BLOGAS \u017dENKLAS<\/p>\n
XVII\u00a0a. \u012f Nyderland\u0173 pakrantes j\u016bra i\u0161plaudavo \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ir dyd\u017ei\u0173 bangini\u0173. Kartais jie jau b\u016bdavo prad\u0117j\u0119 p\u016bti, kartais \u012f krant\u0105 i\u0161plaukdavo leisgyviai, kurtinan\u010diai dejuodami, spaud\u017eiami savo k\u016bno svorio. Kol irdavo, susikaupusios dujos kai kada pasiekdavo kulminacij\u0105, ir viskas baigdavosi bjauriu sprogimu. Jei banginio nenuplaudavo potvynis, vykdavo ilgas ir sunkus procesas, kol mas\u0117 suirdavo ir toji vieta savaime apsivalydavo.<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/5a_big_bw_cmyk-402x500.jpg\")
Olandijos Ost Indijos bendrov\u0117s \u012fsigytos ambros iliustracija i\u0161 G. E. Rumphiaus knygos \u201eD\u2019amboinsche rariteitkamer\u201c (1705)<\/p><\/div>\n
Mil\u017eini\u0161ki padarai pritraukdavo reginiu susi\u017eav\u0117jusi\u0173 steb\u0117toj\u0173, o tarp j\u0173\u00a0\u2013 ir dailinink\u0173, kurie, apsir\u016bpin\u0119 pie\u0161imo reikmenimis, fiksavo, k\u0105 mat\u0117 ir k\u0105 u\u017euod\u0117. Janas Saenredamas pavaizdavo 1601\u00a0m. gruod\u017eio 19\u00a0d. \u012f krant\u0105 i\u0161plaukus\u012f ka\u0161alot\u0105. Banginis t\u012fso ant \u0161ono \u012f krant\u0105 atgr\u0119\u017e\u0119s papilv\u0119. Aplink gai\u0161en\u0105 b\u016briuojasi minia smalsuoli\u0173, lipa ant i\u0161sip\u016btusio k\u016bno, nor\u0117dami ap\u017ei\u016br\u0117ti. Apra\u0161e dar i\u0161samiau apib\u016bdinta banginio b\u016bkl\u0117: kair\u0117je pus\u0117je matomos prasiv\u0117rusios \u017eiaunos, de\u0161in\u0117je\u00a0\u2013 prakirsta nugara, lauk drimba \u017earnokai. Stov\u0117damas prie pat banginio \u017eiomen\u0173 Saenredamas \u012fam\u017eino save, ant pakrant\u0117s v\u0117j\u0173 bla\u0161komo popieriaus lapo pie\u0161iant\u012f lavon\u0105. Scenos centre\u00a0\u2013 Ernstas Casimiras\u00a0I, Nasau-Dyco grafas, karvedys ir Nasau valdovo, princo Maurico s\u016bn\u0117nas. Kaire ranka prie nosies jis laiko prispaud\u0119s puo\u0161ni\u0105, kutuot\u0105 nosinait\u0119, kad prisidengt\u0173 nuo smarv\u0117s.<\/p>\n
Gravi\u016broje i\u0161rai\u017eytos oland\u0173 ra\u0161ytojo ir poeto Theodoro Schreveliaus lotyni\u0161kos eilut\u0117s asocijuojasi su dvoku: Paveiksle ne tik vaizduojami i\u0161 banginio nasr\u0173 ir nugaros i\u0161virt\u0119 viduriai, bet ir slogi atmosfera. Tvyrant maitos smarvei, grafo nosinait\u0117 atrodo beprasm\u0117.<\/p>\n Anot Schreveliaus, banginis\u00a0\u2013 tikra pabaisa ne tik d\u0117l \u012fsp\u016bdingo dyd\u017eio, bet ir tod\u0117l, kad buvo tikima, jog jis yra \u017eenklas. Remiantis anuometine samprata, monstrai\u00a0\u2013 tai b\u016bsim\u0173 katastrof\u0173 pasiuntiniai, nes monstrum<\/em>, lotyni\u0161kai siaub\u016bnas, rei\u0161k\u0117 ir baisuokl\u012f \u0161iuolaikine prasme, ir prana\u0161\u0105. Atsiradusio banginio persp\u0117jimai i\u0161sipild\u0117 pra\u0117jus kelioms dienoms: 1601\u00a0m. gruod\u017eio 24\u00a0d. \u012fvyko Saul\u0117s u\u017etemimas; po 9 dien\u0173\u00a0\u2013 \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas, o 1602\u00a0m. bir\u017eelio 4\u00a0d.