\n
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/03\/MLLM_22741_a_auksciausia_red-263x500.jpg\")
Sofija Kymantait\u0117, 1905. T. Jebald nuotrauka. Maironio lietuvi\u0173 literat\u016bros muziejus<\/p><\/div>\n
Atsiminim\u0173 i\u0161trauka (kalba netaisyta)<\/p>\n
<…><\/p>\n
\u201eMatykit, k\u0105 gali mokslas\u00a0\u2013 mergait\u0117 ra\u0161o, kaip VYRAS!\u00a0\u2013 pasak\u0117 mano t\u0117vas 1905\u00a0m. perskait\u0119s \u201eLietuvos \u017eini\u0173\u201c dienra\u0161tyje vien\u0105 i\u0161 pirm\u0173j\u0173 straipsni\u0173 Sofijos Kymantait\u0117s.\u00a0\u2013 Juk tai ra\u0161o Zos\u0117 Kymantait\u0117, m\u016bs\u0173 giminait\u0117!\u201c\u00a0\u2013 negal\u0117jo atsisteb\u0117ti t\u0117vas, tada jau tur\u0117j\u0119s kelias dukteris.<\/p>\n
Pana\u0161i\u0105 lygiagret\u0119 su vyrais i\u0161girdau dar daug v\u0117liau, 1917\u00a0m., i\u0161 m\u016bs\u0173 did\u017eiojo kalbininko prof. Jono Jablonskio. Tais metais Vorone\u017ee buvo suruo\u0161ti \u201eDidieji Lietuvi\u0173 kalbos kursai inteligentams\u201c. Kart\u0105 prof. J. Jablonskiui para\u0161ius kurs\u0173 klausytoj\u0105 ateidin\u0117ti laisvu laiku pas j\u012f \u012f kambar\u012f ra\u0161yti jam diktuojant bene ruo\u0161iam\u0105 sintaks\u0119. Atsiliep\u0117 keli mokytojai vyrai ir n\u0117 viena moteris.\u00a0\u2013 \u201eKod\u0117l?\u201c\u00a0\u2013 nustebau a\u0161 ir nutariau prisid\u0117ti prie t\u0173 pasiry\u017e\u0117li\u0173, gelb\u0117dama moter\u0173 garb\u0119. O ar Sofija \u010ciurlionien\u0117 nemok\u0117 mus neatsilikti nuo vyr\u0173, o dr\u0105siai veikti, jei tik sugebi?<\/p>\n
Paskirt\u0105 dien\u0105 ir nu\u0117jau a\u0161.<\/p>\n
Profesorius, gul\u0117damas lovoje auk\u0161tielninkas, diktavo, o a\u0161 s\u0117d\u0117dama prie lovos ra\u0161iau. Para\u0161ius man pus\u0119 lapo prof. papra\u0161\u0117 man\u0119s parodyti ra\u0161t\u0105. Padaviau. Netik\u0117tai profesorius atsis\u0117do, nuleido kojas ir pasak\u0117: \u201eN\u0117 vienos klaidos! Kas tamsta b\u016bsi?\u201c\u00a0\u2013 \u201eMokytoja, kurs\u0173 klausytoja, Petrauskait\u0117\u201c,\u00a0\u2013 pasakiau a\u0161. \u201eNe, ne Petrauskait\u0117 b\u016bsi, o Petrausk-yt\u0117\u201c. Tamstos t\u0117vas tur\u0117jo b\u016bti Petrauskis. O i\u0161 kur tamsta moki ra\u0161yti? VYRAI\u00a0\u2013 ir tai ra\u0161o su klaidom! O kur b\u016bsi i\u0161mokusi lietuvi\u0161kai ra\u0161yti?\u201c \u201eSaul\u0117s kursuose, pas Sofij\u0105 \u010ciurlionien\u0119\u201c. \u201eAcha, taip. Na, tai dabar suprantu. Ra\u0161ysim toliau\u201c. Para\u0161ius man vis\u0105 puslap\u012f, rado vien\u0105 ne\u017eymi\u0105 klaid\u0105. \u201eKai gal\u0117si, pra\u0161au ir v\u0117l ateiti\u201c.<\/p>\n
***<\/p>\n
Anuo metu, mat buvo tokia pad\u0117tis, kad jei moteris i\u0161dr\u012fsdavo stoti kur greta vyr\u0173, tai vis\u0173 pirma tur\u0117jo parodyti dr\u0105sos, o paskui sugeb\u0117jim\u0105.<\/p>\n
\u2013 Pamanyti tik, moteris lygiuoja su vyrais! Na, pa\u017ei\u016br\u0117sim!\u00a0\u2013 b\u016bdavo sakoma.<\/p>\n
O Sofija \u010ciurlionien\u0117 savo mokines kursuose kaustyti kaustydavo: \u201eNeapsileiskit, mergait\u0117s, nepasiduokit vyrams! B\u016bkit dr\u0105sios, kaip ir jie, pasitik\u0117kite savim!\u201c<\/p>\n
