{"id":35132,"date":"2025-02-04T21:44:26","date_gmt":"2025-02-04T19:44:26","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=35132"},"modified":"2025-02-05T17:48:48","modified_gmt":"2025-02-05T15:48:48","slug":"kiekviena-diena-pats-turi-pasirinkti-savo-krypti-ir-nuotaika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/e-publikacija\/kiekviena-diena-pats-turi-pasirinkti-savo-krypti-ir-nuotaika\/","title":{"rendered":"KIEKVIEN\u0104 DIEN\u0104 PATS TURI PASIRINKTI SAVO KRYPT\u012e IR NUOTAIK\u0104"},"content":{"rendered":"

Pokalb\u012f su k\u0105 tik pirm\u0105j\u0105 savo personalin\u0119 parod\u0105 \u201eKlajon\u0117\u201c surengusiu Martynu Au\u017e (Au\u017ebikavi\u010diumi) pradedame svarstymu, kas tur\u0117t\u0173 lyd\u0117ti \u017ei\u016brov\u0105: patys darbai ar anotacija, da\u017enai \u012fmantri ar i\u0161kart paki\u0161anti parodos suvokimo b\u016bd\u0105. Martynas netrunka paatvirauti ne\u012fgij\u0119s akademinio pagrindo \u2013 jo atveju tai padeda u\u017emegzti betarpi\u0161k\u0105 santyk\u012f su auditorija. Pa\u0161nekesys nat\u016braliai krypsta prie k\u016brybos atspirties ta\u0161k\u0173 bei \u012fvairiapus\u0117s menininko patirties tem\u0173 \u2013 to, kas \u0161iandien atrodo svarbu.<\/em><\/p>\n

Su pirm\u0105ja personaline paroda sugr\u012f\u017eti namo \u2013 \u012f Taurag\u0119. Ko Tave i\u0161mok\u0117 gimtasis kra\u0161tas?\u00a0<\/strong><\/h6>\n

Ten augo pasitik\u0117jimas savimi kaip k\u016br\u0117ju. Taurag\u0117 buvo savoti\u0161kas \u201e\u0161iltnamis\u201c, suteik\u0119s visas reikiamas s\u0105lygas kurti ir eksperimentuoti. Man ypa\u010d \u012fdomi rai\u0161ka \u2013 pie\u0161imas ant sien\u0173. Vilniuje pamat\u0119 da\u017e\u0173 balion\u0117l\u012f rankoje daugelis manydavo \u2013 \u201evandalas\u201c; sostin\u0117 jau buvo i\u0161taginta, i\u0161bombinta, o Taurag\u0117 \u2013 visi\u0161kai \u0161varus miestelis. Prie mano nam\u0173 st\u016bksojo apleistas daugiabutis, kuriame nuolat pie\u0161davau ant tu\u0161\u010di\u0173 kambari\u0173 sien\u0173. Dabar tas namas renovuotas, apgyvendintas, \u017emon\u0117s net ne\u017eino, kad po j\u0173 but\u0173 apdaila ant plyt\u0173 slypi mano darbai. I\u0161\u0117j\u0119s pie\u0161ti \u012f miest\u0105 jausdavausi taip, lyg visos erdv\u0117s b\u016bt\u0173 skirtos man ir man\u0119s laukt\u0173. Pasirinkdavau pastebimas, bet kiek apleistas vietas, pie\u0161davau ir dienos metu. Aplinkiniai matydavo, bet nekviesdavo policijos. Tai buvo saugi k\u016brybin\u0117 aik\u0161tel\u0117. V\u0117liau vykdavau \u012f kitus miestus, ta\u010diau Taurag\u0117s atmosfera man iki \u0161iol yra atvira ir palaikanti.<\/p>\n

\"\"

Martyno Au\u017e paroda \u201eKlajon\u0117\u201c. Lauryno Skeisgielos nuotrauka<\/p><\/div>\n

