{"id":34182,"date":"2024-11-12T09:00:46","date_gmt":"2024-11-12T07:00:46","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=34182"},"modified":"2024-11-11T00:11:28","modified_gmt":"2024-11-10T22:11:28","slug":"jurgis-miksevicius","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/jurgis-miksevicius\/","title":{"rendered":"Dailininkas Jurgis Mik\u0161evi\u010dius \u2013 vienas i\u0161 \u201eNauj\u0173j\u0173 australie\u010di\u0173\u201c"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

\u0160io straipsnio herojus\u00a0\u2013 dailininkas Jurgis Mik\u0161evi\u010dius (1923\u20132014)\u00a0\u2013 gyveno ir k\u016br\u0117 Australijoje. Lietuvai jis beveik nepa\u017e\u012fstamas, tod\u0117l b\u016btina j\u012f apra\u0161yti, atrasti, kaip atradome daugel\u012f kit\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 vard\u0173. Atradome po to, kai j\u0173 k\u016brybinis palikimas galiausiai pasiek\u0117 Lietuvos muziej\u0173 saugyklas. B\u016btina apra\u0161yti tikintis, kad, i\u0161tyrin\u0117jus ir apm\u0105s\u010dius, J. Mik\u0161evi\u010diaus k\u016bryba pagaliau bus parodyta \u017ei\u016brovams.<\/p>\n

\"\"

Autoportretas, 1947\u20131948. Popierius, akvarel\u0117, 36 \u00d7 30 cm. I\u0161 Lietuvos nacionalinio dail\u0117s muziejaus rinkini\u0173<\/p><\/div>\n

Emigranto dalia Mik\u0161evi\u010diui teko pokariu, kaip ir kitiems 80\u00a0t\u016bkst. lietuvi\u0173, 1944-\u0173j\u0173 vasar\u0105 pasitraukusi\u0173 \u012f Vakarus. Mik\u0161evi\u010diui, anuomet vos 20-me\u010diui, likimas buvo numat\u0119s kitok\u012f emigranto keli\u0105 negu did\u017eiajai daliai lietuvi\u0173 karo pab\u0117g\u0117li\u0173\u00a0\u2013 1948\u00a0m. jis atsiduria Australijoje, \u0161alyje, kuriai reik\u0117jo darbinink\u0173, o ne meninink\u0173. Tod\u0117l praeis kone de\u0161imtmetis, kol jo pavard\u0117 atsiras parod\u0173 plakatuose ir laikra\u0161\u010di\u0173 kult\u016bros puslapiuose. Bet ne tik ten. Atsigr\u0119\u017e\u0119 \u012f praeit\u012f, mes \u017einome, o varganas imigrantas n\u0117 negal\u0117jo nujausti, kad menin\u0117 karjera susiklostys gerai, kad jo vardas bus \u012fra\u0161ytas \u012f Australijos moderniojo meno istorij\u0105 kartu su Vaclovu Ratu-Rataiskiu, Henriku \u0160alkausku, Eva Kubbos ir kitais lietuviais. Ilgainiui Mik\u0161evi\u010diaus darbai atsidurs ne tik svarbiose parodose, bet ir Australijos Nacionalin\u0117je galerijoje. V\u0117liau, dailininkui mirus, nema\u017ea j\u0173 dalis pasieks ir t\u0117vyn\u0119 kaip dailininko dukr\u0173 Carolyn ir Helenos dovana Lietuvos nacionaliniam dail\u0117s muziejui.<\/p>\n