Ir ne kart\u0105 gyvenim\u0105 man teko tos dr\u0105sos parodyti.<\/p>\n
***<\/p>\n
1911\u00a0m. vasar\u0105 dideliai susidom\u0117jusi va\u017eiavau su t\u0117vu pas jo pusbrol\u012f kunig\u0105 Vincent\u0105 Jarulait\u012f. Sofijos \u010ciurlionien\u0117s motinos brol\u012f, jos d\u0117d\u0119. \u017dinojau sutiksianti Zos\u0119 Kymantait\u0119. Ji b\u016bdavo m\u016bs\u0173 \u0161eimoje minima ir i\u0161 nuotrauk\u0173 pa\u017einojau. Bet tada ji jau buvo nebe Zos\u0117 Kymantait\u0117, o jaunut\u0117 na\u0161l\u0117 Sofija \u010ciurlionien\u0117. Ji jau buvo mokytoja. 1910\u00a0m. prad\u0117jusi mokyti lietuvi\u0173 kalbos \u201eSaul\u0117s\u201c mokytoj\u0173 kursuose Kaune.<\/p>\n
Suprantama a\u0161 jaudinausi. Man r\u016bp\u0117jo, kaip su ja susitiksiu.<\/p>\n
Pama\u010diau. Pama\u010diau maloni\u0105 \u0161viesi\u0105 esyb\u0119. Ji buvo liekna, vidutinio \u016bgio, su malonia \u0161ypsena. Jos pur\u016bs mink\u0161ti, \u0161vies\u016bs plaukai per vidur\u012f kaktos perskirti, ne raitomi. U\u017epakaly, \u017eemai ant kaklo mazgas, tada vadinamas \u201epustaja kukla\u201c. Apsivilkusi buvo balta pikine bliuzele ilgom rankov\u0117m su dideliu languotu juodai-baltai-pilksvu bantu pakakl\u0117j (pranc. vadinamu S\u016a), \u00adjuodu ilgu sijonu.<\/p>\n
Ji pa\u017evelg\u0117 \u012f mane giliu tirian\u010diu \u017evilgsniu, kiaurai, kaip man pasirod\u0117, matan\u010diu. Jos akys didel\u0117s, \u017ealsvos. Tos akys buvo viskas, visa jos b\u016btyb\u0117s esm\u0117. Tokios gilios, lyg paslaptingi vandenys prieblandoj su li\u016bdesio atspind\u017eiu. Bendrai kukli, veido i\u0161rai\u0161ka maloni. Ta\u010diau jos \u017evilgsnis ne baugino, o patrauk\u0117 mane. I\u0161 karto su\u017eadino manyje pasitik\u0117jim\u0105. I\u0161gyvenusi tiek audr\u0173 gyvenimo prad\u017eioje\u00a0\u2013 ji buvo tokia rami.<\/p>\n
<…><\/p>\n
Paskui sutikusi mane sode (a\u0161, \u017einoma, darydavau jai gra\u017eius reveransus, kol ji mane atpratino) Sofija \u010ciurlionien\u0117 maloniai mane ap\u017evelg\u0117 ir pasisodinusi \u0117m\u0117 maloniai mane kalbinti. Pirmiausia, i\u0161girdusi mano vard\u0105, ji pasiteiravo: ar tai a\u0161 b\u016bsiu ta Jadzyt\u0117, kuri tur\u0117jo jai sesut\u0119 atstoti? Tur\u0117jau visk\u0105 apie save jai i\u0161pasakoti. Pasisakiau, kad dabar baigiau \u0160iauli\u0173 progimnazijos 4 klases, kad noriu b\u016bti mokytoja. U\u017e met\u0173 pasipraktikavus vald\u017eios mokykloje prie kitos mokytojos, gausiu teises ir b\u016bsiu mokytoja. \u201eLabai gerai, kad nori b\u016bti mokytoja, labai gerai!\u00a0\u2013 pasid\u017eiaug\u0117 ji ir apkabinusi pabu\u010diavo mane.\u00a0\u2013 Bet, mergyte, tu tur\u0117si kitaip pasiruo\u0161ti b\u016bti mokytoja. Pirmiau reikia i\u0161mokti lietuvi\u0173 kalbos, pasimokyti psichologijos, pedagogikos, metodikos. Rimtai tam darbui reikia pasiruo\u0161ti, kad b\u016btum tikrai gera lietuv\u0117 mokytoja\u00a0\u2013 tokios dabar labai reikalingos\u201c.<\/p>\n
Patar\u0117 t\u0117vui leisti mane \u012fstoti \u012f \u201eSaul\u0117s\u201c kursus Kaune, pa\u017ead\u0117jo man pad\u0117ti. A\u0161 tik d\u017eiaugiausi, d\u017eiaugiausi…<\/p>\n
