{"id":34313,"date":"2024-11-27T18:16:07","date_gmt":"2024-11-27T16:16:07","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=34313"},"modified":"2025-01-01T23:34:41","modified_gmt":"2025-01-01T21:34:41","slug":"pasaulio-meno-zemelapyje-stasys-museum","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/e-publikacija\/pasaulio-meno-zemelapyje-stasys-museum\/","title":{"rendered":"Pasaulio meno \u017eem\u0117lapyje \u2013 \u201eStasys Museum\u201c"},"content":{"rendered":"

Prie\u0161 \u012feinant<\/span><\/strong><\/p>\n

2024 m. gegu\u017e\u0117s 31 d. Panev\u0117\u017eyje atidarytas \u201eStasys Museum\u201c \u2013 baltas modernus \u0161iuolaikin\u0117s architekt\u016bros pastatas. Minimalistin\u0117, ai\u0161ki\u0173 linij\u0173 ir neutrali \u2013 taip pat balta \u2013 trij\u0173 auk\u0161t\u0173 statinio erdv\u0117 kontrastuoja su Stasio Eidrigevi\u010diaus organi\u0161ka menine rai\u0161ka. Nors pats dailininkas nor\u0117jo, kad muziejus koncepcija siet\u0173si su netoli Briuselio veikian\u010diu \u201eFondation Folon\u201c, kuriame Jeano-Michelio Folono (1934\u20132005) k\u016bryba, persmelkta subtili\u0173 poetini\u0173 asociacij\u0173, organi\u0161kai susilieja su vietove, Panev\u0117\u017eyje harmonijos jausmas tarp S. Eidrigevi\u010diaus darb\u0173 ir autoriui skirto muziejaus architekt\u016bros n\u0117ra toks stiprus. Bet gal to ir nereikia? Stasys\u00a0\u2013 pasaulio menininkas, o Panev\u0117\u017eys kaip miestas (su savo provincialumo bruo\u017eais) ir kaip vieta \u017eem\u0117lapyje, ko gero, iki galo nereprezentuoja jo k\u016brybin\u0117s energijos bei aplinkos. Ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus \u012f \u201eFondation Folon\u201c \u012fsivaizduo\u010diau S. Eidrigevi\u010diaus gimtajame Lep\u0161i\u0173 kaime, gamtos apsuptyje. Vis d\u0117lto Stasio \u201er\u016bmas\u201c (taip j\u012f vadino buvusi G. Petkevi\u010dait\u0117s-Bit\u0117s vie\u0161osios bibliotekos direktor\u0117 Rima Maselyt\u0117) i\u0161kilo Panev\u0117\u017eyje. Dar svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad muziejaus id\u0117jos autor\u0117s buvo dvi moterys\u00a0\u2013 min\u0117toji R. Maselyt\u0117 ir visuomeninink\u0117, leid\u0117ja Nomeda Sim\u0117nien\u0117, ir tik v\u0117liau jo statybas (kuri\u0173 peripetijos b\u016bt\u0173 vertos spektaklio dramos teatre) per\u0117m\u0117 beveik vien vyrai…<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

Jau kieme lankytojus pasitinka instaliacija-skulpt\u016bra \u201eKv\u0117pavimas\u201c. Tai atskiras pastatas \u2013 didelis baltas kubas. Palyp\u0117jus laiptais jo viduje \u2013 \u017emogaus veido kont\u016br\u0105 atkartojantis seklus baseinas, pripildytas vandens<\/span>.<\/span> K\u016brinys i\u0161 metalo, betono, impregnuoto med\u017eio ir kit\u0173 patvari\u0173 med\u017eiag\u0173, suteikian\u010di\u0173 jam bauhauzi\u0161ko ilgaam\u017ei\u0161kumo ar net brutalistinio tvirtumo poj\u016bt\u012f. Veido kont\u016bre atpa\u017e\u012fstamas S. Eidrigevi\u010diaus brai\u017eas. Baseino pavir\u0161ius pasi\u017eymi i\u0161rai\u0161kinga tekst\u016bra, leid\u017eian\u010dia \u0161viesai \u012fdomiai \u017eaisti vandenyje. Vaikai jau pirm\u0105 dien\u0105 nor\u0117jo tuo vandeniu pasita\u0161kyti, o jei menas traukia ma\u017euosius \u2013 tai labai geras \u017eenklas. T\u0105 ne kart\u0105 yra pabr\u0117\u017e\u0119s Stasys. Ties\u0105 sakant, tok\u012f ger\u0105 jausm\u0105 vie\u0161ojoje erdv\u0117je pastatytos instaliacijos-skulpt\u016bros sukelia neda\u017enai. Lankytojai \u010dia lyg Caravaggio Narcizas gali steb\u0117ti savo atspind\u017eius ir ilgai medituoti apie b\u0117gant\u012f laik\u0105. Kintant oro s\u0105lygoms, kinta ir pats k\u016brinys: stipresnis v\u0117jas pripildo j\u012f garso, lietus ar perk\u016bnija \u2013 \u012ftampos bei nerimo, o naktis \u2013 to, kas sapni\u0161ka. Tai rami, sakrali vieta. Tiesa, sakralumo \u201eStasys Museum\u201c atrasime ir daugiau \u2013 vienas jo pavyzd\u017ei\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti atidarymo renginiui Donato Ulvydo re\u017eisuota (koncepcijos autorius \u2013 Dalius Abaris) vaizdo projekcija apie muziejaus gimim\u0105\u00a0\u2013 pasakojimas apie menininko gyvenim\u0105 ir k\u016bryb\u0105, sujungiantis praeit\u012f, dabart\u012f ir ateit\u012f \u012f vien\u0105 \u012fsp\u016bding\u0105 vizualin\u0119 kelion\u0119. Kitas sakralumo pavyzdys \u2013 u\u017e\u0117jus \u012f parod\u0173 sales pasitinkantis \u0161iltas \u0161velnus ap\u0161vietimas, tinkamai pabr\u0117\u017eiantis kiekvien\u0105 eksponuojam\u0105 Stasio k\u016brin\u012f. Tad \u010dia norisi b\u016bti. <\/span><\/p>\n

\u012e d\u0117\u017eutes netelpantis pasaulis<\/span><\/strong><\/p>\n

Pavadinim\u0105 \u201eICONO-O-STASYS\u201c parodai dav\u0117 Marekas Bartelikas \u2013 Lenkijoje gim\u0119s, Niujorke gyvenantis meno kritikas ir istorikas, d\u0117st\u0119s \u0161iuolaikin\u012f men\u0105 JAV universitetuose, buv\u0119s Tarptautin\u0117s meno kritik\u0173 asociacijos (<\/span>AICA International<\/span>) prezidentas. <\/span>\u201eU\u017e\u0117jus reikia aplankyti tris auk\u0161tus\u201c, <\/span>\u2013 persp\u0117jo Stasys, o a\u0161 persp\u0117ju, kad kiekvienas muziejuje rodomas darbas tikrai vertas bent de\u0161imties minu\u010di\u0173 j\u016bs\u0173 laiko. Viduje kopiant laiptais vir\u0161 galvos \u010de\u017ea instaliacija \u201eSkaidrumas\u201c \u2013 devyni didelio formato ant plastiko pl\u0117vel\u0117s specialiai \u0161iai ekspozicijai nutapyti k\u016briniai su \u017emoni\u0173 fig\u016bromis, hibridiniais organizmais i\u0161 k\u016bn\u0173, objekt\u0173, pauk\u0161\u010di\u0173. Tereikia nepamir\u0161ti pa\u017evelgti \u012f vir\u0161\u0173. Min\u0117tieji darbai \u0161nara, \u0161nib\u017ed\u0117dami prisiminimus, kurie su laiku deformuojasi, blunka, nyksta, arba tuos, kurie ne tiesiog i\u0161sitrina, bet gali b\u016bti perdirbami arba i\u0161metami \u2013 kaip plastikas. Po vidaus erdv\u0119 \u012fdomu apsidairyti ir i\u0161 sakyklos instaliacijos, kvie\u010dian\u010dios \u017ei\u016brovus \u012fsitraukti \u012f meno visat\u0105 \u012fvairiais lygmenimis \u2013 tiek sakraliai, tiek vizualiai, intelektualiai ir net politi\u0161kai. <\/span><\/p>\n