\u017dvelgiant i\u0161 \u0161iandienos perspektyvos, reikia pasakyti, kad visa tai jau \u012fvyko. \u012evyko per kr\u016bv\u0105 met\u0173, 1944-aisiais pasitraukus i\u0161 okupuotos Lietuvos, palikus Europ\u0105 karo pab\u0117g\u0117li\u0173 prikim\u0161tu laivu, kuriantis ir kuriant tolimoje \u0161alyje, kur Indija ir Amerikos \u017eemynas ar\u010diau negu gimtoji Lietuva. Gal tod\u0117l Mik\u0161evi\u010dius Lietuvon niekad ir negr\u012f\u017eo: jo namais tapo Sidn\u0117jus, o dvasine t\u0117vyne\u00a0\u2013 Indija. Jau beveik nebe\u012fmanoma atkurti fizini\u0173 ir dvasini\u0173 \u0161io k\u016br\u0117jo odis\u0117j\u0173. Archyvuose i\u0161lik\u0119 keletas dokument\u0173, jau u\u017era\u0161yti dukr\u0173 prisiminimai, spaudoje\u00a0\u2013 viena kita \u017einut\u0117 ir fotografija. Ta\u010diau Vilniuje saugomas gausus k\u016brybinis palikimas \u017eadina profesin\u012f smalsum\u0105. K\u016briniai Lietuvoje dar beveik neatverti, dar tebegl\u016bdi muziejaus prieblandoje, nors menotyrinink\u0117s Regina Urbonien\u0117 ir Ilona Ma\u017eeikien\u0117, pargabenusios k\u016brinius i\u0161 Australijos, labai stengiasi, kad Mik\u0161evi\u010diaus k\u016bryba b\u016bt\u0173 pristatyta meno myl\u0117tojams. Tikiu, at\u0117jus laikui, jie tikrai bus i\u0161kelti \u012f ekspozicij\u0173 \u0161vies\u0105, o kartu su menine verte dailininko paroda atskleis ir ma\u017eokai \u017einom\u0105 pokario lietuvi\u0173 emigracijos \u012f tolim\u0105j\u0105 Australij\u0105 istorij\u0105. Pasakojim\u0105 apie Mik\u0161evi\u010di\u0173\u00a0\u2013 \u017einom\u0105 Australijos meninink\u0105\u00a0\u2013 prad\u0117siu nuo Kauno.<\/p>\n

Kaip rodo dokumentai, Mik\u0161evi\u010dius gim\u0117 \u0160iauliuose 1923 metais. \u0160eima greit persik\u0117l\u0117 \u012f Kaun\u0105, nes ponia E.\u00a0Mik\u0161evi\u010dien\u0117 buvo kino teatro \u201eForum\u201c (Laisv\u0117s\u00a0al.\u00a032) savinink\u0117. I\u0161 Trak\u0173 gatv\u0117s, kur \u0161eima gyveno (Trak\u0173\u00a0g.\u00a025\u20131), s\u016bnus \u017eingsniuodavo \u012f \u201eAu\u0161ros\u201c berniuk\u0173 gimnazij\u0105 Laisv\u0117s al\u0117joje. Po pamok\u0173\u00a0\u2013 \u012f priva\u010dias pie\u0161imo ir akvarel\u0117s pamokas pas dailinink\u0105 Jon\u0105 Mackevi\u010di\u0173. 17-me\u010diui pasaulis spind\u0117jo gro\u017eiu, o gyvenimas pasiturin\u010dioje \u0161eimoje neatrod\u0117 at\u0161iaurus ar sud\u0117tingas. Ta\u010diau at\u0117jo Lietuvai lemtingi 1940-ieji. Spal\u012f, taigi jau soviet\u0173 okupuotoje \u0161alyje, Jurgiui i\u0161duodamas vadinamasis vidaus pasas,\u00a0o jame, be kita ko, yra ir toks \u012fra\u0161as: \u201e1944 metais atlikti karin\u0119 prievol\u0119.\u201c \u0160eima traukiasi \u012f Vakarus, atsiduria Berlyne, paskui Darm\u0161tate. \u0160\u012f miest\u0105 garsino Art Nouveau<\/em> stiliaus architekt\u016bra ir menininkai, nuo XX\u00a0a. pr. pam\u0117g\u0119 \u0161i\u0105 viet\u0105, tur\u0117j\u0119 \u010dia dirbtuves, \u012fk\u016br\u0119 meninink\u0173 kolonij\u0105. Kaip ir daugelis kit\u0173 jaun\u0173 lietuvi\u0173, Mik\u0161evi\u010dius Vokietijoje stojo mokytis. Pasirinko architekt\u016bros studijas Darm\u0161tado technikos universitete (1946), tapytojo ir grafiko Paulio Thesingo studij\u0105\u00a0\u2013 Vizuali\u0173j\u0173 men\u0173 mokymo dirbtuves. Mokytojas P.\u00a0Thesingas, prie\u0161kariu gars\u0117j\u0119s portretistas, r\u0117m\u0117si postimpresionizmu, Pauliu Cezanne\u2019u, m\u0117go spalvos ekspresij\u0105. Taip, dar b\u016bdamas Vokietijoje, i\u0161 mokytojo Mik\u0161evi\u010dius gavo gerus pranc\u016bzi\u0161kos mokyklos ir voki\u0161ko ekspresionizmo pagrindus. Su profesoriumi Thesingu jis susibi\u010diuliavo, o<\/p>\n

