Serge\u2019ui Gainsbourg\u2019ui (tuo metu jo vardas buvo Lucienas Ginsburas ar net Ginzburgas), kai \u010digonus paleido i\u0161 stovykl\u0173, buvo a\u0161tuoniolika, o kai pasirod\u0117 naujas \u201eGitanes\u201c pakeli\u0173 dizainas\u00a0\u2013 devyniolika met\u0173. Jis mok\u0117si garsiose meno mokyklose, svajodamas tapti did\u017eiu dailininku. \u017dinia, tokiu netapo, ta\u010diau virto did\u017eiu… sunku pasakyti kuo. Atlik\u0117ju, dainininku, dain\u0173 auto\u00adriumi, provokatoriumi? Dail\u0117s pamokose praleisti metai nenu\u0117jo veltui: Lucienas Ginzburgas i\u0161siugd\u0117 ne tik pla\u010di\u0105 menin\u0119 vaizduot\u0119, bet ir aistr\u0105 kult\u016brinei apropriacijai, taip b\u016bdingai auk\u0161tajam modernizmui, ypa\u010d vaizduojamojo meno. Pirmiausia jis pasisavino vard\u0105, pasirinkdamas slapyvard\u012f, susidedant\u012f i\u0161 vardo Serge, nurodant\u012f \u012f Rachmaninov\u0105, ir \u0161iek tiek pakeistos savo pavard\u0117s. I\u0161 Ginzburgo, pilietinio karo pabaigoje i\u0161 Krymo pab\u0117gusio Rusijos \u017eydo s\u016bnaus, jis tapo Gainsbourg\u2019u (pranc\u016bzi\u0161ka XVIII am\u017eiaus angl\u0173 menininko Thomaso Gainsborough, kur\u012f m\u0117go jaunasis Lucienas, pavard\u0117s versija). \u0160tai dar kai kas \u012fdomaus, nors ir gryna spekuliacija: vienas garsiausi\u0173 Gainsborough paveiksl\u0173 yra \u201ePonas ir ponia Andrews\u201c. Jame vaizduojama jauna sutuoktini\u0173 pora ganykl\u0173 ir med\u017ei\u0173 fone; ponas Andrewsas stovi atsainiai, sukry\u017eiav\u0119s kojas, aplink jas sukiojasi med\u017eioklinis \u0161uo, po pa\u017eastimi ginklas. Ponas Andrewsas \u017ei\u016bri didel\u0117mis, nemaloniomis akimis, kurios (tiksliau, ne akys, o pats \u017evilgsnis) labai jau primena, kaip kai kuri\u0173 savo dain\u0173 vaizdo versijose Serge\u2019as Gainsbourg\u2019as \u017evelgia \u012f \u017ei\u016brov\u0105. Ypa\u010d po 1967-\u0173j\u0173, kai besaikis \u201eGitanes\u201c cigare\u010di\u0173 ir skirting\u0173 laipsni\u0173 alkoholio vartojimas tapo pra\u017e\u016bting\u0173 m\u016bs\u0173 herojaus i\u0161vaizdos poky\u010di\u0173 prie\u017eastimi. Nors, \u017einoma, nereik\u0117t\u0173 pamir\u0161ti ir am\u017eiaus\u00a0\u2013 1968 metais Gainsbourg\u2019as \u0161vent\u0117 keturiasde\u0161imtmet\u012f.<\/p>\n
Jam buvo dvylika, kai Pranc\u016bzija pasidav\u0117 Hit\u00adleriui. Lucieno ir jo t\u0117v\u0173 nenu\u017eud\u0117, ta\u010diau jiems teko i\u0161gyventi visas to meto baimes ir pa\u017eeminimus: gelton\u0105 \u017evaig\u017ed\u0119 ant drabu\u017ei\u0173, pab\u0117gim\u0105 i\u0161 Pary\u017eiaus \u012f Vi\u0161i (Vichy) teritorij\u0105, kur \u0161i m\u0117smal\u0117 dar neveik\u0117 visu paj\u0117gumu, suklastotus dokumentus, antr\u0105j\u0105 vokie\u010di\u0173 okupacij\u0105, \u0161alies atkirtim\u0105. Tai buvo jau antrasis Ginzburg\u0173 pab\u0117gimas per ma\u017eiau nei 25 metus. Susvetim\u0117jim\u0105, marginalum\u0105, galiausiai gili\u0105 vienatv\u0119, pa\u017e\u012fstam\u0105 kiekvienam asimiliavusiam XIX\u2013XX\u00a0a. Europos \u017eydui, nepaisant to, kokios visuomen\u0117s \u0161erdyje gyveno, stiprino bendras emigracinis nelaimingumas. Iki revoliucijos Sankt Peterburgo konservatorij\u0105 baig\u0119 Josifas ir Olga Ginzburgai buvo klasikiniai muzikantai su visais i\u0161 to kylan\u010diais sociokult\u016briniais l\u016bkes\u010diais. Pranc\u016bzijoje Josifas tapo restorano pianistu. Lucienas ir jo sesuo Liliana taip pat buvo mokomi groti pianinu, beje, visokios muzikos\u00a0\u2013 nuo klasikos iki d\u017eiazo. Lenkiu \u012f tai, kad kult\u016brin\u0117 apropriacija, \u017eaidimas vardais, dviprasmi\u0161kumas, suprantamas kaip norma, kaip likimas\u00a0\u2013 tai Lucienas perdav\u0117 Serge\u2019ui. Ir, \u017einoma, jis \u012fteik\u0117 dvyniui \u201eGitanes\u201c pakuot\u0119, jau su santykin\u0117s Karmen siluetu.<\/p>\n