1912\u00a0m. sausio m\u0117n. \u012fstojau \u012f II kurso 2-\u0105j\u012f semestr\u0105. 1913 met\u0173 pavasar\u012f tuos kursus baigiau. Ruden\u012f i\u0161laikiau prie Mokslo Apygardos Rygoj (U\u010debnyj okrug) egzaminus i\u0161 8-os pedagogin\u0117s klas\u0117s. 1914\u00a0m. sausio m\u0117n. gavau paskyrim\u0105 mokytojauti Zubov\u0173 mokykloje, Gubernijos dvare, prie \u0160iauli\u0173. B\u016bdama \u201eSaul\u0117s\u201c Mokytoj\u0173 kursuose, patyriau, k\u0105 rei\u0161kia b\u016bti Sofijos \u010ciurlionien\u0117s mokine. Daug i\u0161 jos i\u0161mokau, pamilau j\u0105, vis\u0105 gyvenim\u0105 nei\u0161leidau jos i\u0161 savo akira\u010dio. Tokiu b\u016bdu u\u017esimezgusi pa\u017eintis, virtusi draugyste, nenutr\u016bko vis\u0105 gyvenim\u0105 iki jos mirties.<\/p>\n
Turiu pluo\u0161t\u0105 jos lai\u0161k\u0173.<\/p>\n
<…><\/p>\n
Pati ra\u0161ytoja m\u0117gdavo rankdarbius, surasdama laiko nuotrupas. Ji mok\u0117jo t. p. gra\u017ei\u0173 darbeli\u0173. Prisimenu: file, he-de-bu<\/em> ir kt. Sofija \u010ciurlionien\u0117 buvo \u012fsitikinusi, kad dirbant protin\u012f darb\u0105, naudinga es\u0105 poilsiui laikas nuo laiko paimti kok\u012f rankdarb\u012f: ar tai n\u0117rin\u012f, ar tai siuvin\u012f.<\/p>\n Dirbdama Vyt. D. universitete, suburdavusi studentes grup\u0117mis po 5\u20136, mokydavo jas darbeli\u0173, sakydama, kad tai ne tik malonus, bet ir naudingas poilsiui laiko praleidimas. Paklausta, kuo gi jos gal\u0117t\u0173 atsilyginti u\u017e sugai\u0161t\u0105 laik\u0105\u00a0\u2013 pati esu gird\u0117jusi\u00a0\u2013 Sofija \u010ciurlionien\u0117 atsak\u0117: \u201e\u017dinokit, kad geriausias man atsilyginimas bus, jei kiekviena i\u0161 j\u016bs\u0173 i\u0161mokysit bent po vien\u0105 draug\u0119 to, k\u0105 pa\u010dios pas mane b\u016bsite i\u0161mokusios\u201c.<\/p>\n Atsimenu vien\u0105 \u012fvyk\u012f v\u0117lesniais laikais, vasarojant Palangoje.<\/p>\n Vienoje \u0161eimoje pietaudavom b\u016brelis pa\u017e\u012fstam\u0173. Kartais sus\u0117dus verandoje gerokai tekdavo palaukti piet\u0173. Neprailgdavo besi\u0161neku\u010diuojant. Sofija \u010ciurlionien\u0117 savo papro\u010diu i\u0161 rankinuko i\u0161sitraukusi imdavo knebin\u0117ti kok\u012f rankdarb\u0117l\u012f (pav., nosinait\u0119 apnerdavo ar k\u0105 kita) \u012fsitraukdavo \u012f pokalb\u012f. Mes, nusi\u017ei\u016br\u0117jusios kartais nustebdavom, kada bemat k\u0105 padarydavo. Kart\u0105 ji ir sako: \u201eO ar ne gerai b\u016bt\u0173, jei mes visos taip besi\u0161neku\u010diuodamos imtum\u0117m ir pasidarytum\u0117m k\u0105 nors?\u201c<\/p>\n Entuziastingai jai pritarusios, mes \u0117m\u0117m irgi ne\u0161iotis savo rankinukuose kok\u012f darbel\u012f. Kart\u0105 buvo juoko: ten pat, Palangoje, susirinkome kart\u0105 mi\u0161ke pulkelis vyr\u0173 ir moter\u0173, susis\u0117d\u0119 \u0161neku\u010diuodami kleg\u0117jome. Tik kur buvus, staiga pasirod\u0117 beateinanti Sofija:<\/p>\n \u2013 Aja, antai \u010ciurlionien\u0117 ateina!\u00a0\u2013 pasteb\u0117jo Julija Bili\u016bnien\u0117-Matjo\u0161aitien\u0117. Visos, kurios tur\u0117jom tuoj i\u0161sitrauk\u0117m i\u0161 rankinuk\u0173 savo \u201edarbus\u201c ir lyg niekur nieko s\u0117dim.<\/p>\n \u010ciurlionien\u0117, atradusi mus ne tik lie\u017euviais bemalan\u010dias, bet ir ne tu\u0161\u010diom rankom\u00a0\u2013 \u0161ypsosi. \u201eMat, kaip gra\u017eu! O k\u0105 ar ne gerai?