\u00a0\u2013 M\u0117nulio u\u017etemimas. \u0160ie gr\u0117smingi \u012fvykiai apra\u0161yti rai\u017einio apvade.<\/p>\n 1618\u00a0m. gravi\u016bra buvo perdaryta, siekiant \u012fam\u017einti kit\u0105 nelaim\u0119, i\u0161tikusi\u0105 Oland\u0173 respublik\u0105 pasirod\u017eius banginiui. K\u016brinio vir\u0161uje i\u0161 debes\u0173 i\u0161nyra Mirtis\u00a0\u2013 giltin\u0117, nusitaikiusi str\u0117l\u0117mis \u012f sparnuot\u0105 moter\u012f. Skydas su trimis kry\u017eiais leid\u017eia j\u0105 identifikuoti kaip Amsterdamo mergel\u0119. Per 1601\u20131602\u00a0m. maro protr\u016bk\u012f Mirtis vald\u0117 miest\u0105, o paveiksle daroma prielaida, kad ka\u0161aloto pasirodymas buvo viso to prana\u0161yst\u0117.<\/p>\n Nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 prad\u017eioje medicinos teorija teig\u0117, kad ligos plinta d\u0117l kvap\u0173, kuriuos skleid\u017eia u\u017esistov\u0117jusios ir ne\u0161varios med\u017eiagos. Po dar vieno maro protr\u016bkio Nyderlanduose 1667\u20131669\u00a0m. i\u0161 lotyn\u0173 \u012f oland\u0173 kalb\u0105 buvo i\u0161verstas vokie\u010di\u0173 mokslininko Atanazijaus Kircherio veikalas apie mar\u0105 \u201eScrutinium Physico-Medicum Contagiosae Luis, Quae Pestis Dicitur\u201c. Jis ra\u0161\u0117, kad maro prie\u017eastys yra lavonai, u\u017eter\u0161tas oras ir \u012f pakrantes i\u0161plauti p\u016bvantys banginiai. Galb\u016bt nematomas ligos u\u017ekratas, kur\u012f i\u0161skiria maita, gal\u0117jo i\u0161plisti toliau nei j\u016bros pakrant\u0117s ir nepastebimai prasiskverbti \u012f miestus. Grafo skepetait\u0117 antrojoje gravi\u016bros versijoje \u012fgauna nauj\u0105, gr\u0117sming\u0105 reik\u0161m\u0119. I\u0161 ties\u0173 jis laiko nosin\u0119 ne tik saugodamasis nuo baisios irimo smarv\u0117s, bet ir nuo galimos infekcijos.<\/p>\n Ost Indijos pauk\u0161\u010di\u0173 ekskrementai, kadaise laikyti ambra, surenkami \u012f duben\u0117l\u012f. Iliustracija i\u0161 Justo Fido Klobiaus \u201eAmbr\u00e6 historiam\u201c (1666)<\/p><\/div>\n KVAP\u0172 PARADOKSAS<\/p>\n Kol Amsterdame siaut\u0117jo maras, Beverveike smirstan\u010dio banginio viduriuose slyp\u0117jo kvap\u0173 paradoksas. Nesuvir\u0161kintiems kalmar\u0173 snapams dirginant ka\u0161aloto \u017earnyn\u0105, jame gaminasi nepaprastai kvapni med\u017eiaga\u00a0\u2013 ambra. \u0160i mas\u0117 gali kauptis met\u0173 metus, kol ka\u0161alotas j\u0105 i\u0161skiria arba ji pratr\u016bksta \u017earnose ir galiausiai pa\u0161alinama i\u0161 organizmo. Med\u017eiaga pama\u017eu i\u0161kyla \u012f vandenyno pavir\u0161i\u0173, o veikiant s\u016briam vandeniui ir saul\u0117s spinduliams, jos kvapo kompozicija pasikei\u010dia nuo bjauraus fekalij\u0173 dvoko iki nuostabaus, viliojan\u010dio aromato. Pilka mas\u0117 j\u016broje gali pl\u016bduriuoti met\u0173 metus, kol i\u0161plaunama \u012f krant\u0105, o \u010dia ji puikiai u\u017esimaskuoja akmenuotame papl\u016bdimyje.