{"id":34335,"date":"2024-12-02T03:17:31","date_gmt":"2024-12-02T01:17:31","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=34335"},"modified":"2024-12-04T01:59:09","modified_gmt":"2024-12-03T23:59:09","slug":"trumpai-apie-valstybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/trumpai-apie-valstybe\/","title":{"rendered":"Trumpai apie valstyb\u0119 ir jos gyventojus (I)"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<p><em>Prad\u0117jau ra\u0161yti prisiminimus d\u0117l trij\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. I\u0161\u0117jau \u012f pensij\u0105 ir atsirado laisvo laiko, o dirbau daugiau kaip pus\u0161imt\u012f met\u0173, kartais po dvylika valand\u0173 ir per kelis darbus. Antra, feisbukas u\u017edraud\u0117 skambinti per messenger\u012f, jei neturi paskyros, o \u017ei\u016br\u0117ti \u012f tu\u0161\u010di\u0105 ir negyv\u0105 savo puslap\u012f nenor\u0117jau. Dailininkas Rimantas Bi\u010di\u016bnas paragino b\u016btinai u\u017era\u0161yti u\u017estal\u0117s istorijas. Gyvenimas buvo pa\u0161\u0117lusiai \u012fdomus ir platus\u00a0\u2013 u\u017eimamos pareigos ir visuomenin\u0117 veikla suved\u0117 su \u017eymiausiais Lietuvos \u017emon\u0117mis ir asmenyb\u0117mis. Ra\u0161au apie visk\u0105 nuo pat savo gimimo, apie visus, kuriuos sutikau, tik ne visiems skirdamas vaidmenis\u00a0\u2013 kai kurie lieka istorijos statistais. Esu para\u0161\u0119s per du \u0161imtus trump\u0173 istorij\u0173, kai kurias skelbiau feisbuke, jose pamin\u0117ta apie \u0161imt\u0105 ra\u0161ytoj\u0173, dailinink\u0173, kompozitori\u0173, politikos ir visuomen\u0117s veik\u0117j\u0173, bus laidotuvi\u0173, nesusipratim\u0173, nes\u0105moni\u0173, kurioz\u0173, linksm\u0173 istorij\u0173, bus visko, kaip ir yra tikrame gyvenime.<\/em><br \/>\n<!--more--><\/p>\n<p style=\"text-align: right;\">Jonas Liniauskas<\/p>\n<hr \/>\n<p><em>(i\u0161traukos i\u0161 ra\u0161omos prisiminim\u0173 knygos)<\/em><\/p>\n<p><strong>APIE POETIN\u012e KAUN\u0104<\/strong><\/p>\n<p>Visada steb\u0117davausi, kai gerb\u0117jai bandydavo dainininkus per koncert\u0105 paliesti, kit\u0105 kart\u0105\u00a0\u2013 ir koki\u0105 sagut\u0119 i\u0161pl\u0117\u0161ti atminimui, o apsauga gaudydavo scenoje nepra\u0161ytus sve\u010dius ir gr\u016bsdavo atgal \u012f sal\u0119,\u00a0\u2013 lyg ka\u017ein kokie nesveiki fanatikai, besibraunantys prie \u0161vent\u0173 relikvij\u0173. Na, tikrai nesveiki tie popso gerb\u0117jai, galvodavau, kol \u012f \u201ePoezijos pavasar\u012f\u201c atva\u017eiavo Bernardas Brazd\u017eionis. Kad kas nors gali b\u016bti ne taip kaip visada, pajutome jau Palemone, Lak\u0161tingal\u0173 sl\u0117nyje,\u00a0\u2013 \u017emoni\u0173 susirinko begal\u0117. Milicija dar band\u0117 reguliuoti ma\u0161in\u0173 ir \u017emoni\u0173 srautus \u012f sl\u0117n\u012f, bet jau susidar\u0117 minia. Brazd\u017eion\u012f lyg savo turt\u0105 akylai saugojo Vidmant\u0117 Jasukaityt\u0117, tuo metu mil\u017eini\u0161ku tira\u017eu i\u0161leidusi jo poezijos rinktin\u0119 \u201ePilnatis\u201c. Nors \u017emon\u0117s lipo vieni kitiems per galvas, nor\u0117dami \u012fsigyti rinktin\u0119, dalis su savimi atsine\u0161\u0117 ir prie\u0161karyje leistus rinkinius. Ta erzelyn\u0117 t\u0119s\u0117si iki renginio prad\u017eios, o tada&#8230; d\u0117mesingesn\u0117s publikos neteko matyti. Kiekvienas poeto ar poet\u0117s pasirodymas buvo vis audringiau sutinkamas, laukiant kulminacijos,\u00a0\u2013 Brazd\u017eionio vainikavimo \u201ePoezijos pavasario\u201c laureatu. Atmosfer\u0105 kaitino choro atlikta \u201eTautin\u0117 giesm\u0117\u201c, Laimono Noreikos perskaityti Brazd\u017eionio eil\u0117ra\u0161\u010diai ir plev\u0117suojan\u010dios