![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/HMahnmalsonne_red.jpg\")
Memorialas nu\u017eudytiems Europos \u017eydams. Kid Alex \/ Alexanderio Lescheko nuotrauka, publikuojama pagal CC BY-SA 3.0 licencij\u0105<\/p><\/div>\n
ISTORINI\u0172 PRIE\u0160PRIE\u0160\u0172 KEBLUMAS<\/p>\n
Patenkinti vis\u0173 istorik\u0173, atminties vertintoj\u0173, galiausiai kiekvieno praeivio ar visuomen\u0117s nario ne\u012fmanoma. Nuramdyti kunkuliuojan\u010di\u0173 aistr\u0173\u00a0\u2013 turb\u016bt taip pat ne. Kartais daugiausia, k\u0105 galima padaryti, yra pa\u017evelgti \u012f situacij\u0105 atsitraukus, tarsi i\u0161 pauk\u0161\u010dio skryd\u017eio. Svarbu \u012fvertinti paminklo reik\u0161m\u0119, suvokti statinio vietos parinkties prasmingum\u0105, prie\u017eastis bei motyvus.<\/p>\n
Monumentai turi skirtingas vertes ir prasmes. Pavyzd\u017eiui, visuotinai skaud\u017ei\u0173 istorijos tarpsni\u0173, d\u0117l kuri\u0173 reik\u0161m\u0117s nekyla diskusij\u0173, \u012fam\u017einimas nei\u0161vengiamas ir skatinamas. Rugs\u0117jo 11-osios teroristin\u0117s atakos aukoms atminti skirtas memorialas Niujorke (9\/11 Memorial,<\/em> 2011, architektai Michaelis Aradas ir Peteris Walkeris)\u00a0\u2013 vienas tokio \u012fprasminimo atvej\u0173.<\/p>\n Sm\u016bgis, sunaikin\u0119s Pasaulio prekybos centro dangorai\u017eius dvynius, tapo platesn\u0117s kovos su Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 didybe, s\u0117kme bei dominavimu simboliu. Bet t\u016bkstan\u010dius taiki\u0173 gyventoj\u0173 pra\u017eud\u0119s i\u0161puolis sukr\u0117t\u0117 ne tik Amerik\u0105\u00a0\u2013 vis\u0105 pasaul\u012f.Skausmas\u00a0\u2013 kaip klijai, sulipdantys net labiausiai i\u0161sibars\u010diusias ir suskilusias visuomenes.<\/p>\n Memorialas komunizmo aukoms atminti Prahoje. High Contrast nuotrauka, publikuojama pagal CC BY 3.0 DE licencij\u0105<\/p><\/div>\n Kolektyvinei atmin\u010diai bene lengviausia tapatintis su skausmu. Nors ir \u017eeid\u017eiantis, jis vienija, jungia, mobilizuoja. Kartais juo m\u0117ginama atpirkti kalt\u0119 ar bent atplauti kruvino munduro rankoves.<\/p>\n Turb\u016bt niekam dideli\u0173 klausim\u0173 nekelia poreikis pagerbti Holokausto aukas Berlyno centre\u00a0\u2013 Memorialas nu\u017eudytiems Europos \u017eydams (Denkmal f\u00fcr die ermordeten Juden Europas<\/em>, architektas Peteris Eisenmanas) atidengtas 2005\u00a0metais. Tai ne tik kolektyvin\u0117s atminties, bet ir visuotin\u0117s kalt\u0117s \u012fam\u017einimas, tarsi lai\u0161kas ateities kartoms, raginantis ir \u012fpareigojantis nekartoti padaryt\u0173 nusikaltim\u0173.<\/p>\n Dalies \u017emoni\u0173 nuomone, simetri\u0161kai i\u0161d\u0117liot\u0173 2700 betono blok\u0173 eil\u0117s neatliepia \u017emogi\u0161kosios netekties jausmo\u00a0\u2013 tik matemati\u0161kai \u0161altai liudija pat\u012f genocido akt\u0105. Kita vertus, toks nuogas ir, rodos, chirurgi\u0161kai bejausmis skausmo i\u0161sakymas nepalieka vietos interpretacijai, nei teisina, nei smerkia, tik konstatuoja protu nesuvokiam\u0105 \u017eiaurum\u0105 ir eksponuoja j\u012f miesto centro aik\u0161t\u0117je.