\u201c\u00a0\u2013 nusijuok\u0117 m\u016bs\u0173 iniciator\u0117. Mes, susi\u017evalgiusios, tylim. Paskui prisipa\u017einome\u00a0\u2013 kartu pasijuok\u0117me.<\/p>\n I\u0161 tikr\u0173j\u0173 tai buvo ne blogas sumanymas.<\/p>\n ***<\/p>\n Savo mokines visada ragindavo branginti valand\u0117les, kuo nors visada b\u016bti u\u017esi\u0117musiom. Juk tiek brangaus laiko praleid\u017eiame tu\u0161\u010diai beplep\u0117damos, ypatingai b\u016bryje, bendrabu\u010diuose ir pan. O juk moterys visada gali kokio darbelio nusitverti. Nu\u0117jus pas Sofij\u0105 \u010ciurlionien\u0119 \u012f namus, kartais randi nesveikuojan\u010di\u0105, guolyje bet\u016bnan\u010di\u0105 ir k\u0105 nors bedirban\u010di\u0105. Ji labai apsid\u017eiaugia, valand\u0117l\u0119 atid\u0117jus \u012f \u0161al\u012f rankdarb\u012f, pakalba ir, \u017ei\u016br\u0117k, besakanti: … \u201eTu nepyksi juk a\u0161 \u010dia tok\u012f \u0161varkel\u012f ardau (gal neria an\u016bkei), be\u0161nek\u0117dama, a\u0161 t\u0119siu toliau, tai mums netrukdys\u201c. Ir \u012fdomiu pokalbiu u\u017eims tave, kad nepamatysi, kad ji daro savo.<\/p>\n Juk \u017eodis pamoko\u00a0\u2013 pavyzdys traukte patraukia. S\u0105moningai, apgalvotai tvarkydamas laik\u0105\u00a0\u2013 visada jo rasi.<\/p>\n Pavz., Sofija \u010ciurlionien\u0117 dirbdama V. D. universitete skund\u0117si esanti labai u\u017eimta, ir sako man: kad \u017einotum, taip nusidirbu per dien\u0105, kad vos kojas bepavelku. \u201e\u017dinai, Jagut, k\u0105 sugalvojau? Ogi 2 valandas \u012f dien\u0105 sau paskirti, kad ramiai pasivaik\u0161\u010dioti. Bet n\u0117ra kada. Ir sugalvojau i\u0161 ryto anks\u010diau atsikelti ir valand\u0105 pasivaik\u0161\u010dioti nuo 8-i\u0173 ligi 9-i\u0173, kol darbas universitete prasideda. Bet eiti reikia ritmingai, nesi\u0161nekant, pasirenkant keli\u0105, kur nieko nesutiksi. Eini sau! Ypa\u010d \u017eiem\u0105, ankstyvas rytas, kv\u0117puoji sau tyr\u0105 or\u0105, taip, kad nepavargus, o pails\u0117jus ateitum! Tai labai gerai. \u017dinai, ir tu pabandyk, jud\u0117jimas reikalingas, kaip ir miegas. O, \u017einai, vakare\u00a0\u2013 mano laikas v\u0117l viena valanda prie\u0161 mieg\u0105, nuo 9-i\u0173 iki 10-os. Visk\u0105 metus, net sve\u010dio, jei yra, atsipra\u0161au,\u00a0\u2013 turiu i\u0161eiti\u00a0\u2013 ir atlieku savo mar\u0161rut\u0105. Tai jau mano laikas. Sveikata juk reikia pa\u010diai pasir\u016bpinti, nepasiduoti. O darbo \u016b-ha! kiek\u201c.<\/p>\n <…><\/p>\n Man 1919\u00a0m. i\u0161tek\u0117jus\u00a0\u2013 kiek patarim\u0173 dav\u0117\u00a0\u2013 nei\u0161skai\u010diuosi. Vis\u0173 pirma: \u201eJadzyt, nedr\u012fsk tur\u0117ti tik vien\u0105 vaik\u0105! A\u0161 pas motin\u0105 u\u017eaugau viena, pati tik t\u0105 vien\u0105 Danut\u0119 auginau\u00a0\u2013 tai baisu, to reikia vengti!\u201c ir t.\u00a0t. \u201eB\u016bk taupi, mergyte, \u017einok, kad \u0161eimos biud\u017eete ir vienas kiau\u0161inis daug rei\u0161kia\u201c. Mudvi su seseria susi\u017evalg\u0117m \u0161ypsodamos. Ta\u010diau neu\u017eilgo \u012fsitikinau, kad tai nebuvo juokai. Savistoviai \u0161eimininkaudama ruo\u0161iausi pirmom \u0161vent\u0117m. Vis ka\u017ekaip nesisek\u0117. Prisiminiau dar vien\u0105 kepini\u0173 recept\u0105, reik\u0117jo 3-\u0173 kiau\u0161ini\u0173. Tur\u0117jau 2. Sukombinuoti i\u0161 dviej\u0173 dar nemok\u0117jau. \u201eOt, ar ne teisyb\u0119 sak\u0117 Zos\u0117?