<\/p>\n Ankstyv\u0173j\u0173 Nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 Europoje ambros \u0161altinis buvo m\u012fsl\u0117. Anuomet manyta, kad \u0161i substancija\u00a0\u2013 galb\u016bt bangini\u0173 maistas, kad ji gal\u0117jo atkeliauti i\u0161 povandenin\u0117s salos arba susidar\u0117 i\u0161 kaln\u0173 purvo. Gal tai buvo medaus koriai, nukrit\u0119 nuo uol\u0173 prie pat j\u016bros, arba Ryt\u0173 Indijos pauk\u0161\u010di\u0173 ekskrementai, tokie aromatingi tod\u0117l, kad sparnuo\u010diai mito kvapniais vaisiais ir vabzd\u017eiais, suteikdavusiais ambrai nuostab\u0173 kvap\u0105. Vitenbergo mokslininkas Justus Fidus Klobius buvo link\u0119s pritarti pauk\u0161\u010di\u0173 teorijai, o ambrai skirtame jo veikale pavaizduoti keturi uol\u0117tame kra\u0161tovaizdyje \u012fsik\u016br\u0119 j\u016bros pauk\u0161\u010diai, apsupti vabzd\u017ei\u0173 spie\u010diaus. Kl\u016bpintis vyras renka i\u0161matas, o prie j\u016bros kitas ambros rink\u0117jas ie\u0161ko nauj\u0173 jos klod\u0173. Klobiaus leidinyje i\u0161vardyta ne ma\u017eiau kaip 18 ambros kilm\u0117s hipotezi\u0173, kurios visos daugiau nei \u0161imtmet\u012f i\u0161liko ne\u012ftik\u0117tinos.<\/p>\n Sidabrinis olandi\u0161kas pomanderis su graviruotais pauk\u0161\u010diais (apie 1600\u20131625). Visus segmentus, kuriuose yra kvepal\u0173, galima atidaryti. Amsterdamo valstybinio muziejaus kolekcijos<\/p><\/div>\n Didel\u0117 s\u0117km\u0117 aplankydavo tuos, kas rasdavo ambros. Olandijos Ost Indijos bendrovei (VOC) dirb\u0119s botanikas Georgas Eberhardas Rumphius gamtos istorijos knygoje apra\u0161o surast\u0105 ne\u012fsivaizduojamai didel\u012f gabal\u0105. Beveik \u0161e\u0161i\u0173 p\u0117d\u0173 (apie 1,82\u00a0m) auk\u0161\u010dio luit\u0105 1693\u00a0m. Amsterdamo VOC r\u016bmai \u012fsigijo i\u0161 Tidoro (Moluk\u0173 salos) karaliaus ir u\u017e j\u012f sumok\u0117jo 116\u00a0400 auksin\u0173, t.\u00a0y. ma\u017edaug 1,13\u00a0mln. \u0161iandienini\u0173 eur\u0173. Pateiktose iliustracijose n\u0117ra joki\u0173 u\u017euomin\u0173 apie stipr\u0173 kvap\u0105, ta\u010diau jose kruop\u0161\u010diai \u012fam\u017eintos marmuro uolos\u00a0\u2013 kalvota ambros radimviet\u0117s topografija.<\/p>\n Rembrandtas van Rijnas Autoportretas, 1669. Aliejus, drob\u0117, 65,4 \u00d7 60,2 cm. I\u0161 \u201eMauritshuis\u201c muziejaus Hagoje kolekcijos<\/p><\/div>\n Ambra da\u017enai buvo perkama d\u0117l aromato ir skonio. Ji pagardindavo Ang\u00adlijos karaliaus Karolio II pusry\u010di\u0173 stal\u0105\u00a0\u2013 buvo barstoma ant kiau\u0161inien\u0117s iki pat valdovo mirties 1685\u00a0m., kai prieskoni\u0173 stiprumas u\u017emaskavo neva j\u012f nu\u017eud\u017eiusius nuodus. Pus\u0117 uncijos (ma\u017edaug 14\u00a0gr) \u0161io smulkiai tarkuoto pagardo sudaro olandi\u0161ko ambros pudingo recept\u0105\u00a0\u2013 tai hedonistinis skan\u0117stas i\u0161 kiaul\u0117s tauk\u0173, migdol\u0173, cukraus, ragai\u0161io, muskuso (muskusini\u0173 elni\u0173 kvapiojo sekreto) ir