I\u0161 prad\u017ei\u0173<\/span> muziejaus lankytojai lakoni\u0161kai supa\u017eindinami su S. Eidrigevi\u010diaus biografija, lentynoje\u00a0\u2013 k\u016br\u0117jo iliustruot\u0173 knyg\u0173, parod\u0173 katalog\u0173, meno album\u0173, i\u0161leist\u0173 Lietuvoje, Lenkijoje, JAV, Japonijoje, \u0160veicarijoje, Italijoje, Ispanijoje pavyzd\u017eiai. Kiekvienas j\u0173 turi savo atsiradimo istorij\u0105. Tarkime, leidyklos \u201eNordS\u00fcd Verlag\u201c 1989 m. i\u0161leistas \u201eHansas Ilganosis\u201c (vok. <\/span>Hans Naselang<\/span>) \u012fdomus tuo, kad knygos bendraautoris Jamesas Kr\u00fcssas buvo pakviestas para\u0161yti eiles iliustracijoms, o ne atvirk\u0161\u010diai. Beje, Stasio kelias \u012f literat\u016bros pasaul\u012f prasid\u0117jo nuo iliustracij\u0173 Vytaut\u0117s \u017dilinskait\u0117s tekstams; vienas \u017einomiausi\u0173 bendr\u0173 j\u0173dviej\u0173 k\u016brini\u0173 \u2013 pasak\u0173 bei apsakym\u0173 rinkinys \u201eRobotas ir peteli\u0161k\u0117\u201c (Vyturys, 1985). V\u0117liau u\u017e i\u0161skirtines iliustracijas Eidrigevi\u010dius bus \u012fvertintas ir ne syk\u012f apdovanotas: Tarptautin\u0117s vaik\u0173 knyg\u0173 parodos Barselonoje Did\u017eiuoju prizu (1986), Tarptautin\u0117s iliustracij\u0173 bienal\u0117s Bratislavoje Did\u017eiuoju prizu (1991) ir kt. Deja, kai kurios jo darbais papuo\u0161tos ir svetur pripa\u017einimo sulaukusios knygos, kaip kad Akumalio Ramachanderio \u201eMa\u017eoji kiaulyt\u0117\u201c (<\/span>Little Pig<\/span>, New York: Viking Juvenile, 1992<\/span>)<\/span>, H. K.\u00a0Anderseno \u201eSniego karalien\u0117\u201c (<\/span>The Snow Queen<\/span>, Mankato, Minnesota: Creative Education, 1984)<\/span>, vis dar laukia lietuvi\u0161k\u0173 leidim\u0173.<\/span><\/p>\n

\u201eICONO-O-STASYS\u201c skiriama d\u0117mesio ir plakatui, bet gana saikingai (jei neskai\u010diuosime egzempliori\u0173, puo\u0161ian\u010di\u0173 muziejaus kavin\u0119). \u017di\u016brovams pristatomi penki pavyzd\u017eiai, kaip originalus meno k\u016brinys virsta plakatu. Tai edukacinio pob\u016bd\u017eio parodos dalis, kurioje originalus pirmavaizdis rodomas \u0161alia tira\u017euojamo atspaudo, taip i\u0161ry\u0161kinant j\u0173 dyd\u017eio, spalv\u0173 bei kit\u0173 detali\u0173 skirtumus. Tarptautiniais apdovanojimais \u012fvertint\u0173 Eidrigevi\u010dius plakat\u0173 yra ne vienas. Galb\u016bt nedaug j\u0173 rodoma tod\u0117l, kad ateityje bus surengta atskira paroda?<\/span><\/p>\n

Ant muziejaus sien\u0173 penkiasde\u0161imtyje varstom\u0173 metalini\u0173 d\u0117\u017eu\u010di\u0173 i\u0161d\u0117styta Stasio k\u016brybinio kelio chronologija \u2013 nuo 1973-i\u0173j\u0173, kai menininkas baig\u0117 LTSR valstybin\u012f dail\u0117s institut\u0105 (dabar \u2013 Vilniaus dail\u0117s akademija), iki 2024-\u0173j\u0173. Tai lyg u\u017euomina, kvietimas giliau patyrin\u0117ti \u0161io autoriaus darbus, nes iki \u0161iol niekas i\u0161 menotyrinink\u0173 bei meno istorik\u0173 nesi\u0117m\u0117 i\u0161\u0161\u016bkio ap\u017evelgti vis\u0105 jo k\u016bryb\u0105. Nors, geriau pagalvojus, Eidrigevi\u010diaus k\u016bryb\u0105 i\u0161 ties\u0173 gali b\u016bti sud\u0117tinga \u201esud\u0117lioti \u012f d\u0117\u017eutes\u201c. Pirmiausia tod\u0117l, kad joje susipyn\u0119 daug etap\u0173 \u2013 nuo paauglio eksperiment\u0173 fotoaparatu ir fotorealistin\u0117s tapybos, iliustracij\u0173, miniati\u016br\u0173, ekslibris\u0173 iki pasteli\u0173, kauki\u0173, plakat\u0173, instaliacij\u0173, nuo monumentaliosios skulpt\u016bros, re\u017eis\u016bros, scenografijos, poezijos iki skaitmeninio meno eksperiment\u0173 plan\u0161etiniame kompiuteryje (vienas j\u0173, vaizduojantis \u201eMaison Blanche\u201c, panaudotas Le Corbusier namo-muziejaus atviruke). Antra, Stasys turi i\u0161skirtin\u0119 menin\u0119 tapatyb\u0119, pasi\u017eymi unikaliu po\u017ei\u016briu bei rai\u0161kos priemon\u0117mis. Jis nuolat eksperimentuoja su technikomis ir med\u017eiagomis, be to, jo darbai pripildyti simboli\u0173 bei metafor\u0173, kuriuos galima interpretuoti \u012fvairiai. Lyg to b\u016bt\u0173 ma\u017ea, Eidrigevi\u010diaus k\u016bryba apima plat\u0173 tem\u0173 spektr\u0105 \u2013 nuo filosofini\u0173, egzistencini\u0173 klausim\u0173 iki socialini\u0173, politini\u0173 problem\u0173. Dailininko darbai pasi\u017eymi stilistiniu eklektizmu, juose susilieja \u012fvair\u016bs meno stiliai bei technikos: modernizmas ir realizmas, simbolizmas ir siurrealizmas. Prid\u0117kite dar \u0161iek tiek humoro, absurdo, netik\u0117t\u0173 gyvenimo \u012fvyki\u0173 bei nuotyki\u0173, kuriuos jis kruop\u0161\u010diai apra\u0161o dienora\u0161\u010diuose ir \u017eurnale \u201eKult\u016bros barai\u201c, ir suprasite, kad net kruop\u0161\u010diai i\u0161studijavus tas penkiasde\u0161imt d\u0117\u017eu\u010di\u0173 atsakymas \u012f klausim\u0105 \u201eKas yra Stasys?\u201c tampa tik dar didesne m\u012fsle…<\/span><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

\"\"