Bet reikalas tas, kad albumo \u201eCouleur caf\u00e9\u201c vir\u0161elyje n\u0117ra \u017eod\u017eio \u201eGitanes\u201c. Tai \u0161iek tiek stebina: 1990\u00a0m. antroje pus\u0117je ir 2000-\u0173j\u0173 prad\u017eioje \u201eGitanes\u201c (tarptautin\u0117 tabako korporacija, kuriai tuo metu priklaus\u0117 \u0161is preki\u0173 \u017eenklas, ne\u017einau, kuri tiksliai \u012fmon\u0117) dav\u0117 pinig\u0173 \u0161auniausi\u0173 pasaulyje cigare\u010di\u0173 \u012fvaizd\u017eiui palaikyti. Su jais gal\u0117jo konkuruoti tik \u201eMarlboro\u201c, bet tai buvo Amerika, ten\u00a0\u2013 kaubojai, vesternai, kantri muzika ir vulgar\u016bs dideli automobiliai. Ties\u0105 sakant, pranc\u016bzus Amerika ir trauk\u0117 tuo perd\u0117tu, galingu, absoliu\u010diai nesublimuotu vulgarumu, nes jie tur\u0117jo visk\u0105 savo ir dar daugiau: norman\u0173 ir burgund\u0173 karv\u0117ms nereik\u0117jo, kad jas apjodyt\u0173 raudon\u017eand\u017eiai skryb\u0117l\u0117ti diedai, vietoj kaimo vestern\u0173 buvo gausu grynai miesti\u0161k\u0173 policijos roman\u0173 ir film\u0173 ir va\u017ein\u0117jo ne monstri\u0161kais sparnuotais kadilakais, o kuprotais tautiniais sitroenais su pusiau u\u017emerktais galini\u0173 rat\u0173 aki\u0173 vokais. Nikotino pasirinkimas buvo paprastas, bet svarbus, nes tur\u0117jo rimt\u0173 pasekmi\u0173 \u012fvaizd\u017eiui: Johnas Wayne\u2019as arba Jeanas-Paulis Sartre\u2019as. Kaubojus arba apa\u010das. 2000\u00a0m. visa pasikeit\u0117: \u201eGitanes\u201c, \u201eGauloises\u201c ir net \u201eMarlboro\u201c ketinta u\u017edrausti Europos S\u0105jungoje kaip pernelyg kietus, pi\u017eoni\u0161kus, per daug patrauklius d\u0117l (pop)kult\u016brinio prieskonio, bet ka\u017ekas sutrukd\u0117. De\u0161imtajame de\u0161imtmetyje tikslas buvo prie\u0161ingas: ne silpninti pra\u0161mat\u00adnum\u0105, o padaryti j\u012f triu\u0161kinant\u012f. \u201eGitanes\u201c finansavo didel\u0119 kompaktini\u0173 plok\u0161teli\u0173 rinkini\u0173 serij\u0105 \u201eJazz et cinema\u201c. Muzikos pramon\u0117je dar nebuvo tokios tir\u0161tos dendizmo koncentracijos. \u201eCouleur caf\u00e9\u201c priklauso \u0161iai kategorijai\u00a0\u2013 kolekcija ne\u012ftik\u0117tinai pra\u0161matni; stipri ir nuodinga kaip \u201eGitanes\u201c be filtro. Ta\u010diau \u017eod\u017eio \u201eGitanes\u201c ant \u0161io albumo vir\u0161elio n\u0117ra.<\/p>\n
To prie\u017eastys, ko gero, labai \u017eemi\u0161kos, ta\u010diau eliminuotas cigare\u010di\u0173 pavadinimas yra \u017eenklas, kad \u201eCouleur caf\u00e9\u201c apr\u0117pia k\u0105 kita nei vien pra\u0161matnum\u0105 ir pi\u017eoni\u0161kum\u0105. Apskritai \u0161is albumas ir yra nebuvimas ir buvimas. Spr\u0119skite patys: jo n\u0117ra srautini\u0173 transliacij\u0173 prieigose, bet jis yra svetain\u0117je Discogs<\/em>. Jis buvo mano kompakt\u0173 kolekcijoje, bet dabar esu prarad\u0119s ir j\u012f, ir vis\u0105 kolekcij\u0105, ir tai, kuo j\u012f groti. \u017dinoma, tur\u0117jau, begal\u0119 kart\u0173 klausiausi tiek Prahoje, tiek Londone, bet Dalstono ir Stoko Niuingtono pasienyje i\u0161trenkiau kartu su kitais (kaip man atrod\u0117) pertekliniais daiktais. Dabar daugelio ten palikt\u0173 gailiuosi, bet k\u0105 gi: i\u0161 tikr\u0173j\u0173 geriau svajoti apie daiktus nei juos tur\u0117ti, o dar geriau svajoti apie ka\u017ekada \u012fgytus. Ne ne, kalbu ne apie tai, kad tada a\u0161 j\u0173 nevertinau, atvirk\u0161\u010diai, vertinau! Ir net labai! Vienas toki\u0173\u00a0\u2013 \u201eCouleur caf\u00e9\u201c. Galb\u016bt kompakt\u0105 palikau Londone, nes juk negal\u0117jau be jo i\u0161b\u016bti? Galb\u016bt. Kiekvienas naujas gyvenimo etapas, kur\u012f pradedu, yra senojo mirtis; senajame negal\u0117jau gyventi be \u0161io albumo, tad ir negyvenu. Dabar esu kituose laikuose.<\/p>\n Taigi \u201eCouleur caf\u00e9\u201c egzistuoja arba egzistavo. Tai buvo plastikinis apskritimas plastikin\u0117je d\u0117\u017eut\u0117je, kuri\u0105 puo\u0161\u0117 m\u0105slus Serge\u2019as Gainsbourg\u2019as: akylas did\u017eiuli\u0173, labai rytieti\u0161kai prakirpt\u0173 aki\u0173 \u017evilgsnis, kair\u0117je rankoje\u00a0\u2013 cigaril\u0117, o ne cigaret\u0117 (i\u0161 karto matyti, kad \u201eGitanes\u201c prie \u0161io sumanymo neprisid\u0117jo!), de\u0161in\u0117s fone matyti du juodaod\u017eiai perkusininkai su b\u016bgnais, abu ilgomis keln\u0117mis, baltais mar\u0161kiniais, tamsiais kaklarai\u0161\u010diais. \u012e juos nukreiptas pro\u017eektorius. Baltasis dainuoja dainas apie tai, kas yra jo; juodaod\u017eiai groja savo muzik\u0105 apie tai, kas j\u0173. Kavos spalvos muzika. \u201eCouleur caf\u00e9\u201c.<\/p>\n \u012edomiausia, kad visi\u0161kai nepamenu, kur gavau \u0161\u012f disk\u0105. Ir kada. Gal tai buvo dar NN mieste, kokiame nors piratiniame kioske, gal jau Prahoje. Pas mus, Vinograduose, \u0161alia fiziologo I.\u00a0P.