{"id":35398,"date":"2025-03-18T13:20:11","date_gmt":"2025-03-18T11:20:11","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=35398"},"modified":"2025-11-28T18:19:02","modified_gmt":"2025-11-28T16:19:02","slug":"metodas-ne-tik-issaugoti-bet-ir-isryskinti-autentiskuma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/e-publikacija\/metodas-ne-tik-issaugoti-bet-ir-isryskinti-autentiskuma\/","title":{"rendered":"METODAS \u2013 NE TIK I\u0160SAUGOTI, BET IR I\u0160RY\u0160KINTI AUTENTI\u0160KUM\u0104"},"content":{"rendered":"

Tarptautin\u0117 iniciatyva #whoisthearchitect, skirta architekt\u0173 ir dizaineri\u0173 k\u016brybos reik\u0161mei atskleisti, t\u0119siama Anyk\u0161\u010diuose. Kalbinamas architektas \u2013 Antanas Dominas (\u201eDNA Studija\u201c), kavin\u0119 miesto centre \u012fvilk\u0119s \u012f subtil\u0173 ir kontekstual\u0173 r\u016bb\u0105. Pasak Antano, architektui, kurian\u010diam miestelyje, tenka ne ma\u017eiau atsakingas vaidmuo nei dirban\u010diam didmiestyje. \u010cia konteksto pajauta ir vietos savitumas yra esminiai k\u016brybinio proceso elementai. Regionuose atsirandantys kokybi\u0161kos \u0161iuolaikin\u0117s architekt\u016bros pavyzd\u017eiai neda\u017eni, tod\u0117l turi daugiau galimybi\u0173 nuskamb\u0117ti pla\u010diai ir taip atkreipti d\u0117mes\u012f tiek \u012f save, tiek \u012f pa\u010di\u0105 vietov\u0119.<\/em><\/p>\n

<\/p>\n

Kaip apib\u016bdintum\u0117te architekto svarb\u0105 ma\u017eame miestelyje, kur progresyvi\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 pastat\u0173 sprendim\u0173 n\u0117ra daug, o vietos modernioji architekt\u016brin\u0117 tapatyb\u0117 da\u017eniausiai apsiriboja XX\u00a0a. vidurio postsovietine stilistika?<\/h6>\n

 <\/p>\n

Anyk\u0161\u010di\u0173 atveju, manau, moderni\u0105j\u0105 architekt\u016brin\u0119 tapatyb\u0119 formuoja ne vien XX a. vidurio postsovietiniai statiniai: miesto centre neseniai i\u0161kilo biblioteka, atnaujintas kult\u016bros centras, \u0161iuolaiki\u0161kai tvarkomos ir vie\u0161osios erdv\u0117s. Tokiame nedideliame mieste kaip Anyk\u0161\u010diai kiekvienas naujas ar rekonstruotas architekt\u016brinis objektas paprastai yra labiau pastebimas ir turi didesn\u0119 reik\u0161m\u0119 vietos bendruomen\u0117ms nei didmiestyje, kur \u0161iuolaikini\u0173 statini\u0173 koncentracija \u2013 kur kas didesn\u0117.<\/p>\n

 <\/p>\n

Naujos architekt\u016bros aprai\u0161kas regionuose sie\u010diau ir su platesne tema: \u0161iuolaikines tendencijas atitinkanti bei gyventoj\u0173 poreikius (kaip juos suvokiame dabar, o ne prie\u0161 10 ar 50 met\u0173) tenkinanti architekt\u016bra suteikia galimyb\u0119 pajusti m\u016bs\u0173 laikme\u010dio puls\u0105, padeda formuoti visuomen\u0117s mentalitet\u0105, gerina gyvenimo kokyb\u0119.\u00a0<\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

Kuriant Anyk\u0161\u010diuose turb\u016bt pavyko giliau juos pa\u017einti, suprasti vietos charakter\u012f ir nuotaikas. Kaip \u012fsivaizduojate tokio mastelio miesto architekt\u016brin\u012f vystym\u0105si?\u00a0<\/h6>\n

