[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n
Tik prad\u0117j\u0119s ra\u0161yti \u0161\u012f tekst\u0105, pajutau temos svor\u012f. Iki tol pas\u0105mon\u0117je gl\u016bd\u0117jo keista atmetimo reakcija, kuri\u0105 band\u017eiau u\u017egniau\u017eti skaitydamas susijusi\u0105 literat\u016br\u0105: pirmiausia\u00a0\u2013 dokumentus, b\u016bsim\u0173 projekt\u0173 apra\u0161us, bet juose projektuojama ir ka\u017ekiek utopi\u0161ka vizija ne\u012ftikino, tod\u0117l panorau pa\u017einti istorin\u012f pana\u0161\u0173 simbolin\u012f svor\u012f tur\u0117jusi\u0173 met\u0173 kontekst\u0105. Visgi kaskart pris\u0117d\u0119s ra\u0161yti pajusdavau sunkiai \u012fvardijam\u0105 nerim\u0105, kur\u012f, tikiu, jau\u010dia ir kiti meno sferose dirbantys ir kuriantys \u017emon\u0117s, atsid\u016br\u0119 \u0161i\u0173 nauj\u0173 met\u0173 akivaizdoje. Min\u0117ta b\u016bsenos simptomatika\u00a0\u2013 tarytum nat\u016bralus atsakas bendruomen\u0117s, jau\u010dian\u010dios ateities tyr\u0117j\u0173 kritik\u0105 tekstuose ar dokumentacijoje, liksian\u010dioje pridavus visas ataskaitas. Laim\u0117, atmintis formuojama post factum<\/em>, nors ir ji, \u012fsitikinau, yra nulemta tokios pa\u010dios politikos, kurios valia ji lieka (ne)i\u0161saugota. Atrodyt\u0173, \u0161io teksto tikslas gan\u0117tinai paprastas\u00a0\u2013 pa\u017evelgti \u012f 2025-uosius, Mikalojaus Konstantino \u010ciurlionio (1875\u20131911) asmenyb\u0117s ir k\u016brybinio palikimo min\u0117jimo metus, ir j\u0173 keliamus l\u016bkes\u010dius; v\u0117liau i\u0161sikristalizavo ir kiti tikslai: prisiminti, k\u0105 m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s kult\u016bros raidai ir jos matomumui padar\u0117 pana\u0161aus precedento min\u0117jimai, ir i\u0161kelti atvir\u0105 klausim\u0105 skaitytojui: kiek i\u0161 ties\u0173 \u0161iais metais i\u0161vysime \u010ciurlionio, o kiek tai bus sakralizuoto ir tebesakralizuojamo k\u016br\u0117jo vertimas preke.<\/p>\n Pirmasis sunkumo jausmas ap\u0117m\u0117 prad\u0117jus galvoti apie tokio masto k\u016br\u0117j\u0105, kaip \u010ciurlionis. Jis buvo \u017emogus, per neilg\u0105 gyvenim\u0105 sugeb\u0117j\u0119s taip i\u0161puosel\u0117ti savo prigimtinius talentus, kad j\u0173 rezultatai iki \u0161iol \u012fkvepia ir \u012faudrina juos suvokian\u010di\u0173j\u0173 vaizduot\u0119 savo genialumo atspind\u017eiais. Tikriausiai pirmoji mano klaida buvo m\u0105styti ne apie \u010ciurlion\u012f-\u017emog\u0173, bet apie \u010ciurlion\u012f-mit\u0105: nuo mokyklos suolo lydint\u012f \u0161io \u012fvaizd\u017eio tragizm\u0105, genij\u0173, vis\u0173 nuopuoli\u0173 akivaizdoje sugeb\u0117jus\u012f paversti savo \u201edvasios taurum\u0105\u201c unikalia meno rai\u0161ka. Filmai, socialiniuose tinkluose sklandan\u010dios pavien\u0117s lai\u0161k\u0173 citatos, gyvenim\u0105 \u017eyminti legendin\u0117 meil\u0117s istorija, u\u017era\u0161in\u0117s ar darbo kalendoriai su jo paveikslais vir\u0161eliuose; mai\u0161eliai, reprodukcijos