apelsin\u0173 \u017eied\u0173 vandens, verdam\u0173 su ambra par\u0161iuko \u017earnoje. \u0160ia aromatinga substancija ne tik gardino maist\u0105, bet ir impregnavo odos gaminius, kad su\u0161velnint\u0173 po rauginimo likusius nemalonius pokvapius. Saenredamo vaizduojamoje scenoje smalsuoliai, steb\u0117j\u0119 Beverveike \u012f krant\u0105 i\u0161mest\u0105 ka\u0161alot\u0105, \u0161ildosi odin\u0117mis pir\u0161tin\u0117mis ir kailin\u0117mis movomis, nuo kuri\u0173 veikiausiai dvelkia ambra. Stov\u0117dami prie\u0161ais papl\u016bdimyje i\u0161mest\u0105 bangin\u012f, jie akis \u012f ak\u012f susipa\u017e\u012fsta su savo p\u016bvan\u010diu parfumeriu.<\/p>\n Buvo manoma, kad d\u0117l stiprumo ambra padeda i\u0161vengti lig\u0173. Nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 prad\u017eioje medicinos teoretikai teig\u0117, kad lig\u0173 prie\u017eastis gali b\u016bti smirdan\u010dios med\u017eiagos, o kvapnios substancijos gali apsaugoti organizm\u0105. Ambra buvo dedama \u012f smilkalus, skirtus namams apvalyti, ir \u012f saldinto vandens nuovirus marui i\u0161 organizmo pa\u0161alinti. Viena \u017eaviausi\u0173 apsaugos nuo \u0161ios ligos priemoni\u0173 buvo pomanderis\u00a0\u2013 pakabukas kvepalams laikyti. Pavadinimas kil\u0119s i\u0161 lotyni\u0161kojo pomum ambrae<\/em> (ambros obuolys), nes pagrindinis mi\u0161inio komponentas buvo ka\u0161aloto kvapas. \u012e \u0161e\u0161is prabangaus sidabrinio pomanderio skyrelius kadaise buvo pilami \u012fvairaus aromato balzamai. Ambra veikiausiai mai\u0161yta su cinamonu, rozmarinu, gvazdik\u0117liais ir kitomis kvapiosiomis med\u017eiagomis. Kai kuriuose pomanderi\u0173 receptuose buvo naudojamai suakmen\u0117j\u0119 med\u017eio sakai\u00a0\u2013 gintaras (amber<\/em>), kuris skyr\u0117si nuo ambros, bet jo kvapas taip pat buvo siejamas su apsauga nuo lig\u0173. Ankstyvaisiais Naujaisiais laikais ambra buvo viena svarbiausi\u0173 apsaugos nuo maro priemoni\u0173. Saenredamo gravi\u016broje pavaizduota p\u016bvanti gai\u0161ena iliustravo Amsterdamo nelaimi\u0173 kilm\u0119 ir\u00a0\u2013 paradoksalu\u00a0\u2013 giliai jos viduriuose gl\u016bdinti kvapnioji substancija buvo \u0161i\u0173 b\u0117d\u0173 sprendimas.<\/p>\n ANT LYGAUS PAVIR\u0160IAUS TEPAMI ALIEJAI<\/p>\n Pra\u0117jus keliems de\u0161imtme\u010diams po to, kai \u012f krant\u0105 i\u0161mestas banginis i\u0161prana\u0161avo Amsterdamo likim\u0105, \u012f Rembrandto van Rijno studij\u0105 atvyko miesto sve\u010diai pasigro\u017e\u0117ti naujausiais jo darbais. Kaip pasakoja tapytojo biografas Arnoldas Houbrakenas, lankytojams pri\u0117jus per arti paveiksl\u0173, dailininkas juos traukdavo \u0161alin, sakydamas: \u201eDa\u017e\u0173 kvapas jums b\u016bt\u0173 nuobodus\u201c. Aliejiniai da\u017eai\u00a0\u2013 tai susmulkint\u0173 pigment\u0173 ir lin\u0173 s\u0117men\u0173 aliejaus (a\u0161traus kvapo ri\u0161amosios med\u017eiagos) derinys. I\u0161 \u0161io mi\u0161inio gaminami nuostabiai elastingi ir brangakmeniams prilygstantys da\u017eai, kuriais i\u0161gaunamos