\u00a0Pavlovo (kankinusio \u0161unis) vardu pavadintos aik\u0161t\u0117s, buvo vinilo parduotuv\u0117 ir pirmoji vegan\u0173 kavin\u0117 mieste. I\u0161 jos tamsus \u012f\u0117jimas ved\u0117 prie dur\u0173, u\u017e kuri\u0173 buvo tuo metu madingas naktinis klubas. Viskas viename. Ekonomika turi b\u016bti ekonomi\u0161ka. Bre\u017enevas buvo teisus. Kartais ten nusipirkdavau kompaktini\u0173 plok\u0161teli\u0173, kai kurias\u00a0\u2013 ir j\u0173 turin\u012f, ir \u012fsigijimo aplinkybes\u00a0\u2013 iki \u0161iol puikiai prisimenu. Ka\u017ekod\u0117l \u0161ioje \u012fstaigoje mane visada trauk\u0117 pranc\u016bzi\u0161ka pus\u0117, labiau \u201eGitanes\u201c nei \u201eMarlboro\u201c. Du Paris Combo<\/em> kompaktai tai patvirtina. Geri \u012fra\u0161ai, ypa\u010d \u201eLiving room\u201c. Na, ir apipavidalinti nepriekai\u0161tingai\u00a0\u2013 ma\u017eos knygel\u0117s su nuotraukomis, titrais ir kt. tvarkingai suki\u0161tos u\u017e priekini\u0173 d\u0117\u017eut\u0117s dureli\u0173. Gal\u0117jau klausytis, \u017ei\u016br\u0117ti ir net skaityti. Ten nusipirkau ir nuostab\u0173 Ute\u2019\u0117s Lemper rinkinuk\u0105. Ir dar kai k\u0105, kas buvo aktualu daugiau nei prie\u0161 dvide\u0161imt met\u0173, gal net pirm\u0105j\u012f \u201eThe Libertines\u201c album\u0105.<\/p>\n Tad prie aik\u0161t\u0117s, pavadintos gra\u017eiabarzd\u017eio \u0161un\u0173 budelio vardu, ir gal\u0117jau nusipirkti \u201eCouleur caf\u00e9\u201c, u\u017eb\u0117g\u0119s u\u017ek\u0105sti popras\u010di\u0173 dar\u017eovi\u0173 kot\u00adlet\u0173 pakeliui \u012f bukinist\u0173 knygyn\u0117l\u012f, kur kadaise aptikau pirm\u0105j\u012f Prousto rinktin\u0117s antrojo tomo leidim\u0105. Bet \u0161tai kas glumina: \u201eCouleur caf\u00e9\u201c d\u0117\u017eut\u0117je buvo \u012fki\u0161tas tik apgail\u0117tinos kokyb\u0117s lapelis, kurio viena pus\u0117\u00a0\u2013 tu\u0161\u010dia. Galiniame jos vir\u0161elyje nurodyti tik k\u016brini\u0173 pavadinimai ir autoryst\u0117. Ir viskas. Net muzikant\u0173 pavard\u017ei\u0173, nieko. B\u016btent tai primena piratinius leidinius, kuriais buvo u\u017eversta visa postsovietin\u0117 erdv\u0117. Tokia \u0161tai m\u012fsl\u0117, kurios jau niekada ne\u012fminsiu. Ir nereikia. Svarbiausia, kad \u0161is albumas egzistuoja. Pranc\u016bzijoje 1996\u00a0m. j\u012f i\u0161leido Mercury<\/em> ir Philips<\/em>; remiantis naujausiais interneto kasin\u0117jimais, antrasis serijos, sumanytos 1990-\u0173j\u0173 viduryje, rinkinys. I\u0161 viso keturios kolekcijos: \u201eJazz\u201c, \u201eLatino\u201c, \u201ePop\u201c ir \u201eSex\u201c. I\u0161 ties\u0173 \u201eCouleur caf\u00e9\u201c yra \u201eLatino\u201c. Albumas buvo i\u0161leistas JAV (du kartus), Japonijoje, Kanadoje ir Rusijoje (\u201eneoficialiai\u201c, kaip aptakiai ra\u0161oma Discogs<\/em>; be Mercury<\/em> ir Philips<\/em>, nurodyta ir ka\u017ekokia CD Media Records<\/em>, apra\u0161yme vadinama piratine leidykla). Atrodo, linkstu prie minties, jog \u201eCouleur caf\u00e9\u201c nusipirkau did\u017ei\u0173j\u0173 Volgos ir Okos upi\u0173 santakos mieste. Tuomet kyla kitas klausimas, kod\u0117l a\u0161 tai padariau.<\/p>\n \u010cia reikia \u0161iek tiek paai\u0161kinti. De\u0161imtajame de\u0161imtmetyje a\u0161, \u017einoma, neklausiau Serge\u2019o Gainsbourg\u2019o. Gird\u0117jau j\u012f ir apie j\u012f, bet neklausiau. Tuo laiku m\u0117go groti sald\u017eiai aistringas Jane Birkin dejones \u201eJe t\u2019aime… moi non plus\u201c, naiviai manydami, kad \u0161i dviprasmi\u0161ka kompozicija yra auk\u0161tasis himnas meilei. Grub\u016bs, sentimental\u016bs, linksmi ir naiv\u016bs tie postsovietiniai 1990-ieji. Gainsbourg\u2019as ir jo keistos dainel\u0117s prie j\u0173 nelipo. Vis\u0173 pirma jis dainavo pranc\u016bzi\u0161kai. \u0160i kalba buvo (ir teb\u0117ra) susijusi su viskuo, kas eleganti\u0161ka, lamour \/ toujours<\/em>, Pary\u017eiumi, mielumu. Visa apibendrino filmas \u201eAmelie\u201c, kuriame Pary\u017eius, saldumas, grak\u0161tumas, \u0161iek tiek liam\u016bro<\/em> i\u0161kelta kone \u012f auk\u0161tojo meno vir\u0161\u016bn\u0119. Be to, garso takelyje daug grojama akordeonu, o tai svarbu. Apskritai kartais pranc\u016bz\u0173 filmuose muzika svarbesn\u0117 u\u017e pat\u012f kin\u0105: \u0161iandien \u017ei\u016br\u0117ti \u201eProfesional\u0105\u201c, \u201eVyr\u0105 ir moter\u012f\u201c ar net \u201e\u017daisliuk\u0105\u201c sunkoka, bet j\u0173 garsinis vaizdas toks galingas, kad n\u0117 nereikia atsimerkti. Ir taip viskas