<\/p>\n Genocido ir masini\u0173 \u017eudyni\u0173 \u012fam\u017einimas\u00a0\u2013 i\u0161skirtin\u0117\u00a0\u2013 skausmo\u00a0\u2013 dimensija. J\u0173 \u012fpaminklinimas didingas, monumentalius i\u0161rai\u0161kingas, maksimalistinis. Genocid\u0105 primenan\u010di\u0173 \u017eenkl\u0173 apstu \u012fvairiose \u0161alyse: Kambod\u017eoje, Ruandoje, Arm\u0117nijoje; pastarojoje tautos kan\u010diai \u012fprasminti pasirinktas am\u017einosios ugnies, dengiamos simetri\u0161kai ratu i\u0161d\u0117liotomis lentomis, motyvas.<\/p>\n Toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 b\u016bt\u0173 galima rasti gerokai daugiau: nuo paminklo Ganoje, skirto rasinei nelygybei ir vergovei pasmerkti, iki Hiro\u0161imos monumento Japonijoje. Skausming\u0173 patir\u010di\u0173 \u012fam\u017einimas i\u0161 esm\u0117s kelia ma\u017eiau susiprie\u0161inimo ir klausim\u0173, nes leid\u017eia tarsi aplink aukur\u0105 susiburti visuomenei, pasisemti stipryb\u0117s, atminti netektis, pasimokyti i\u0161 praeities klaid\u0173.<\/p>\n Visai kit\u0105 kr\u016bv\u012f turi paminklai, \u012fprasminantys konkretaus asmens veiklas, ind\u0117l\u012f, pasiekimus, arba monumentai, dedikuoti d\u017eiugiems \u012fvykiams, pergal\u0117ms. Pirmuoju atveju poliarizacija \u012fvyksta d\u0117l \u017emogaus daugialypi\u0161kumo\u00a0\u2013 labai reta \u012ftakinga istorin\u0117 asmenyb\u0117 gal\u0117t\u0173 b\u016bti pie\u0161iama vien \u0161viesiomis arba i\u0161skirtinai juodomis spalvomis. \u012e\u017eymybi\u0173 biografijose rasis vietos ir paklydimams, nuod\u0117m\u0117ms, ir \u017eygdarbiams bei laim\u0117jimams.<\/p>\n Antruoju atveju debatus sukelia jausmas, kad konkretus \u012fam\u017einimas susij\u0119s su mumis visais ir manimi asmeni\u0161kai. Pergal\u0117s dalininku nori b\u016bti kiekvienas, o nuo pralaim\u0117jimo kart\u0117lio ry\u017etingai ir nedvejojant traukiamasi. Ra\u0161kyti prinokusius garb\u0117s vaisius daug maloniau negu prisiimti nelaim\u0117s kalvio amplua. Diskusijose d\u0117l paminkl\u0173 visuomen\u0117s tikslas tur\u0117t\u0173 b\u016bti siekis i\u0161laikyti solidaus, civilizuoto svarstymo format\u0105, ta\u010diau noras visk\u0105 aroganti\u0161kai i\u0161koneveikti ir valdingai trenkti durimis, tariant, kad visi pam\u0105stymai t\u0117ra tu\u0161\u010dias reikalas, deja, nuleid\u017eia konstruktyvia tur\u0117jusios tapti diskusijos kartel\u0119.<\/p>\n I\u0161laisvinimo arba Freedmano memorialas. Kapitolijaus kalva Linkolno parke, Va\u0161ingtone. \u00a9 Davido Tulchinsky’io nuotrauka | Dreamstime.com<\/p><\/div>\n NESUTARIMAI D\u0116L ESTETIKOS<\/p>\n Visgi anks\u010diau ar v\u0117liau monumentams lemta gimti. Ateina laikas, i\u0161mu\u0161a valanda ir atsiranda vieta jiems rastis, kad ir koks ilgas, painus bei klaidus b\u016bt\u0173 kelias nuo id\u0117jos iki virtimo k\u016bnu. Naujas diskusij\u0173 ratas sukasi virpindamas visuomen\u0117s jausmus\u00a0\u2013 nestatyti negalima, nes \u012fam\u017einti reikia, o pasta\u010dius patenkintieji eleganti\u0161kai tyli, kol nusiminusieji burnoja ir rei\u0161kia pasipiktinim\u0105, kurio da\u017eniausios prie\u017eastys\u00a0\u2013 skirtingas rei\u0161kini\u0173 interpretavimas.