Kada pasikeit\u0117 po\u017ei\u016bris \u012f Tave ir tokius kaip Tu \u2013 buvo suprasta, jog ne gadinate svetim\u0105 turt\u0105, o norite kai k\u0105 pasakyti?<\/strong><\/h6>\n

Su laiku. Prad\u017eioje vizualai buvo skurd\u016bs, da\u017eniausiai \u2013 u\u017era\u0161ai, kaligrafija. Ilgainiui atsirado iliustratyvumo \u2013 tapo papras\u010diau bendrauti su \u017emon\u0117mis, jie \u0117m\u0117 lengviau suprasti pie\u0161inius. Tuomet gavau pirmuosius u\u017esakymus. Keit\u0117si ir mamos vertinimas, nes nebe \u0161iaip naktimis i\u0161eidavau papai\u0161yti \u2013 jau gal\u0117davau u\u017esidirbti. Kai k\u016briau karikat\u016bras laikra\u0161\u010diui, n\u0117 netur\u0117jau kompiuterio: pakeliui \u012f mokykl\u0105 pie\u0161inius u\u017ene\u0161davau ir \u012fmesdavau \u012f redakcijos pa\u0161to d\u0117\u017eut\u0119, po 2\u20133 dien\u0173 pamatydavau atspausdintus. Tik nepatikdavo, kai patys pataisydavo, prid\u0117davo spalv\u0173. Ta\u010diau i\u0161 esm\u0117s aplinkini\u0173 po\u017ei\u016bris pakito, kai prad\u0117jau iliustruoti. Supratau, kad taip galiu susikalb\u0117ti su daug platesne auditorija.<\/p>\n

 <\/p>\n

<\/p>\n

Niekada ne\u017einai, kaip ilgai gyvuos Tavo pie\u0161inys, ypa\u010d lauke. Kaip \u012f tai \u017ei\u016bri? Ar pabaig\u0119s k\u016brin\u012f gali i\u0161kart j\u012f paleisti?<\/strong><\/h6>\n

I\u0161 ties\u0173, padarai ir paleidi. Kartais net nustembu, kaip ilgai jie laikosi! Dar dabar galiu rasti savo \u201epasi\u017eym\u0117jim\u0173\u201c, kuriems jau koki\u0173 20 met\u0173, o spalva i\u0161likusi ry\u0161ki. Ties\u0105 sakant, ant sienos pie\u0161inys gali i\u0161silaikyti ir ilgiau nei ant lapo, kuris v\u0117liau pasimeta tarp kasdieni\u0173 daikt\u0173. Yra savirai\u0161kai legaliai skirt\u0173 viet\u0173, tik ten turi susitaikyti su tuo, kad darbas gyvuos neilgai: nupie\u0161i, pasidarai nuotrauk\u0105 ir atsisveikini, nes bet kas bet kada gali j\u012f u\u017epie\u0161ti. Ta\u010diau ta nuotrauka jau yra dokumentacija.<\/p>\n

\"\"

Martyno Au\u017e paroda \u201eKlajon\u0117\u201c. Lauryno Skeisgielos nuotrauka<\/p><\/div>\n

Praeiviai taip pat smarkiai padeda dokumentuoti \u2013 naujas pie\u0161inys greitai atsiduria instagrame ar bent jau asmeniniuose susira\u0161in\u0117jimuose su bi\u010diuliais, tiesa?<\/strong><\/h6>\n

Taip. Tarkim, jei u\u017esieny k\u0105 nors nupie\u0161iu ir pasi\u017eymiu, b\u016bna, po kurio laiko mane pritagina \u2013 taip su\u017einau, kad jis dar neu\u017epie\u0161tas po met\u0173 ar daugiau. Fizi\u0161kai man\u0119s ten neb\u0117ra, bet liko ta ma\u017ea dalel\u0117, leid\u017eianti \u012fvykti interakcijai. Ne\u012ftik\u0117tina.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kur Europoje galima surasti Tavo pie\u0161ini\u0173?<\/strong><\/h6>\n