ai\u0161ku. Gainsbourg\u2019as daug ra\u0161\u0117 kinui; ir jo \u0161e\u0161tojo de\u0161imtme\u010dio pabaigos\u00a0\u2013 septintojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eios bendra\u017eygis, bigbendo lyderis, aran\u017euotojas ir pianistas Alainas Goragueras suk\u016br\u0117 marias puikios film\u0173 muzikos. \u017dinoma, apie Goraguer\u0105 reik\u0117t\u0173 para\u0161yti atskirai. Dauguma ankstyv\u0173j\u0173 Gainsbourg\u2019o \u0161edevr\u0173\u00a0\u2013 taip pat ir aran\u017euotojo meistryst\u0117s pavyzd\u017eiai. Beje, tai ne tas atvejis, kai dain\u0173 autorius ateina pas patyrus\u012f prodiuser\u012f, o \u0161is paver\u010dia dain\u0105 saldainiuku; Gainsbourg\u2019as tur\u0117jo beveik geniali\u0105 melodin\u0119 intuicij\u0105 ir buvo profesionalus auk\u0161\u010diausio lygio muzikantas, plataus akira\u010dio ir begaliniai smalsus dom\u0117tis tuo, kas vyksta u\u017e Pary\u017eiaus kabaret\u0173 ir koncert\u0173 sali\u0173 rib\u0173 (\u017einoma, ir jose). \u0160iuo atveju kalbame apie bendradarbiavim\u0105, tiksliau\u00a0\u2013 muzikin\u012f bendramintyjim\u0105. Pirmieji Gainsbourg\u2019o albumai \u0161iuo po\u017ei\u016briu yra beveik nepriekai\u0161tingi\u00a0\u2013 tai suaugusi, brandi muzika, tarsi sekanti vietin\u0119 tradicij\u0105 (dainos juk pranc\u016bzi\u0161kos \u0161ansonos), kuri imama labai pla\u010diai ir \u0161iuolaiki\u0161kai: Sen \u017dermeno priemies\u010dio d\u017eiazas, tuo metu madingi Lotyn\u0173 Amerikos stiliai nuo bosanovos iki kalipso, naujasis rokenrolas ir t.\u00a0t. Goragueras \u012fk\u016bnijo \u0161i\u0105 tradicij\u0105; \u0161e\u0161tajame de\u0161imtmetyje jis grojo su Borisu Vianu, kuris, matyt, pirmasis band\u0117 sujungti labiau \u012f \u017eod\u017eius, intonacij\u0105 orientuot\u0105 pranc\u016bzi\u0161k\u0105 \u0161anson\u0105 ir d\u017eiaz\u0105. Be to, jis \u012f dainas \u012ftrauk\u0117 politikos ir socialin\u0117s kritikos; rezultatas pranoko pat\u012f B. Vian\u0105 (deja, Borisas mir\u0117 jaunas, 39-eri\u0173, per filmo pagal jo roman\u0105 premjer\u0105), tereikia pasiklausyti \u201eLe D\u00e9serteur\u201c ar \u201eJ\u2019suis snob\u201c. V\u0117liau Gainsbourg\u2019as prisimin\u0117, kad u\u017esiman\u0117 tapti tuo, kuo tapo, i\u0161gird\u0119s Viano Les Trois Baudets<\/em> kabarete. Goragueris tapo savoti\u0161ku muzikiniu tiltu tarp ra\u0161ytojo, dain\u0173 autoriaus, kritiko, dainininko, muzikanto Viano ir dain\u0173 autoriaus, dainininko, muzikanto, ra\u0161ytojo Gainsbourg\u2019o. Pastarasis niekada nebuvo kritikas.<\/p>\n Dariaus Petreikio promptografija<\/p><\/div>\n Taigi de\u0161imtojo de\u0161imtme\u010dio postsovietiniame pasaulyje Gainsbourg\u2019as buvo suvokiamas kaip pranc\u016bzi\u0161kumas, nesuprantamai kalbantis apie meil\u0119. Ta\u010diau nuo\u0161irdumo tr\u016bkumas atst\u016bm\u0117. Gainsbourg\u2019as gal\u0117jo b\u016bti (ir da\u017enai buvo) sentimentalus, bet jo sentimentalumas netur\u0117jo objekto, tai\u00a0\u2013 b\u016bsena, aura, kita jo nepriekai\u0161tingo modernistinio cinizmo pus\u0117. O nuo\u0161irdumas b\u016bdingas Jacquesui Breliui, kartais Georgesui Brassensui, bet ne jam. Tai vis dar buvo, galima sakyti, tikras jausmas, a\u0161tuntajame de\u0161imtmetyje i\u0161sigim\u0119s \u012f Joe Dassino cukraus ir kokaino vat\u0105. J\u012f sovietiniai \u017emon\u0117s tai jau i\u0161 ties\u0173 myl\u0117jo, ypa\u010d mokytojos, biblio\u00adtekinink\u0117s ir buhalter\u0117s jaunyst\u0117s (\u0161ioji, kaip \u017einome, baigdavosi trisde\u0161imties) saul\u0117lydyje. Postsovietin\u0117s erdv\u0117s \u017emogui Dassinas ir \u0161i \u0161ansonestradin\u0117 jautruma akimirksniu tapo b\u016btojo laiko nostalgijos dalimi; taip septintojo ir a\u0161tuntojo de\u0161imtme\u010di\u0173 pranc\u016bz\u0173 popmuzika \u0161ios pasaulio dalies kult\u016brin\u0117je atmintyje i\u0161liko kaip sovietinis elementas.