<\/p>\n Prie\u0161tar\u0173 d\u0117l \u012fpaminklinimo \u012faudrinta visuomen\u0117 da\u017eniausiai turi ir kit\u0173 sociumo sopuli\u0173. Kar\u0161tesn\u0117s \u012ftampos d\u0117l statinio ideologijos ar rai\u0161kos paprastai kyla okupacijos jung\u0105 nusimetusiose postkomunistinio bloko \u0161alyse. Bet tai nerei\u0161kia, jog, pavyzd\u017eiui, Skandinavijoje d\u0117l monumento niekada n\u0117ra sul\u016b\u017eusi n\u0117 viena ietis, tik filosofini\u0173 ir estetini\u0173 kov\u0173 kar\u0161tis tose valstyb\u0117se paprastai b\u016bna labiau atau\u0161\u0119s ir nurim\u0119s.<\/p>\n \u012etampas ar nesutarimus gali sukelti ir ypatingi meniniai sprendimai, kurie, prie\u0161ingai nei nuosaikios betono plok\u0161t\u0117s Berlyne, palieka itin daug erdv\u0117s interpretacijoms ir skirting\u0173 visuomen\u0117s grupi\u0173 nesusikalb\u0117jimui. Vienas ry\u0161kiausi\u0173 to pavyzd\u017ei\u0173\u00a0\u2013 memorialas komunizmo aukoms atminti Prahoje (Pomn\u00edk ob\u011btem komunismu<\/em>, 2002, architektai Olbramas Zoubekas, Zden\u011bkas H\u00f6lzlas, Janas Karelas). \u0160e\u0161i\u0173 bronzos statul\u0173 eisenoje vaizduojamos tarsi yran\u010dios, erozijos naikinamos fig\u016bros demonstruoja represini\u0173 re\u017eim\u0173 geb\u0117jim\u0105 sup\u016bdyti, suardyti, sugriauti neparankaus \u017emogaus i\u0161or\u0119 ir vid\u0173. Skulpt\u016brinis ansamblis, skirtas ne tik kal\u0117jusioms aukoms pagerbti, bet ir \u012fam\u017einti tas, kurias komunistin\u0117 ideologija, institucijos ar j\u0173 \u0161alininkai \u017ealojo ir traumavo, vaizduoja sustabar\u0117jusius, akmen\u0117jan\u010dius vyri\u0161kus k\u016bnus. Atskiros skulpt\u016br\u0173 dalys ar netgi pus\u0117 stoto\u00a0\u2013 tu\u0161\u010dios ertm\u0117s.<\/p>\n Aistringas diskusijas kelia ir su skaud\u017eiais istorijos puslapiais sietini paminklai Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose. Pilietinis karas, panaikin\u0119s vergov\u0119 \u0161alyje, tapo esmine prielaida laisvei ir demokratijai\u00a0\u2013 pagrindiniams postulatams, ant kuri\u0173 i\u0161kilo modernioji klestinti, mums \u0161iandien \u017einoma ir suvokiama Amerika.<\/p>\n Davido \u010cern\u00fd \u201eRo\u017einis tankas\u201c Vltavos up\u0117je, Prahoje. \u0160J\u016f nuotrauka, publikuojama pagal CC BY-SA 3.0 licencij\u0105<\/p><\/div>\n Taikliausia minim\u0173 \u012fvyki\u0173 iliustracija ir liudijimu galima laikyti Va\u0161ingtone st\u016bksant\u012f I\u0161laisvinimo memorial\u0105 (The Emancipation Memorial,<\/em> 1876, skulptorius Thomas Ballas). Paminklas vaizduoja labiausiai su vergov\u0117s panaikinimu siejam\u0105 \u0161alies prezident\u0105\u00a0Abraham\u0105 Lincoln\u0105, prie kurio priklaup\u0119s i\u0161laisvintas \u017emogus. Nors ir \u017eenklinantis negin\u010dijamos reik\u0161m\u0117s istorin\u012f \u012fvyk\u012f, paminklas sulauk\u0117 skeptik\u0173 priekai\u0161t\u0173 u\u017e pernelyg hierarchin\u012f