ir \u0161okoladai (ie\u0161kant atitikmen\u0173, mozartkugeliai<\/em> skamba patraukliau nei \u201e\u010ciurlionio bonbonk\u0117<\/em>\u201c). Visi \u0161ie ir daugelis kit\u0173 komodifikacijos pavyzd\u017ei\u0173 rinkoje bei nuolatos skamban\u010dios muzikin\u0117s interpretacijos (ar jos nebuvimo) \u0161abloni\u0161kumas \u201epadeda\u201c visuomenei lengviau priimti mit\u0105, o ne u\u017e jo slypint\u012f \u017emog\u0173. Galb\u016bt tai tautinio epo neturin\u010di\u0173 valstybi\u0173 bruo\u017eas, o gal\u00a0\u2013 kiekvienam suprantamas pernelyg anksti nutr\u016bkusio gyvenimo romantizavimas. Gali b\u016bti ir \u201ev\u0117luojan\u010dios\u201c, ilg\u0105 laik\u0105 savo kult\u016br\u0105 laisvai negal\u0117jusios puosel\u0117ti tautos bandymas \u012fsitvirtinti pasaulio kontekste. Nesvarbu, kas tai, bet, ap\u017evelgdami tariam\u0105 \u201emin\u0117jim\u0173\u201c fenomen\u0105, galime pamatyti, kaip \u0161i\u0105 kult\u016brin\u0117je s\u0105mon\u0117je susiklos\u010diusi\u0105 genijaus k\u016br\u0117jo mitologizacij\u0105 formavo pana\u0161ios istorin\u0117s progos. J\u0173 rezultatus aptar\u0119 galb\u016bt gal\u0117sime lengviau dorotis su nerimu ar adekva\u010diai pamatuoti l\u016bkes\u010dius.<\/p>\n \u010cIURLIONIUI 80, 90, 100…<\/p>\n Atsivert\u0119 muzikologo Jono Vytauto Bruverio (1939\u20132023) tekst\u0105 \u201eM.\u00a0K.\u00a0\u010ciur\u00adlionio k\u016brybos recepcija okupacij\u0173 metais\u201c su\u017einome, kad vie\u0161\u0105 jo k\u016brybos pripa\u017einim\u0105 nul\u0117m\u0117 istoriniai ir politiniai rakursai. Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo metu am\u017eininkams \u010ciurlionio k\u016brybos vert\u0117 ir svarba nek\u0117l\u0117 abejoni\u0173, bet jau 1926\u00a0m. komunistinio pogrind\u017eio veik\u0117j\u0173, tarkim, Zigmo Aleksos-Angarie\u010dio (1882\u20131940), buvo vie\u0161ai smerkiama d\u0117l pataikavimo bur\u017euaziniam skoniui. Tokia retorika tapo oficialia sovietin\u0117s vald\u017eios doktrina iki 1955\u00a0m., kai, pasikeitus politinei Soviet\u0173 S\u0105jungos situacijai (\u012fvykus destalinizacijai ir Nikitai Chru\u0161\u010diovui \u0117mus vykdyti dalin\u0119 liberalizacijos politik\u0105), pirm\u0105 kart\u0105 valstyb\u0117s lygiu buvo leista \u0161v\u0119sti 80-\u0105sias \u010ciurlionio gimimo metines. Reik\u0161mingas 1965\u00a0m. min\u0117jimas, kai buvo prad\u0117ti spausdinti nauji jo k\u016bryb\u0105 ir asmen\u012f tiriantys moksliniai darbai, i\u0161 kuri\u0173 bene svarbiausias\u00a0\u2013 prof. Vytauto Landsbergio straipsni\u0173 rinkinys \u201ePavasario sonata\u201c. Tais pa\u010diais metais \u012fkurtas memorialinis muziejus Druskininkuose ir surengtas \u010ciurlionio vardo pianist\u0173 ir vargoninink\u0173 konkursas.