\u201c\u00a0\u2013 prisiminiau jos \u017eod\u017eius.<\/p>\n <…><\/p>\n O kiek s\u0105mojaus ir juoko i\u0161kr\u0117sdavo!<\/p>\n Prisimenu, kaip ji paskelb\u0117 teatre Kaune apie mano vedybas. Buvo taip, neu\u017eilgo po vestuvi\u0173 nuva\u017eiavom mudu su vyru \u012f Kaun\u0105. T\u0105 pat\u012f vakar\u0105 teatre \u0117jo ka\u017ekas \u012fdomaus. Bilietai jau buvo i\u0161parduoti, bet sutiktas pa\u017e\u012fstamas vorone\u017eietis par\u016bpino mums bilietus. Jis gavo 2 pristatomas k\u0117des pirmoje lo\u017e\u0117je i\u0161 de\u0161in\u0117s prie pat \u012f\u0117jimo. Prie\u0161 vaidinim\u0105 susitikom Sofij\u0105 \u010ciurlionien\u0119. Ji greit met\u0117 \u201eatsipra\u0161au\u201c ir nuskub\u0117jo. Sutikus mano ger\u0105 pa\u017e\u012fstam\u0105 poni\u0105 Marij\u0105 Ma\u0161iotien\u0119, u\u017epuol\u0117 j\u0105 klausdama: \u201eAr nemat\u0117t, ar nemat\u0117t p. Nainien\u0119\u00a0\u2013 ji man labai reikalinga?\u201c \u201eKoki\u0105 p. Nainien\u0119?\u00a0\u2013 nustebo u\u017eklaustoji,\u00a0\u2013 pirm\u0105 kart\u0105 gird\u017eiu!\u201c \u201eAk, tai ne\u017einai? Juk tai m\u016bs\u0173 Jadzyt\u0117 i\u0161tek\u0117jo u\u017e daktaro Nainio, ji \u010dia teatre\u201c. J\u0105 palikusi sutinka in\u017e. K. \u0160aken\u012f\u00a0\u2013 v\u0117l to paties klausia. Pamat\u0117 \u0160epetien\u0119, vokie\u010di\u0173 kalbos mokytoj\u0105, S. Kairi\u016bk\u0161t\u012f Did\u012fj\u012f\u00a0\u2013 v\u0117l aprei\u0161k\u0117, kiek sp\u0117jo. Net nurod\u0117, kur s\u0117dim. Pasibaigus pirmam veiksmui bepriein\u0105s prie m\u016bs\u0173 lo\u017e\u0117s visas b\u016brys pa\u017e\u012fstam\u0173\u00a0\u2013 \u017ei\u016bri, sveikina mus nustebusius, o pati Sofija \u010ciurlionien\u0117 \u017emon\u0117ms i\u0161einant i\u0161 sal\u0117s netoliese stovi ir \u0161aiposi, vos sulaikydama juok\u0105, ranka pasidengia burn\u0105. \u201eNa, matai, visi pasveikino, ar negerai?\u201c<\/p>\n <…><\/p>\n Kurs\u0173 tikslas buvo paruo\u0161ti Lietuvos mokykloms mokytojus, ypa\u010d moteris. Vyr\u0173 mokytoj\u0173 seminarija buvo Veiveriuose ir Panev\u0117\u017eyje. Svarbiausia buvo i\u0161mokyti LIETUVI\u0172 KALBOS po 40 met\u0173 trukusio spaudos draudimo. \u201eSaul\u0117s\u201c mokytoj\u0173 kursai \u012fsteigti 1909\u00a0m. Sofija \u010ciurlionien\u0117 at\u0117jo \u012f tuos kursus 1910\u00a0m. ir dirbo iki 1915\u00a0m.<\/p>\n Bendrai \u201eSaul\u0117s\u201c \u0160vietimo draugijos steigiamos mokyklos tur\u0117jo m\u016bs\u0173 kra\u0161tui istorin\u0117s tautin\u0117s reik\u0161m\u0117s. \u201eSaul\u0117s\u201c kurs\u0173 ved\u0117jas Juozas Vokietaitis buvo baig\u0119s Veiveri\u0173 Mokytoj\u0173 seminarij\u0105. Tie kursai buvo privat\u016bs, be teisi\u0173. Kad gauti teises, juos baigus, reik\u0117jo i\u0161laikyti, be to, prie Mokslo apygardos (U\u010debnyj okrug) egzaminus, kurie priklausydavo nuo to, kiek esi \u012fsisavin\u0119s pla\u010di\u0105 rus\u0173 kalboje program\u0105. Tai tokie buvo tie kursai.