trispalv\u0117s. Buvo 1989-\u0173j\u0173 pavasaris. Vykdomojo komiteto atstovo vainikuotas Brazd\u017eionis kreip\u0117si \u012f taut\u0105, pabr\u0117\u017edamas keli\u0105 \u012f nepriklausomyb\u0119,\u00a0\u2013 prakalba truko gal de\u0161imt minu\u010di\u0173, oratorius jis buvo puikus. Tada skait\u0117 eil\u0117ra\u0161\u010dius. Nors aplink sukiojosi Petras Palilionis su Joe Bideno akiniais nuo saul\u0117s, visi supratome, kad \u0161vent\u0117 gali baigtis nelabai gra\u017eiai,\u00a0\u2013 minios noras gauti Poeto autograf\u0105 atrod\u0117 begalinis. Padar\u0117me por\u0105 rateli\u0173 aplink Poet\u0105 ir palyd\u0117jome iki ma\u0161inos. <br \/>\nMinios truput\u012f aplamdytais \u0161onais i\u0161lindau par\u016bkyti prie\u0161 i\u0161kilming\u0105 vakarien\u0119. Susierzin\u0119 r\u016bk\u0117 dar keli vyrai, kaip supratau, i\u0161 Vykdomojo ir Partijos komitet\u0173.<br \/>\n\u2013\u00a0Na, dabar tai bus. \u012edomu, kiek galv\u0173 l\u0117ks. Matei, visk\u0105 filmavo,\u00a0\u2013 kod\u0117l leidai?<br \/>\n\u2013\u00a0Nor\u0117jau u\u017edrausti, bet, pasirodo, u\u017esienietis, amerikonas.<br \/>\n\u2013\u00a0Tada gal ir nieko, gal niekas nesu\u017einos, kas \u010dia vyko&#8230; Reik\u0117jo paimti pinig\u0173 u\u017e filmavim\u0105.<br \/>\n\u2013\u00a0Nepagalvojau&#8230;<\/p>\n<p><strong>APIE RA\u0160YTOJ\u0172 UGDYM\u0104<\/strong><\/p>\n<p>Anks\u010diau ra\u0161ytojai buvo gerokai draugi\u0161kesni, nesl\u0117pdavo amato subtilybi\u0173, jaunesniuosius pamokydavo ne moralizuodami, o pavyzd\u017eiais, pana\u0161iai kaip mokantis \u0161okti balet\u0105,\u00a0\u2013 kiek koj\u0105 reikia kelti, kad b\u016bt\u0173 laikoma pakelta. \u012e pirm\u0105 treniruo\u010di\u0173 stovykl\u0105\u00a0\u2013 Vakar\u0173 Lietuvos jaun\u0173j\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 seminar\u0105 Klaip\u0117doje i\u0161vykau 1974\u00a0metais. M\u016bs\u0173 k\u016bryb\u0105 vertino ir aptarin\u0117jo \u017einomi ra\u0161ytojai ir kritikai, greta kuri\u0173 pasijusdavai lyg palaimintas tolesnei k\u016brybai. Nustebau, kad dar gyvas ir sveikas keturv\u0117jininkas Salys \u0160emerys, gim\u0119s XIX\u00a0am\u017eiuje. Tvirtai ir skambiai mums perskait\u0117 savo eil\u0117ra\u0161t\u012f \u201eMetai\u201c. Pirm\u0105 kart\u0105 i\u0161girdau Petr\u0105 Bra\u017e\u0117n\u0105: jo mintys \u0161uoliavo tokiu grei\u010diu, kad greitakalbe nesp\u0117davo baigti sakinio, o jau prad\u0117davo kit\u0105, lyg visi sakiniai baigt\u0173si ir taip toliau, ir pana\u0161iai. Su\u017eav\u0117jo Alekso Dabulskio improvizacij\u0173 talentas,\u00a0\u2013 per baigiam\u0105j\u0105 vakarien\u0119, kai atsistojo gal sakyti tosto ar pad\u0117kos \u017eod\u017eio organizatoriams, atsidar\u0117 durys ir \u012f\u0117jo Rimantas \u010cerniauskas. Aleksas tik pasisuko \u012f j\u012f:<br \/>\n\u2013\u00a0Kada duris atidarai,<br \/>\nDarai labai tu negerai.<br \/>\nRimantas tik susig\u016b\u017e\u0117 ir u\u017edar\u0117 duris.<br \/>\n\u2013\u00a0O jeigu jas tu u\u017edarai,<br \/>\nDarai taip pat tu negerai,\u00a0\u2013<br \/>\nAnt stalo au\u0161ta v\u0117darai&#8230;<br \/>\nRimantas nebe\u017einojo, kur d\u0117tis,\u00a0\u2013 visa kavin\u0117 su\u017eiuro \u012f j\u012f. Atsine\u0161tus degtin\u0117s butelius band\u0117 pasiki\u0161ti po pa\u017eastimis, kad ma\u017eiau matyt\u0173si, ir tryp\u010diojo vietoje.<br \/>\n\u2013\u00a0Net jeigu nieko nedarai,<br \/>\nDegtin\u0117 \u0161yla\u00a0\u2013 negerai!<br \/>\nTod\u0117l jau k\u0105 tu bedarai,<br \/>\nBus negerai ir negerai,\u00a0\u2013<br \/>\nVisai atv\u0117so v\u0117darai.