i\u0161vyk\u0119s gyventi \u012f Australij\u0105 (1948), ilgus metus palaik\u0117 ry\u0161ius lai\u0161kais.<\/p>\n

I\u0161 Vokietijos laikotarpio i\u0161liko keletas \u017emogaus veido ir fig\u016bros studij\u0173. Pats i\u0161rai\u0161kingiau\u00adsias\u00a0\u2013 Mik\u0161evi\u010diaus autoportretas akvarele, atskleid\u017eiantis prie\u0161taringus jauno, bet pavargusio \u017emogaus potyrius ir mintis. I\u0161gyvenus<\/p>\n

sunki\u0105 dipuko dali\u0105 Vokietijoje, nor\u0117josi kuo grei\u010diau kur nors pasaulyje atrasti jei ne namus, tai bent k\u0105 nors stabiliau. Ne\u017einia d\u0117l ateities kankino ir sl\u0117g\u0117. Tod\u0117l nenuostabu, kad dalis lietuvi\u0173 sutiko tapti brit\u0173 politik\u0173 sumanyto \u201eBaltijos eksperimento\u201c dalimi\u00a0\u2013 pirm\u0105 kart\u0105 Australij\u0105 vald\u0119 britai sutiko \u012fsileisti ne briti\u0161kos kilm\u0117s imigrantus, daugiausia vyrus. 1948\u00a0m. Mik\u0161evi\u010dius Br\u0117merhafene kartu su likimo broliais latviais ir estais \u012fs\u0117do \u012f laiv\u0105. Mik\u0161evi\u010diaus drob\u0117se liko u\u017efiksuoti paskutiniai Europos vaizdai: Sueco kanalu plaukiantis vieni\u0161as laivas \u201eCharlton Sovereign\u201c ir sunki raudona saul\u0117 vir\u0161 Gibraltaro. Ni\u016brokas spalv\u0173 derinys ir \u012ftempta ekspresija, jau\u010diama paveiksle, yra sunki\u0173 min\u010di\u0173 i\u0161rai\u0161ka. Mik\u0161evi\u010dius \u012f Australij\u0105 i\u0161vyko vienas, be artim\u0173j\u0173, \u0161eima susijung\u0117 1951 metais. Pasak istorik\u0117s Ludos Popenhagen, para\u0161iusios studij\u0105 apie m\u016bs\u0173 tautie\u010dius Australijoje, \u0161i \u0161alis sutiko priimti tik jaunus, sveikus ir nekomunistus. Po keturi\u0173 savai\u010di\u0173, \u012fveik\u0119 Indijos vandenyn\u0105, imigrantai i\u0161 Baltijos \u0161ali\u0173 i\u0161lipo brit\u0173 valdomoje Australijoje. Tai buvo imigracija \u012f \u0161al\u012f, i\u0161 kurios, kaip sakydavo Australijon atkeliav\u0119 lietuviai, jau neb\u0117ra kur toliau b\u0117gti.<\/p>\n