ir rasi\u0173 lygyb\u0117s neatspindint\u012f k\u016brin\u012f. Kl\u016bpantis, nusi\u017eemin\u0119s ir \u012f laiminant\u012f Lincoln\u0105 tarsi i\u0161ganytoj\u0105 \u017evelgiantis vergas buvo pamatytas ne kaip \u012fveiktos vergov\u0117s simbolis, o kaip jos manifestacija. Kita vertus, \u012f memorial\u0105 Va\u0161ingtone galima \u017evelgti kaip \u012f nuolatin\u012f, nepaliaujam\u0105 druskos pylim\u0105 ant \u017eaizdos\u00a0\u2013 jis, kaip ir paminklinis ansamblis Berlyne, kvie\u010dia neu\u017esimerkti ir nenuskandinti u\u017emir\u0161tyje \u0161lyk\u0161\u010di\u0173 istorijos tarpsni\u0173.<\/p>\n Trikdantis ir neb\u016btinai jaukus vaizdinys gali paveikti stipriau negu id\u0117ji\u0161kai ir esteti\u0161kai nugludintas darbas. Aitrinti emocijas pasirinkta forma\u00a0\u2013 tai vienas i\u0161 metod\u0173 norimam rezultatui pasiekti ir trok\u0161tamai \u017einutei i\u0161transliuoti, ta\u010diau egzistuoja ir kitas kelias\u00a0\u2013 \u012f paminkl\u0105, net ir menant\u012f nemalonius etapus, pa\u017evelgti su ironija. Kartais aistras numal\u0161inti arba, prie\u0161ingai, \u012fplieksti gali \u017eaism\u0117, \u0161maik\u0161tumas, pok\u0161to u\u017euomina, suteikianti tam pa\u010diam objektui kitoki\u0105 emocij\u0105.<\/p>\n \u0160\u012f keli\u0105 pasirink\u0119s \u010dek\u0173 dailininkas Davidas \u010cern\u00fd ro\u017eine spalva perda\u017e\u0117 sovietin\u012f tank\u0105 Prahoje. \u0160arvuotis, paprastai siejamas su karine agresija, siekiu okupuoti, sutrai\u0161kyti, sugriauti, \u0161\u012f kart\u0105 pats it klounas buvo i\u0161statytas pajuokai. Nors ir papiktin\u0119s kelis vietinius karo veteranus, tankas simbolizuoja pa\u017eeminto, pa\u0161iepto okupanto dali\u0105. Tokiu b\u016bdu tarytum neutralizuojama jo keliama gr\u0117sm\u0117, menininko pastangomis \u0161is \u017eudymo \u012frankis virsta butaforiniu, \u017eaisliniu niekniekiu, ir, pasitelkiant menin\u0117s rai\u0161kos priemones, pasiun\u010diama ai\u0161ki \u017einia apie okupanto menkyst\u0119 ir silpnum\u0105..<\/p>\n JAV prezidentas Donaldas Trumpas Lenkijoje, prie Var\u0161uvos sukilimo paminklo. Var\u0161uva, 2017. Pawe\u0142o Kulos \/ Lenkijos Seimo nuotrauka, publikuojama pagal CC BY 2.0 licencij\u0105<\/p><\/div>\n Vienas \u012fdomiausi\u0173 istoriniu ir estetiniu po\u017ei\u016briu paminkl\u0173 yra visai netoli, m\u016bs\u0173 kaimynyst\u0117je. Var\u0161uvos sukilimo paminklas (Pomnik Powstania Warszawskiego<\/em>, skulptorius Wincenty Ku\u0107ma), 1989\u00a0m. atidengtas minint 45-\u0105sias \u0161io \u012fvykio metines, vaizduoja pasiprie\u0161inimo dalyvius\u00a0\u2013 karius, b\u0117gan\u010dius sl\u0117ptis nuo krentan\u010di\u0173 susprogdinto tilto nuolau\u017e\u0173. Dviej\u0173 dali\u0173 memorialinis ansamblis sukurtas ant kylan\u010di\u0173 laipt\u0173, j\u012f supa dar didesn\u0117 st\u016bksan\u010di\u0173 kolon\u0173 kompozicija. Mil\u017eini\u0161kas, masyvus monumentas pasiglem\u017eia \u017ei\u016brovo d\u0117mes\u012f. Prie\u0161ais j\u012f atsid\u016br\u0119s \u017emogus da\u017eniausiai jau\u010diasi ma\u017eas, menkas, priverstas \u012f memorialo didyb\u0119 \u017evelgti i\u0161 apa\u010dios.