 <\/p>\n

Man Anyk\u0161\u010diai asocijuojasi su kokybi\u0161ka ir jaukia gyvenimo aplinka (ne veltui visas miestas \u012ftrauktas \u012f Anyk\u0161\u010di\u0173 regioninio parko ribas). \u017dinau kelias \u0161eimas, kurios i\u0161 sostin\u0117s persik\u0117l\u0117 \u010dia gyventi ne d\u0117l to, kad jas su \u0161ia vieta siet\u0173 giminyst\u0117s ry\u0161iai ar palikimas, o b\u016btent tod\u0117l, jog Anyk\u0161\u010diai labiau nei Vilnius atitinka j\u0173 poreikius. Tad svarbu i\u0161saugoti bei puosel\u0117ti ne vien turim\u0105 miesto, bet ir viso regiono gamtin\u012f, etnokult\u016brin\u012f palikim\u0105 \u2013 tai, kas \u010dia ir traukia \u017emones. Saky\u010diau, urbanizacija Anyk\u0161\u010diuose tur\u0117t\u0173 vykti atsargiai, neekspansyviai. Manau, labai s\u0117kmingai gal\u0117t\u0173 b\u016bti pritaikyta dar nuo sovietme\u010dio likusi\u0173 gamybini\u0173 teritorij\u0173 konversija, jas pakei\u010diant taip, kad atlikt\u0173 gyvenimo, komercijos ar visuomenin\u0119 funkcijas.\u00a0<\/p>\n

\"\"

Tomo S\u030cimkaus, Antano Domino nuotrauka<\/p><\/div>\n

Ar egzistuoja modernumo ir pagarbaus po\u017ei\u016brio \u012f istorin\u0119 aplink\u0105 ribos, kuri\u0173 per\u017eengti nevalia? Ar reikia ma\u017eiems miesteliams kontrastingos architekt\u016bros?<\/h6>\n

 <\/p>\n

Sprendimus man nema\u017ea dalimi diktuoja esami objektai: j\u0173 mastelis, med\u017eiagi\u0161kumas, formos, tam tikros detal\u0117s, panaudoti komponavimo principai\u2026 Prie\u0161 startuodamas su id\u0117ja, kur\u012f laik\u0105 atlieku konteksto analiz\u0119 ir, i\u0161skirdamas svarbiausius akcentus, padarau i\u0161vadas. Kitas \u017eingsnis yra pasirinkti naujo objekto derinimo princip\u0105 \u2013 kontrastuoti ar sugretinti. Kult\u016briniu po\u017ei\u016briu vertingoje aplinkoje da\u017enai saugiau vadovautis sugretinimo, niuanso principu. Kontrastuojant su paveldu, kyla rizika su juo konkuruoti ar net j\u012f u\u017ego\u017eti \u2013 tai ir laiky\u010diau viena t\u0173 rib\u0173, kuri\u0173 per\u017eengimas pa\u017eeist\u0173 pagarb\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f istorij\u0105. Kito pob\u016bd\u017eio riba \u2013 per didelis \u0161iuolaikin\u0117s architekt\u016bros prisitaikymas prie senosios. \u010cia kyla klastot\u0117s gr\u0117sm\u0117, kai naujas objektas taip supana\u0161\u0117ja su istoriniu, kad steb\u0117tojui darosi sunku identifikuoti autenti\u0161kum\u0105. Manau, tinkamiausias po\u017ei\u016bris \u012f paveld\u0105 b\u016bt\u0173 saikingas vidurys tarp \u0161i\u0173 dviej\u0173 kra\u0161tutinum\u0173, kai situacijoje pelnytai dominuoja paveldas, o nauja architekt\u016bra j\u012f papildo, primindama, jog pati yra \u0161i\u0173 dien\u0173 k\u016brinys.<\/p>\n

 <\/p>\n

Anyk\u0161\u010diams palink\u0117\u010diau tiek kontrastingos, tiek \u0161velnesn\u0117s architekt\u016bros, ta\u010diau, be abejo, saikingos, tokios, kuri nesistengt\u0173 pakeisti miesto identiteto. O kuria kryptimi \u2013 kontrasto ar niuanso \u2013 geriau jud\u0117ti konkre\u010diu atveju, reik\u0117t\u0173 spr\u0119sti pagal situacij\u0105.\u00a0<\/p>\n