Ispanijoje \u2013 3 darbai, dar j\u0173 yra Vokietijoje, Albanijoje, Juodkalnijoje, Rumunijoje, Estijoje. Keliaudamas tyrin\u0117ju \u017eem\u0117lap\u012f, ie\u0161kau tinkam\u0173 erdvi\u0173. Mane ypa\u010d domina pats vietovaizdis: d\u017eiaugiuosi aptik\u0119s apleist\u0105, bet neapgadint\u0105 pastat\u0105, kuris visas kaip baltas lapas, o jo fone, pavyzd\u017eiui, kalnai.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kada prad\u0117jai krypti nuo gatv\u0117s meno link galerinio formato? Kaip keliavai iki \u0161ios personalin\u0117s parodos?<\/strong><\/h6>\n

Mano prad\u017eia buvo tokia \u201elaukin\u0117\u201c: dar tik formavausi kaip autorius, netur\u0117jau nuoseklios vizijos. Ma\u017edaug iki 2013 m. mano k\u016bryba gana chaoti\u0161ka; nuo tada per\u0117jau prie skaitmenini\u0173 iliustracij\u0173, animacijos. Darbas agent\u016broje u\u017eimdavo vis\u0105 laik\u0105, tik trumpais laisvalaikio momentais kurdavau sau. D\u0117l intensyvios komercin\u0117s veiklos gana greitai perdegiau ir teko j\u0105 mesti. Prad\u0117jau dirbti savaranki\u0161kai, o tai dav\u0117 ir plius\u0173, ir minus\u0173. Visgi atsirado daugiau laiko asmenin\u0117ms id\u0117joms \u012fgyvendinti, gr\u012f\u017eau tiek prie sien\u0173, tiek prie paveiksl\u0173. Tam \u012ftakos tur\u0117jo ir did\u017eiulis dirbtinio intelekto prover\u017eis prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173. Tikrai \u017eav\u0117jausi kompiuterine k\u016bryba, bet i\u0161populiar\u0117jus DI mano po\u017ei\u016bris pasikeit\u0117 \u2013 regis, niekas nebegali nustebinti. Menininkai, kuriuos visad gerbiau, irgi prad\u0117jo atrodyti kitaip: sunkiai konkuruodami ir net pasirodydami su nauja, nematyta id\u0117ja, jie vis tiek neprilygsta vien su DI dirbantiems k\u016br\u0117jams, kasdien generuojantiems de\u0161imtis vaizd\u0173. Negana to, viskas vartojama per ekran\u0105, da\u017eniausiai \u2013 telefono. Mane tai dar labiau past\u016bm\u0117jo atgal prie teptuko. Vis d\u0117lto pastebiu, kad to kompiuterinio brai\u017eo atsirado ir mano drob\u0117se.<\/p>\n

\"\"

Martyno Au\u017e paroda \u201eKlajon\u0117\u201c. Lauryno Skeisgielos nuotrauka<\/p><\/div>\n

I\u0161 ties\u0173, \u017ei\u016brint \u012f Tavo persona\u017eus, regis, jie tuoj i\u0161lips i\u0161 paveikslo, ateis pabendrauti, apsikabinti, gimsta siu\u017eetai. Gal \u0161\u012f geb\u0117jim\u0105 sukurti vaizduot\u0119 kutenan\u010dius reginius lemia Tavo kaip animacijos dailininko patirtis?<\/strong><\/h6>\n

\u0160ito pats galb\u016bt nebejau\u010diu, bet man patikdavo animuoti \u2013 sugalvoti scenarijus, pie\u0161ti kadruotes \u2013 ir, matyt, iki \u0161iol i\u0161liko tai, kas mane veik\u0117. Net ne\u017einau, ar esu tuo patenkintas. Nor\u0117\u010diau dar labiau nutolti nuo ankstesni\u0173 savo veikl\u0173, tarsi \u201eatskiesti\u201c k\u016brinius, kad nebelikt\u0173 to korporatyvinio prieskonio. Daug nam\u0173 darb\u0173 laukia \u2013 pie\u0161ti, pie\u0161ti, pie\u0161ti.<\/p>\n