\u201eStasys Museum\u201c. Norbert Tukaj nuotraukos<\/p><\/div>\n

Menininko gimimas<\/span><\/strong><\/p>\n

S. Eidrigevi\u010dius \u0161\u012f pasaul\u012f i\u0161vydo pra\u0117jus vos ketveriems metams po to, kai Raudonoji armija \u201ei\u0161vadavo\u201c Lietuv\u0105 ir vis\u0105 Ryt\u0173 Europ\u0105, o socializmo k\u016brimas, industrializacija bei kolektyvizacija buvo primesti prievarta. \u0160alis vis dar gyveno partizan\u0173 kov\u0173 dvasia, nebuvo i\u0161sisklaid\u0119s tr\u0117mim\u0173 skausmas. Komunistin\u0117 propaganda ir ma\u017eas atlygis u\u017e darb\u0105 (daugiausia kol\u016bkiuose) dar\u0117 \u012ftak\u0105 \u017emoni\u0173 m\u0105stymui. Tuo metu kaime jau daug ko nebuvo. Sodyb\u0173, med\u017ei\u0173, kry\u017eiaus, i\u0161tremt\u0173 kaimyn\u0173 ir \u017eyd\u0173… Bet apie tai kalb\u0117ti negal\u0117jai. Lietuva pasuko \u012f \u201e\u0161vies\u0173\u201c sovietin\u012f rytoj\u0173… <\/span><\/p>\n

Visgi Stasio talentas buvo pasteb\u0117tas dar mokykloje. \u0160eima taip pat tik\u0117jo, kad i\u0161 vaiko \u0161is tas bus. <\/span>\u201eJutau begalin\u0119 mamos meil\u0119 <…>. Mano mama buvo ma\u017eakalb\u0117. Steb\u0117dama, kaip a\u0161 pie\u0161iu, i\u0161tardavo tik trumpas frazes \u201enegadink aki\u0173\u201c, \u201eeik valgyti\u201c, \u201eeik miegoti\u201c, bet niekada nekomentavo mano darb\u0173\u201c,<\/span> \u2013 <\/span>viename interviu<\/span><\/a> yra pasakoj\u0119s Stasys. Nuo 14-os met\u0173 jis prad\u0117jo fotografuoti analoginiu \u201eZenit\u201c fotoaparatu. Susidom\u0117jimas fotografija lavino paauglio pastabum\u0105 detal\u0117ms ir vaizduot\u0119. Tai buvo b\u016bdas tyrin\u0117ti, i\u0161reik\u0161ti savo vidin\u012f pasaul\u012f, o ankstyvieji fotografiniai bandymai bei eksperimentai pad\u0117jo pamatus visai tolesnei dailininko k\u016brybai. Nors pirmosios Eidrigevi\u010diaus nuotraukos dokumenti\u0161kos, jau tuomet jam buvo svarb\u016bs meniniai ie\u0161kojimai \u2013 kompozicija, nuotaika, metafora<\/span>.<\/span> Muziejuje \u017evelgiant \u012f \u0161ias fotografijas nepalieka jausmas, lyg pats Kristijonas Donelaitis (tik jau XX a.) b\u016bt\u0173 pasi\u0117m\u0119s fotoaparat\u0105 ir u\u017efiksav\u0119s Lep\u0161i\u0173 kaimo \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105 \u2013 poeti\u0161kai, jautriai, kartais \u017eaismingai ir absurdi\u0161kai (Napalys b\u0117ga i\u0161 kadro, nes nenori b\u016bti fotografuojamas), gal net kiek siurrealisti\u0161kai. Tik, prie\u0161ingai nei Donelaitis, Stasys ne moralizuoja, o \u017eaid\u017eia, stebi ir stebisi.<\/span><\/p>\n

Dar gerokai iki aptariamos parodos ir muziejaus atidarymo tarp d\u0117\u017ei\u0173 su meno k\u016briniais, knyg\u0173 kr\u016bv\u0173 ir visos netvarkos dirbtuv\u0117je Eidrigevi\u010dius aptiko kr\u016bv\u0105 sen\u0173 asmenini\u0173 nuotrauk\u0173. <\/span>\u201e\u0160tai, pa\u017ei\u016br\u0117k\u201c,<\/span> \u2013 rodo man vien\u0105 nespalvot\u0105 1968-\u0173j\u0173 fotografij\u0105 telefono ekrane. Atvaizde Stas\u012f supa jo bendramoksli\u0173 (vien vaikin\u0173!), tuometinio Kauno Stepo \u017duko taikomosios dail\u0117s technikumo (dabar \u2013 Kauno kolegija) absolvent\u0173, b\u016brys. <\/span>\u201eTai menininko gimimas\u201c,<\/span> \u2013 pagavau tada save m\u0105stant Boticcelio terminais. Anuomet Stasiui buvo vos devyniolika. \u201eMenininko gimimo\u201c laikotarp\u012f parodoje \u201eICONO-O-STASYS\u201c reprezentuoja trys ankstyvosios fotorealistin\u0117s autoriaus tapybos darbai: <\/span>\u201eMano mama ir teta El\u017ebieta \u0161e\u0161\u0117lyje\u201c, \u201eT\u0117vo portretas\u201c bei \u201eNapalys ir Petras\u201c (<\/span>1973\u20131974). Pasak Stasio, tai i\u0161 fotografijos gim\u0119 paveikslai. <\/span>\u201eT\u0117vas pra\u0161\u0117 b\u016bti nutapytas, kad atrodyt\u0173 \u201ekaip gyvas\u201c, \u2013 paai\u0161kina jis.<\/span> Jaunuolis \u0161iuos realistinius portretus sukuria i\u0161 gilios pagarbos bei d\u0117kingumo savo gimdytojams, kurie finansi\u0161kai r\u0117m\u0117 jo studijas, tik\u0117jo vaiko ateitimi. <\/span><\/p>\n

Nuo miniati\u016br\u0173 iki monumentalumo<\/span><\/strong><\/p>\n

Parodai \u201eICON-O-STASYS\u201c atrinkti darbai kiek \u012fmanoma pla\u010diau reprezentuoja Eidrigevi\u010diaus k\u016bryb\u0105: \u010dia i\u0161vysite miniati\u016br\u0173, ekslibris\u0173, vidutinio dyd\u017eio ir dideli\u0173 pasteli\u0173, plakat\u0173, fotografijos, tapybos, monumentaliosios skulpt\u016bros darb\u0173 bei instaliacij\u0173. Pristatomi ir tarpdisciplininio meno k\u016briniai, tokie kaip kinas bei dokumentuotas performansas. Paprastai muziejai laikosi nera\u0161ytos taisykl\u0117s \u2013 pa\u010dius svarbiausius dalykus rodo paskutin\u0117se savo sal\u0117se. Taip lankytojas gundomas jud\u0117ti i\u0161 vienos erdv\u0117s \u012f kit\u0105, kad apeit\u0173 vis\u0105 ekspozicij\u0105. Ta\u010diau \u201eICONO-O-STASYS\u201c nesiima tokios manipuliacijos, netenka vargti ie\u0161kant \u201esvarbiausi\u0173 darb\u0173\u201c, nes \u010dia svarbu viskas. Ap\u017ei\u016brin\u0117ti muziej\u0173 galima prad\u0117ti tiek nuo pirmo, tiek nuo tre\u010dio (paskutinio) auk\u0161to ar net nuo vidurio \u2013 paroda i\u0161d\u0117styta pagal k\u016brybos technikas, metodus, med\u017eiagas ir \u017eanrus, vos truput\u012f atsi\u017evelgiant \u012f chronologij\u0105. <\/span><\/p>\n