<\/p>\n 1975-ieji\u00a0\u2013 100-osios \u010ciurlionio gimimo metin\u0117s\u00a0\u2013 daugeliui Lietuvos muzikos istorij\u0105 studijavusi\u0173 moksleivi\u0173 ir student\u0173 \u017einomi d\u0117l dviej\u0173 \u0161ia proga para\u0161yt\u0173 ir d\u0117l to da\u017enai akcentuojam\u0173 k\u016brini\u0173: Osvaldo Balakausko (g. 1937) \u201eKaln\u0173 sonatos\u201c fortepijonui ir simfoniniam orkestrui bei Broniaus Kutavi\u010diaus (1932\u20132021) \u201eDz\u016bki\u0161k\u0173 variacij\u0173\u201c stygini\u0173 orkestrui, fortepijonui ir magnetofono juostai, kuri\u0173 koncepcin\u0117 dimensija iki \u0161iol, ypa\u010d pirm\u0105 kart\u0105 klausant, i\u0161siskiria paveikumu. Prad\u017eioje suskambantis vienbalsis liaudies dainos \u201eBeau\u0161tanti au\u0161rel\u0117\u201c \u012fra\u0161as ir jo repriza k\u016brinio pabaigoje, bet \u010ciurlionio aran\u017euota mi\u0161riam chorui, tarytum \u012fk\u016bnija \u017emogaus pastang\u0173 virsm\u0105 \u012f monument\u0105 genialaus k\u016br\u0117jo gyvenimui ir vizijai. \u201eDz\u016bki\u0161kose variacijose\u201c i\u0161 dalies u\u017ekoduota dinami\u0161ka dramaturgija savoti\u0161kai prana\u0161auja ir nauj\u0105 \u201eau\u0161r\u0105\u201c\u00a0\u2013 pokyt\u012f vertinant \u010ciurlionio k\u016brybin\u012f palikim\u0105 tiek tiek tuomet\u0117je Lietuvoje, tiek pasaulyje.<\/p>\n \u0160iam jubiliejui pamin\u0117ti skirtame ir muzikologo Bruverio sudarytame leidinyje \u201e\u010ciurlioniui 100\u201c (beje, 1977\u00a0m. jis i\u0161leistas \u0161iais laikais sunkiai \u012fsivaizduojamu 15\u00a0t\u016bkst. egzempliori\u0173 tira\u017eu) teigiama, kad \u0161iam reik\u0161mingam \u012fvykiui skirt\u0173 rengini\u0173 programa nebuvo tiesiog \u201eproginio pob\u016bd\u017eio vajus\u201c. Tikiuosi, t\u0105 pat\u012f bus galima teigti ir po \u0161i\u0173me\u010di\u0173 sumanym\u0173 \u012fgyvendinimo. 1975\u00a0m. prad\u0117tas nuoseklus \u010ciurlionio veiklos ir k\u016brybos mokslinis tyrin\u0117jimas: pirm\u0105 kart\u0105 i\u0161leisti jo lai\u0161kai, straipsniai ir u\u017era\u0161ai, o masiniais tira\u017eais \u2013 k\u016brini\u0173 natos, \u012fra\u0161ai, dail\u0117s k\u016brini\u0173 reprodukcijos. 100-osios metin\u0117s i\u0161siskyr\u0117 tarptauti\u0161kumu: koncertai, konferencijos, parodos skirtingose Soviet\u0173 S\u0105jungos respublikose, pirm\u0105 kart\u0105 prad\u0117ta analizuoti \u010ciurlionio k\u016bryb\u0105 platesniame, Europos meno istorijos, kontekste.<\/p>\n Tiesa, dar 1958\u00a0m. vokie\u010di\u0173 meno istorikas ir kritikas Willas Grohmannas (1887\u20131968), knygoje \u201eWassily Kandinsky: Life and Work\u201c aptardamas abstrakcionizmo dail\u0117je genez\u0119, pamin\u0117jo teorij\u0105, kad \u010ciurlionis neva buvo Kandinskio (1866\u20131944) pirmtakas. Tai buvo atsakas \u012f est\u0173 kilm\u0117s poeto ir meno kritiko Aleksio Rannito (1914\u20131985) (jis, beje, buvo ved\u0119s lietuvi\u0173 sopran\u0105 Gra\u017ein\u0105 Matulaityt\u0119, gyveno Kaune ir dirbo vert\u0117ju Nacionaliniame Kauno dramos teatre, o v\u0117liau, iki 1944\u00a0m.,\u00a0\u2013 bibliotekininku Lietuvos nacionalin\u0117je bibliotekoje) teigin\u012f, i\u0161sakyt\u0105 