<\/p>\n Gainsbourg\u2019as i\u0161 viso to stipriai i\u0161siskyr\u0117. Jo k\u016brinius nuo \u0161e\u0161tojo de\u0161imtme\u010dio pabaigos iki septintojo vidurio vis dar \u012fmanoma \u012fsprausti \u012f \u0161\u012f \u012fsivaizduojam\u0105 pranc\u016bz\u0173 popso kanon\u0105, nors viskas tam prie\u0161tarauja: sud\u0117tingos ir keistos aran\u017euot\u0117s, nemelodingai skamban\u010dios melodijos, u\u017e estrados kulis\u0173 pasisl\u0117p\u0119s sud\u0117tingas muzikinis m\u0105stymas. Ir vis d\u0117lto galima grynai teori\u0161kai ir i\u0161 sovietin\u0117s (postsovietin\u0117s) perspektyvos \u012fsivaizduoti j\u012f tose gretose. Ta\u010diau tai, kas prasid\u0117jo nuo Melody Nelson<\/em> ir t\u0119s\u0117si iki Gainsbourg\u2019o mirties, nebetilpo \u012f jokius r\u0117mus. Jis i\u0161krito i\u0161 vis\u0173 \u012fmanom\u0173 kontekst\u0173: istorini\u0173, sociokult\u016brini\u0173, muzikini\u0173. Jo ne\u012fmanoma susieti su jokia aplinka; atskirumas, nereik\u0161mingumas nul\u0117m\u0117 Gainsbourg\u2019o likim\u0105 1990-aisiais\u00a0\u2013 niekas, i\u0161skyrus u\u017ekiet\u0117jusius gerb\u0117jus, jo neklaus\u0117. Nemok\u0117damas pranc\u016bz\u0173 kalbos, tuo metu klaid\u017eiojau po visi\u0161kai kitok\u012f muzikin\u012f kra\u0161tovaizd\u012f, tad tokiems nepriklausiau.<\/p>\n Bet vis tiek nusipirkau \u201eCouleur caf\u00e9\u201c ir pirm\u0105 kart\u0105 prad\u0117jau rimtai klausytis Gainsbourg\u2019o albume, kuris lyg ir neegzistuoja (\u017er. auk\u0161\u010diau), o tai jam b\u016bdinga. \u0160is rinkinys padar\u0117 gil\u0173 \u012fsp\u016bd\u012f\u00a0\u2013 ne pritrenkiant\u012f ar apakinant\u012f, o b\u016btent gil\u0173, beje, dar ir l\u0117t\u0105. Tai suaugusi\u0173j\u0173 sukurta popmuzika suaugusiesiems. I\u0161 esm\u0117s \u010dia nieko nauja, iki rokenrolo, bitl\u0173, hipi\u0173 ir t.\u00a0t. ji buvo b\u016btent tokia. Frankas Sinatra, Billie Holiday, Edith Piaf, Deanas Martinas\u00a0\u2013 toli gra\u017eu ne paaugliai, net keista juos tokius \u012fsivaizduoti. Daug mat\u0119 \u017emon\u0117s, atliekantys dainas daug ma\u010diusiems \u017emon\u0117ms, nors galb\u016bt \u0161ie patyr\u0117 kiek ma\u017eiau nei pirmieji. \u012e patirties tr\u016bkumo tarpel\u012f tarp atlik\u0117jo ir publikos puikiai \u012fsiliejo m\u016bs\u0173 minima muzika. Netgi pirmasis baltasis rokenrolininkas Billas Haley\u2019us atrod\u0117 kaip vidutinio am\u017eiaus d\u0117dul\u0117 jaunuolio veidu, o tam labai pad\u0117jo firmin\u0117 plauk\u0173 garbana ant auk\u0161tos, nuplikusios kaktos. Desperati\u0161ka \u201esudie, jaunyste\u201c stiliaus detal\u0117. Popindustrija dar buvo naivi; manyta, kad pirkti plok\u0161teles ir eiti \u012f koncertus gali tik pasiturintys \u017emon\u0117s. V\u0117liau, septintajame de\u0161imtmetyje, suprasta, kad geriau i\u0161siurbti pinigus i\u0161 ma\u017eai turin\u010di\u0173 arba visai neturin\u010di\u0173. Pranc\u016bzijoje, kitaip nei anglakalb\u0117se \u0161alyse, suaugusieji i\u0161liko naujos popmuzikos vartotojai, bet kartu su paaugliais. Gainsbourg\u2019as dirbo suaugusiesiems, ta\u010diau, prie\u0161ingai nei jo pramog\u0173 industrijos kolegos, ne itin steng\u0117si linksminti. Taip, k\u016br\u0117 daineles kitiems, bet kai koncertuodavo pats, da\u017eniausiai spr\u0119sdavo kitokias problemas. Kokias? Klausydamas ir v\u0117l perklausydamas \u201eCouleur caf\u00e9\u201c \u0161ito negal\u0117jau suprasti. Negaliu ir dabar.<\/p>\n Gainsbourg\u2019as savo geriausiuose darbuose (o \u0161\u012f rinkin\u012f i\u0161 dalies tokie ir sudaro) domisi tuo, k\u0105 daro, bet atsainiai. N\u0117ra \u201ei\u0161 \u0161irdies \u012f \u0161ird\u012f\u201c: autorius naudojasi technika, \u017eodine ar garsine, nesvarbu, ir priveda iki proto. Ne iki absurdo ir net tobulumo, o b\u016btent iki proto: \u0161is sugalvoja, o Gainsbourg\u2019as atitinkamai padaro. Gimsta ypatingas, autonomi\u0161kas pasaulis su savo taisykl\u0117mis; klausytojas turi priprasti, tuomet jis savo noru ima laikytis jo taisykli\u0173. Ir tada pradeda suprasti Gainsbourg\u2019\u0105, klausytis ir klausytis, remtis juo savo estetiniame m\u0105styme. Kartu tai n\u0117ra \u201epasik\u0117l\u0119s\u201c menas, neduok Dieve! Tai tik popmuzika, bet kitokia. Jei alternatyvaus popso s\u0105vokos neb\u016bt\u0173 bevilti\u0161kai sukompromitav\u0119 am\u017einieji pasaulinio hipsterizmo vaikai, Gainsbourg\u2019\u0105 b\u016bt\u0173 galima pavadinti jo t\u0117vu. \u0160tai kod\u0117l b\u016btent hipsteriai per pastaruosius dvide\u0161imt ar dvide\u0161imt penkerius metus taip j\u012f auk\u0161tina.