<\/p>\n Kritik\u0173 nuomone, pernelyg grem\u0117zdi\u0161kas, itin masyvus, uzurpuojantis erdv\u0119 paminklas nesulaukia liaupsi\u0173 ir d\u0117l savo ideologin\u0117s minties. \u0160lovinantis kar\u0105 ir apskritai agresyviai naudojam\u0105 j\u0117g\u0105\u00a0\u2013 taip da\u017eniausiai perskaitoma memorialo \u017einia. 1944\u00a0m. lenk\u0173 sukilimas prie\u0161 naci\u0173 okupacij\u0105, kuriam dedikuotas \u0161is paminklas, paprastai vertinamas kaip reik\u0161mingos ir pasiaukojan\u010dios kovos liudijimas, memorialo kontekste \u012fgyja sud\u0117tingesni\u0173 prasmini\u0173 atspalvi\u0173. Dalies visuomen\u0117s akimis, to meto istoriniame kontekste sveikintinas ginkluoto pasiprie\u0161inimo faktas netur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fam\u017eintas taip grandiozi\u0161kai ir kiekvienam praeiviui badyti aki\u0173. Lankydamasis Lenkijoje, prie jo kalb\u0105 sak\u0117 ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, simboli\u0161kai pabr\u0117\u017edamas pasiprie\u0161inimo ir rezistencijos svarb\u0105 taip argumentavo pasirinkt\u0105 viet\u0105, ta\u010diau memorialo \u0161e\u0161\u0117lyje tarytum visai nugeso ir sumenko.<\/p>\n \u012esiklausyti skatina ir teiginiai apie tai, jog paminklas, akcentuojantis sukil\u0117li\u0173 dvasios taurum\u0105 bei lenk\u0173 tautos tvirtyb\u0119, \u012f para\u0161t\u0119 nustumia patirt\u0173 auk\u0173 skai\u010di\u0173 ir, svarbiausia, nutyli apie sukilimo prad\u017eioje formuluot\u0173, bet nepasiekt\u0173 sieki\u0173 tragizm\u0105. I\u0161 esm\u0117s pasiprie\u0161inimas nei\u0161kovojo lenk\u0173 tautai laisv\u0117s ir tik permet\u0117 \u0161al\u012f i\u0161 vieno okupanto rank\u0173 \u012f kitas. Dviej\u0173 \u0161imt\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 auk\u0173 pareikalav\u0119s Var\u0161uvos sukilimas, po kurio vienas didingiausi\u0173 Centrin\u0117s ir Ryt\u0173 Europos miest\u0173 virto griuv\u0117siais, \u0161iandien Lenkijoje vis dar vertinamas itin prie\u0161taringai.<\/p>\n Nelsono Mandelos memorialas. Hauiko Midlandsas, Kvazulu-Natalio provincija, Piet\u0173 Afrikos Respublika. \u00a9 Shamso Farazo Amiro nuotrauka | Dreamstime.com<\/p><\/div>\n TARP ID\u0116JI\u0160KUMO IR TIKSLUMO<\/p>\n Dar \u012fvairesni\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 ir apm\u0105stym\u0173 kyla aptariant paminklus, skirtus konkretiems \u017emon\u0117ms: k\u016br\u0117jams, politikams, visuomen\u0117s veik\u0117jams. Ilgainiui asmens proporcijas, veido bruo\u017eus, k\u016bno sud\u0117jim\u0105 atkartojan\u010di\u0105 paminklin\u0119 tradicij\u0105 \u0117m\u0117 keisti vis metafori\u0161kesni ir u\u017ekoduotas \u017einutes \u012fprasminantys monumentai. Taip vis ry\u0161k\u0117jo skirtis tarp to, k\u0105 suvokiame kaip tradicin\u012f, tiesmuk\u0105, ai\u0161k\u0173 paminkl\u0105, ir konceptuali\u0173, asociatyvi\u0173 \u012fam\u017einim\u0173.