1949\u00a0m. ant\u00adrajame tarptautiniame meno kritik\u0173 kongrese Pary\u017eiuje, kad \u010ciurlionis buvo abstrak\u010diojo meno pradininkas. Tai suk\u0117l\u0117 \u017eym\u0173j\u012f disput\u0105 tarp jo ir Kandinskio na\u0161l\u0117s Ninos Kandinskajos (1866\u20131980), apskritai neigusios abstrakcionizm\u0105 \u010ciurlionio paveiksluose. Tad nenuostabu, kad vienintel\u0117je savo knygos pastraipoje, kurioje pamin\u0117tas \u010ciurlionis, d\u0117l artimo ry\u0161io su Kandinskiu ir jo \u017emona Grohmannas Rannito (\u017einoma, nepamin\u0117damas tiesiogiai) teigin\u012f paneig\u0117 nepagr\u012fsdamas jokiu svariu argumentu: \u201eTai \u201etapyta muzika\u201c, primenanti \u0161izofrenik\u0173 darbus. Jei Kandinskis b\u016bt\u0173 i\u0161vyd\u0119s \u0161iuos paveikslus, <…> labiausiai tik\u0117tina, kad jie b\u016bt\u0173 grei\u010diau j\u012f pristabd\u0119 nei \u012fkv\u0117p\u0119\u201c. Grie\u017e\u010diau i\u0161sakyti kaltinimai \u010ciurlionio psichikos sveikatos klausimu gal\u0117jo sukelti gr\u0117sm\u0119 ilgalaik\u0117ms perspektyvoms j\u012f pripa\u017einti.<\/p>\n Kitoks \u010ciurlionio k\u016brybos vertinimas matomiausias 8-ojo ir 9-ojo de\u0161imtme\u010di\u0173 sand\u016broje. Manau, galima tai laikyti nauju susidom\u0117jimu, nulemtu 100-\u0173j\u0173 \u010ciurlionio gimimo metini\u0173. Australijoje gyvenanti lietuvi\u0173 menotyrinink\u0117 Genovait\u0117 Budreikait\u0117-Kazokien\u0117 (Kazokas) 1975\u00a0m. atvyko \u012f Lietuv\u0105 ir tris m\u0117nesius su \u010ciurlionio seserimi Valerija \u010ciurlionyte-Karu\u017eiene tyr\u0117 menininko k\u016bryb\u0105. \u0160i studija premijuota JAV lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s Kult\u016bros tarybos mokslini\u0173 darb\u0173 konkurse ir buvo viena pirm\u0173j\u0173, gvildenan\u010di\u0173 ezoterikos ir teosofijos \u012ftak\u0105 \u010ciurlionio k\u016brybai. \u0160is naujas rakursas dav\u0117 impuls\u0105 ir kitiems mokslininkams. Pana\u0161iu metu, 1980\u00a0m., pasirod\u0117 pirmasis ital\u0173 dail\u0117tyrinink\u0117s Gabriellos di Milia straipsnis apie \u010ciurlionio k\u016bryb\u0105 Pompidou centro Pary\u017eiuje leid\u017eiamame \u017eurnale \u201eCahiers du Mus\u00e9e National d\u2019Art Moderne\u201c. Netrukus i\u0161\u0117jo kita publikacija skambiu pavadinimu \u201eLietuvi\u0161ka ekstaz\u0117 (L\u2018Estasi Lituana<\/em>)\u201c, o 2010\u00a0m. di Milia kartu su dail\u0117s istoriku Osvaldu Daugeliu (1955\u20132020) Milane pristat\u0117 studij\u0105 \u201e\u010ciurlionis. Ezoterin\u0117 kelion\u0117 1875\u20131911\u201c (\u010ciurlionis. Un viaggio esoterico 1875\u20131911<\/em>) ir ten pat j\u0105 lyd\u0117jusi\u0105 \u012fsimintin\u0105 k\u016brybos parod\u0105.<\/p>\n \u010cIURLIONIUI 150<\/p>\n Galb\u016bt autoriai neatsitiktinai pasirinko kelion\u0117s, kelio metafor\u0105. Su ja ir susiesiu savas \u012f\u017evalgas. 