<\/p>\n Sofija \u010ciurlionien\u0117 tuose kursuose lietuvi\u0173 kalbai skiriam\u0173 tur\u0117jo po 5 savaitines pamokas kiekvienam kursui. Tos pamokos buvo tarsi anga, pro kuri\u0105 pla\u010diai sklido ne tik lietuvi\u0173 kalbos bei literat\u016bros mok\u0117jimas, bet ir visas tautinis susipratimas. Juk \u010dia susib\u016br\u0119 suaug\u0119 s\u0105moningai abiej\u0173 ly\u010di\u0173 jaunuoliai. Su kokiu entuziazmu jie \u0117m\u0117si darbo. Didel\u0117s \u012ftakos \u012f mokinius tur\u0117jo grie\u017etas ved\u0117jas Juozas Vokietaitis ir jaunut\u0117 na\u0161l\u0117\u00a0\u2013 Sofija \u010ciurlionien\u0117-Kymantait\u0117.<\/p>\n Sofija \u010ciurlionien\u0117 pamokose b\u016bdavo laukiama, mylima, vertinama, kaip d\u0117l savo \u0161velnaus b\u016bdo, balso tembro, kaip ir d\u0117l savo didelio r\u016bpestingumo mokant. Ji t. p. myl\u0117jo savo mokinius, kad gatava buvo jiems \u0161ird\u012f atiduoti.<\/p>\n Bet su nesimokan\u010diais buvo grie\u017eta. Bendrai kursuose b\u016bdavo vis pabr\u0117\u017eiama mokytoj\u0173 darbo atsakingumas, pareigingumas, t\u0117vyn\u0117s meil\u0117, rimtas atsine\u0161imas \u012f darb\u0105.<\/p>\n Duotus nam\u0173 darbams ra\u0161inius nagrin\u0117davo klas\u0117je, darydavo pastabas. Kuriuos nekuriuos ra\u0161inius paskaitydavo klas\u0117je i\u0161tisai. Kart\u0105 ir mano ra\u0161in\u012f yra perskai\u010diusi. Tada pasak\u0117 klas\u0117je: \u201eJadze, ra\u0161yk, turi plunksn\u0105\u201c.<\/p>\n Kaune Sofija \u010ciurlionien\u0117 gyveno Ugniagesi\u0173 gatv\u0117je. Man atva\u017eiavus pirm\u0105 kart\u0105 su jos pussesere Onute Kau\u0161aite, v\u0117liau Tamulaitiene, pas savo brolien\u0119 tada gyveno ir mok\u0117si 2 dailininko seserys Valerija\u00a0\u2013 v\u0117liau Karu\u017eien\u0117 ir Jadvyga, kuri jau tada mok\u0117si muzikos. Atostog\u0173 yra atva\u017eiav\u0119 bene i\u0161 Var\u0161uvos dailininko broliai Stasys ir Jonas. A\u0161 gyvenau \u201eSaul\u0117s\u201c kurs\u0173 bendrabutyje, pas ved\u0117j\u0105 Petron\u0117l\u0119 Valavi\u010dait\u0119, \u017daliakalnyje.<\/p>\n Bet sekmadieniais, kaip buvo sutarta, vis\u0105 dien\u0105 praleisdavau Sofijos \u010ciurlionien\u0117s \u0161eimoje. Tais metais buvo \u012fvesta gra\u017ei tradicija\u00a0\u2013 visos gyventojos: \u0161eiminink\u0117 su dukryte Danute ir pagalbininke, 2 \u010ciurlionyt\u0117s, Onut\u0117 Kau\u0161ait\u0117, a\u0161, kartais dar koks sve\u010dias ar vie\u0161nia\u00a0\u2013 u\u017esigardinti po piet\u0173 prie stiklin\u0117s arbatos gaudavom po skan\u0173 pyragait\u012f (piro\u017enoje) i\u0161 Perkovskio konditerijos, jie buvo po 3 kapeikas, labai \u012fvair\u016bs. Dviese b\u016bdavom deleguojamos nupirkti, kiekvienai reikdavo pataikyti nupirkti jos m\u0117gstam\u0105. Tai b\u016bdavo geriausia piet\u0173 dalis, pasmali\u017eiauti. Piet\u016bs praeidavo malonioj nuotaikoj, skard\u0117jo juokas ir klegesys, s\u0105mojus. Sofija, kaip ir buvo sakoma, buvo ne p\u0117s\u010dia prie lie\u017euvio.<\/p>\n <…><\/p>\n Kalbant apie Sofij\u0105 \u010ciurlionien\u0119, jos laikysen\u0105, tenka pasteb\u0117ti, kad vis\u0105 am\u017ei\u0173 rengdavosi kukliai, bet neatsilikdavo nuo laiko mados, eleganti\u0161kai, skoningai. Aukl\u0117tin\u0117ms patardavo neperd\u0117ti, nekaitalioti per daug r\u016bbus, tur\u0117ti kas b\u016btinai reikalinga. Atliekamus resursus skirti knygoms, paveikslams ir pan.