<\/p>\n Jis dainuoja apie seks\u0105, cigariles, biliet\u0173 kontrolierius, \u012fvairius gyvenimo nutikimus, garsius ir nelabai \u017einomus nusikalt\u0117lius, li\u016bdes\u012f, vienatv\u0119. Apie tai, kaip geid\u017eia jauno\u0303s mergino\u0303s ir d\u0117l jos t\u012fsta seil\u0117s\u00a0\u2013 nepamir\u0161tamoji \u201eL\u2019eau \u00e0 la Bouche\u201c (1960). Daina para\u0161yta to paties pavadinimo filmui, bet dabar apie j\u012f nekalb\u0117siu, \u010dia jau ir taip per ma\u017eai muzikos ir per daug kino. Gabalas garsus; hipsteriams jis patinka. Prisimenu, prie\u0161 10\u201315 met\u0173 m\u0117gdavau lankytis kavin\u0117je \u201eL\u2019eau \u00e0 la Bouche\u201c Brod\u00adv\u0117juje, Londono Haknio rajone, netoli kanalo, u\u017ek\u0105sti progresyvi\u0173 salot\u0173 ir vegani\u0161k\u0173 pyrag\u0117li\u0173. Joje visada b\u016bdavo pilna \u017emoni\u0173, bet kartais \u012fsitaisydavau prie lango ir steb\u0117davau madingus \u0161io rajono gentrifikacijos promenados vaikus, o tarp j\u0173\u00a0\u2013 vietini\u0173 socia\u00adlinio b\u016bsto sal\u0173 gyventojus, jos dar nepaliestus. Socialin\u0117 harmonija. Gainsbourg\u2019o ten negrodavo, ta\u010diau i\u0161 lankytoj\u0173 \u017evilgsni\u0173 buvo ai\u0161ku: j\u012f visi \u017eino. Nors dainos \u201eL\u2019eau \u00e0 la Bouche\u201c \u017einut\u0117 visgi ne jiems; joje kiek senamadi\u0161kas geismas\u00a0\u2013 \u017ei\u016briu \u012f tave ir teka seil\u0117s. Geismas stiprus, erotiniai pa\u017eadai rimti. Toki\u0105 dain\u0105 gal\u0117jo sugalvoti koks nors mopasani\u0161kas meilu\u017eis, nors, t\u0119siant literat\u016brines reminescensijas, \u010dia keistai i\u0161kyla viena pagrindini\u0173 Prousto epo\u00a0\u2013 belaisv\u0117s ir b\u0117gl\u0117s\u00a0\u2013 tema. Taip, \u201eL\u2019eau \u00e0 la Bouche\u201c geismas n\u0117ra visk\u0105 ryjanti aistra, jis beveik profesionalus, kruop\u0161\u010diai renkasi \u017eod\u017eius, jau nekalbant apie muzik\u0105. O muzika nuostabi.<\/p>\n K\u016brinys prasideda neeuropieti\u0161ka perkusija, t\u0119siamas apskai\u010diuota boso partija, o tada \u012fsijungia bigbendo pu\u010diamieji su \u0161liau\u017eian\u010dia \u0161nip\u0173 melodine linija, miglotai primenan\u010dia D\u017eeimso Bondo temos prad\u017eios sekundes, iki nerving\u0173 gitaros nat\u0173, vaizduojan\u010di\u0173 nerim\u0105 ir kt. Ta\u010diau Gainsbourg\u2019o daina buvo para\u0161yta dvejais metais anks\u010diau nei Monty\u2019s Normanas para\u0161\u0117 nemirting\u0105 \u201etam param pam pam pam, tam param pam pam pam, tataaa tatata\u201c, taigi viskas s\u0105\u017eininga. Tada Lotyn\u0173 Amerikos ritmu, palaikomu gilaus boso alsavimo, ant varini\u0173 orkestro b\u0117gi\u0173 Gainsbourg\u2019as dainuoja b\u016btent tai\u00a0\u2013 apie lyrinio herojaus seil\u0117tek\u012f. Po to vokalo pauz\u0117, muzika tarsi \u012fgauna j\u0117g\u0173 ir staiga viskas pasikei\u010dia, atsiranda \u010dia \u010dia \u010dia<\/em>, bet irgi gana li\u016bdnas. Su atod\u016bsiu. Geismas \u012fgauna kiek elegi\u0161k\u0105 atspalv\u012f. Ta\u010diau po keli\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 sekund\u017ei\u0173 daina gr\u012f\u017eta \u012f \u012fprast\u0105 v\u0117\u017e\u0119. Numeris trunka dvi minutes ir dvide\u0161imt tris sekundes. Pana\u0161us \u012f trump\u0105 erotini\u0173 ketinim\u0173 skelbim\u0105.<\/p>\n Yra dainos vaizdo \u012fra\u0161as. Jis nufilmuotas tais pa\u010diais 1960-aisiais studijoje, Gainsbourg\u2019as tamsiu kostiumu (jei gerai \u012fsi\u017ei\u016br\u0117site, dry\u017euotu) prasmingai r\u016bko ir dainuoja g\u0117dingai nutep\u00adliotos miesto peiza\u017eo dekoracijos, pana\u0161ios \u012f sovietin\u012f \u201eM\u0117lyn\u0105j\u012f \u017eibur\u0117l\u012f\u201c i\u0161 septintojo de\u0161imtme\u010dio vidurio, fone. Dainininkas \u0161audo akyt\u0117mis: tai \u012f operatori\u0173, tai jas nukreipia, bet ne d\u0117l to, kad neu\u017etikrintas, o ai\u0161kiai piktd\u017eiugi\u0161kai. Antrasis komentaras po vaizdo \u012fra\u0161u jut\u016bbe skamba taip: \u201e\u012erodymas, kad po\u017ei\u016bris svarbiau u\u017e i\u0161vaizd\u0105\u201c.