[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n
K\u0105 turi bendro voki\u0161ka fraz\u0117 pavadinime ir \u0161i\u0173metis Zalcburgo festivalis? Ilgiau negu dvejus metus trunkant Rusijos invazijai Ukrainoje, vienas svarbiausi\u0173 Europos meno ir muzikos festivali\u0173 pateik\u0117 savo atsakym\u0105. Jo centre\u00a0\u2013 podiumas kitaip m\u0105stantiems rusams, diskusijai vietoje at\u0161aukimo bei veikalai tarp rojaus ir pragaro. Nors tokia festivalio tema vykstant \u017eudyn\u0117ms Ukrainoje gali skamb\u0117ti naiviai ir susidaro \u012fsp\u016bdis, kad festivalis gerokai v\u0117luoja, bet jis pabr\u0117\u017eia, kad menas ne syk\u012f \u012frod\u0117 tur\u012fs gali\u0105 nusp\u0117ti ateit\u012f ir prie\u0161intis, net jeigu tironi\u0161ki re\u017eimai savinasi kult\u016br\u0105 ir klijuoja jai etiketes. Tokia daugiau negu \u0161imtmet\u012f rengiamo Zalcburgo festivalio nuomon\u0117. Viena program\u0173\u00a0\u2013 \u201eSveiki, \u010dia kalba Navalnas. Laisvo \u017emogaus lai\u0161kai\u201c\u00a0\u2013 pad\u0117jo suprasti situacijos tragizm\u0105, jeigu kas nors jo dar buvo nesuprat\u0119s.<\/p>\n
Ne pirmas kartas, kai Zalcburgo festivaliui tenka kurti program\u0105 ir kalb\u0117ti globali\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 bei \u017eiauri\u0173 kar\u0173 fone. Festivalio i\u0161takos susijusios su bandymu atsverti \u012fsivyraujan\u010dias pavojingas politines tendencijas XX\u00a0a. 3-iajame de\u0161imtmetyje ir tapti kilimo i\u0161 Pirmojo pasaulinio karo pelen\u0173 \u017eenklu. Tokia buvo Maxo Reinhardto, Hugo von Hofmannsthalio ir Richardo Strausso mintis, kuri\u0105 \u012fgyvendinti pasitelktas idili\u0161kas Wolfgango Amadeaus Mozarto dvasios miestas.<\/p>\n
Lietuvos atlik\u0117jai \u0161iame festivalyje jau n\u0117ra naujiena daugiausiai d\u0117l Violetos Urmanos. Ta\u010diau \u0161iais metais j\u0173 buvo itin daug. Zalcburgo \u201eLandestheatre\u201c Valstybinis jaunimo teatras atve\u017e\u0117 re\u017eisieriaus Krystiano Lupos spektaklio \u201eU\u017eburtas kalnas\u201c (pagal Thomo Manno roman\u0105) premjer\u0105. Jaunimo teatrui\u00a0\u2013 tai vienos did\u017eiausi\u0173 gastroli\u0173, o festivaliui\u00a0\u2013 \u017eingsnis u\u017e \u010dia \u012fsi\u0161aknijusios voki\u0161ko teatro tradicijos. Premjer\u0105 steb\u0117jo Kult\u016bros ministras, sureng\u0119s ir valstybin\u012f vizit\u0105, kurio metu pasira\u0161ytas memorandumas d\u0117l kult\u016brinio Lietuvos ir Austrijos bendradarbiavimo. 2012\u00a0m. festivalyje Mirga Gra\u017einyt\u0117-Tyla prane\u0161\u0117 apie save pasauliui laim\u0117dama festivalio jaunojo dirigento priz\u0105 ir sukurdama nauj\u0105 fenomen\u0105, gr\u0105\u017eindama diskusijas apie moteris dirigentes ir namuose sukeldama pasidid\u017eiavimo bang\u0105, kuri per\u017eeng\u0117 toli u\u017e klasikin\u0117s muzikos cecho rib\u0173. 2019\u00a0m., kai sopranas Asmik Grigorian triumfavo Romeo Castellucci\u2019o re\u017eisuotoje R.\u00a0Strausso operoje \u201eSalom\u0117ja\u201c, festivalis dar ry\u0161kiau \u012fsi\u017eieb\u0117 Lietuvos vie\u0161ojoje erdv\u0117je. Beveik pame\u010diui sek\u0117 Au\u0161rin\u0117s Stundyt\u0117s, Vidos Miknevi\u010di\u016bt\u0117s debiutai. A.\u00a0Grigorian festivalyje pasirodo kasmet ir kurioje nors centrin\u0117je festivalio premjeroje. \u0160iemet beveik visos \u0161ios \u017evaig\u017ed\u0117s susitiko festivalio scenoje. A.\u00a0Grigorian ir V.\u00a0Urmana Sergejaus Prokofjevo \u201eLo\u0161\u0117juje\u201c (re\u017e. Perteris Sellarsas). Tarp \u0161i\u0173 spektakli\u0173 Asmik dar pakviet\u0117 \u012f savo re\u010dital\u012f su Vienos filharmonijos orkestru ir dirigentu Gustavo Dudameliu. O A.\u00a0Stundyt\u0117 ir M.\u00a0Gra\u017einyt\u0117-Tyla kartu pasirod\u0117 Mieczys\u0142awo Weinbergo \u201eIdiote\u201c (re\u017e. Krzysztofas Warlikowskis). Simboli\u0161ka, Mirga yra viena Weinbergo k\u016brybos ambasadori\u0173, ir \u0161is veikalas tapo jos operos debiutu festivalyje. Tiesa, Zalcburgo gausyb\u0117s rage meistri\u0161kumas neturi tautyb\u0117s, bet lietuvius matyti \u0161ioje lygoje yra labai gera.<\/p>\n
