. Mes visi ne\u0161iojame t\u0105 \u017eenkl\u0105, j\u012f suprat\u0119, suprantame ir save. Ta\u010diau negalime paneigti, kad, meilei \u017elugus, atsakomyb\u0117s pretenzijas patiriame kaip paklusim\u0105 galiai. Be meil\u0117s gyvenimas, susided\u0105s vien i\u0161 atsakomybi\u0173, gali \u012fgauti savoti\u0161kos nevilties, nes prarandame savojo \u201ea\u0161\u201c centr\u0105 ir tai, kas jam svarbiausia.<\/p>\n B\u016btinos antivalstybin\u0117s laisv\u0117s vaizdavimo s\u0105lygos paai\u0161kina ir kit\u0105 bendr\u0105 pornografijos bruo\u017e\u0105: pornografinio pasakojimo centre kaip pagrindin\u0117 veik\u0117ja da\u017enai b\u016bna moteris. Pornografija gali b\u016bti i\u0161 esm\u0117s vyri\u0161kas rei\u0161kinys, ta\u010diau istorija, kuri\u0105 pornografijoje pasakoja vyrai, sykiu yra ir apie moter\u0173 lygyb\u0119: ne lygyb\u0119 \u012fprastose galios institucijose, o lyg\u0173 geb\u0117jim\u0105 per\u017eengti \u0161ias vald\u017eios formas. Vyrai negali patirti laisv\u0117s paneigdami valstyb\u0119 ir \u0161eim\u0105, jeigu tai atrodo kaip tiesioginis neatsakingumas. Tarp laisv\u0117s ir neatsakingumo visuomet vyks savivokos m\u016b\u0161is. Jei \u0161eima suvokiama kaip kontrargumentas, nei\u0161vengiamai kyla moralinio nusi\u017eengimo jausmas. \u0160ioje laisv\u0117s fantazijoje moterys turi atrodyti kaip lygios, \u012fsitraukusios \u012f tok\u012f pat\u012f sav\u0119s atradim\u0105 kaip vyrai. \u017dinoma, tai gali b\u016bti vyri\u0161ka fantazija, kad pornografinio vaizdavimo antipolitikoje moterys randa t\u0105 pa\u010di\u0105 prasm\u0119, bet fantazijose moterys ir vyrai susieti ne ma\u017eiau negu realyb\u0117je.<\/p>\n Pornografijos \u017einia yra laisv\u0117. \u0160iais laikais laisv\u0117 be kalt\u0117s jausmo gali pasirodyti tik tokiame kontekste, kuriame laisvi visi. N\u0117ra prie\u017easties manyti, jog \u0161i laisv\u0117s nuo istorijos na\u0161tos \u017einia moterims ma\u017eiau \u012fdomi nei vyrams. Ta\u010diau gali b\u016bti, kad jos reprezentacija \u012fgauna skirtingas formas. Tik pa\u017evelkime \u012f populiariuose moter\u0173 \u017eurnaluose ir romanuose vaizduojamas romanti\u0161kas fantazijas. Apie tok\u012f vaizdavim\u0105 reik\u0117t\u0173 paklausti: kur vaikai, politika ir rinka? Kur mirtis ir senatv\u0117? I\u0161 dalies romantikai taip pat b\u016bdinga pornografijos strukt\u016bra, nes ji teigia, kad gyvenimas gali b\u016bti visavertis, t. y. kupinas prasm\u0117s vien d\u0117l fizinio kito \u017emogaus buvimo.<\/p>\n Pareng\u0117 Loreta Jastramskien\u0117<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-2-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] Jeilio universiteto profesorius Paulas W.\u00a0Kahnas (g. 1952) yra vienas \u012fdomiausi\u0173 aktyviai kurian\u010di\u0173 JAV filosof\u0173, kurio knyg\u0105 \u201ePastatyti liberalizm\u0105 \u012f viet\u0105\u201c (angl. Putting Liberalism in Its Place) \u0161iuo metu leid\u017eia Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidybos centras (i\u0161 angl\u0173 kalbos vert\u0117…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":35454,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[630,148,110,606],"tags":[363],"class_list":["post-35418","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-02","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Paul W. Kahn ","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35418","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=35418"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35418\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":35455,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35418\/revisions\/35455"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/35454"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=35418"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=35418"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=35418"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}