<br \/>\nTai neau\u0161indami burnos ir v\u0117dar\u0173 ir i\u0161gerkime&#8230;<br \/>\nPer t\u0105 seminar\u0105 ir buvo pasi\u016blyta leisti pirm\u0105j\u0105 knyg\u0105. Tiek buvau apstulb\u0119s, kad nebeprisimenu, kas pasi\u016bl\u0117,\u00a0\u2013 Alfonsas Bukontas, Ona Baliukonyt\u0117? Buvau gal vienas i\u0161skirtas i\u0161 jaun\u0173j\u0173 poet\u0173 grupel\u0117s, nors pasi\u016blymas tik man toks pasirod\u0117, i\u0161 tikro skamb\u0117jo taip: gal\u0117t\u0173 prad\u0117ti galvoti apie savo pirm\u0105j\u0105 knyg\u0105. Kod\u0117l gi ne, o leidykla, leid\u017eianti poezij\u0105, Lietuvoje buvo viena\u00a0\u2013 \u201eVaga\u201c. Ten priimdavo rankra\u0161t\u012f tuomet, kai gaudavai Ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos lydra\u0161t\u012f-rekomendacij\u0105. J\u012f gaudavai tik tada, kai tave pakonsultuodavo Ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos Poezijos konsultantas. Pakonsultuodavo ideologine prasme,\u00a0\u2013 tinka, netinka, o \u0161it\u0105 i\u0161 viso pamir\u0161k, kad para\u0161ei. Man teko Albinas Bernotas. Konsultantai, kaip ir gydytojai, tur\u0117jo pri\u0117mimo valandas. Negal\u0117jai jo kasdien lankyti vos para\u0161\u0119s nauj\u0105 genial\u0173 eil\u0117ra\u0161t\u012f. Man nepasisek\u0117, nes literat\u016brinis daktaras, kuris tur\u0117jo gydyti eil\u0117ra\u0161\u010dius, o ir poezij\u0105, ka\u017ein ko pats sunkiai sirgo. Ateini \u012f paskirt\u0105 konsultacij\u0105\u00a0\u2013 serga, po m\u0117nesio\u00a0\u2013 serga. Pasimatome po pusme\u010dio\u00a0\u2013 \u0161ituos eil\u0117ra\u0161\u010dius i\u0161meti, \u0161ituos pataisai. Ir v\u0117l po pusme\u010dio susitinkam. Ka\u017ekaip nepagalvoj\u0119s leptel\u0117jau, kad per t\u0105 laik\u0105 para\u0161iau daug nauj\u0173, gal net geresni\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173. Ir u\u017esir\u016bstino mano konsultantas, ir paskleid\u0117 tarp ra\u0161ytoj\u0173 gand\u0105, kuris i\u0161 prigimties erzina kiekvien\u0105 ra\u0161ytoj\u0105,\u00a0\u2013 \u0161tai atsirado naujas genijus, kuris tik ne\u0161 savo k\u016bryb\u0105, o varg\u0161as Albinas tik taisys ir taisys. Taip ties mano genialumu ir u\u017estrigome. Po keleri\u0173 met\u0173 Bernotas gavo ka\u017ein koki\u0105 premij\u0105 ir i\u0161 viso atsid\u0117jo vien k\u016brybai. Man teko naujas konsultantas\u00a0\u2013 Antanas Drilinga. \u017dmogus buvo paprastas ir konkretus\u00a0\u2013 rinkinys kaip ir yra, bet nepraeis. N\u0117 vieno eil\u0117ra\u0161\u010dio apie komjaunim\u0105, partij\u0105, Lenin\u0105, socialistin\u0119 visuomen\u0119 ir pana\u0161iai. Kol toki\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 neatsiras, n\u0117ra n\u0117 ko si\u016blyti \u201eVagai\u201c. I\u0161\u0117jau kaip permu\u0161tas \u0161uo.<\/p>\n<p><strong>APIE DEBIUTANTUS<\/strong><\/p>\n<p>Nors tuo laiku mano eil\u0117ra\u0161\u010diai jau buvo pasirod\u0119 spaudoje, kiekvienas leidinys tur\u0117jo savo prab\u0105 ir publikacija publikacijai neprilygo. Pradedantieji steng\u0117si nuo laikra\u0161\u010di\u0173 pakilti iki savaitra\u0161\u010di\u0173, v\u0117liau\u00a0\u2013 iki \u017eurnal\u0173, o tada jau \u0161viet\u0117si Pirmoji knyga. Auk\u0161\u010diausios prabos publikacija buvo \u201eMetuose\u201c, t.