I\u0161silaipinus Australijos pakrant\u0117je, v\u0117l teko pagyventi perkelt\u0173j\u0173 asmen\u0173 stovykloje Baterste ir labai sunkiai dirbti: vieniems Tasmanijos kasyklose, kitiems Viktorijos mi\u0161kuose ar kirsti cukranendres Kvynslende. Mik\u0161evi\u010dius pateko \u012f statybas.<\/p>\n

Nepra\u0117jus n\u0117 metams po atvykimo, tapo Kanberos dailinink\u0173 s\u0105jungos nariu (1949), steng\u0117si reguliariai dalyvauti nari\u0173 parodose. Dviese su kitu emigrantu, dailininku H.\u00a0\u0160alkausku ir dar \u0161e\u0161i\u0173 \u0161ali\u0173 atstovais jau 1951\u00a0m. dalyvauja \u201eNauj\u0173j\u0173 austral\u0173 meno parodoje\u201c Kanberoje. Mik\u0161evi\u010dius buvo energinga ir ambicinga asmenyb\u0117. Po \u0161ios parodos jam gim\u0117 mintis surengti pirm\u0105j\u0105 lietuvi\u0173 dailinink\u0173 parod\u0105. Id\u0117ja realizuota Sidn\u0117juje mieste, Marko Foy\u2019aus galerijoje (1953). Meno kritikai parod\u0105 \u012fvertino palankiai. Lietuvi\u0173 dailininkai Australijos meno peiza\u017ee tapo ne tik pastebimi, bet ir vertinami kaip europieti\u0161kos mokyklos atstovai. \u0160\u012f apib\u016bdinim\u0105 patvirtina 6-ojo de\u0161imtme\u010dio Mik\u0161evi\u010diaus tapyba. \u201eNatiurmorte su \u0105so\u010diu ir \u0161auk\u0161tu\u201c (1953) ry\u0161k\u016bs klasikinio modernizmo bruo\u017eai. Daiktus stebint i\u0161 auk\u0161to \u017ei\u016br\u0117jimo ta\u0161ko, subtiliais tamsokais atspalviais nutapytas sant\u016brios nuotaikos paveikslas. Tokia natiurmorto kompozicija dar tebebyloja tyli\u0105 \u0161irdper\u0161\u0105. Apsiprat\u0119s su nauja aplinka Mik\u0161evi\u010dius persik\u0117l\u0117 \u012f Sidn\u0117jaus priemiest\u012f (1953). Kaip teig\u0117 Genovait\u0117 Kazokien\u0117, ra\u0161iusi apie lietuvi\u0173 dailininkus Australijoje, Sidn\u0117jus buvo kosmopoliti\u0161kas, liberalus, atviras naujov\u0117ms. 6-ajame de\u0161imtmetyje jis tapo lietuvi\u0173 meninink\u0173 traukos centru. Ten vykdavo nuolatin\u0117s lietuvi\u0173 dail\u0117s parodos, apie jas para\u0161ydavo pagrindiniai Sidn\u0117jaus laikra\u0161\u010diai. Ir nors lietuviai menininkai padejuodavo, kad \u201ekritikai nesusigaudo, kas vyksta ma\u017eesni\u0173j\u0173 taut\u0173 dail\u0117s gyvenime, o gal ir Europoje\u201c, vis d\u0117lto svarbus faktas, kad austral\u0173 spauda atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f neseniai apsigyvenusius Baltijos \u0161ali\u0173 dailininkus. Sidn\u0117juje Mik\u0161evi\u010dius ir \u0160alkauskas \u012fk\u016br\u0117 mi\u0161ri\u0105 Baltijos kra\u0161t\u0173 dailinink\u0173 grup\u0119 \u201e\u0160e\u0161ios kryptys\u201c (\u201eSix Directions\u201c, 1956), sureng\u0117 parod\u0105. Grupei priklaus\u0117 ir estai Edwardas Aavikas ir Augustas Molderis, latviai Uldis Abuolinis ir Dzemas Krivas. Globojami italo galeristo, jie susik\u016br\u0117 europieti\u0161k\u0105 salel\u0119 diskusijoms, aptarin\u0117jo naujausias meno kryptis, populiar\u0117jant\u012f abstrakcionizm\u0105. Vieningesn\u0117s menin\u0117s krypties jie nei tur\u0117jo, nei siek\u0117, kiekvienas \u0117jo savo keliais.<\/p>\n