smulkios detal\u0117s ir \u012fvairios tekst\u016bros. Rembrandto autoportrete jie naudojami ne taupiai, o kone skulpt\u016bri\u0161kai. Dailininkas tepa k\u016bno spalvos aliejinius da\u017eus, kad sukonstruot\u0173 savo nos\u012f, o nor\u0117damas atkartoti galvos apdangalo klostes i\u0161brai\u017eo m\u0117lyn\u0173 ir gelton\u0173 da\u017e\u0173 linijas, atskleisdamas po jomis esant\u012f tams\u0173 pagrind\u0105. Studijoje lin\u0173 s\u0117men\u0173 aliejaus kvapas tur\u0117jo b\u016bti i\u0161ties tro\u0161kus, ir Rembrandtas tuo naudojosi, nor\u0117damas \u012ftikinti lankytojus atsitraukti nuo paveikslo, kad kuo geriau matyt\u0173si \u0161iurk\u0161t\u016bs, impasto b\u016bdu u\u017etepti da\u017e\u0173 sluoksniai. Paveikslas i\u0161saugojo did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f savo spindesio, ta\u010diau kvapas laikui b\u0117gant i\u0161bl\u0117so.<\/p>\n Manyta, jog, norint i\u0161 ties\u0173 atsikratyti da\u017e\u0173 kvapo, menininkui reikia sukurti darbus, kurie taip su\u017eav\u0117t\u0173 \u017ei\u016brov\u0105, kad \u0161is nejust\u0173 aitraus studijos oro. Beveik prie\u0161 20 met\u0173 iki Houbrakenui apra\u0161ant Rembrandto studij\u0105, dailininkas ir kritikas Rogeris de Pilesas pasteb\u0117jo, kad prasta tapyba \u201evisada smirda palete\u201c. Jei meno k\u016brinys nepakankamai stimuliuoja stebin\u010diojo vaizduot\u0119, prasiskverbia tikrov\u0117s kvapai, ir paveikslas virsta tik keliais u\u017eteptais aliejais ant lygaus pavir\u0161iaus. Ta\u010diau grei\u010diausiai De Pileso aforizmas tur\u0117jo i\u0161im\u010di\u0173. Stebint p\u016bvan\u010di\u0173 vaisi\u0173 natiurmort\u0105, \u017ei\u016brovo d\u0117mesys neb\u016btinai nukryps \u012f studij\u0105. Atvirk\u0161\u010diai, blizgaus aliejaus kvapas veikiau su\u017eadins jo atmint\u012f ir atgaivins gai\u017e\u0173 puv\u0117sio tvaik\u0105.<\/p>\n Kvap\u0173 gausa paveiksluose aptinkama gana da\u017enai. Dailininkai mikroskopiniu tikslumu vaizdavo turting\u0105 Oland\u0173 respublikos daikti\u0161k\u0105j\u0105 tikrov\u0119. Aromat\u0173 u\u017euomin\u0173 galima \u012f\u017evelgti peiza\u017euose, didinguose istoriniuose paveiksluose, kasdienio gyvenimo scenose ir portretuose. Jie sklinda i\u0161 nedideli\u0173 anglimi k\u016brenam\u0173 \u017eidini\u0173 ir burbuliuojan\u010di\u0173 puod\u0173, linksmai liejasi ir sklaidosi nuo sustingusios materijos. Meno k\u016briniuose i\u0161sibarst\u0119 kvapams skirti reikmenys: molin\u0117s pypk\u0117s, tabokin\u0117s, pomanderiai, \u0161atelainiai, saldaini\u0173 mai\u0161eliai, muskato rie\u0161ut\u0173 trintuv\u0117s, smilkalin\u0117s, arbatinukai, vaist\u0173 indeliai, v\u0117duokl\u0117s, pir\u0161tin\u0117s ir puo\u0161n\u016bs kvepal\u0173 indai. Saenredamo gravi\u016broje apie kvap\u0173 sklidin\u0105 atmosfer\u0105 byloja i\u0161virt\u0119 banginio viduriai ir grafo nosinait\u0117. Paveiksluose fiksuojant vizualinius dalykus, atskleid\u017eiamas ir kvapas, kurstoma \u017ei\u016brovo vaizduot\u0117.