\u00a0y. tuometin\u0117je \u201ePergal\u0117je\u201c, laipteliu \u017eemiau\u00a0\u2013 \u201eNemuno\u201c \u017eurnale. Jame tuo metu poezij\u0105 kuravo Robertas Keturakis. \u012esidr\u0105sin\u0119s nusiun\u010diau ma\u017edaug de\u0161imt eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173. Gal po trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 gavau atsakym\u0105, kad pus\u0117 tinka publikacijai, bet reikia daugiau. Nusiun\u010diau v\u0117l de\u0161imt\u012f eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 ir kai jau buvau prad\u0117j\u0119s galvoti, kad mano lai\u0161kas pasimet\u0117 pa\u0161te, gavau atsakym\u0105, kad pus\u0117\u00a0\u2013 tinka. Jaunesniems nei keturiasde\u0161imties asmenims reik\u0117t\u0173 paai\u0161kinti, kad visi tuomet ra\u0161\u0117me tu\u0161inukais, pie\u0161tukais ir parkeriais ant popieriaus lap\u0173, nes joki\u0173 kompiuteri\u0173 nebuvo. Nebuvo ir interneto. Spausdinimo ma\u0161in\u0117les tur\u0117jo retas ir visos jos buvo registruotos saugumo, kad b\u016bt\u0173 galima nustatyti, kuria atspausdinti draud\u017eiami dalykai. Dabar sakytume, kad tur\u0117jo savo br\u016bk\u0161ninius kodus,\u00a0\u2013 tai ta\u0161kas kiek auk\u0161\u010diau, tai br\u016bk\u0161nelis trumpesnis, tai kokia raid\u0117 truput\u012f i\u0161skirtin\u0117. Spausdinimo ma\u0161in\u0117l\u0117s b\u016bdavo tik \u012fstaigose, tod\u0117l tur\u0117davai rasti pa\u017e\u012fstam\u0105 arba pa\u017e\u012fstamo pa\u017e\u012fstam\u0105 sekretor\u0119-ma\u0161inink\u0119, kuri laisvu nuo darbo metu, o tokia buvo piet\u0173 pertrauka, atspausdint\u0173 tavo k\u016bryb\u0105. Kaip dabar labai m\u0117gsta ra\u0161yti Dz\u016bkijos skelbimuose, kaina sutartin\u0117, t.\u00a0y. butelis \u0161ampano arba deficitin\u0117 saldaini\u0173 d\u0117\u017e\u0117. Buvo spausdinama trimis egzemplioriais, nes ketvirtas per kalk\u0119 nelabai jau \u012fskaitomas. Taigi, atsispausdin\u0119s k\u016bryb\u0105, eidavai \u012f pa\u0161t\u0105, pirkdavai didel\u012f vok\u0105, \u012f kur\u012f tilpdavo pusiau sulenkti ma\u0161inra\u0161\u010dio lapai, klijuodavai pagal svor\u012f reikiam\u0105 kiek\u012f pa\u0161to \u017eenkl\u0173 ir i\u0161si\u0173sdavai. Siuntinys per kelias dienas pasiekdavo Kaun\u0105.<br \/>\nGav\u0119s atsakym\u0105 i\u0161 Roberto Keturakio labai nud\u017eiugau,\u00a0\u2013 jau de\u0161imt eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 atrinkta publikacijai. Bet pra\u0161\u0117 dar atsi\u0173sti, kad b\u016bt\u0173 solidu. Atlikau eilin\u012f kry\u017eiaus \u017eyg\u012f: saldaini\u0173 parduotuv\u0117, sekretor\u0117-ma\u0161inink\u0117, pa\u0161tas, ir po geros savait\u0117s tre\u010dias pluo\u0161tas eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 i\u0161keliavo \u012f redakcij\u0105 Kaune. Dar po pusme\u010dio papra\u0161\u0117, kad atsi\u0173s\u010diau nuotrauk\u0105, kitoje pus\u0117je u\u017era\u0161\u0119s savo vard\u0105 ir pavard\u0119. Dabar t\u0173 nuotrauk\u0173 daugiau negu \u012fvyki\u0173, o tada prakti\u0161kai buvo trys foto\u017eanrai. Pasui\u00a0\u2013 su \u0161varku, kaklarai\u0161\u010diu ir kad ausys matyt\u0173si, nes pas\u0173 poskyris kitoki\u0173 nepriimdavo. Antras \u017eanras\u00a0\u2013 moksleivio, studento ar darboviet\u0117s pa\u017eym\u0117jimui, bet tos nuotraukyt\u0117s\u00a0\u2013 pa\u0161to \u017eenklo dyd\u017eio. Buvo dar toks neformalus \u017eanras\u00a0\u2013 i\u0161leistuv\u0117s, vestuv\u0117s ar laidotuv\u0117s. Nemaniau, kad jos tiko poezijos debiutui. Teko eiti \u012f fotoatelj\u0117 ir po savait\u0117s nuotrauka i\u0161keliavo \u012f Kaun\u0105. Ir daugiau\u00a0\u2013 joki\u0173 \u017eini\u0173. Beveik po met\u0173 ka\u017ekas pasak\u0117, kad \u201eNemune\u201c gal mano eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 yra. Nustebau: kaip tai \u201egal\u201c? Arba mano, arba ne mano. Deja, pasirodo\u00a0\u2013 gal&#8230; Nusipirkau centriniame pa\u0161te \u201eNemun\u0105\u201c, Ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos kavin\u0119 pasi\u0117miau kavut\u0117s ir i\u0161kilmingai prad\u0117jau vartyti, ie\u0161kodamas poezijos. Tikrai maniau, kad penkiolika