Visi Eidrigevi\u010diaus darbai precizi\u0161kai u\u017ebaigti, juose n\u0117ra nieko perteklinio, nereikalingo. Kiekvienas k\u016brinys ne\u0161a unikali\u0105 \u017einut\u0119 \u017ei\u016brovui, i\u0161rei\u0161kia mint\u012f, id\u0117j\u0105. <\/span>\u201eMenin\u0117 tiesa prasideda nuo pie\u0161inio\u201c,<\/span> \u2013 interviu lenk\u0173 menotyrininkei <\/span>Monikai Kuc<\/span> sak\u0117 Stasys. Ji menininko pie\u0161imo praktikas yra sugrupavusi \u012f \u0161ias kategorijas: a) spontani\u0161ki pie\u0161iniai, skirti greitam min\u010di\u0173 fiksavimui per kelias sekundes; b) pie\u0161iniai-ie\u0161kojimai (pvz., id\u0117j\u0173 generavimas plakatui); c) gerai apgalvoti pie\u0161iniai; j\u0173 linijos \u2013 tarsi baigta kelion\u0117, i\u0161 kurios n\u0117ra kelio atgal, jos jau nebegali b\u016bti kei\u010diamos; d) pie\u0161iniai spalvotais pie\u0161tukais, kurie \u201eklajoja, \u0161oka ant popieriaus, tarsi m\u0117gaudamiesi prisilietimu prie jo, ir palieka spalvotus p\u0117dsakus\u201c; e) eskizai, kurie galb\u016bt virs k\u016briniais arba nuguls eskiz\u0173 knygel\u0117se ilgesniam laikui; f) pie\u0161iniai-performansai (pvz., tiesiai ant sienos (juoda linija)). Pastarojo tipo performans\u0105 publika steb\u0117jo ir muziejaus atidaryme.<\/span><\/p>\n

Prie skaitmenini\u0173 vaizd\u0173 pripratusiam (ypa\u010d jaunesniam) \u017ei\u016brovui sunkiausiai \u012fveikiama parodos dalis gali b\u016bti Eidrigevi\u010diaus ekslibrisai. Juose u\u017ekoduotoms \u017einut\u0117ms bei metaforoms perskaityti reik\u0117s laiko ir kantryb\u0117s (pana\u0161iai kaip perskaityti knygai). \u201e<\/span>Stasys turi nepaprast\u0105 gali\u0105 kerin\u010diai paprastu \u2013 ekslibriso \u2013 formatu jei ne pakeisti sud\u0117ting\u0105 pasaul\u012f, tai bent jau komentuoti j\u012f aliuzijomis ir metaforomis\u201c,<\/span> \u2013 dar 1986 m. ra\u0161\u0117 daugiau nei 200 knyg\u0173 apie dizain\u0105 ir populiari\u0105j\u0105 kult\u016br\u0105 autorius, bendraautoris ir redaktorius, \u201eThe New York Times\u201c meno skilties vadovas Stevenas Helleris. Ma\u017eo formato ekslibris\u0173 grafika ne tik imli laikui, bet ir reikalauja \u017eini\u0173 apie menininko aplink\u0105, \u0161eim\u0105, draugus bei pa\u017e\u012fstamus, \u012fsigilinimo, pastabumo, d\u0117mesio detal\u0117ms (pavyzd\u017eiui, labai \u012fdomu pag\u016bglinti apie Krzysztof\u0105 Pendereck\u012f), visgi sustoti prie jos tikrai verta. Ekslibrisai \u2013 Stasio k\u016brybinio kelio ir tarptautinio pripa\u017einimo prad\u017eia. Dar 1973 m. Malborke (Lenkija) vykusioje VI tarptautin\u0117je moderniojo ekslibriso bienal\u0117je jis laimi pirm\u0105j\u012f garb\u0117s medal\u012f u\u017esienyje, o 1975-aisiais antr\u0105 kart\u0105 nuvyk\u0119s \u012f Lenkij\u0105 gauna dar vien\u0105 garb\u0117s medal\u012f VII tarptautin\u0117je ekslibris\u0173 bienal\u0117je Malborke. Tai prav\u0117r\u0117 duris \u012f Vakar\u0173 meno pasaul\u012f \u2013 ironi\u0161ka, bet ekslibrisus su galerijomis i\u0161 Vakar\u0173 buvo galima mainyti \u012f \u201eRolling Stones\u201c ir \u201ePink Floyd\u201c plok\u0161teles, meno \u017eurnalus, knygas… Tokia buvo k\u016brybin\u0117s laisv\u0117s kainos dalis.<\/span><\/p>\n

Apskritai, paroda labai dinami\u0161ka, joje lankytojas patirs ne vien\u0105 kulminacij\u0105. Viena \u012fvyks prie monumentalios devyni\u0173 metr\u0173 auk\u0161\u010dio skulpt\u016bros <\/span>\u201eTiesiai \u012f dang\u0173\u201c.<\/span> Ten nusikelsite \u012f magi\u0161k\u0105 Pinokio pasakos pasaul\u012f, o metafori\u0161kame tekste \u201eLai\u0161kas sienai\u201c b\u016bsite \u012ftraukti \u012f pokalb\u012f su menininku. Min\u0117tasis lai\u0161kas \u2013 poeti\u0161kas ne tik vaizdinis, bet ir literat\u016brinis k\u016brinys, kuriame autorius simboline metafor\u0173 kalba perteikia savo mintis bei emocijas. Lai\u0161kas, kaip simbolis, da\u017enai siejamas su bendravimu, informacijos perdavimu ir asmeniniais i\u0161gyvenimais. <\/span>\u201eLai\u0161kas sienai\u201c<\/span> \u2013 dialogas su nematomu adresatu \u2013 siena kaip fiziniu objektu, simbolizuojan\u010diu ribas, barjerus ir kli\u016btis, bet galin\u010diu simbolizuoti ir tu\u0161tum\u0105, nauj\u0105 prad\u017ei\u0105. Eidrigevi\u010dius savo k\u016brinyje \u0161ias dvi prie\u0161ingybes sujungia, u\u017emegzdamas \u012fdom\u0173 dialog\u0105. Galima sakyti, kad tai kvietimas apm\u0105styti m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 santykius su \u012fvairiais apribojimais. <\/span><\/p>\n

\u017dod\u017eiai su vizualiuoju menu susijungia ir \u201eICONO-O-STASYS\u201c eksponuojamose akvarel\u0117se, bet parodoje n\u0117ra tradicini\u0173 \u012f\u017eangini\u0173 tekst\u0173, ai\u0161kinan\u010di\u0173 autoriaus k\u016bryb\u0105 \u2013 ant sien\u0173 rasite tik pavadinimus ir datas. Nors kam reikalingi paai\u0161kinimai ir klasifikacijos? Juk <\/span>\u201epaliktas be prie\u017ei\u016bros, vaizdas atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f save\u201c,<\/span> \u2013 kadaise po 1993 m. pastele \u201eEpizodas\u201c (ji parodoje neeksponuojama) u\u017era\u0161\u0117 Eidrigevi\u010dius, \u0161iais \u017eod\u017eiais taikliai apib\u016bdindamas vis\u0105 savo k\u016bryb\u0105. Net ir abstrak\u010diose, geometri\u0161kose, minimalistin\u0117se akrilu nutapytose kompozicijose lengvai atpa\u017e\u012fstamas dailininko brai\u017eas, o kiekvienas darbas atveria duris t\u016bkstan\u010diams individuali\u0173 interpretacij\u0173, apm\u0105stym\u0173, emocij\u0173. Taigi, menotyrinink\u0173 tekstai netenka prasm\u0117s.<\/span><\/p>\n

\"\"

\u201eStasys Museum\u201c. Norbert Tukaj nuotrauka<\/p><\/div>\n

Pasl\u0117pti delne<\/span><\/strong><\/p>\n

1974\u20131975 m. Stasys atlieka privalom\u0105j\u0105 karin\u0119 tarnyb\u0105 soviet\u0173 armijoje. Atrodo, kad at\u0117jo menininko karjeros pabaiga. Gelbsti tik noras pie\u0161ti, aistra kurti, i\u0161radingumas ir… popieriaus atliekos \u2013 tu\u0161ti tams\u016bs fotografij\u0173 vokai, atplai\u0161os nuo kariuomen\u0117s skelbim\u0173 lentos, \u2013 kurias naudodamas Eidrigevi\u010dius atranda savo autorin\u0119 technik\u0105 (tempera, akvarel\u0117 ant \u0161lapio popieriaus). Taip tarnaudamas kariuomen\u0117je sukuria per 50 miniati\u016br\u0173. Jos nediduk\u0117s, telpa \u012f deln\u0105\u00a0\u2013 juk dirbti gali tik slapta, o tok\u012f ma\u017emo\u017e\u012f lengva pasl\u0117pti nuo karinink\u0173 aki\u0173. <\/span>\u201eSunki\u0105 valand\u0105 atrandi kai k\u0105, kas tau labai svarbu\u201c,<\/span> \u2013 ai\u0161kina menininkas. Min\u0117toji autorin\u0117 technika v\u0117liau persikelia \u012f Stasio iliustracijas bei plakatus. Jos iki \u0161iol dar niekam nepavyko pavogti, tikina k\u016br\u0117jas, ir reik\u0117t\u0173 laboratorijos jai atkurti. Miniati\u016br\u0173<\/span> etapas t\u0119siasi iki pat XX a. 9-ojo de\u0161imtme\u010dio. <\/span><\/p>\n