 <\/p>\n

Ak\u012f traukia ry\u0161ki spalv\u0173 gama bei vaizduojamos formos \u2013 mink\u0161tos, aptakios. Parodos anotacijoje minimas naivumas, o man nor\u0117t\u0173si pridurti ir gera \u017eadan\u010di\u0105 nuotaik\u0105. Dabar, kai pasaulis tarytum pats save naikina, ir k\u016bryboje apstu kontroversi\u0161k\u0173, \u017eeid\u017eian\u010di\u0173 tem\u0173, bet Tavo parodoje atvirk\u0161\u010diai \u2013 viskas tarsi teikia vilties.<\/strong><\/h6>\n

I\u0161 principo esu pozityvus \u017emogus, ta\u010diau verta prisiminti ir suvokimo kait\u0105 augant. Pamenu save vaik\u0105, paaugl\u012f, kai tikrai dar nesukau galvos d\u0117l mokes\u010di\u0173 bei kit\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 reikal\u0173, nema\u010diau ir t\u0173 pasaulyje vykstan\u010di\u0173 baisi\u0173 dalyk\u0173, kol kart\u0105 gr\u012f\u017e\u0119s po pamok\u0173 nor\u0117jau \u012fsijungti \u201eGeniuk\u0105 Vud\u012f\u201c, o vietoj jo per tiesiogin\u0119 TV transliacij\u0105 i\u0161vydau gri\u016bvan\u010dius dangorai\u017eius. Suaug\u0119s supranti, kad ir seniau pasaulyje nestigo neramum\u0173, bet j\u0173 nepasteb\u0117davai. Dabar kiekvien\u0105 dien\u0105 pats turi pasirinkti krypt\u012f ir nuotaik\u0105. Na, o galiausiai \u2013 apvalias formas man malonu pie\u0161ti, tai ramina. Stilizuoju jas iki visai paprasto, beveik primityvaus lygmens. Pagalvok, juk rankoje laikyti rutul\u012f maloniau nei koki\u0105 kampuot\u0105 fig\u016br\u0105.<\/p>\n

\"\"

Martyno Au\u017e paroda \u201eKlajon\u0117\u201c. Lauryno Skeisgielos nuotrauka<\/p><\/div>\n

Vienintel\u0117 skulpt\u016bra Tavo parodoje liudija betarpi\u0161k\u0105 gamtos ir \u017emogaus sintez\u0119. Gal pas\u0105mon\u0117je tebesame paskutiniai pagonys?\u00a0<\/strong><\/h6>\n

Esu sutik\u0119s t\u0173, kurie gyvenime n\u0117ra lank\u0119si mi\u0161ke. Lietuviui tai, ko gero, ne\u012fmanoma. Taurag\u0117je rasdavau ne tik apleist\u0173 sien\u0173 \u2013 u\u017e keli\u0173 minu\u010di\u0173 kelio driek\u0117si mi\u0161kas. Tuomet tai buvo savaime ai\u0161kus dalykas, bet kai baig\u0119s mokykl\u0105 i\u0161vykau \u012f London\u0105, po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 prad\u0117jo atrodyti, jog ka\u017ekas ne taip: toks keistas jausmas… suprantu, kad gal \u012f mi\u0161k\u0105 nor\u0117\u010diau. Pradedu ie\u0161koti, atrandu parkus, ta\u010diau tai \u2013 ne tas pats. Dairausi kokios atokesn\u0117s vietos, bet pusdien\u012f praleid\u0119s kelyje vis tiek atsiduriu i\u0161valytame parke su gra\u017eiais takeliais. Pats nustebau suvok\u0119s, kaip man i\u0161 ties\u0173 tr\u016bksta mi\u0161ko ir koks savaime suprantamas jis buvo Lietuvoje. Kaip kasdienyb\u0117je, taip ir toje skulpt\u016broje mes glaud\u017eiai susij\u0119 su gamta, bet apie tai net nesusim\u0105stome, kol nepasirei\u0161kia jos stygius.<\/p>\n