atrinkt\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 u\u017eims ne vien\u0105 \u017eurnalo puslap\u012f. Ar i\u0161 susijaudinimo, ar i\u0161 nekantrumo vis nesisek\u0117 rasti\u00a0\u2013 perver\u010diau vien\u0105 kart\u0105, kit\u0105&#8230; Turb\u016bt i\u0161 tre\u010dio karto, versdamas puslap\u012f po puslapio, radau. Radau savo nuotrauk\u0105, po kuria para\u0161yta\u00a0\u2013 Valdemaras Kukulas. \u0160alia, po Valdemaro nuotrauka, ai\u0161ku buvo para\u0161yta, kad tai a\u0161. Dar neprad\u0117j\u0119s skaityti, ar eil\u0117ra\u0161\u010diai priskirti pavardei, ar veidui, staiga supratau: noriu ne kavos, o 50\u00a0g krupniko. Kod\u0117l krupniko? Skaniau u\u017e degtin\u0119, nereikia u\u017esik\u0105sti, pigiau u\u017e konjak\u0105.<br \/>\nSu Valdemaru dalinom\u0117s vien\u0105 puslap\u012f su nuk\u0117limu. I\u0161 atsirinkt\u0173 penkiolikos eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 liko gal keturi ir taip \u201eteisingai\u201c paredaguoti, kad kur mano eilut\u0117s, o kur ne mano, atnarpliojau po antros krupniko doz\u0117s. Eilut\u0117s \u201eMiegot be sapn\u0173, pabust be stebuklo kas ryt\u0105\u201c dabar atrod\u0117 taip: \u201eMiegot ir sapnuot, pabusti stebuklui kas ryt\u0105.\u201c Visi eil\u0117ra\u0161\u010diai staiga tapo skaidr\u016bs, jaunatvi\u0161ki ir optimisti\u0161ki. Pasirod\u0117 ir Valdemaras, taip pat jau pa\u017eym\u0117j\u0119s debiut\u0105 \u201eNemune\u201c, apkaltino, kad pasisavinau jo veid\u0105 ir pavogiau kelias eilutes. Jis irgi buvo optimisti\u0161kai nuredaguotas. Dar kiek pasiai\u0161kinome, ar n\u0117ra supainiotos ne vien nuotraukos, bet ir eilut\u0117s, nes ne m\u016bs\u0173 ra\u0161yt\u0173\u00a0\u2013 ne viena. Nusprend\u0117me, kad d\u0117l nuotrauk\u0173 kaltas ne redaktorius, o maketuotojas, tod\u0117l kitame \u201eNemuno\u201c numeryje b\u016btinai m\u016bs\u0173 atsipra\u0161ys. Bet jaut\u0117m\u0117s \u012fsitikin\u0119, kad keisti eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 prasm\u0119, nederinant su autoriais, na, vis d\u0117lto&#8230;<br \/>\nBuvome naiv\u016bs, jauni garb\u0117tro\u0161kos kaip neapsiplunksnav\u0119 pauk\u0161\u010diukai, kedenantys kelias de\u0161imtis savo eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, ir vienas kitame matantys genialias metaforas, tropus, naujai pulsuojan\u010di\u0105 eil\u0117dar\u0105. Niekas m\u016bs\u0173 u\u017e niek\u0105 neatsipra\u0161\u0117. Gal po pusme\u010dio Keturakio jaun\u0173j\u0173 k\u016brybos ap\u017evalgoje gal\u0117jome numanyti, kad kalbama ir apie mus. Mintis ma\u017edaug tokia: debiutas yra debiutas ir reikia d\u017eiaugtis \u017eengus pirmuosius \u017eingsnius k\u016bryboje, o jeigu kas nors pamokina, kaip tvir\u010diau d\u0117ti kojas, reikia tik d\u0117koti. Tad d\u0117kui&#8230;<\/p>\n<p><strong>APIE AUTORI\u0172 TEISES<\/strong><\/p>\n<p>Seniai, seniai, labai seniai, kai dar kiekvienuose namuose, kuriuose sukiodavosi ma\u017eyli\u0173, da\u017enai lankydavosi \u201eGenys\u201c, niekas niekam neai\u0161kindavo apie k\u016brybi\u0161kumo ugdym\u0105. Tas k\u016brybi\u0161kumas atsirasdavo savaime, tiesiog u\u017esikre\u010diant nuo draug\u0173 ir aplinkini\u0173\u00a0\u2013 nereik\u0117jo joki\u0173 nuotolini\u0173 kurs\u0173 ir sertifikat\u0173. Arba esi k\u016brybingas, arba ne ir, kaip m\u0117gdavo per pamokas cituoti Juoz\u0105 Baltu\u0161\u012f mano literat\u016bros mokytoja, arba yra duobut\u0117 smakre, arba jos n\u0117ra, ir gali nebandyti prasigrem\u017eti su vinimi, tiktai nu\u0161a\u0161i. Taigi, vaiku\u010diai, atsivert\u0119 \u201eGenio\u201c \u017eurnal\u0105, pamatydavo, kad spausdinama pirmos ketvirtos klasi\u0173 moksleivi\u0173 k\u016bryba, kartais