Parodoje eksponuojamos 1975\u20131979 m. miniati\u016bros. Nors nedidelio formato, jose \u2013 visas metaforini\u0173 prasmi\u0173 pasaulis. Kiekviena miniati\u016bra lyg tamsos ir \u0161viesos, fantazijos ir siurrealisti\u0161kos pasak\u0173 tikrov\u0117s, ne\u017einomyb\u0117s ir paslapties tyrin\u0117jimas. Sakykime, \u201eTai \u010dia, tai ten\u201c pl\u0117\u0161r\u016bno dantyse pauk\u0161tis \u2013 laisv\u0117s simbolis. Pauk\u0161\u010dio tuoj neliks. Kaip galb\u016bt neliks ir laisv\u0117s. O \u0161tai \u201eSeserys\u201c atskleid\u017eia artumo ir vienyb\u0117s svarb\u0105. Autorius \u010dia kalba ne tik apie moter\u0173 solidarum\u0105, stipryb\u0119, bet ir dualum\u0105, skirtingas asmenyb\u0117s puses, egzistuojan\u010dias kiekviename m\u016bs\u0173. \u0160is k\u016brinys pabr\u0117\u017eia tarpusavio ry\u0161i\u0173, supratimo, paramos reik\u0161m\u0119. 1979 m. \u201eGaleria Krytyk\u00f3w\u201c buvo surengta miniati\u016br\u0173 paroda, i\u0161 kuri\u0173 14 i\u0161kart pateko \u012f Vroclavo nacionalinio muziejaus rinkinius. Jaunam menininkui tai buvo didelis \u012fvertinimas. Miniati\u016bros tapo dar vieno pripa\u017einimo etapo prad\u017eia. Eidrigevi\u010dius kvie\u010diamas \u012f parodas. Jo k\u016bryba visur sutinkama su entuziazmu ir palaikymu.<\/span><\/p>\n

Muziejuje eksponuojami tempera atlikti darbai irgi priklauso \u201eminiati\u016br\u0173 periodui\u201c. Naudojama autorin\u0117 technika, tik formatai jau \u0161iek tiek didesni (turb\u016bt d\u0117l to, kad gr\u012f\u017eus i\u0161 kariuomen\u0117s k\u016brini\u0173 nebereikia sl\u0117pti delne). \u010cia svarbios strukt\u016bros paie\u0161kos, \u017emogaus veidas ir, \u017einoma, detal\u0117s. Vaizdai i\u0161siskiria sud\u0117tingumu, juose jungiasi spalva, abstrakcija bei skulpt\u016bri\u0161kumas. Darbai pasi\u017eymi savitu, kiek siurrealisti\u0161ku charakteriu, subtilia realyb\u0117s ir vaizduot\u0117s sampyna. Viskas precizi\u0161kai u\u017ebaigta. Tai galimyb\u0117 \u017ei\u016brovui pa\u017evelgti \u012f kitus pasaulius, kuriuose fantazijos ir tikrov\u0117s ribos susilieja. K\u016briniai \u012fgauna m\u012fsling\u0105, keist\u0105 atmosfer\u0105, atsiranda fantastini\u0173 ir ne\u012fprast\u0173 situacij\u0173, kvie\u010dian\u010di\u0173 \u012f kelion\u0119 pas\u0105mon\u0117s labirintais. <\/span><\/p>\n

\u012e laisv\u0119, \u012f Vakarus: spalv\u0173, form\u0173, metafor\u0173 ir emocij\u0173 \u012fvairov\u0117<\/span><\/strong><\/p>\n

1980 m. Stasys persikelia gyventi \u012f Var\u0161uv\u0105. Lenkija, kaip viename priva\u010diame pokalbyje yra pasakiusi Lodz\u0117s universiteto sociologijos profesor\u0117 Agnieszka Golczy\u0144ska-Grondas, buvo \u201elaimingiausias\u201c barakas socializmo imperijoje. Menininkai \u010dia tur\u0117jo kiek daugiau savirai\u0161kos laisv\u0117s, daugiau galimybi\u0173 eksperimentuoti, klysti ir \u201enusid\u0117ti\u201c. Pripa\u017einimas Lenkijoje Eidrigevi\u010diui atveria duris ir \u012f Vakar\u0173 pasaul\u012f. Po met\u0173 jis jau lankosi Pary\u017eiuje, 1985-aisiais \u2013 Vakar\u0173 Berlyne. Dar v\u0117liau \u2013 Japonijoje (apie Eidrigevi\u010diaus ry\u0161\u012f su \u0161ia \u0161alimi b\u016bt\u0173 galima para\u0161yti atskir\u0105 knyg\u0105). <\/span><\/p>\n

Berlynas tuo metu buvo avangardo ir novatori\u0161ko meno centras, gyvybingas kosmopolitinis miestas \u2013 tarsi sala kapitalistiniame pasaulyje, apsupta komunistin\u0117s VDR. Ten Stasys atrado pastel\u0117s technik\u0105. <\/span>\u201ePajutau, kad <…> galiu savo fantazij\u0105 i\u0161lieti, galiu sujungti spalv\u0105 ir pie\u0161in\u012f\u201c,\u00a0\u2013 pasakoja jis<\/span>. <\/span>Nuo to laiko pasteles ir k\u016br\u0117j\u0105 susieja nenutr\u016bkstamas simbiotinis ry\u0161ys. \u201e<\/span>[Vieniems atrodo], kad \u010dia pie\u0161inys, kiti sako \u2013 \u010dia tapyba\u201c, \u2013 savo darbus komentuoja dailininkas.<\/span> Nors abi pus\u0117s teisios, pats menininkas link\u0119s savo naudojam\u0105 technik\u0105 priskirti tapybai \u2013 pastel\u0117 mink\u0161ta, pana\u0161i \u012f skystus da\u017eus, \u0161iai rai\u0161kos priemonei b\u016bdingi pot\u0117piai, spalvos, ekspresija. Aptariama technika menininkui leid\u017eia i\u0161 karto pamatyti k\u016brybos rezultat\u0105 (nereikia laukti, kol i\u0161d\u017eius aliejiniai da\u017eai). Viskas \u012fvyksta <\/span>\u201etuo metu ir t\u0105 valand\u0105 <…> \u012ftrini delnu, \u010dia pabrauki, \u010dia v\u0117l pabrauki <…> \u017eod\u017eiu, tu esi karalius <…> paskui tik i\u0161klausai atsiliepimus\u201c, \u2013 su pasim\u0117gavimu d\u0117sto S. Eidrigevi\u010dius.<\/span><\/p>\n

Pastel\u0117s technika \u012fdomi tuo, jog yra itin reikli meistryst\u0117s at\u017evilgiu, nepakanti klaidoms. Skirtingai nuo tapybos aliejiniais da\u017eais, kur galimi keli pataisym\u0173 sluoksniai, ji neleid\u017eia joki\u0173 nematom\u0173 korekcij\u0173, tod\u0117l sumanymas turi b\u016bti \u012fgyvendintas i\u0161 pirmo karto, o tai reikalauja i\u0161 menininko ne tik k\u016brybin\u0117s vizijos, bet ir nepriekai\u0161ting\u0173 technini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173. Stasio darbuose pastel\u0117s technika atsiskleid\u017eia visomis savo subtilumo formomis ir tampa galingu \u012frankiu, leid\u017eian\u010diu sukurti \u012ftaigius ir i\u0161rai\u0161kingus vaizdinius. Juose \u2013 tai, kas gl\u016bdi tarp matom\u0173 ir nenusakom\u0173 dalyk\u0173.<\/span><\/p>\n