<\/p>\n Ji mokydavo taupyti ne tik pinigus, laik\u0105, bet ir sveikat\u0105, prisimenant, kad j\u0117gos, sveikata i\u0161senka. Jos patarimai aukl\u0117jant kaip v\u0117liau supratau, i\u0161plaukdavo i\u0161 \u012fgimto pedagoginio palinkimo.<\/p>\n ***<\/p>\n Sugr\u012f\u017eus 1918\u00a0m. \u012f suvargint\u0105 Lietuv\u0105, kur tebe\u0161eimininkavo ir savivaliavo vokie\u010diai okupantai\u00a0\u2013 sunk\u0173 laikotarp\u012f teko i\u0161gyventi m\u016bs\u0173 tautai. Prasid\u0117jo tvarkymosi-k\u016brimosi laikotarpis. Reik\u0117jo tvarkytis ne\u012fprastoje santvarkoje. Teko imtis vald\u017ei\u0105 \u012f savo rankas\u00a0\u2013 sudaryti laikin\u0105j\u0105 vyriausyb\u0119. Prasid\u0117jo kovos d\u0117l nepriklausomyb\u0117s, kovos su nenorin\u010diais apleisti Lietuvos okupantais, ekonominiai r\u016bpes\u010diai, l\u0117\u0161os, savisaugos klausimas. Sudarius sav\u0105j\u0105 vyriausyb\u0119, santykiai su kaimynin\u0117mis valstyb\u0117mis, pripa\u017einimas Lietuvos de facto, de jure<\/em>. Vis\u0173 pilie\u010di\u0173 reikalai ir pan.<\/p>\n Pagaliau art\u0117jo mokslo met\u0173 prad\u017eia\u00a0\u2013 moksleivi\u0173 reikalas. Teko rimtai susir\u016bpinti moksleivija, kuri\u0173 mokslinimas bei aukl\u0117jimas tremtyje \u012f\u0117j\u0119 \u012f v\u0117\u017ees.<\/p>\n O skai\u010dius suburtos moksleivijos\u00a0\u2013 jaunimo\u00a0\u2013 \u0161imteriopai padaug\u0117jo, jaunimas inerti\u0161kai ver\u017e\u0117si \u012f moksl\u0105.<\/p>\n 1918\u00a0m. buvo Lietuvoje \u012fvestas naujo stiliaus kalendorius. Moksleiviams \u012fvesta koedukacija. Abiej\u0173 ly\u010di\u0173 jaunimui sulygintos mokslo programos, \u012fvestas visiems bendras brandos atestatas. Kadangi anks\u010diau mergai\u010di\u0173 gimnazij\u0173 (vidurini\u0173 mokykl\u0173) programa buvo \u017eemesn\u0117, negu berniuk\u0173\u00a0\u2013 mergait\u0117s \u012f bendr\u0105sias mokyklas buvo priimamos viena klase \u017eemiau.<\/p>\n Kai kam kilo abejon\u0117, ar \u012fstengs mergait\u0117s mokytis lygiagre\u010diai su berniukais.<\/p>\n Sofija \u010ciurlionien\u0117 u\u017etikrino: \u201ePamatysit, kaip \u012fstengs\u201c. D\u0117l to neteko r\u016bpintis mokytojams. Pirma, mergai\u010di\u0173 uolumas, paskui susikaupusios potencialios galios. Ateitis parod\u0117, kad baim\u0117 nepagr\u012fsta.<\/p>\n \u0160i\u0173 dien\u0173 gyvenimas akivaizd\u017eiai parod\u0117, kaip gaivalingai pasikeit\u0117 lietuv\u0117s moters gyvenimas. Kaip moteris koja kojon \u017eengia gyvenime su vyrais pirmyn, niekur neatsilikdama.<\/p>\n Sofija \u010ciurlionien\u0117, kaipo mergai\u010di\u0173 mokslinimo ir aukl\u0117jimo pradininkas, padar\u0117 nuopeln\u0105 tautai neabejotin\u0105.<\/p>\n ***<\/p>\n Nerasi stipresn\u0117s moral\u0117s galios ir dvasinio paj\u0117gumo, prid\u0117jus nepalau\u017eiam\u0105 vali\u0105, kaip kad pasirei\u0161k\u0117 pas Sofij\u0105 \u010ciurlionien\u0119.