<\/p>\n Pieteris Janszas Saenredamas \u201eAmsterdamo senamies\u010dio rotu\u0161\u0117\u201c, 1657. Aliejus, med\u017eio plok\u0161t\u0117, 65,5 \u00d7 84,5 cm. I\u0161 Amsterdamo valstybinio muziejaus kolekcijos<\/p><\/div>\n KAULAS ANT FASADO<\/p>\n Bangini\u0173 kelion\u0117 baigiasi prie Amsterdamo rotu\u0161\u0117s, tiksliai nutapytos Pie\u00adterio Saenredamo, kurio t\u0117vas Janas daugiau nei prie\u0161 pus\u0119 am\u017eiaus mat\u0117 mil\u017eini\u0161k\u0105 bangin\u012f ties Beverveiku. Nors rotu\u0161\u0117 sudeg\u0117 prie\u0161 daugel\u012f met\u0173 (Rembrandtas nutap\u0117 r\u016bkstan\u010dius jos griuv\u0117sius), dailininkas \u0161i\u0105 scen\u0105 pavaizdavo i\u0161 atminties\u00a0\u2013 pasinaudodamas kai kuriais ankstesniais eskizais detaliai perteik\u0117 pastelinius statinius su \u017eolyn\u0173 kuok\u0161tais, aptrup\u0117jusiais akmenimis ir be paliovos si\u016bruojan\u010diomis langin\u0117mis, taip pat \u017emoni\u0173 fig\u016br\u0117l\u0117mis, klaid\u017eiojan\u010diomis gatve ir besiilsin\u010diomis po arkomis. B\u016btent vir\u0161 Vierschaar<\/em> (Auk\u0161\u010diausiojo Teismo) arkados kairiosios arkos matyti kab\u0117mis pritvirtintas storas lenktas banginio \u0161onkaulis. I\u0161 kur \u0161is kaulas atsirado, ne\u017einoma, ta\u010diau jis buvo pakabintas ant fasado jau tada, kai 1601\u00a0m. Janas Saenredamas pamat\u0117 \u012f krant\u0105 i\u0161mest\u0105 ka\u0161alot\u0105. Dar prie\u0161 banginiui atplaukiant \u012f Beverveik\u0105, \u0161ie monstrai paliko didel\u012f \u012fsp\u016bd\u012f Amsterdamo gyventojams.<\/p>\n Bangini\u0173 kaulai buvo da\u017enas reginys ant vie\u0161\u0173j\u0173 pastat\u0173. 1577\u00a0m. \u012f krant\u0105 i\u0161mesto ka\u0161aloto uodega ir apatinis \u017eandikaulis kabojo Olandijos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo sal\u0117je Hagoje kaip am\u017einas atminimas. O 1596\u00a0m. po kelion\u0117s \u012f Nov\u0105 Zembl\u0105 gr\u012f\u017e\u0119s pirklys Janas Huygenas van Linschotenas padovanojo banginio \u017eandikaul\u012f Harlemo miesto merijai eksponuoti ir \u012fam\u017einti \u0161i\u0105 keistenyb\u0119. Nors irimo procesas b\u016bdavo ilgas, kol banginiai netekdavo buvusios savasties, j\u0173 k\u016bni\u0161kas egzistavimas t\u0119s\u0117si d\u0117l i\u0161likusi\u0173 visceralini\u0173 kvap\u0173. 1549\u00a0m. Livorno mieste banginio skeletas buvo eksponuojamas Florencijos Loggia dei Lanzi<\/em> galerijoje. Ta\u010diau netrukus ekspozicij\u0105 teko i\u0161montuoti. Kaul\u0173 viduje esantys \u010diulpai buvo gerokai su\u0161vink\u0119 ir skleid\u0117 nepaken\u010diam\u0105 smarv\u0119. XVII\u00a0a. bangini\u0173 med\u017eiotojai band\u0117 t\u0105 dvok\u0105 su\u0161velninti, i\u0161gr\u0119\u017edami kauluose skyles skys\u010diams nuleisti, ta\u010diau tai nepad\u0117jo.