K\u0105 byloja kauk\u0117s<\/span><\/strong><\/p>\n

Pama\u017eu kei\u010diasi politin\u0117 situacija Lenkijoje ir Lietuvoje. Ma\u017e\u0117ja suvar\u017eym\u0173, daug\u0117ja galimybi\u0173 savo darbus pristatyti Vakaruose. 1986 m. Eidrigevi\u010dius pirm\u0105syk vie\u0161i JAV. Valstijos, gars\u0117jan\u010dios kult\u016briniu pliuralizmu bei novatori\u0161kumu, suteikia prog\u0105 pamatyti ir \u012fvertinti \u0161iuolaikinio meno \u012fvairov\u0119, k\u016brybin\u0119 laisv\u0119 (nors prireiks dar penkiolikos met\u0173, kad Stasys imt\u0173si fotografuoti nuog\u0105 k\u016bn\u0105, bet apie tai \u2013 v\u0117liau). \u0160ie faktoriai, kaip ir susitikimai su Andy\u2019iu Warholu, Jeanu-Micheliu Basquiat bei Davidu Hockney\u2019iu, praturtina Eidrigevi\u010diaus rai\u0161kos arsenal\u0105, padeda atrasti nauj\u0173 impuls\u0173 \u2013 i\u0161 JAV jis gr\u012f\u017eta su kauk\u0117mis, kurios tampa neatsiejama autoriaus k\u016brybos dalimi. <\/span><\/p>\n

Kauk\u0117s, kaip simbolis ir priemon\u0117, skirtingose srityse \u2013 teatre, literat\u016broje, mene, o pandemijos kontekste \u2013 ir medicinoje, \u2013 interpretuojamos \u012fvairiai. Pablo\u2019as Picasso\u2019as savo kubistin\u0117se kompozicijose jas pasitelkdavo tam, kad i\u0161ardyt\u0173 ir pertvarkyt\u0173 veido vaizd\u0105, Williamo Shakespeare\u2019o tekstuose kauk\u0117s naudojamos norint manipuliuoti kitais veik\u0117jais, o \u0161tai Stasio k\u016bryboje veido ir kauk\u0117s gretinimas padeda tyrin\u0117ti apsaugos, tapatyb\u0117s, paslapties, apgaul\u0117s temas. Kauk\u0117ms kurti menininkas renkasi \u012fvairias technikas bei med\u017eiagas: kad perteikt\u0173 veid\u0173-kauki\u0173 gyvybingum\u0105, pastel\u0117se jis \u012fveda dr\u0105sias linijas ir spalvas; skulpt\u016br\u0173, instaliacij\u0173 med\u017eiagos suteikia joms fizin\u012f ap\u010diuopiamum\u0105, o fotografijose kauk\u0117s da\u017enai integruojamos \u012f sud\u0117tingas kompozicijas su nuogu modeliu, tyrin\u0117jamas k\u016bno ir tapatyb\u0117s santykis.<\/span><\/p>\n

Kauki\u0173 tem\u0105 parodoje \u201eICONO-O-STASYS\u201c reprezentuoja ir instaliacija \u201eLi\u016bdes\u0117liai\u201c (menotyrinink\u0117 Ingrida Korsakait\u0117 juos buvo pakrik\u0161tijusi \u201eSielvartais\u201c). Tai dvylika ant kartono nutapyt\u0173 veid\u0173, apjuost\u0173 med\u017ei\u0173 \u0161aknimis ar \u0161akomis \u2013 tarsi er\u0161k\u0117\u010di\u0173 vainiku ant Nukry\u017eiuotojo galvos. \u0160iuose veiduose, da\u017enai i\u0161kreiptuose ir deformuotuose, tvyro \u012ftampa tarp to, kas tikra, ir to, kas metafizi\u0161ka. Jie nutapyti i\u0161rai\u0161kingomis, ta\u010diau subtiliomis linijomis, vyrauja ramios, bet gana ry\u0161kios tamsios spalvos, sustiprinan\u010dios melancholijos, li\u016bdesio nuotaik\u0105, \u017eadinan\u010dios emocin\u0119 \u012ftamp\u0105. Med\u017ei\u0173 \u0161aknys bei \u0161akos, regis, simbolizuoja gyvenimo ir mirties cikl\u0105: j\u0173 tekst\u016bra, tonai suteikia \u201eLi\u016bdes\u0117liams\u201c gyvybingumo poj\u016bt\u012f, bet tai \u2013 negyvo kartono veidai, kurie \u017evelgia \u012f \u017ei\u016brov\u0105 jau lyg i\u0161 mirusi\u0173j\u0173 pasaulio. \u201eLi\u016bdes\u0117liai\u201c (kaip ir instaliacija \u201eTylos siena\u201c) atskleid\u017eia dar vien\u0105 ry\u0161k\u0173 menininko bruo\u017e\u0105 \u2013 reaktyvum\u0105. Eidrigevi\u010dius savo k\u016bryba aktyviai reaguoja \u012f istorinius, politinius \u012fvykius, juos \u012fprasmina: nuo Pinokio, kuriam d\u0117l melo i\u0161t\u012fso nosis, iki Holokausto bei \u201eCharlie Hebdo\u201c. Nors \u201eLi\u016bdes\u0117liai\u201c 2009-aisiais eksponuoti parodoje Var\u0161uvos sukilimo muziejuje, pa\u017eymint sukilimo 65 met\u0173 sukakt\u012f, j\u0173 prad\u017eia gana prozi\u0161ka. Nuvyk\u0119s \u012f vasarnam\u012f \u017demutiniame Kazimiere, nedideliame miestelyje rytin\u0117je Lenkijos dalyje, Liublino vaivadijoje, dailininkas randa su \u0161aknimis i\u0161raut\u0173 med\u017ei\u0173. Ant kartono pastel\u0117s kreidel\u0117mis nupie\u0161tus veidus \u012fstato \u012f t\u0173 med\u017ei\u0173 \u0161aknis, ir taip gimsta visas ciklas \u2013 arti \u0161imto \u201eLi\u016bdes\u0117li\u0173\u201c (lenk. <\/span>Smutki<\/span>).<\/span><\/p>\n