<\/p>\n Jut\u016bbas svarbus mano istorijoje. Kiek \u017einau, dabar albumas \u201eCouleur caf\u00e9\u201c egzistuoja tik ten. A\u0161 j\u012f surinkau dain\u0105 po dainos. I\u0161 prad\u017ei\u0173 nor\u0117jau tai padaryti spotifajuje, bet pirmojo rinkinio k\u016brinio\u00a0\u2013 instrumentin\u0117s \u201eCha cha cha du loup\u201c versijos\u00a0\u2013 ten n\u0117ra (ji kaip premija prid\u0117ta prie Gainsbourg\u2019o antrosios LP plok\u0161tel\u0117s, trumpai pavadintos \u201eNr. 2\u201c (1959). O jut\u016bbe t\u0105 versij\u0105 atkaps\u010diau. Puiki, duoda ton\u0105 visam rinkiniui, tikrai \u201eLatino\u201c, jokios egzotikos, tiesiai \u012f de\u0161imtuk\u0105. Diske daug \u0161edevr\u0173, bet ne hit\u0173 rinkinys. Laikiausi formalaus surinkimo metodo: tai Gainsbourg\u2019as gamina savo bosanov\u0105, rumb\u0105, kalips\u0105 ir kai kuriuos kitus Lotyn\u0173 Amerikos rimus, tada u\u017ekariavusius europieti\u0161k\u0105 ir amerikieti\u0161k\u0105 pop\u00admuzik\u0105, be to, d\u017eiaz\u0105 ir tradicin\u0119 popmuzik\u0105. Rokas tok\u012f lyg\u012f pasiek\u0117 tik ma\u017edaug po septyneri\u0173 met\u0173, kai pasirod\u0117 Carlosas Santana ir Milesas Davis \u012fra\u0161\u0117 \u201eBitches Brew\u201c. \u012edomu, kad ka\u017ekada progresas vyko nebejaun\u0173 d\u0117d\u017ei\u0173 ir tet\u0173, o ne aistringo jaunimo pasaulyje. Pirmieji \u201eThe Rolling Stones\u201c \u012fra\u0161ai stebina atkartojimais ir nepretenzingu siaurumu. Ties\u0105 sakant, \u0161i puiki grup\u0117 niekada neatsikrat\u0117 nei pirmo, nei antro tr\u016bkumo. Auk\u0161tojo modernizmo pop\u00admuzika\u00a0\u2013 \u0161tai kas yra \u0161e\u0161tojo de\u0161imtme\u010dio pabaigos ir septintojo de\u0161imtme\u010dio pirmosios pus\u0117s Serge\u2019as Gainsbourg\u2019as.<\/p>\n Albume yra dvide\u0161imt kompozicij\u0173, i\u0161 kuri\u0173 dvi\u00a0\u2013 instrumentin\u0117s. Antr\u0105j\u0105, \u201eErotico-tico\u201c, koks sovietinio kino pok\u0161tininkas gal\u0117jo nerizikuodamas \u012fklijuoti \u012f koki\u0105 nors a\u0161tuntojo de\u0161imtme\u010dio vidurio ar antrosios pus\u0117s \u201eMosfilm\u201c ar \u201eLenfilm\u201c juost\u0105, net \u012fpir\u0161t Georgijui Danelijai ar Eldarui Riazanovui, niekas neb\u016bt\u0173 pasteb\u0117j\u0119s dviprasmi\u0161kumo. Tam tikra prasme Gainsbourg\u2019as buvo ne k\u0105 prastesnis situacionistas nei Guy\u2019us Debordas. Pastarasis savo keliais sukurtais filmais, kuriuose istorini\u0173 ir naujien\u0173 kadr\u0173 monta\u017e\u0105 lyd\u0117jo skaitomi jo absurdi\u0161ki tekstai, i\u0161gavo nauj\u0105 estetin\u012f efekt\u0105.<\/p>\n Gainsbourg\u2019as gal\u0117jo nekalt\u0105 melodij\u0105 pavadinti ne itin padoriai, o d\u0117mesingas klausytojas \u012ftemp\u0119s vaizduot\u0119 \u012f\u017evelgti, kad po \u0161iuo \u201eparam-param-pam\u201c vyksta ka\u017ekas kvaitulingai seksualaus. Ir, \u017einoma, abu buvo alkoholikai, tik Gainsbourg\u2019o i\u0161gerto alkoholio kiekis nebuvo atvirk\u0161\u010diai proporcingas jo sukurtiems kult\u016bros produktams, kaip nutiko Debordui (\u201ePara\u0161iau ma\u017eiau nei kiti ra\u0161ytojai, bet i\u0161g\u0117riau daugiau nei daugelis girtuokli\u0173\u201c). Gainsbourg\u2019as, prie\u0161 s\u0105moningai virsdamas bjauriu purvinu pra\u0117jusio am\u017eiaus pirmosios pus\u0117s antisemitini\u0173 karikat\u016br\u0173 seniu, pamatuotai r\u0117m\u0117si garsiniu vizualumu. Vaizdas, atsirandantis i\u0161 jo trump\u0173 k\u016brini\u0173, yra paveikslas ar net filmas, tiesiogine prasme sukurtas i\u0161 garso med\u017eiagos. Gainsbourg\u2019as m\u0117go juos paversti kino kadrais: beveik visur jis tik stovi ar vaik\u0161to, r\u016bko, \u017einoma, kartais nusi\u0161ypso, kaip \u201ePauvre Lola\u201c, kur jaunoji France Gall ner\u016bpestingai, skambiai kvatoja. Serge\u2019as stebi France t\u0117tuko \u017evilgsniu, tarsi sakyt\u0173, linksminkis, kol gali, mergaite. Rimtas, geidulingas, bet nepiktas d\u0117d\u0117, su juo \u012fdomu.<\/p>\n Kitos a\u0161tuoniolika, beje, yra geriausios to meto Gainsbourg\u2019o dainos. Vardyti jas g\u016bglo am\u017eiuje kvaila, apra\u0161yti kiekvien\u0105\u00a0\u2013 \u012fdomu, bet tada tekt\u0173 kurti i\u0161tis\u0105 tom\u0105, kurio niekas neskaitys. Be to, Gainsbourg\u2019\u0105 netrukus nei\u0161vengiamai at\u0161auks: i\u0161tvirk\u0117lis, alkoholikas, \u017eiaurus pok\u0161tininkas, maskulini\u0161kas \u0161ovinistas… Jei kuriam naujajam moralistui \u012f rankas pateks \u201eCouleur caf\u00e9\u201c, prie \u0161i\u0173 kaltinim\u0173 prisid\u0117s dar pora: rasistas ir kolonialistas. Pats dainos ir rinkinio pavadinimas \u201eCouleur caf\u00e9\u201c \u0161iuo po\u017ei\u016briu kelia abejoni\u0173: daina juk ne apie g\u0117rim\u0105, bet odos spalv\u0105, ma\u017edaug: tavo viskas kavos spalvos, tu banguoji kavos spalvos klubais ir apskritai a\u0161 manau, kad meil\u0117 be i\u0161mon\u0117s yra tarsi vienu ypu i\u0161gertas puodelis kavos\u00a0\u2013 u\u017esivedei ir eini toliau. Pranc\u016bz\u0173 