XX\u00a0a. 6\u20137 de\u0161imtme\u010diais Mik\u0161evi\u010diaus k\u016bryba buvo gausi ir \u012fvairi: tap\u0117 natiurmortus, religines scenas, pa\u017e\u012fstam\u0173 portretus, peiza\u017eus ir abstrakcijas. I\u0161 Vakar\u0173 Europos atsive\u017etas gero meninio skonio poj\u016btis tapo reik\u0161mingu visos k\u016brybos bruo\u017eu. Tapybai b\u016bdingos kompakti\u0161kos formos, jose n\u0117ra nieko atsitiktinio ar perd\u0117m detalizuoto, visur ai\u0161ki masi\u0173 plastika, intuityviai pajausti charakterio spalva ir peiza\u017eo koloritas. Vis\u0105 gyvenim\u0105 jis puikiai pie\u0161\u0117 i\u0161 nat\u016bros (\u201eKlarenso up\u0117 prie Graftono\u201c, 1993).<\/p>\n

Mik\u0161evi\u010dius pasi\u017eym\u0117jo portretisto talentu, tik ne\u017einia kod\u0117l ilgainiui \u017emones pie\u0161\u0117 ir tap\u0117 vis re\u010diau. Daug puiki\u0173 portret\u0173 dailininkas yra suk\u016br\u0119s apie 1958 metus. Gali b\u016bti, kad pra\u0117jus de\u0161imtme\u010diui nuo \u012fsik\u016brimo Australijoje, jau tur\u0117jo draug\u0173 bei u\u017esakov\u0173 rat\u0105 ir gal\u0117jo juos d\u017eiuginti moderniais, labai charakteringais portretais. Moter\u0173 portretuose pabr\u0117\u017etas j\u0173 moteri\u0161kumas ir elegancija (\u201eGabriel\u0117\u201c, 1958). Madingomis tuometin\u0117mis moters gro\u017eio kli\u0161\u0117mis tapant anaiptol nesivadovaujama ir joms nepataikaujama. Dailininkas moka pabr\u0117\u017eti savo heroj\u0173 orum\u0105, vert\u0119 ir i\u0161mint\u012f (\u201eMoteris\u201c, 1969). Vyr\u0173 veidai ry\u0161kiau transformuoti, lyg diskutuot\u0173 su Pablo Picasso formos samprata ar Willemo de Kooningo pam\u0117gtu veid\u0173 tipa\u017eu (\u201eGastonas\u201c, 1958).<\/p>\n

1947\u20132004\u00a0m. yra suk\u016br\u0119s penket\u0105 autoportret\u0173. Jie ekspresyv\u016bs, tiksliai perteikiantys menininko vidin\u012f kism\u0105 b\u0117gant laikui. Sustatyti greta, jie gal\u0117t\u0173 i\u0161rai\u0161kingai papasakoti apie nelengv\u0105 \u0161io \u017emogaus gyvenimo keli\u0105.<\/p>\n