1975\u00a0m. sukurtas skulpt\u016br\u0173 ansamblis \u201e\u010ciurlionio kelias\u201c, reflektuojantis jo k\u016brybos ind\u0117l\u012f, sujung\u0117 atkarp\u0105 tarp Senosios Var\u0117nos ir Druskinink\u0173. Vienas 2025-\u0173j\u0173 Vyriausyb\u0117s programos tiksl\u0173, skirt\u0173 atminimui \u012fprasminti, yra atnaujinti \u0161ias skulpt\u016bras, o ilgainiui \u2013 pl\u0117sti keli\u0105, jungiant ir kitus \u010ciurlionio gyvenime svarbius miestus: Kaun\u0105, Vilni\u0173, Rietav\u0105, Plung\u0119 ir Palang\u0105. Tai pirmasis Lietuvos nacionalini\u0173 kult\u016bros keli\u0173 programos projektas. Vilniaus Vingio parko takams bus suteikti menininko k\u016brini\u0173 pavadinimai, o greta lauks informaciniai stendai su j\u0173 apra\u0161ymais. Galima daryti prielaid\u0105, kad \u0161iemet da\u017eniausiai orkestr\u0173 repertuaruose skamb\u0117siantys opusai bus \u010ciurlionio simfonin\u0117s poemos \u201eJ\u016bra\u201c ir \u201eMi\u0161ke\u201c, jas planuojama transliuoti Lietuvos Nacionalinio radijo bei televizijos programose sudarant galimyb\u0119 i\u0161girsti ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 klausytojams. Numatyta pristatyti gausyb\u0119 \u0161iai progai sukurt\u0173 n\u016bdienos k\u016br\u0117j\u0173 darb\u0173, savaip interpretuosian\u010di\u0173 \u010ciurlionio palikim\u0105: koncert\u0173, balet\u0173, oper\u0173, spektakli\u0173, autorini\u0173 parod\u0173. Rengini\u0173 afi\u0161ose jau ne kart\u0105 teko pasteb\u0117ti ir nauj\u0105 (ironi\u0161kai pavadinsiu) sintetin\u012f \u017eanr\u0105 \u201epagarbinimas\u201c. Prodiuserin\u0117 kompanija \u201eOperomanija\u201c ketina pristatyti kompozitoriaus Alberto Navicko oratorij\u0105 \u201eMi\u0161ke\u201c, kviesian\u010di\u0105 perm\u0105styti k\u016brybin\u012f \u010ciurlionio palikim\u0105 ir istorin\u0119 Lietuvos valstyb\u0117s raid\u0105 bei visuomen\u0117s transformacijas. Taip pat ne ma\u017eiau intriguojamai skamba \u201eOperomanijos\u201c ketinimas sukurti \u012fsivaizduojam\u0105 \u010ciurlionio operos \u201eJ\u016brat\u0117\u201c versij\u0105, naudojantis dirbtiniu intelektu ir pasitelkiant tai, kas i\u0161liko i\u0161 \u0161io planuoto, bet taip ir ne\u012fgyvendinto veikalo.<\/p>\n \u017dadama sukurti du dokumentinius televizinius filmus, virtualios realyb\u0117s film\u0105 \u201ePasaulio sutv\u0117rimas\u201c ir restauruoti Algirdo Dausos \u201eM.\u00a0K.\u00a0\u010ciurlionis: mintys, paveikslai, muzika\u201c (1965), Ar\u016bno \u017debri\u016bno \u201eMi\u0161ke\u201c (1967) ir Roberto Verbos \u201eSeserys\u201c (1973). Itin svarbios iniciatyvos i\u0161leisti daugiakalbius visuminius \u010ciurlionio muzikos k\u016brini\u0173 nat\u0173 rinkinius, paremtus moksliniais tyrin\u0117jimais ir autenti\u0161kais rankra\u0161\u010diais (Urtext<\/em> versijas), bei epistolik\u0105 lietuvi\u0173 ir angl\u0173 kalbomis. Taip pat laukiama anks\u010diau publikuot\u0173 spaudini\u0173 naujausi\u0173 leidim\u0173, katalog\u0173, bibliografijos bei muzikos k\u016brini\u0173 \u012fra\u0161\u0173 diskografijos. \u012edomus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prad\u0117tas projektas \u201eT\u0119siant M.