ir dar jaunesni\u0173, ir susir\u016bpindavo, o kod\u0117l ne jo? Jis mokantis dar gra\u017eiau. Tiesa, suprasdavo, kad dar nieko nepara\u0161\u0117 ir niekam nenusiunt\u0117. Tada paimdavo \u0161var\u0173 popieriaus lap\u0105 ir plunksnako\u010diu gra\u017eiai para\u0161ydavo eil\u0117ra\u0161t\u012f. Kod\u0117l gra\u017eiai? Tod\u0117l, kad visi buvo baig\u0119 toki\u0105 disciplin\u0105 kaip dailyra\u0161tis. Privalomai nuo pirmos klas\u0117s, net dalyvaudavo mokyklos var\u017eytuv\u0117se ir b\u016bdavo \u012fvertinami diplomais, o ne vien pa\u017eymiais. Linksmiausia \u0161itoje istorijoje, kad ma\u017ei vaikai nesupranta: k\u0105 turi ir moka, gali b\u016bti ne j\u0173. Tod\u0117l, kaip guod\u0117si dirb\u0119 \u201eGenyje\u201c, atsiusdavo Anzelmo Matu\u010dio, Martyno Vainilai\u010dio bei kit\u0173 autori\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 ir steb\u0117davosi apkaltinti plagiatu: \u201eKaip? T\u0105 eil\u0117ra\u0161t\u012f moku mintinai, jis mano galvoje, pats j\u012f dailyra\u0161\u010diu u\u017era\u0161iau, kaip jis gali b\u016bti ne mano?\u201c<br \/>\nKita istorijos dalis kiek naujesn\u0117. Anks\u010diau sau patinkan\u010dius atstovus \u012f Seimo narius i\u0161rinkdavo \u017emon\u0117s, o ne elektoratas, ir Seime b\u016bdavo daugiau \u017emogi\u0161kumo. Ir pamat\u0117 nariai, kad per daug demokratijos, ne\u012fmanoma nei susitarti, nei nutarti: vienos atstovauja moterims, kiti\u00a0\u2013 vyrams, vieni\u00a0\u2013 jaunimui, kiti\u00a0\u2013 bo\u010diams, dar kiti\u00a0\u2013 dainininkams, \u017eemdirbiams, prekybininkams&#8230; Kiek profesij\u0173\u00a0\u2013 tiek atstov\u0173 ir dar pasiskirs\u010diusi\u0173 pagal visk\u0105, d\u0117l ko negalima diskriminuoti: religij\u0105, am\u017ei\u0173, tauti\u0161kum\u0105, belyt\u0119 orientacij\u0105 ir t.\u00a0t. Vieni r\u0117kia\u00a0\u2013 reikia stadiono, kiti\u00a0\u2013 pirma baseinai, treti\u00a0\u2013 krep\u0161inio mes \u0161alis&#8230; Vieni reikalauja prie kiekvieno kampo ligonin\u0117s, antriems reikia pa\u0161t\u0173 ir bibliotek\u0173, yra manan\u010di\u0173, kad b\u016bt\u0173 geriausia gr\u012f\u017eti \u012f daraktori\u0173 laikus, kai mokytojas gyveno kiekviename kaime. Pritariu tiems, kurie, kaip ir Antanas \u0160urna, man\u0117, kad atlyginimus reikia mok\u0117ti tik grynaisiais ir tik pasira\u0161ytinai. O tada, kur nori, ten ir dedi savo pinigus: \u012f stiklain\u012f, kojin\u0119 ar bank\u0105. Seimas nebegal\u0117jo sekti ir pildyti vis\u0173 \u017emoni\u0173 pageidavim\u0173, tod\u0117l nusprend\u0117 tapti savoti\u0161ka sekta. Pirma nusprend\u0117, kad reikia atstovauti ne \u017emoni\u0173, o partij\u0173 interesams, tod\u0117l s\u0105ra\u0161ai, reitingai ir apklausos turi b\u016bti tik pagal parti\u0161kum\u0105, kad nesikartot\u0173 tokios nes\u0105mon\u0117s, es\u0105 Lietuvai geriausiai atstovauja Justinas Marcinkevi\u010dius. Tada nariams liepdavo i\u0161kilmingai prisiekti, kad \u0161ie klausys tik partijos vado ir jo \u017eod\u017eio, antraip l\u0117ks \u012f gatv\u0119. Dar juos psichologi\u0161kai paruo\u0161davo ir lyg u\u017ehipnotizuodavo, i\u0161duodami pa\u017eym\u0117jim\u0105 su \u012fra\u0161u \u201eTautos i\u0161rinktasis\u201c.<br \/>\nKadaise, kai Darius Jasaitis dar buvo paprastas \u017emogus, nesusitep\u0119s biografijos parti\u0161kumais, s\u0117d\u0117jome jo kieme ir vakarieniavome. Kad neb\u016bt\u0173 nyku, Darius papasakojo toki\u0105 istorij\u0105:<br \/>\n\u2013\u00a0Vos atgavus nepriklausomyb\u0119, mano kolegai (Darius tuo metu lyg ir dirbo mi\u0161k\u0173 \u016bkyje,\u00a0\u2013 aut. past.) paskambino jo antros eil\u0117s pusbrolis i\u0161 Amerikos. Pasid\u017eiaug\u0117, kaip nuostabu, kad galima skambinti ne per Mask\u00adv\u0105, dabar gal\u0117sime da\u017eniau bendrauti ir ne lai\u0161kais. Kuo dirbi?