 <\/p>\n

Kaip Anyk\u0161\u010di\u0173 gyventojai pri\u0117m\u0117 j\u016bs\u0173 id\u0117j\u0105 \u012fsilieti \u012f esam\u0105 aplink\u0105?\u00a0<\/h6>\n

 <\/p>\n

Kiek \u017einau, anyk\u0161t\u0117nai pastat\u0105 vertina gana pozityviai \u2013 bent pa\u010diam neigiam\u0173 atsiliepim\u0173 dar neteko gird\u0117ti. Kuriant ma\u017euose miesteliuose ar apskritai jautresn\u0117se teritorijose, man svarbiausia kontekstualumas, vietos identiteto i\u0161ry\u0161kinimas ir jo interpretacija. \u0160iuo atveju taip pat buvo ie\u0161kota b\u016btent \u010dia tinkamo architekt\u016brinio sprendimo, atliepian\u010dio aplink\u0105. Manau, steb\u0117tojo reakcija priklauso nuo architekt\u016bros ir konteksto santykio. Ji gali b\u016bti kriti\u0161kesn\u0117, jei objektas primena svetimk\u016bn\u012f, ir atvirk\u0161\u010diai \u2013 pozityvesn\u0117, jei naujas statinys randa savo viet\u0105. Su aplinka derantys sprendimai steb\u0117tojui kelia ma\u017eiau klausim\u0173 ir regisi suprantamesni, nes atrodo nat\u016braliau. Prie viso to, be abejo, estetika ir funkcionalumas man yra neatsiejama darbo dalis.<\/p>\n

\"\"

Tomo S\u030cimkaus, Antano Domino nuotrauka<\/p><\/div>\n

Kai aplinka tampa pagrindiniu sprendimus lemian\u010diu veiksniu, kiek vietos lieka autoriaus k\u016brybai?<\/h6>\n

 <\/p>\n

Kalbant apie real\u0173 architekt\u016bros projekt\u0105, sunku \u012fsivaizduoti k\u016brybin\u012f proces\u0105 be toki\u0173 veiksni\u0173 kaip klientas, visuomen\u0117, reglamentai, biud\u017eetas ir pan. Negana to, architekt\u016bra da\u017eniausiai kuriama \u017emon\u0117ms ir, vis\u0173 pirma, turi atliepti j\u0173 poreikius. Be abejo, min\u0117t\u0173 element\u0173 tarpusavio suderinimas kelia i\u0161\u0161\u016bki\u0173, ta\u010diau tokia yra realyb\u0117, kurioje ir formuojamos id\u0117jos, ie\u0161koma k\u016brybini\u0173 sprendim\u0173. I\u0161 anksto apibr\u0117\u017etos ribos i\u0161 dalies apsunkina, bet kartu suteikia konkretumo, neleid\u017eia per daug bla\u0161kytis, o tai gal\u0173 gale leid\u017eia tik\u0117tis neblogo rezultato.<\/p>\n

 <\/p>\n

Ar manote, kad kurdami aplink\u0105, kurioje gyvename, turime ne tik j\u0105 pagra\u017einti, bet ir lavinti visuomen\u0119?<\/h6>\n