1989-aisiais nebelieka Berlyno sienos, Lenkija ir Lietuva pama\u017eu atgauna suverenum\u0105. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskelbia nepriklausomyb\u0119, 1991 m. Var\u0161uvos paktas nustoja galios, 1993 m. i\u0161 abiej\u0173 \u0161ali\u0173 i\u0161vedami paskutiniai Rusijos kariniai daliniai. \u201eICONO-O-STASYS\u201c galima i\u0161vysti pasteli\u0173 ant popieriaus i\u0161 1991\u20131995 m. laikotarpio, taip pat pa\u010di\u0173 naujausi\u0173, nutapyt\u0173 ant drob\u0117s per 2022-\u0173j\u0173 pandemij\u0105. Visose jose dominuoja \u017emogaus veido-kauk\u0117s motyvas. Trys didelio formato pastel\u0117s \u201eAtmink\u201c, \u201eM\u0117lyna pasaka\u201c, ir \u201eNesaugus bu\u010dinys\u201c sukurtos 1995 m. Australijoje, jos \u012fsp\u016bdingo 239 x 152 cm dyd\u017eio, tapytos ne tik kreidel\u0117mis, bet ir autoriaus rankomis, pir\u0161tais. \u201eM\u0117lyna pasaka\u201c ir \u201eNesaugus bu\u010dinys\u201c nagrin\u0117ja veido tem\u0105, \u201eAtmink\u201c \u2013 prisiminimus apie t\u0117v\u0105. \u010cia itin svarbus supint\u0173 \u0161iaud\u0173 motyvas, glaud\u017eiai susij\u0119s su nostalgija t\u0117vi\u0161kei. Sujungdamas praeit\u012f ir dabart\u012f, jis paver\u010dia aptariam\u0105 darb\u0105 \u012ftaigia menine refleksija apie gimtin\u0119, jos reik\u0161m\u0119 menininko gyvenime bei k\u016bryboje. Tiesa, \u012fdomu ir tai, kad \u0161is motyvas pastel\u0117je atsirado netik\u0117tai ir turi intriguojan\u010di\u0105 istorij\u0105. Keliaudamas \u012f Australij\u0105, Stasys pasi\u0117m\u0117 su savimi \u0161iaudin\u0119 skryb\u0117l\u0119, paties supint\u0105 i\u0161 vaikyst\u0117s sodyboje rast\u0173 \u0161iaud\u0173. Toji skryb\u0117l\u0117 oro uosto darbuotojams suk\u0117l\u0117 klausim\u0173 \u2013 ar \u012f min\u0117t\u0105j\u0105 \u0161al\u012f galima \u201eimportuoti\u201c \u0161iaudus? (Beje, pana\u0161i istorija nutiko ir su \u201eLi\u016bd\u0117s\u0117liais\u201c Japonijoje \u2013 ar galima \u012f j\u0105 skraidinti \u017eemes?). Laimei, Australijoje su skryb\u0117le viskas susiklost\u0117 s\u0117kmingai, o \u0161tai Japonijoje i\u0161 med\u017ei\u0173 \u0161akn\u0173 teko \u0161alinti Lenkijos \u017eemi\u0173 liku\u010dius. <\/span><\/p>\n

Pastel\u0117s ant drob\u0117s, sukurtos 2022 m. pandemijos izoliacijos laikotarpiu, atveria dar vien\u0105 \u012fdom\u0173 menininko k\u016brybin\u0117s evoliucijos etap\u0105: veidas, ankstesniuose darbuose tur\u0117j\u0119s \u017emogi\u0161k\u0105 siluet\u0105, \u010dia tampa vis labiau abstrahuotas, kampuotas, o jo bruo\u017eai subtiliai slepiami (pvz., vietoj aki\u0173 tarytum \u017eioji kiaurym\u0117s). Tai ne tik estetin\u0117, bet ir simbolin\u0117 transformacija, atspindinti izoliacijos ir sav\u0119s praradimo b\u016bsenas, bylojanti apie per pandemij\u0105 i\u0161gyvent\u0105 vienatv\u0119. Abstrakcijos slepiamas veidas i\u0161rei\u0161kia ne tik fizin\u012f, bet ir vidin\u012f, psichologin\u012f atotr\u016bk\u012f \u2013 specifin\u012f min\u0117to laikotarpio b\u016bv\u012f, kai da\u017enas jaut\u0117si neprieinamas net sau pa\u010diam. Stasys \u0161iuo ciklu kalba apie \u017emogaus patirtis nesuvokiamame laike. B\u016btent per pandemij\u0105 Eidrigevi\u010dius atranda, kad drob\u0117 ir pastel\u0117 \u201e\u0161nekasi\u201c, sukurdamos ypating\u0105 dialog\u0105 tarp med\u017eiagos ir id\u0117jos. Pastelin\u0117s kompozicijos ant drob\u0117s \u012fgauna aliejin\u0117s tapybos savybi\u0173, taip per\u017eengiant \u0161iai technikai \u012fprastas ribas.<\/span><\/p>\n

\"\"

\u201eStasys Museum\u201c. Norbert Tukaj nuotrauka<\/p><\/div>\n

Atgal prie fotografijos<\/span><\/strong><\/p>\n

\u012evairialypis menininkas ne viename interviu yra min\u0117j\u0119s, kad j\u012f itin traukia fotografija, tad ekspozicijoje taip pat pristatomi nespalvot\u0173 nuotrauk\u0173 ciklas \u201eBody Art\u201c (2006) ir keturios (i\u0161 20 darb\u0173 ciklo) 2001 m. gimusios spalvotos didelio formato fotografijos \u201eAudra\u201c, \u201ePasisveikinimas\u201c, \u201eSkaitytojas\u201c bei \u201eTarp raudonos ir baltos\u201c. \u0160iuose darbuose autorius tyrin\u0117ja k\u016bno, skulpt\u016bros, teatro estetik\u0105 ir \u017emogaus tapatyb\u0119. Tai buvo tikra \u201ek\u016brybin\u0117 audra\u201c, yra sak\u0119s Stasys, m\u0117gavimosi savirai\u0161kos laisve etapas. Jungdamas \u012fvairius elementus \u2013 nuo spalv\u0173, form\u0173 iki tekst\u016br\u0173, \u0161viesos\u00a0\u2013 jis sukuria vizualiai turtingus, intelektualiai intriguojan\u010dius atvaizdus. Kiekviena nuotrauka \u2013 nelyg pasakojimas, spektaklis, kupinas simboli\u0173 bei u\u017euomin\u0173. Jose modelio k\u016bnas yra tiek med\u017eiaga, tiek \u017einia. Kompozicijos ai\u0161kumas, konkretumas primena Caravaggio tapyb\u0105: vyrauja dramati\u0161kas ap\u0161vietimas, tamsos ir \u0161viesos kontrastas \u2013 tik jau nebe Caravaggio, o Stasio<\/span> chiaroscuro<\/span>. K\u016bnai tampa pagrindiniais pasakojimo elementais, o kruop\u0161\u010diai parinkta atributika sufleruoja skirtingas istorijas apie juos. Kaip ir Caravaggio drob\u0117se, taip ir \u010dia kiekviena scena perteikia stipri\u0105 emocij\u0105, o stilistin\u0117 \u012ftampa tarp k\u016bno ir aplinkos lemia, sakytum, teatrin\u012f efekt\u0105, b\u016bding\u0105 ir baroko meno k\u016briniams. Tiesiog S. Eidrigevi\u010dius visa tai perkelia \u012f fotografij\u0105. <\/span><\/p>\n

Dar vienas \u201eBody Art\u201c ciklo bruo\u017eas \u2013 daugiasluoksni\u0161kumas, formuojantis paslapties, intymumo jausm\u0105, kvie\u010diantis pa\u017evelgti \u012f k\u016bn\u0105 ne kaip \u012f visum\u0105, o kaip \u012f daugyb\u0119 atskir\u0173 dali\u0173. Nuogumas \u010dia n\u0117ra vulgarus ar seksualizuotas \u2013 jis gilus ir prasmingas, atskleid\u017eiantis k\u016bno pa\u017eeid\u017eiamum\u0105 bei autenti\u0161kum\u0105. Fotografijoje menininkas pasitelkia \u012fvair\u0173 rekvizit\u0105, kuris slepia modelio veid\u0105, kuria prasmines asociacijas. Pavyzd\u017eiui, mediniai r\u0117mai kompozicijai suteikia strukt\u016br\u0105, ta\u010diau drauge simbolizuoja judesio, laisv\u0117s apribojim\u0105, izoliacij\u0105, atskirt\u012f. Baldai (kr\u0117slas, taburet\u0117, stalas) tarnauja kaip vizualin\u0117 priemon\u0117, leid\u017eianti Eidrigevi\u010diui sukurti atskir\u0105 pasaul\u012f (galb\u016bt net vidin\u012f kal\u0117jim\u0105), kuriame egzistuoja jo persona\u017eai. L\u0117k\u0161t\u0117, \u0161akut\u0117s ir metalinis \u0161auk\u0161tas, grandin\u0117mis prikaustyti prie vertikalaus stalo (med\u017eio gabalo), sukelia stipri\u0105 emocin\u0119 reakcij\u0105; jie gali atspind\u0117ti priespaud\u0105, prievart\u0105, bet taip pat \u2013 simbolizuoti kov\u0105 su vidiniais demonais. Popierin\u0117s detal\u0117s byloja apie laikinum\u0105, nuolatin\u012f pokyt\u012f, \u017emogaus b\u016bties trapum\u0105. Nuogas k\u016bnas, \u012fkalintas metaliniuose \u0161arvuose, kalba apie bej\u0117gi\u0161kum\u0105 ir stipryb\u0119. Galim\u0173 interpretacij\u0173 apstu ir visos jos teisingos.<\/span><\/p>\n