<br \/>\n\u2013\u00a0Eiguliu&#8230;<br \/>\n\u2013\u00a0O kokie \u017ev\u0117rys pas jus?<br \/>\n\u2013\u00a0Na, visko yra: ir bried\u017ei\u0173, ir stirn\u0173, ir \u0161ern\u0173, ir vilk\u0173&#8230;<br \/>\n\u2013\u00a0O me\u0161k\u0173?<br \/>\n\u2013\u00a0Retkar\u010diais u\u017eklysta.<br \/>\n\u2013\u00a0Kaip gaila. Pas mus me\u0161k\u0173 licencijos tokios brangios, daugiau kaip de\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173. Jeigu pas jus b\u016bt\u0173 me\u0161k\u0173 ir b\u016bt\u0173 galima nusi\u0161auti u\u017e penkis, visi Amerikos med\u017eiotojai skraidyt\u0173, nes net ir su kelione apsimok\u0117t\u0173.<br \/>\n\u2013\u00a0Galiu paie\u0161koti me\u0161k\u0173, pasiklausin\u0117ti koleg\u0173, gal kur laikosi.<br \/>\nSutar\u0117, kad pusbrolis perveda avans\u0105\u00a0\u2013 t\u016bkstant\u012f doleri\u0173, nes reikia apmok\u0117ti me\u0161kos paie\u0161kas, o likut\u012f\u00a0\u2013 po med\u017eiokl\u0117s. Gavo eigulys avans\u0105 ir u\u017eg\u0117r\u0117 kaip niekad gyvenime, nes tais laikais doleris buvo brangesnis u\u017e auks\u0105: u\u017e penkis dolerius gal\u0117jai \u016b\u017eti su kompanija per nakt\u012f. Po m\u0117nesio v\u0117l skambutis:<br \/>\n\u2013\u00a0Kur me\u0161ka, kaip sekasi?<br \/>\n\u2013\u00a0Tuoj, tuoj, jau sak\u0117, kad viename rajone p\u0117dsakus mat\u0117, dabar seka&#8230;<br \/>\nO pats \u012f tarnybin\u012f <em>gazik\u0105<\/em> ir \u012f Rygos zoologijos sod\u0105\u00a0\u2013 pirkti me\u0161kos. Neparduoda u\u017e jokius pinigus, net per ekonomin\u0119 blokad\u0105. Kaliningrado zoosodas\u00a0\u2013 irgi. \u0160iaip ne taip gavo Minsko cirke, tiesa, jau i\u0161\u0117jusi\u0105 \u012f u\u017etarnaut\u0105 poils\u012f, vis d\u0117lto\u00a0\u2013 me\u0161k\u0105. \u012etais\u0117 j\u0105 ant u\u017epakalin\u0117s s\u0117dyn\u0117s ir mi\u0161kais, mi\u0161kais gr\u012f\u017eo\u00a0\u2013 sienos tuomet buvo skyl\u0117tos. Gauruot\u0105j\u0105 u\u017edar\u0117 \u012f buvusio kol\u016bkio dar\u017ein\u0119 laukuose, o u\u017e poros kilometr\u0173, mi\u0161ko pakra\u0161tyje, medyje, i\u0161 lent\u0173 sukal\u0117 aik\u0161tel\u0119, kop\u0117\u010dias pastat\u0117. Kas vakar\u0105 prad\u0117jo ved\u017eioti me\u0161k\u0105 prie to med\u017eio ir \u0161erti, kol \u0161i suprato, kur visada laukia skani vakarien\u0117, ir pati noriai prad\u0117jo ten risnoti.<br \/>\nAtva\u017eiavo tas svetim\u0161alis med\u017eiotojas ir pusbrolis u\u017e vert\u0117j\u0105. Nuved\u0117 abu \u012f med\u017eiokl\u0117s viet\u0105, prisak\u0117 laukti, s\u0117d\u0117ti tyliai, o pats\u00a0\u2013 namo ruo\u0161ti vakarien\u0117s\u00a0\u2013 reik\u0117s gi me\u0161k\u0105 aplaistyti, s\u0117kming\u0105 med\u017eiokl\u0119 pa\u017eym\u0117ti. I\u0161 tikro per aplink apva\u017eiavo, paleido me\u0161k\u0105 ir tada namo. Me\u0161ka tikrai \u017einojo, kur laukia vakarien\u0117. B\u0117da, kad pusiaukel\u0117je pasipainiojo moteris, dvira\u010diu va\u017eiuojanti mel\u017eti karv\u0117s. Pama\u010diusi me\u0161k\u0105 met\u0117 dvirat\u012f ir b\u0117gte namo, kad vyras j\u0105 ir karv\u0119 gelb\u0117t\u0173, kol me\u0161ka nesu\u0117d\u0117. O toji, vis\u0105 gyvenim\u0105 cirke mynusi dvirat\u012f, labai apsid\u017eiaug\u0117, kad dar ir skan\u0117st\u0173 gaus: s\u0117do ant dvira\u010dio ir numyn\u0117 link vakarien\u0117s. Amerikonas, pamat\u0119s me\u0161k\u0105 ant dvira\u010dio, i\u0161krito i\u0161 med\u017eio ir susilau\u017e\u0117 raktikaul\u012f, pusbroliui neatlaik\u0117 viduriai. Varg\u0161\u0105 eigul\u012f