u\u017ekariautojo daina Afrikoje. I\u0161 nuobodulio jis perskait\u0117 \u201ePogrind\u017eio u\u017era\u0161us\u201c ir gars\u0173j\u012f \u201eAr man negerti arbatos? pavert\u0117 tokia miela nepadorybe. Ties\u0105 sakant, ir pati kult\u016brin\u0117s apropriacijos id\u0117ja, kad Vakarai (\u201eglobalioji \u0161iaur\u0117\u201c) pasisavins geriausius Azijos, Afrikos ir Lotyn\u0173 Amerikos (\u201eglobalieji piet\u016bs\u201c) \u0161ali\u0173 laim\u0117jimus, \u0161iandien n\u0117ra sveikintina. Tai suprantama kaip imperialistinis apipl\u0117\u0161imas, i\u0161tekli\u0173 nusavinimas, i\u0161naudojimas. Taigi Serge\u2019as Gainsbourg\u2019as yra beveik Lordas Elginas ar net British Petroleum<\/em>.<\/p>\n I\u0161 ties\u0173 visi dvide\u0161imt albumo \u201eCouleur caf\u00e9\u201c k\u016brini\u0173 egzistuoja d\u0117l Lotyn\u0173 Amerikos ritm\u0173. Tik Gainsbourg\u2019as juos i\u0161girdo ne Brazilijoje ar Kuboje, o Pary\u017eiaus tavernose ir kabaretuose, jau transformuotus ne\u017einom\u0173 muzikant\u0173 \u012f pranc\u016bz\u0173 ausiai priimtinas formas. Jis atid\u017eiai sek\u0117 ir sug\u0117r\u0117, kas vyksta aplinkui, \u012fkv\u0117p\u0117 pramai\u0161iui su nikotinu ir i\u0161 to k\u016br\u0117 savo men\u0105. Tam tikra prasme visas menas yra i\u0161naudojimas, ta\u010diau, kitaip nei ekonominis, socialinis ir seksualinis, jis kelia ne li\u016bdes\u012f, o d\u017eiaugsm\u0105. Tad auk\u0161tasis modernizmas teisus. Menas\u00a0\u2013 atskiras, autonomi\u0161kas pasaulis, sudarytas i\u0161 visko, kas pasitaiko po ranka, su kuo susiduriama kelyje, tod\u0117l jis toks pana\u0161us \u012f m\u016bs\u0173; i\u0161 \u010dia ta klaidinga nuomon\u0117, kad menas kopijuoja (vaizduoja). Menas ne kopijuoja ir ne vaizduoja, o kuria gyvenim\u0105.<\/p>\n Tas ypatingas pasaulis, sukurtas nepaprasto intelekto, talento ir vaizduot\u0117s, yra tikresnis u\u017e m\u016bs\u0173 kasdien\u012f. B\u016btent tod\u0117l albumas \u201eCouleur caf\u00e9\u201c neegzistuoja ir egzistuoja (man, \u017einoma) vienu metu. Fizi\u0161kai \u0161iame mano gyvenime to plastiko gabalo seniai neb\u0117ra, be to, nepamenu, i\u0161 kur jis atsirado. Ties\u0105 sakant, nelabai prisimenu ir kit\u0173 savo gyvenimo epizod\u0173. Bet mano vaizduot\u0117je (jut\u016bbo, to mano vaizduot\u0117s tarno, lange) \u201eCouleur caf\u00e9\u201c gyvesnis u\u017e visus gyvuosius. Jis nieko nemoko ir niekur nekvie\u010dia; jis signalizuoja, kad menas yra, kad gali b\u016bti, ir jis dviprasmi\u0161kas, sunkiai suvokiamas, nepaai\u0161kinamai gra\u017eus. J\u012f gamina nepaken\u010diami \u017emon\u0117s, da\u017eniausiai gyvenantys ne itin maloniomis istorin\u0117mis aplinkyb\u0117mis, bet apie \u0161\u012f vilk\u0105 \u017eino kiekvienas ki\u0161kis, \u010dia \u010dia \u010dia<\/em>.<\/p>\n I\u0161 rus\u0173 kalbos vert\u0117 Kornelija Ragyt\u0117<\/p>\n <\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-2-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] Ties\u0105 sakant, \u0161io albumo n\u0117ra. Tiksliau, jis egzistuoja, bet labai jau pasl\u0117ptas pagrindini\u0173 magistrali\u0173\u00a0\u2013 spotifajaus, jut\u016bbo ir pan.\u00a0\u2013 \u0161alikel\u0117je. Jei \u0161i\u0173 garso (ir, \u017einoma, vaizdo) visat\u0173 paie\u0161kos laukelyje \u012fvesite Serge Gainsbourg \u201eCouleur caf\u00e9\u201c, i\u0161\u0161oks to paties pavadinimo daina, ne daugiau. Daina puiki, nenuostabu,…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":35409,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[630,148,110,606],"tags":[124],"class_list":["post-35408","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-02","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-muzika"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kirill Kobrin","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35408","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=35408"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35408\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":35411,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35408\/revisions\/35411"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/35409"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=35408"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=35408"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=35408"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/03\/serge3.jpg\")