\u00a0K.\u00a0\u010ciurlion\u012f\u201c, kuriuo siekiama susisteminti rankra\u0161\u010dius: kompozicijos studentai ir moksleiviai buvo kvie\u010diami u\u017ebaigti ar savaip interpretuoti nebaigtus k\u016brinius, \u0161io konkurso geriausieji 2025\u00a0m. bus pristatyti koncertuose, o natos\u00a0\u2013 i\u0161leid\u017eiamos. I\u0161skirtina ir Vilniaus sakralin\u0117s muzikos choro \u201eAdoramus\u201c iniciatyva atlikti rekonstruot\u0105 pirmojo Lietuvos dail\u0117s draugijos koncerto rengini\u0173 cikl\u0105 su autenti\u0161komis naujai atrastomis \u010ciurlionio harmonizuotomis liaudies dainomis ir kantata \u201eDe profundis\u201c.<\/p>\n Svarbios ir edukacin\u0117s programos. Viena j\u0173\u00a0\u2013 dedikuoti pirm\u0105 Rugs\u0117jo 1-osios pamok\u0105 \u010ciurlionio k\u016brybai ir gyvenimui. Diskusijos, parodos, mar\u0161rutai, edukaciniai renginiai skirti ne tik moksleiviams, bet \u012fvairaus am\u017eiaus smalsiems \u017emon\u0117ms. Vyriausyb\u0117s programoje\u00a0\u2013 ir svarus ind\u0117lis \u012f bendruomeni\u0173 veikl\u0105 Lietuvos regionuose (neken\u010diu \u0161ito ma\u017eesni\u0173 miest\u0173 ir vietovi\u0173 apib\u016bdinimo). Nuo liaudies dain\u0173 vakar\u0173 iki profesionaliosios muzikos festivali\u0173, koncertini\u0173 cikl\u0173, dail\u0117s plener\u0173 parod\u0173 ar jaunimo simfonini\u0173 orkestr\u0173 sumanym\u0173. Tikimasi, kad tai \u012ftrauks toliau nuo pagrindini\u0173 kult\u016brini\u0173 Lietuvos centr\u0173 gyvenan\u010dius \u017emones.<\/p>\n Ir, \u017einoma, veikla, \u010ciurlionio k\u016brybos sklaida pasaulyje: koncertiniai projektai Lietuvos atstovyb\u0117se u\u017esienyje, pristatymas pasaulin\u0117je parodoje \u201eExpo 2025\u201c Osakoje, Japonijoje, \u010ciurlionio mirties vietos \u012fam\u017einimas Pustelnike, Lenkijoje. Puikus si\u016blymas Leipcigo konservatorijos, kurioje \u010ciurlionis mok\u0117si, salei suteikti jo vard\u0105, kartu prie pastato, kuriame gyveno 1901\u20131902 m., pritvirtinti atminimo lentel\u0119. Lietuvos nacionalin\u0117 filharmonija, M.\u00a0K.\u00a0\u010ciurlionio namai ir Lietuvos kult\u016bros institutas organizuos muzikos kolektyv\u0173 gastroles Lenkijoje ir Belgijoje, o pianist\u0117 M\u016bza Rubackyt\u0117 Pary\u017eiaus publik\u0105 ketina pakviesti \u012f \u010ciurlionio fortepijonin\u0117s muzikos koncert\u0105 bei paskait\u0105.<\/p>\n LABAI LIETUVI\u0160KA SAVE LYGINTI SU KITAIS<\/p>\n Pla\u010diai ap\u017evelgus \u201eoficialiuosius\u201c rengini\u0173 planus, norisi viltis, kad jie savo u\u017emoju nenusileis pastaraisiais metais muzikos pasaulyje nuskamb\u0117jusioms kit\u0173 \u017eymi\u0173 kompozitori\u0173 gyvenimo ir k\u016brybos min\u0117jimo programoms. 