 <\/p>\n

Tikiu \u2013 kokybi\u0161ka \u0161iuolaikin\u0117 architekt\u016bra edukuoja \u017emog\u0173, skatina vertinti ir m\u0105styti, ypa\u010d istoriniame kontekste reaguojant \u012f nauj\u0105 objekt\u0105, kurio atsiradimas paremtas k\u016br\u0117jo interpretacija. Savo paties darb\u0173 \u0161iuo atveju vertinti nesiry\u017etu, ta\u010diau jei kiti \u012fvertina juos kaip pakankamai kokybi\u0161kus, gal jie taip pat lavina steb\u0117toj\u0105. Manau, kad istorin\u0117 architekt\u016bra, kult\u016bros paveldas, lyginant su \u0161iuolaikine architekt\u016bra, turi stipresn\u012f edukacin\u012f poveik\u012f. Be to, da\u017enai steb\u0117tojui teikia ir didesn\u012f estetin\u012f pasitenkinim\u0105. Autenti\u0161kumas atskleid\u017eia verting\u0105 istorij\u0105, tod\u0117l, mano akimis, teisingiausias projektavimo istorin\u0117je aplinkoje metodas yra ne tik i\u0161saugoti, bet ir i\u0161ry\u0161kinti j\u012f taip, kad steb\u0117tojas ai\u0161kiai atskirt\u0173 istorij\u0105 nuo \u0161iuolaikini\u0173 sprendim\u0173. Matyt, tokia ir yra pagrindin\u0117 naujosios architekt\u016bros, kaip \u017emog\u0173 lavinan\u010dios priemon\u0117s, u\u017eduotis.<\/p>\n

 <\/p>\n

Ar sulaukiate pakankamai laisv\u0117s k\u016brybi\u0161kai spr\u0119sti i\u0161sikeltus u\u017edavinius? Galb\u016bt ma\u017eesnis mastelis suteikia daugiau galimybi\u0173?<\/h6>\n

 <\/p>\n

I\u0161 dalies u\u017esakovas lemia ir k\u016brybin\u0119 laisv\u0119. \u017dinoma, galima bandyti klient\u0105 \u012ftikinti, ta\u010diau jo \u017eodis vis tiek bus paskutinis \u2013 b\u016btent nuo jo priklauso, ar id\u0117ja sulauks \u017ealios \u0161viesos. \u0160iuo atveju klientas puikiai suprato sklypo Anyk\u0161\u010di\u0173 senamies\u010dio kontekste svarb\u0105, suvok\u0117, kokia atsakomyb\u0117 tenka priimant architekt\u016brin\u012f sprendim\u0105 toje vietoje. Tod\u0117l jo pasitik\u0117jimas bei suteikta k\u016brybin\u0117 laisv\u0117 man buvo didelis \u012fvertinimas.<\/p>\n

 <\/p>\n

Ma\u017eesnis mastas, mano akimis, projekt\u0105 veikia dvejopai. Viena vertus, itin nedidelis sklypo plotas, senamies\u010dio u\u017estatymo strukt\u016bra, besiribojanti sankry\u017ea, p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 per\u0117ja, prie pat sklypo ribos esantys kiti pastatai ir pana\u0161\u016bs situacijos veiksniai riboja sprendim\u0173 pasirinkimus. I\u0161 kitos pus\u0117s, kai mastelis ma\u017eesnis, lengviau surasti form\u0105, suvokti visum\u0105; ma\u017eesnis detali\u0173 kiekis leid\u017eia kiekvien\u0105 j\u0173 i\u0161ry\u0161kinti ir sykiu neperkrauti galutinio vaizdo. Bet ir v\u0117l, \u017evelgiant giliau, riboto dyd\u017eio t\u016bris kelia erdvi\u0173 i\u0161planavimo ir funkcijos i\u0161pildymo i\u0161\u0161\u016bki\u0173.\u00a0<\/p>\n

\"\"

Tomo S\u030cimkaus, Antano Domino nuotrauka<\/p><\/div>\n

Architekt\u016bros projekt\u0173 sprendimai priklauso nuo \u012fvairi\u0173 specialist\u0173: pradedant technologais ir in\u017einieriais, baigiant u\u017esakovais ir savivaldybe. Kas laikytinas projekto autoriumi, kai jo s\u0117km\u0119 lemia daugelis dalyvi\u0173?<\/h6>\n