<\/p>\n Pavyzd\u017eiui, Lione, Antoine\u2019o de Saint-Exup\u00e9ry gimtin\u0117je, 2005\u00a0m. atidengtas paminklas (skulptor\u0117 Christiane Guillaubey), iliustruojantis jaut\u00adri\u0105 scen\u0105, kurioje s\u0117din\u010diam pranc\u016bz\u0173 ra\u0161ytojui ant peties \u0161iltai pad\u0117j\u0119s rank\u0105 u\u017e nugaros stovi \u017eymiausias jo plunksnos k\u016bdikis\u00a0\u2013 Ma\u017easis Princas. Ant skulpt\u016bros pagrindo i\u0161kalti trys sakiniai i\u0161 Saint-Exup\u00e9ry k\u016brini\u0173, ant postamento\u00a0\u2013 paskutinis \u201eMa\u017eojo princo\u201c puslapis. Penki\u0173 metr\u0173 auk\u0161\u010dio, septynias tonas sveriantis paminklas atskleid\u017eia jautr\u0173 autoriaus ir persona\u017eo santyk\u012f, tarsi sukeisdamas juos vietomis: k\u016br\u0117j\u0105 guod\u017eia ir palaiko jo k\u016brinys, o ne atvirk\u0161\u010diai.<\/p>\n Vienas \u012fstabiausi\u0173 paminkl\u0173 istorinei asmenybei sukurtas Piet\u0173 Afrikos Respublikoje: plikos gamtos ir tolumoje boluojan\u010di\u0173 kaln\u0173 fone \u012fam\u017eintas Nelsono Mandelos atminimas. Skulpt\u016bros, dedikuotos b\u016bsimo PAR prezidento su\u0117mimui (Mandela Capture Monument,<\/em> 2012) paminklu neb\u016bt\u0173 galima vadinti, tai veikiau instaliacija, nes tradiciniam monumentui b\u016bdingo t\u016brio ir formos n\u0117ra.<\/p>\n Antoine’o de Saint-Exupery ir Ma\u017eojo princo paminklas Lione, Pranc\u016bzijoje \u00a9 Mefunak nuotrauka | Dreamstime.com<\/p><\/div>\n \u0160\u012f skulptoriaus Marco Cianfanelli sukurt\u0105 Mandelos portret\u0105\u00a0\u2013 profiliu pasukto veido erdvin\u0119 strukt\u016br\u0105\u00a0\u2013 sudaro 50 \u012fvairaus auk\u0161\u010dio plieno stulp\u0173, i\u0161 arti atrodan\u010di\u0173 tiesiog kaip metalo fragmentai. Tik atsitraukus bei pa\u017evelgus tam tikru kampu, meistri\u0161kai susid\u0117lioja \u017emogaus teisi\u0173 aktyvisto ir Nobelio premijos laureato atvaizdas. Kaln\u0173 masyvo prieglobstyje atsiradusi optin\u0117 iliuzija iliustruoja fragmenti\u0161k\u0105 Mandelos \u012fkalinimo pob\u016bd\u012f ir akcentuoja \u017ei\u016bros ta\u0161ko svarb\u0105. \u017dingsnis kair\u0117n ar de\u0161in\u0117n esmingai kei\u010dia instaliacijos konfig\u016bracij\u0105 erdv\u0117je.<\/p>\n Apm\u0105stymus bei svarstymus kelian\u010di\u0173 paminkl\u0173 apstu: tai ir Victoras Hugo Pary\u017eiuje (skulptorius Fran\u00e7ois Auguste\u2019as Ren\u00e9 Rodinas, 1883), apsuptas persona\u017e\u0173 i\u0161 svarbiausio jo romano \u201eVargdieniai\u201c, ir analog\u0173 tradicin\u0117je paminkl\u0173 kult\u016broje vargiai turintis spalvotas, ant akmens i\u0161sidr\u0117b\u0119s bei s\u0105mojo kupinu \u017evilgsniu praeivius stebintis Oscaras Wilde\u2019as Dubline (architektas Danny Osborne\u2019as, 1997), padabintas \u017ealiu \u0161varku ir ro\u017einiais mar\u0161kiniais, taip akcentuojant ra\u0161ytojo puosel\u0117t\u0105 ekstravagancij\u0105 ir nepaliaujam\u0105 mitais apipinto avanti\u016bristo b\u0117gsm\u0105 nuo nuobodulio. Visi\u0161kai kitoks\u00a0\u2013 susikrimt\u0119s, paniur\u0119s, tartum vis\u0105 pasaulio skausm\u0105 savyje talpinantis ir nuo \u012fkyri\u0173 aplinkini\u0173 aki\u0173 pelerinos apykakl\u0117je besislepiantis\u00a0\u2013Nikolajus Gogolis Maskvoje (skulptorius Nikolajus Andrejevas, architektas Fiodoras \u0160echtelis, 1909).