2024-aisiais \u010cekijos Respublikoje buvo \u0161ven\u010diamas Bed\u0159icho Smetanos (1824\u20131884), laikomo \u010cekijos muzikos t\u0117vu, 200 met\u0173 gimimo jubiliejus. \u012edomu, kad itin daug \u0161ios valstyb\u0117s \u017eymiausi\u0173 muzikos veik\u0117j\u0173 gimimo ar mirties data siejama su metais, pasibaigian\u010diais ketvertu, tod\u0117l \u0161is min\u0117jimas, n\u0117 kiek nesumenkinant Smetanos svarbos, tarytum apibr\u0117\u017e\u0117 platesn\u012f programin\u012f \u017evilgsn\u012f. Atgarsiai atsklido ir iki Lietuvos nacionalin\u0117s filharmonijos\u00a0\u2013 Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Mareko Pr\u00e1\u0161ilo, atliko B. Smetanos \u201e\u0160\u00e1rk\u0105\u201c (toks nacionalin\u0117s heroj\u0117s vardas) i\u0161 simfonini\u0173 poem\u0173 ciklo \u201eMano t\u0117vyn\u0117\u201c (M\u00e1 vlast<\/em>) bei Anton\u00edno Dvo\u0159\u00e1ko 9-\u0105j\u0105 simfonij\u0105 \u201eI\u0161 Naujojo pasaulio\u201c. COVID-19 pandemija pakoregavo 250-\u0105sias Ludwigo van Beethoveno (1770\u20131827) gimimo metines. Nors ne visi planai gal\u0117jo b\u016bti \u012fgyvendinti, \u0161iam min\u0117jimui panaudotos technologin\u0117s naujov\u0117s, kad klausytojas b\u016bt\u0173 priartintas prie koncert\u0173 sal\u0117s, k\u0105 jau kalb\u0117ti apie virtuali\u0173 chor\u0173, orkestr\u0173 ir kit\u0173 ansambli\u0173 iniciatyvas pamin\u0117ti bene garsiausio pasaulio kompozitoriaus jubiliej\u0173. Palyginti su min\u0117tais k\u016br\u0117jais, \u010ciurlionis visgi gana \u201eni\u0161inis\u201c\u00a0\u2013 pasaulyje jis \u017einomesnis kaip dailininkas, o ne kompozitorius. D\u0117l to norisi (nors ir itin naiviai) tik\u0117ti, kad \u0161ie metai ka\u017ekiek tai pakeis.<\/p>\n VIETOJE I\u0160VAD\u0172\u00a0\u2013 DVI PRANA\u0160YST\u0116S<\/p>\n Savaime suprantama, kad \u010ciurlionio met\u0173 min\u0117jimas neapsiriboja vien Vyriausyb\u0117s patvirtinta programa. I\u0161kalbingas faktas, kad kol kas did\u017eiausio atgarsio sulauk\u0117 ne kokia menin\u0117 iniciatyva, bet \u010ciurlionio vardo suteikimas Tarptautiniam Vilniaus oro uostui (lenki\u0161k\u0173 mad\u0173 vaikymasis tikriausiai yra giliai \u012fsi\u0161aknijusi tradicija). Kai institucijoms pristinga vaizduot\u0117s, j\u0105 papildo daugyb\u0117 iniciatyv\u0173 i\u0161 viso pasaulio. Jei suskamba \u010ciurlionio muzika, pamatomas jo paveikslas ar socialiniuose tinkluose i\u0161nyra kieno nors pasidalinta citata, galime pajusti bent ma\u017e\u0105 m\u016bs\u0173 tautos kult\u016bros paveldo laim\u0117jim\u0105. Nors rezultatus gal\u0117sime adek\u00adva\u010diau \u012fvertinti tik pra\u0117jus keleriems metams, o MK\u010c mito vystymo(si) etap\u0105\u00a0\u2013 dar tolimesn\u0117je perspektyvoje, norisi tik\u0117ti, kad \u0161ie metai labiau leis eiliniam kult\u016bros entuziastui (ne profesionaliam menininkui) priart\u0117ti prie \u010ciurlionio, kaip \u017emogaus. Jo netobulumo gro\u017eis geriausiai atsiskleid\u017eia muzikos k\u016brini\u0173 rankra\u0161\u010diuose, eskizuose, kur k\u016br\u0117jas vadovavosi momentine proceso t\u0117kme. Pats pernai tur\u0117jau prog\u0105 \u0161ifruoti paskutinio \u010ciurlionio k\u016brinio