 <\/p>\n

Sistema tikrai daugiapakop\u0117, ir projekto realizacija gali u\u017estrigti ar b\u016bti koreguojama bet kuriame i\u0161 etap\u0173. Visgi architektas pasi\u016blo pirmin\u0119 architekt\u016brin\u0119 id\u0117j\u0105, kuri \u012fskelia kibirk\u0161t\u012f, yra viso projektavimo proceso prad\u017eia. Tod\u0117l jis ir laikomas k\u016brinio autoriumi. Juk pirmas prisilietimas \u2013 b\u016btent jo. O \u012fgyvendinimo kelyje svarbus kiekvienas segmentas, kiekvienas etapas. Vis\u0173 pirma, klientas priima (arba ne) si\u016blom\u0105 koncepcij\u0105. V\u0117liau sprend\u017eiami techniniai klausimai ir, be jokios abejon\u0117s, statybos in\u017einieriai reik\u0161mingai prisideda prie sumanymo \u012fgyvendinimo. Mano nuomone, pastat\u0173 konstrukcijos apskritai yra labai sud\u0117tinga sfera, reikalaujanti daug i\u0161radingumo bei racionalaus m\u0105stymo. Neretai nuo konstruktoriaus k\u016brybinio potencialo priklauso architekt\u016bros k\u016brinio i\u0161pildymas iki ma\u017eiausi\u0173 detali\u0173. Lygiai taip pat tinkamai ar netinkamai pritaikyti in\u017eineriniai sprendimai gali paveikti objekto i\u0161vaizd\u0105. Tod\u0117l klaidinga manyti, kad in\u017einerinis projektavimas \u2013 tik sausas \u012fstatym\u0173, reglament\u0173 taikymas. Pasitaiko atvej\u0173, kai k\u016brybi\u0161ki konstrukciniai ar technologiniai sprendimai gelbsti pirmin\u0119 koncepcij\u0105. Ir tai paprastai yra b\u016btent architekto u\u017enugaryje dirban\u010di\u0173 konstruktori\u0173 ar in\u017einieri\u0173 nuopelnas. Deja, \u0161i svarbi komandos dalis kartais lieka deramai ne\u012fvertinta\u2026<\/p>\n

 <\/p>\n

Savo \u017eod\u012f architekt\u016bros at\u017evilgiu taip pat gali tarti savivaldyb\u0117s, visuomen\u0117s atstovai. Kartais j\u0173 \u012f\u017evalgos pasirodo tikrai vertingos: u\u017eduodami klausimai, \u012f kuriuos, kaip paai\u0161k\u0117ja, nebuvo atsakyta ankstesniame k\u016brybos etape, pasidalinama pasteb\u0117jimais, galin\u010diais paveikti ar netgi i\u0161 esm\u0117s pakeisti sprendinius, b\u016btent \u012f ger\u0105j\u0105 pus\u0119. Ta\u010diau nutinka ir taip, kad kitos nuomon\u0117s, ypa\u010d ne itin kompetenting\u0173 asmen\u0173, rezultat\u0105 paveikia neigiamai. Apibendrinant: aplinkini\u0173 d\u0117menys daugiau ar ma\u017eiau veikia k\u016brybos rezultat\u0105, ta\u010diau pirmin\u0117 koncepcija \u2013 autoryst\u0117 \u2013 vis tik lieka architekto.<\/p>\n

 <\/p>\n

Daugelis puikiai \u017eino teatro ir kino re\u017eisierius, kompozitorius, tapytojus, ta\u010diau architekt\u016bros k\u016br\u0117jai tarsi lieka u\u017ekulisiuose, juos \u012f antr\u0105 plan\u0105 nustumia u\u017esakovai bei kiti atidarym\u0173 \u0161neku\u010diai. Ar jau\u010diate, kad architektams Lietuvoje nepakanka deramo d\u0117mesio?<\/h6>\n

 <\/p>\n

Tiesa, pla\u010diajai visuomenei architektai yra ma\u017eiau \u017einomi. Jei atvirai, niekada anks\u010diau nebuvau apie tai susim\u0105st\u0119s, bet, matyt, dabartinei situacijai galima rasti ne vien\u0105 paai\u0161kinim\u0105\u2026\u00a0<\/p>\n