<\/p>\n Nuostabu, kaip banginio \u0161onkaulis tur\u0117jo \u017eadinti fantazij\u0105, kad gal\u0117tum \u012fsivaizduoti Jon\u0105 prarijus\u012f \u017ev\u0117r\u012f, g\u0117r\u0117tis beribe Dievo k\u016brinija ar susim\u0105styti apie besibla\u0161kan\u010dius padarus, kuriuos med\u017eiotojai nukaudavo harp\u016bnais \u0161iaurin\u0117je \u0160picbergeno salos pus\u0117je. Taip pat prisiminti istorijas apie Olandijos pakrant\u0117se i\u0161mestus banginius. Jei rotu\u0161\u0117je saugomas kaulas skleist\u0173 irimo kvap\u0105\u00a0\u2013 \u0161altiniai neskelbia toki\u0173 detali\u0173,\u00a0\u2013 steb\u0117tojo akis gal\u0117t\u0173 atkurti banginio k\u016bn\u0105, o mintys nune\u0161t\u0173 \u012f papl\u016bdim\u012f, kuriame p\u016bdavo jo gentainiai.<\/p>\n I\u0161 angl\u0173 kalbos vert\u0117 Viktorija Sab <\/p>\n LIZZIE MARX yra Kembrid\u017eo universiteto Pembruko kolegijos meno istorijos doktorant\u0117, tyrin\u0117janti kvapo vizualizacij\u0105 ir jo reik\u0161mes XVII\u00a0a. oland\u0173 mene. 2018\u20132019\u00a0m. ji buvo Andrew W.\u00a0Mellono stipendinink\u0117 Rijks muziejuje. Parodos \u201eFleeting\u00a0\u2013 Scents in Colour\u201c, skirtos kvapams XVII\u00a0a. dail\u0117je, (\u201eMauritshuis\u201c muziejus, Haga) tyr\u0117ja, kurator\u0117s asistent\u0117 bei leidinio bendraautor\u0117.<\/p>\n Tekstas publikuojamas pagal CC BY-SA licencij\u0105, [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-12-2024%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Jei esi tai, k\u0105 valgai, perfrazavus\u00a0\u2013 nutiks tai, k\u0105 \u012fkv\u0117psi. O i\u0161 ties\u0173 menki juokai, nes kaip nuo meil\u0117s iki neapykantos, taip ir nuo ambros iki maro\u00a0\u2013 vienas \u017eingsnis.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":35009,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[623,148,110,606],"tags":[363],"class_list":["post-34997","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2024-12","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Lizzie Marx","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34997","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=34997"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34997\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":35013,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34997\/revisions\/35013"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/35009"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=34997"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=34997"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=34997"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\nJo beformyb\u0117, angos, vedan\u010dios giliai vidun,<\/em>
\njo \u017eiaunos, i\u0161 kuri\u0173 srovena skystis ir gausyb\u0117 kraujo.<\/em><\/p>\n![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/ambraehistoriam00klob-58_cmyk.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/pomander-Red.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/rembrandt_auto-462x500.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/15.PieterJansz.jpg\")
\nVersta i\u0161: https:\/\/publicdomainreview.org\/essay\/picturing-scent\/<\/p>\n
\n
\niliustracijos\u00a0\u2013 pagal vie\u0161osios srities (PD) licencij\u0105<\/p>\n