<\/p>\n Kiekvienas j\u0173 atspindi skulptoriaus, dizainerio, architekto, id\u0117jos sumanytojo \u012fsivaizdavim\u0105 apie tuometin\u0117s visuomen\u0117s \u017emog\u0173, epoch\u0105, \u012fvyk\u012f. Paminkli\u0161kumas, kaip vienas i\u0161 miesto ar \u0161alies veid\u0173, i\u0161rei\u0161kia tautos mentalitet\u0105, siek\u012f \u012f vaizduojam\u0105 objekt\u0105 pa\u017evelgti literat\u016bri\u0161kai, svajingai, ironi\u0161kai ar, prie\u0161ingai, labai pagarbiai, i\u0161kilmingai.<\/p>\n Vienijantis ir jungiantis, kvie\u010diantis apm\u0105styti, u\u017euot perskyr\u0119s, padalij\u0119s, suskald\u0119s,\u00a0\u2013 toks tur\u0117t\u0173 b\u016bti paminklas, tokia jo misija \u0161iandieniame pasaulyje, persisotinusiame sud\u0117ting\u0173 form\u0173, i\u0161kamuotame perkeltini\u0173 prasmi\u0173 ie\u0161kojimo ir i\u0161vargusiame nepaliaujamai narpliojant sunkias istorines dilemas.<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-1-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] \u012epaminklinti atmint\u012f\u00a0\u2013 oksimoroni\u0161kai skambantis u\u017edavinys. Paminklas yra tai, kas stati\u0161ka, tarsi \u012fr\u0117minta konkretaus skvero, parko, aik\u0161t\u0117s erdv\u0117je. Atmintis\u00a0\u2013 gyvas, nuolat kintantis mechanizmas, kurio pavidalui ir rai\u0161kai \u012ftakos turi besikei\u010diantys kontekstai ir perpasakojimai. Paminklas i\u0161 esm\u0117s netur\u0117t\u0173 kelti klausim\u0173: jis\u00a0\u2013 neabejotinai reik\u0161mingo \u012fvykio ar…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":35276,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[629,148,110,606],"tags":[363],"class_list":["post-35275","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-01","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Rokas Hasenaitis","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35275","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=35275"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35275\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":35285,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35275\/revisions\/35285"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/35276"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=35275"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=35275"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=35275"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/Memorial_to_the_Victims_of_Communism_Prague-333x500.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/dreamstime_xxl_68701343.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/Ruzovy_tank_na_Vltave_03.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/Donald_Trump_in_Warsaw_in_Poland.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/dreamstime_xxl_287078268.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/02\/dreamstime_xxl_231294258.jpg\")