 <\/p>\n

Be teikiamo estetinio pasitenkinimo, architekt\u016bra dar ir atlieka funkcij\u0105 \u2013 kavin\u0117s, muziejaus, daugiabu\u010dio ar pana\u0161iai, \u2013 kuri da\u017eniausiai \u017emogui svarbesn\u0117 u\u017e koncepcij\u0105. Tarkime, muziejus pirmiausia yra suvokiamas kaip ekspozicij\u0173 erdv\u0117, ten einama ap\u017ei\u016br\u0117ti vykstan\u010di\u0173 parod\u0173 \u2013 tai \u017emones masina… O pats muziejaus pastatas did\u017ei\u0105j\u0105 laiko dal\u012f lieka fone. Saky\u010diau, kad taip ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti, tai normalu ir netgi gerai. Statinys pasiteisina, kai, vis\u0173 pirma, \u012fgyvendina savo pirmin\u0119 misij\u0105. Mano nuomone, architekt\u016bra n\u0117ra skulpt\u016bra: kad ir kokia i\u0161rai\u0161kinga, esteti\u0161ka ar konceptuali jos i\u0161vaizda, pagrindin\u0117 u\u017eduotis yra atliepti visuomen\u0117s poreikius. O funkcij\u0173 vykdymui autoriai nereikalingi.\u00a0<\/p>\n

 <\/p>\n

Kita prie\u017eastis gali b\u016bti sunkesn\u0117 sklaida. Architekt\u016bra ne tokia mobili kaip kitos meno r\u016b\u0161ys: vienintelis b\u016bdas perkelti j\u0105 \u012f kit\u0105 miest\u0105 ar \u0161al\u012f \u2013 atvaizdas, pasakojimas. O, pavyzd\u017eiui, grafikos, tapybos parodos, cirko, teatro, kino, muzikos k\u016briniai laisvai keliauja, yra lengviau pristatomi skirtingose erdv\u0117se \u2013 taip auginamas \u0161i\u0173 men\u0173 ir j\u0173 autori\u0173 populiarumas. Pasitelkdami atvaizd\u0105 ir pasakojim\u0105, architektai irgi gali skleisti \u017eini\u0105 apie savo k\u016bryb\u0105, siekti populiarumo, edukuoti auditorij\u0105. Ta\u010diau sklaidai reikia papildom\u0173 pastang\u0173, tod\u0117l tikrai nedidel\u0117 dalis koleg\u0173 ja u\u017esiima.<\/p>\n

 <\/p>\n

Dar vienas momentas \u2013 architektas visgi n\u0117ra kalb\u0117tojas. Jis prabyla \u012fgyvendintais projektais, ilgame\u010diu palikimu. Pagrindinis architekto u\u017edavinys \u2013 mint\u012f perteikti vis\u0173 pirma pasitelkiant b\u016btent architekt\u016brinius sprendimus, o ne \u017eod\u017eius, i\u0161skyrus galb\u016bt tik manifest\u0173 atvejus. Taip, \u017eodis papildo koncepcij\u0105, konkretizuoja i\u0161reik\u0161t\u0105 mint\u012f, padaro j\u0105 lengviau suvokiam\u0105 steb\u0117tojui, bet tai gali b\u016bti tik post\u016bmis ai\u0161kumo link, pagalbinis, ta\u010diau ne esminis architekt\u016bros d\u0117muo.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tarptautin\u0117 iniciatyva #whoisthearchitect, skirta architekt\u0173 ir dizaineri\u0173 k\u016brybos reik\u0161mei atskleisti, t\u0119siama Anyk\u0161\u010diuose. Kalbinamas architektas \u2013 Antanas Dominas (\u201eDNA Studija\u201c), kavin\u0119 miesto centre \u012fvilk\u0119s \u012f subtil\u0173 ir kontekstual\u0173 r\u016bb\u0105. Pasak Antano, architektui, kurian\u010diam miestelyje, tenka ne ma\u017eiau atsakingas vaidmuo nei dirban\u010diam didmiestyje. \u010cia konteksto pajauta ir vietos savitumas yra esminiai k\u016brybinio…<\/p>\n","protected":false},"author":1462,"featured_media":35507,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[622],"tags":[332],"class_list":["post-35398","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-e-publikacija","tag-architektura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Su Antanu Dominu kalb\u0117josi Gediminas Banaitis-Skrandis","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35398","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1462"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=35398"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35398\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":37436,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35398\/revisions\/37436"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/35507"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=35398"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=35398"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=35398"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}