apkaltino dar negird\u0117tais dalykais, kad \u010dia\u00a0\u2013 machinacija, afera, ir prigrasino tarptautiniais teismais. Eigulys nepasidav\u0117: <br \/>\n\u2013\u00a0Me\u0161ka buvo? Buvo! O i\u0161 kur gal\u0117jau \u017einoti, kad atva\u017eiuos, o ne ateis? Nenor\u0117jote \u0161auti\u00a0\u2013 j\u016bs\u0173 problemos, mok\u0117kite sutart\u0105 likut\u012f. <br \/>\nLiku\u010dio, ai\u0161ku, negavo, ir amerikieti\u0161kas biznis baig\u0117si vos prasid\u0117j\u0119s, visi i\u0161siskirst\u0117 pikti ir nelaimingi&#8230;<br \/>\nTaip juokiausi i\u0161 tos med\u017eiokl\u0117s, jog, atrod\u0117, tuoj ply\u0161 \u017eandai. \u012edomiausia, kad ir visiems kitiems, kuriems pasakodavau \u0161i\u0105 istorij\u0105 nurodydamas pirmin\u012f \u0161altin\u012f\u00a0\u2013 Dari\u0173,\u00a0\u2013 ji atrod\u0117 juokinga, negird\u0117ta, netik\u0117ta, kol atsirado vienas estas, parei\u0161k\u0119s:<br \/>\n\u2013\u00a0Jo, \u017einau, \u010dia pas mus Estijoje visi laikra\u0161\u010diai ra\u0161\u0117, dar teismas buvo. Jo, beveik prie\u0161 dvide\u0161imt met\u0173&#8230;<br \/>\nPo tokio parei\u0161kimo pasakodamas nurodydavau dvi autorystes\u00a0\u2013 Dariaus ir est\u0173 spaudos,\u00a0\u2013 kol v\u0117l \u201eu\u017esiroviau\u201c. Po ka\u017ein kokio susirinkimo Ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungoje pasakoju \u0161i\u0105 istorij\u0105, visi \u017evengia, o toks klaip\u0117dietis ra\u0161ytojas, visuomen\u0117s ir politinis veik\u0117jas, dukart Seimo narys Vytautas \u010cepas \u017ei\u016bri \u012f mane lyg \u012f nusikalt\u0117l\u012f ir n\u0117 \u0161ypt. Tada, nu\u0117j\u0119s \u012f bibliotek\u0105 u\u017e sienos, atne\u0161\u0117 savo roman\u0105, atvert\u0117 reikiam\u0105 puslap\u012f,\u00a0\u2013 skaityk. Na, istorija tikrai pana\u0161i, tik autoriaus para\u0161yta moksliniu stiliumi, psichologi\u0161kai argumentuojant kiekvien\u0105 veik\u0117j\u0173 poelg\u012f, tod\u0117l u\u017esit\u0119susi per penkis puslapius. Nusispjoviau \u012f t\u0105 me\u0161kos med\u017eiokl\u0117s istorij\u0105 ir niekam nebepasakoju, tuo labiau kad visi, kam reik\u0117jo, jau \u017eino. O man ai\u0161kintis \u0161it\u0173 visuomen\u0117s veik\u0117j\u0173 autoryst\u0117s n\u0117ra noro ir niekam ne\u012fdomu. Bet jeigu kam labai svarbu pirminiai \u0161altiniai, tai istorij\u0105 pasakojo Dariaus t\u0117vas&#8230;<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-11-2024%2F&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ne visi m\u0117gsta fiksuoti ir konservuoti, bet ra\u0161ytojams tai puikus metodas. Lyg ir nieko ypatinga nedarai, tik br\u016bk\u0161teli \u012f knygel\u0119 \u012fvyk\u012f, o po keleri\u0173 met\u0173 i\u0161 t\u0173 epizod\u0173 ir knyga susid\u0117lioja.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":34371,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[617,148,110,606],"tags":[120],"class_list":["post-34335","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2024-11","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Jonas Liniauskas","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34335","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=34335"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34335\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":34372,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34335\/revisions\/34372"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/34371"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=34335"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=34335"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=34335"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}