 <\/p>\n

Parodos pavadinimas \u201eKlajon\u0117\u201c turi kiek nerimt\u0105 konotacij\u0105: lyg m\u0117ginama su\u0161velninti, jog \u010dia \u2013 tik ie\u0161kojimas, dar ne tvirtas parei\u0161kimas. Ar to ir siekei? Gal i\u0161 ties\u0173 esi klajoklis?<\/strong><\/h6>\n

Kai rengi pa\u010di\u0105 pirm\u0105 savo parod\u0105, labai daug galvoji ir visad nori pranokti save, kad ji b\u016bt\u0173 pati teisingiausia. \u017di\u016briu \u012f kitus: dalis prisistato su pasaul\u012f kei\u010dian\u010diomis id\u0117jomis, o kai kurie atvirk\u0161\u010diai \u2013 lengvai parodydami tai, k\u0105 kuria. Man \u0161is po\u017ei\u016bris priimtinesnis, tod\u0117l nusprend\u017eiau tiesiog kurti, k\u0105 noriu. Etapai, apie kuriuos kalb\u0117jome, ir buvo mano, kaip autoriaus, klajon\u0117 \u2013 animavau, pie\u0161iau karikat\u016bras, iliustracijas, galiausiai susikoncentravau \u012f asmenin\u0119 savirai\u0161k\u0105. \u201eKlajon\u0117\u201c \u2013 pirma mintis, at\u0117jusi \u012f galv\u0105, o tokius pirminius impulsus labai m\u0117gstu. Kartais daug galvodami persistengiame ir nutolstame nuo esm\u0117s. Paroda prasid\u0117jo nuo pavadinimo, o tada jau atsigr\u0119\u017eiau \u012f savo pastar\u0173j\u0173 met\u0173 eskizus, \u012fkv\u0117pimo \u0161altinius.<\/p>\n

\"\"

Martyno Au\u017e paroda \u201eKlajon\u0117\u201c. Lauryno Skeisgielos nuotrauka<\/p><\/div>\n

Jeigu \u0161ia paroda vis d\u0117lto nesieki pakeisti pasaulio, ko nor\u0117tum? Galb\u016bt turi koki\u0173 dideli\u0173 k\u016brybini\u0173 ambicij\u0173?<\/strong><\/h6>\n

Ne ambicija, bet didelis noras \u2013 palikti po savo darb\u0105 visose pasaulio \u0161alyse.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pokalb\u012f su k\u0105 tik pirm\u0105j\u0105 savo personalin\u0119 parod\u0105 \u201eKlajon\u0117\u201c surengusiu Martynu Au\u017e (Au\u017ebikavi\u010diumi) pradedame svarstymu, kas tur\u0117t\u0173 lyd\u0117ti \u017ei\u016brov\u0105: patys darbai ar anotacija, da\u017enai \u012fmantri ar i\u0161kart paki\u0161anti parodos suvokimo b\u016bd\u0105. Martynas netrunka paatvirauti ne\u012fgij\u0119s akademinio pagrindo \u2013 jo atveju tai padeda u\u017emegzti betarpi\u0161k\u0105 santyk\u012f su auditorija. Pa\u0161nekesys nat\u016braliai krypsta…<\/p>\n","protected":false},"author":1462,"featured_media":35152,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[622],"tags":[126],"class_list":["post-35132","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-e-publikacija","tag-tapyba"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Martyn\u0105 Au\u017e kalbino Egl\u0117 Bra\u010diulyt\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35132","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1462"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=35132"}],"version-history":[{"count":9,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35132\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":35139,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35132\/revisions\/35139"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/35152"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=35132"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=35132"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=35132"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}