Gamtos motyvai dailininkui visada buvo labai svarb\u016bs. Tapydavo ir pie\u0161davo nat\u016broje, tod\u0117l kiekviename peiza\u017ee jau\u010diamas ry\u0161kus vietov\u0117s koloritas. Kaip ir kiti Australijos menininkai, jis da\u017enai tap\u0117 Sofalos ir Leino u\u017eut\u0117kio apylinkes. 6-ojo de\u0161imtme\u010dio peiza\u017euose jau\u010diamas \u0161io vaizdingo kra\u0161to at\u0161iaurumas, vyrauja rusvai pilk\u0161vi koloritai, o audringi pot\u0117piai perteikia v\u0117jo ir augimo gali\u0105 (\u201ePrie Sofalos\u201c, 1961). V\u0117liau tapyboje \u012fvyksta ry\u0161kus stilistinis pokytis, kur\u012f tikriausiai galima sieti su ramesne vaga prad\u0117jusiu tek\u0117ti kasdieniu gyvenimu. 7-ojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje baig\u0119s Sidn\u0117jaus kolegij\u0105 dirbo mokytoju vidurin\u0117se mokyklose. Laisvu laiku m\u0117go tapyti diding\u0105 laukin\u0119 gamt\u0105\u00a0\u2013 kalnag\u016bbrius, ky\u0161ulius, salas. Paveiksle \u201eKertant up\u0119\u201c (1961) tikriausiai u\u017ekoduota romanti\u0161ka dviej\u0173 \u017emoni\u0173 susitikimo istorija. Vaizde, regis, jie dar toli vienas nuo kito, bet balt\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 pora danguje jau \u0161okia meil\u0117s \u0161ok\u012f. Dailininko k\u016bryboje reta peiza\u017e\u0173 su \u017emon\u0117mis. Tikriausiai tai nulemta Australijos gamtos \u012fsp\u016bd\u017eio, kur, galima \u012fsivaizduoti, \u017emogus atrodo menka ir silpna jos dalel\u0117.<\/p>\n

Gamta Mik\u0161evi\u010diaus peiza\u017euose atrodo didinga ir rami. Jis pabr\u0117\u017eia horizontales, kas kart\u0105 sukuria vis kit\u0173 atspalvi\u0173 gelsvai rusv\u0173 ir \u017eyd\u00adr\u0173, m\u0117lyn\u0173 spalv\u0173, matyt, vyraujan\u010di\u0173 gamtoje, kompozicijas (\u201eVieni\u0161a vir\u0161\u016bn\u0117\u201c, 1971). \u00ad8-ojo de\u0161imtme\u010dio peiza\u017eai asociatyviai primena JAV abstrakcionisto Marko Rothko tapyb\u0105. Ir tai nenuostabu, nes Australijos kult\u016brin\u0117je erdv\u0117je JAV abstrak\u010dioji dail\u0117 buvo neblogai \u017einoma. Menininkai skait\u0117 briti\u0161kus ir JAV dail\u0117s \u017eurnalus, laisvai keliaudavo po pasaul\u012f. Mik\u0161evi\u010diaus k\u016bryba vyst\u0117si pana\u0161iai kaip ir jo am\u017einink\u0173 Vakar\u0173 pasaulyje: nuo fig\u016br\u0173 ir portret\u0173 prie gamtos vaizd\u0173, nuo pasakojim\u0173 ir siu\u017eet\u0173 prie meditatyvi\u0173 abstrahuot\u0173 form\u0173. Nors ne\u017einoma, ar Australijoje jam teko matyti abstrakcionist\u0173 M.\u00a0Rothko, Ellswortho Kelly\u2019o ar Adolpho Gottliebo tapyb\u0105, bet labai tik\u0117tina\u00a0\u2013 k\u016brybi\u0161k\u0173 amerikieti\u0161kos abstrakcijos atgarsi\u0173 esama ir Mik\u0161evi\u010diaus k\u016bryboje.<\/p>\n