<\/p>\n Gyvenimas kunkuliavo. K\u016br\u0117si valstyb\u0117\u00a0\u2013 naujakurys. Ir tame t\u0117vyn\u0117s gyvenimo suk\u016bryje Sofija \u010ciurlionien\u0117 dar gal\u0117jo rasti savyje j\u0117g\u0173 veikti, dalyvauti visuomen\u0117s darbe, kurti. O gyventi prad\u017eioje teko susispaudus, viename kambar\u0117lyje su dukrele ir sena motina. Sugr\u012f\u017eus \u012f Lietuv\u0105 ir apsigyvenus Kaune, surasti viet\u0105, kur gal\u0117t\u0173 apsigyventi, buvo labai sunku. Kol pasistatydino savo \u201etrobel\u0119\u201c, kaip Sofija \u010ciurlionien\u0117 sakydavo \u017demai\u010di\u0173 g. Nr. 10, teko gerokai pavargti. Dabar prie t\u0173 nam\u0173 prikalta memorialin\u0117 lenta, rodanti, kad \u010dia gyveno, k\u016br\u0117 ir pabaig\u0117 savo gyvenim\u0105 ra\u0161ytoja Sofija \u010ciurlionien\u0117.<\/p>\n <…><\/p>\n ***<\/p>\n Sofija \u010ciurlionien\u0117 taip pat dirbo Auk\u0161\u010diausiuose kursuose, kaipo lektor\u0117, lietuvi\u0173 kalbos bei literat\u016bros.<\/p>\n Nuo 1925\u00a0m. buvo lietuvi\u0173 kalbos lektor\u0117 Vytauto Did\u017eiojo Universitete. Be to, da\u017enai ruo\u0161davo visuomenei paskaitas, daugiausia aukl\u0117jimo klausimais. Dienora\u0161tyje radau sakin\u012f i\u0161 paskaitos: \u201eVis\u0173 pirma svarbus yra \u017emogus, jo charakteris, b\u016bdas, svarbiau negu mokslas, negu jo pa\u017ei\u016bros, negu viskas\u201c. Sofija \u010ciurlionien\u0117 buvo pedagog\u0117 i\u0161 prigimties, darb\u0161ti ir pilna iniciatyvos. O vis tik plunksnos niekada i\u0161 rank\u0173 nei\u0161leisdavo.<\/p>\n 1930\u00a0m. teko Sofijai \u010ciurlionienei va\u017ein\u0117ti \u012f \u0160veicarij\u0105, dalyvaujant Lietuvos delegacijoje prie Taut\u0173 S\u0105jungos, kaipo nar\u0117 socialini\u0173 reikal\u0173 komisijos.<\/p>\n Aukl\u0117ti, man rodos, sunkiau nei mokyti. \u201eKad mokyti, reikia k\u0105 nors mok\u0117ti, kad aukl\u0117ti\u00a0\u2013 reikia b\u016bti kuo nors\u201c.<\/p>\n Pareng\u0117 Nomeda Rep\u0161yt\u0117<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-2-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] Mokytojos, aktyvios Lietuvi\u0173 kataliki\u0173 moter\u0173 draugijos Kretingos skyriaus nar\u0117s, \u0161aul\u0117s Jadvygos Petrauskait\u0117s-Nainien\u0117s (1894\u20131974) ra\u0161yti atsiminimai \u012f \u0160iauli\u0173 apskrities Povilo Vi\u0161inskio vie\u0161osios bibliotekos kolekcij\u0105 pateko architekt\u0173 Vytauto Jono Nistelio (1922\u20131986) ir Apolonijos Gugait\u0117s-Nistelien\u0117s (1925\u20132023) d\u0117ka. 1970\u00a0m. para\u0161yta rankra\u0161\u010dio dalis skirta Sofijai Kymantaitei-\u010ciurlionienei (1886\u20131958)\u00a0\u2013 giminaitei,…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":35371,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[630,148,110,606],"tags":[363],"class_list":["post-35369","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-02","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Jadvyga Petrauskait\u0117-Nainien\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35369","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=35369"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35369\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":35373,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35369\/revisions\/35373"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/35371"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=35369"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=35369"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=35369"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}