Muziejaus misija<\/span><\/strong><\/p>\n

Nepaisant s\u0105lyt\u012f su S. Eidrigevi\u010diaus darbais lydin\u010dios euforijos, po apsilankymo Panev\u0117\u017eyje \u012fkurtame \u201eStasys Museum\u201c neapleid\u017eia apmaudas<\/span> d\u0117l prarasto laiko. \u010cia eksponuojami k\u016briniai i\u0161ry\u0161kina autoriaus pasaulinio lygio talent\u0105. B\u016bt\u0173 lengva \u012fsivaizduoti \u0161i\u0105 ekspozicij\u0105 Pary\u017eiaus, Niujorko, Londono, Berlyno meno centruose. Ta\u010diau, prie\u0161ingai nei garsiojo rumun\u0173 skulptoriaus Constantino Br\u00e2ncu\u0219io, d\u0117l laisv\u0117s kurti at\u0117jusio \u012f Pary\u017ei\u0173 p\u0117s\u010diomis, Stasio, kaip laisvo menininko, kelias \u012f pasaul\u012f buvo apribotas istorini\u0173 bei politini\u0173 aplinkybi\u0173 (net siekiant vizos gyventi Lenkijoje 1980-aisiais jam teko \u012fveikti daugyb\u0119 kli\u016b\u010di\u0173). Nepaisant to, net ir u\u017e u\u017edar\u0173 sien\u0173 Eidrigevi\u010dius sugeb\u0117jo i\u0161vystyti unikali\u0105 ir atpa\u017e\u012fstam\u0105<\/span> savo<\/span> menin\u0119 <\/span>kalb\u0105, o jo darbai pateko \u012f daugiau nei 40 pasaulio muziej\u0173 bei priva\u010di\u0173 kolekcij\u0173, ir tai toli gra\u017eu ne pabaiga. <\/span><\/p>\n

Visgi, nors \u0161iandien gyvename laisv\u0117s<\/span> s<\/span>\u0105lygomis,<\/span> Ryt\u0173 Europos k\u016br\u0117jams vis dar sud\u0117tinga prasiver\u017eti \u012f meno olimp\u0105, o konkurencija d\u0117l d\u0117mesio Vakaruose itin didel\u0117. Talentinguosius greitai u\u017ego\u017eia tie, kuri\u0173 darbus aktyviai propaguoja \u012ftakingos institucijos, svarb\u016bs meno kritikai bei kuratoriai. Pasak meno istorik\u0117s Rochelle\u2019\u0117s Gurstein, meno k\u016briniai gyvuoja tol, kol visuomen\u0117 ir kritikai d\u0117l j\u0173 gin\u010dijasi, o tikroji meninink\u0173 prie\u0161\u0117 yra tyla. Tad naujasis Stasio muziejus turi vien\u0105 svarbi\u0105 misij\u0105 \u2013 <\/span>garsiai r\u0117kti<\/span>, nuosekliai r\u016bpintis tarptautini\u0173 jo parod\u0173 tvarkara\u0161\u010diu<\/span> ir taip didinti autoriaus \u017einomum\u0105 bei matomum\u0105 tarptautin\u0117je meno arenoje, nes Eidrigevi\u010diaus pasaulis tiesiog per didelis, kad likt\u0173 tik Panev\u0117\u017eyje. Tam b\u016btina nuolatin\u0117, t. y. ne vienkartin\u0117 ar finansuojama i\u0161 projekt\u0173, kult\u016brin\u0117 diplomatija.<\/span><\/p>\n

\u0160iemet minime dvi svarbias meno srovi\u0173 sukaktis: impresionizmui sukanka 150, o siurrealizmui \u2013 100 met\u0173. Min\u0117tosios sukaktys \u017eymi epochinius poky\u010dius meno istorijoje: 1874-aisiais Pary\u017eiuje \u012fvykusi impresionist\u0173 paroda pa\u017eadino moderniosios dail\u0117s krypt\u012f, o 1924-aisiais Andr\u00e9 Bretono paskelbtas siurrealizmo manifestas tapo post\u016bmiu vienam \u012ftakingiausi\u0173 XX a. meno jud\u0117jim\u0173. Ar \u0161iame jubiliej\u0173 kontekste 2024 m. gegu\u017e\u0117s 31 d. atidarytas \u201eStasys Museum\u201c taps platforma reprezentuoti meninink\u0105 globaliai ir ar tam bus i\u0161naudotos visos galimyb\u0117s, veikiausiai paai\u0161k\u0117s tik po 100 ar net 150 met\u0173.<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

2024 m. gegu\u017e\u0117s 31 d. Panev\u0117\u017eyje atidarytas \u201eStasys Museum\u201c \u2013 baltas modernus \u0161iuolaikin\u0117s architekt\u016bros pastatas. Minimalistin\u0117, ai\u0161ki\u0173 linij\u0173 ir neutrali \u2013 taip pat balta \u2013 trij\u0173 auk\u0161t\u0173 statinio erdv\u0117 kontrastuoja su Stasio Eidrigevi\u010diaus organi\u0161ka menine rai\u0161ka. Nors pats dailininkas nor\u0117jo, kad muziejus koncepcija siet\u0173si su netoli Briuselio veikian\u010diu \u201eFondation Folon\u201c, kuriame Jeano-Michelio Folono (1934\u20132005) k\u016bryba, persmelkta subtili\u0173 poetini\u0173 asociacij\u0173, organi\u0161kai susilieja su vietove, Panev\u0117\u017eyje harmonijos jausmas tarp S. Eidrigevi\u010diaus darb\u0173 ir autoriui skirto muziejaus architekt\u016bros n\u0117ra toks stiprus. Bet gal to ir nereikia? Stasys\u00a0\u2013 pasaulio menininkas, o Panev\u0117\u017eys kaip miestas (su savo provincialumo bruo\u017eais) ir kaip vieta \u017eem\u0117lapyje, ko gero, iki galo nereprezentuoja jo k\u016brybin\u0117s energijos bei aplinkos. Ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus \u012f \u201eFondation Folon\u201c \u012fsivaizduo\u010diau S. Eidrigevi\u010diaus gimtajame Lep\u0161i\u0173 kaime, gamtos apsuptyje. Vis d\u0117lto Stasio \u201er\u016bmas\u201c (taip j\u012f vadino buvusi G. Petkevi\u010dait\u0117s-Bit\u0117s vie\u0161osios bibliotekos direktor\u0117 Rima Maselyt\u0117) i\u0161kilo Panev\u0117\u017eyje. Dar svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad muziejaus id\u0117jos autor\u0117s buvo dvi moterys\u00a0\u2013 min\u0117toji R. Maselyt\u0117 ir visuomeninink\u0117, leid\u0117ja Nomeda Sim\u0117nien\u0117, ir tik v\u0117liau jo statybas (kuri\u0173 peripetijos b\u016bt\u0173 vertos spektaklio dramos teatre) per\u0117m\u0117 beveik vien vyrai…<\/p>\n","protected":false},"author":1462,"featured_media":34314,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"\u201eStasys Museum\u201c. Norbert Tukaj nuotrauka","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[622],"tags":[170,249],"class_list":["post-34313","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-e-publikacija","tag-kultura","tag-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Liutauras Labanauskas","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34313","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1462"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=34313"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34313\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":34891,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34313\/revisions\/34891"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/34314"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=34313"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=34313"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=34313"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}