Abstrakcija Mik\u0161evi\u010diaus akiratyje atsirado 7-ojo de\u0161imtme\u010dio viduryje. Tai vyko nuosekliai, prad\u017eioje stipriai apibendrinant ir transformuojant \u017emogaus fig\u016br\u0105, v\u0117liau jos apskritai atsisakant. Bet svarbiausia, kad formos slinktis link abstrakcijos k\u016bryboje buvo susijusi su menininko dvasiniais ie\u0161kojimais. Jaunyst\u0117je tap\u0119s krik\u0161\u010dioni\u0161kus siu\u017eetus (\u201eKristus\u201c, 1958), v\u0117liau jis susidom\u0117jo Ryt\u0173 religijomis ir filosofais, Indija, mistiniais pasaulio pagrindais. Rutulys arba netaisyklingas apskritimas jo k\u016bryboje\u00a0\u2013 tai ir pasaulio prad\u017eia, ir haiku, ir m\u0117nulis su ry\u0161kiai i\u0161reik\u0161ta meil\u0117s simbolika. Taip atsiranda visas ciklas paveiksl\u0173 su deformuoto rutulio arba m\u0117nulio motyvu: \u201eDvyniai m\u0117nuliai\u201c, \u201eMergel\u0117 svajoja apie m\u0117nul\u012f\u201c, \u201eBernelis svajoja apie m\u0117nul\u012f\u201c (visi 1971), \u201eDviese svajoja apie m\u0117nul\u012f\u201c (1972). I\u0161ori\u0161kai \u0161ios kompozicija primena gars\u0173j\u012f A.\u00a0Gottliebo cikl\u0105 \u201eSprogimas\u201c (1957). Bet jautrios spalvin\u0117s slinktys, rutulio ir subtili\u0173 sta\u010diakampi\u0173 form\u0173 pokalbis Mik\u0161evi\u010diaus paveiksluose nuteikia ne tik ramiai meditacijai, bet ir filosofi\u0161kam mintijimui apie pasaul\u012f, meil\u0119, savo patirtis. Tad \u0161ios abstrakcijos sukurtos tikrai ne \u017eaid\u017eiant su forma, kaip da\u017enai manoma. Dailininkas abstrak\u010dioje formoje \u012f\u017evelgia esminius \u017emogaus b\u016bties dalykus: jo sielos virpesius, jo dvasios ry\u0161ius su auk\u0161tesn\u0117mis j\u0117gomis.<\/p>\n

Dailininkas Mik\u0161evi\u010dius atsiskleid\u0117 Australijoje, ta\u010diau buvo europieti\u0161ko mentaliteto. Kaip ir daugelis lietuvi\u0173, pokariu ne savo noru atsid\u016brusi\u0173 labai toli nuo gimtin\u0117s, Lietuvos niekada nepamir\u0161o. \u0160tai kartu su Mik\u0161evi\u010diaus palikimu Lietuv\u0105 pasiek\u0117 viena labai netik\u0117ta akvarel\u0117\u00a0\u2013 \u201eKauno parkas\u201c (1963). Kas gi tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti, jei ne ilgesio ir svajon\u0117s i\u0161rai\u0161ka? Tikriausiai pagautas impulso akvarele nuliejo vaikyst\u0117s Kaune prisiminim\u0105, pas\u0105mon\u0117n \u012fkritus\u012f (visai netiksl\u0173) miesto vaizd\u0105. Kadangi domiuosi Jurgio gyvenimo ir k\u016brybos keliu, galiu teigti, kad nutapytas Ramyb\u0117s parkas ir auk\u0161ti namai u\u017e jo\u00a0\u2013 ten gyveno Mik\u0161evi\u010di\u0173 \u0161eima. Tik paminklas Nepriklausomyb\u0117s kovotojams (dabar atstatytas) dar vaiki\u0161kon atmintin buvo \u012fsira\u0161\u0119s kaip pasaki\u0161kas fontanas.<\/p>\n

[\/vc_column_text][vc_gallery type=”image_grid” images=”34188,34187,34200,34199,34201,34204,34203,34202″ img_size=”350×350″ column_number=”4″ grayscale=”no” space_between_images=”yes”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ma\u017eai kam gird\u0117ta menininko pavard\u0117. O per\u017evelgus jo darbus apima li\u016bdesys, kad nenustojame \u017eav\u0117tis \u201eu\u017ej\u016brio princais\u201c ir niekaip neatrandame savosios i\u0161eivijos, palikusios tikr\u0173 \u0161edevr\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":34183,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[610,148,110,606],"tags":[126],"class_list":["post-34182","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2024-10","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-tapyba"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Rasa \u017dukien\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34182","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=34182"}],"version-history":[{"count":18,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34182\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":34212,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34182\/revisions\/34212"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/34183"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=34182"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=34182"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=34182"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}