rankra\u0161t\u012f\u00a0\u2013 nesp\u0117t\u0105 suinstrumentuoti, nebaigt\u0105 2-osios simfonijos klavyr\u0105, pavadint\u0105 \u201eLietuvi\u0161ka pastoraline\u201c (\u201ePastoralna litewska\u201c). Su kiekvienu puslapiu vis labiau jau\u010diama prast\u0117janti sveikata, bet u\u017e viso to slypi dvi prana\u0161yst\u0117s (nor\u0117\u010diau taip pavadinti) ateities muzikai. Pirmoji apie minimalizm\u0105\u00a0\u2013 i\u0161tisus puslapius kartojamas penki\u0173 nat\u0173 motyvas, taip skausmingai primenantis minimalistin\u0117s muzikos estetik\u0105, susiformavusi\u0105 ma\u017edaug 60 met\u0173 po \u010ciurlionio mirties. Antroji apie maksimalizm\u0105\u00a0\u2013 agresyv\u016bs, kas ketvirtin\u0119 kartojami kulminaciniai akordai, u\u017epildantys kelias oktavas \u012f vien\u0105 tir\u0161t\u0105 klaster\u012f, to niekada nesitik\u0117tum i\u0161girsti XX\u00a0a. prad\u017eios k\u016brinyje. Tai tarytum dar vienas trumpas \u017evilgsnis \u012f ateities muzik\u0105, norisi dr\u0105siau palyginti su G. Ligeti, su I. Xenakis… Viskas aprimsta, tu\u0161tuma puslapiuose did\u0117ja, lieka tik vir\u0161uje u\u017era\u0161yta paprasta liaudies melodija\u00a0\u2013 kartojama, laukianti, kol bus u\u017epildyta harmoniniu turiniu. Taip ji ir pasibaigia, tarytum gr\u012f\u017edama \u012f tuos pa\u010dius vieni\u0161us laukus, kur dain\u0173 intonacij\u0173 \u012fkv\u0117pta ir buvo u\u017era\u0161yta.<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-1-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] Tik prad\u0117j\u0119s ra\u0161yti \u0161\u012f tekst\u0105, pajutau temos svor\u012f. Iki tol pas\u0105mon\u0117je gl\u016bd\u0117jo keista atmetimo reakcija, kuri\u0105 band\u017eiau u\u017egniau\u017eti skaitydamas susijusi\u0105 literat\u016br\u0105: pirmiausia\u00a0\u2013 dokumentus, b\u016bsim\u0173 projekt\u0173 apra\u0161us, bet juose projektuojama ir ka\u017ekiek utopi\u0161ka vizija ne\u012ftikino, tod\u0117l panorau pa\u017einti istorin\u012f pana\u0161\u0173 simbolin\u012f svor\u012f tur\u0117jusi\u0173 met\u0173…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":35093,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[629,148,110,606],"tags":[363],"class_list":["post-35091","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-01","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Lukas Butkus","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35091","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=35091"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35091\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":35094,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35091\/revisions\/35094"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/35093"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=35091"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=35091"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=35091"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}