RAUDONOS LINIJOS RAUDONAME FONE<\/p>\n
Kai Rusija prad\u0117jo kar\u0105 su Ukraina, reakcija Lietuvoje ir Vakaruose buvo greita\u00a0\u2013 teatrai, festivaliai ir orkestrai greitai nutrauk\u0117 ry\u0161ius su Putin\u0105 remian\u010diais arba prokremli\u0161kais menininkais. Ne i\u0161imtis ir Zalcburgas. Vienintelis rus\u0173 menininkas, kuris teb\u0117ra programoje ir d\u0117l kurio vis dar tenka ai\u0161kintis festivaliui, yra graik\u0173 kilm\u0117s rus\u0173 dirigentas Teodoras Currentzis, dirigav\u0119s \u201eDon \u017duano\u201c spektakliams. Currentzis buvo itin m\u0117gstamas Vakaruose (ypa\u010d voki\u0161kai kalban\u010diose \u0161alyse) d\u0117l magijai prilygstan\u010di\u0173 pasirodym\u0173 ir radikali\u0173, ekscentri\u0161k\u0173 interpretacij\u0173. Ta\u010diau voki\u0161ki orkestrai, tokie kaip \u0160iaur\u0117s Vokietijos radijo (NDR) arba Pietvakari\u0173 Vokietijos radijo (SWR), ir festivalis \u201eWiener Festwochen\u201c gana greitai nutrauk\u0117 ry\u0161ius ir suplanuotas programas. Pastarajam festivaliui apsispr\u0119sti pad\u0117jo kylanti ukrainiet\u0117 dirigent\u0117 Oksana Lyniv, kuri nenor\u0117jo pasirodyti toje pa\u010dioje scenoje su kontroversi\u0161ku rusu.<\/p>\n
Zalcburgas Currentz\u012f gyn\u0117 ir gina iki \u0161iol. Tiesa, jis neb\u0117ra pirmose festivalio programos eilut\u0117se, nebeturi galimyb\u0117s pasirodyti jo Sankt Peterburge suburtas orkestras \u201emusicaAeterna\u201c (beje, egzistuoja choras ir \u0161okio trup\u0117 tuo pa\u010diu pavadinimu, taip pat kalb\u0117ta apie koncert\u0173 sal\u0119 Rusijoje statom\u0105 specialiai jiems), tiesa, Europoje suk\u016br\u0117 nauj\u0105 tarptautin\u012f orkestr\u0105 \u201eUtopia\u201c. Dirigentas niekada ne\u012fvardino savo pozicijos d\u0117l karo, jo \u017einutes Vakar\u0173 \u017einiasklaida skait\u0117 per smarkiai sant\u016bresn\u012f elges\u012f, aprang\u0105 ir pasirinktus muzikos k\u016brinius. Currentzis buvo kritikuojamas u\u017e jo ir \u201emusicaAeterna\u201c ry\u0161ius su Rusijos valstybiniu VTB banku, o Rusijos centrinio banko vadov\u0117 ir operos myl\u0117toja Elvira Nabiullina buvo orkestro fondo nar\u0117, \u201eGazprom\u201c finansavo orkestro gastroles. Apskritai rus\u0173 pinig\u0173, sankcionuot\u0173 oligarch\u0173 p\u0117dsakas \u0161iame mil\u017eini\u0161kame festivalyje reik\u0161mingas, \u012fvairi\u0173 \u017einiasklaidos priemoni\u0173 pateikiami skai\u010diai svyruoja. Koks Currentzio statusas ir ry\u0161iai Rusijoje, ne \u0161io ra\u0161inio tema, bet, tikiu, apie juos su\u017einosime. Festivalio teigimu, raudonos linijos su \u0161iuo Zalcburge nuo 2017\u00a0m. nuolat dirban\u010diu dirigentu aktyviai stebimos. Klausimas: kas jas brai\u017eo?<\/p>\n
MENAS VISADA TARIA PASKUTIN\u012e \u017dOD\u012e<\/p>\n
\u0160iemet atidarymo kalba patik\u0117ta u\u017esienio politikos profesorei \u201eNew School University\u201c Niujorke, \u0161iuolaikin\u0117s Rusijos kult\u016bros ir politikos ekspertei ir nuosekliai Putino re\u017eimo kritikei Ninai Chru\u0161\u010diovai, anot festivalio meno vadovo Marcuso Hinterh\u00e4userio, de\u0161imtme\u010dius tyrin\u0117jusiai Putino elges\u012f ir nepakankam\u0105 Vakar\u0173 reakcij\u0105. Visi\u0161kai teisingai, pavard\u0117 neapgauna, ji\u00a0\u2013 buvusio Soviet\u0173 S\u0105jungos generalinio sekretoriaus an\u016bk\u0117.<\/p>\n
Atidarymo kalba Zalcburgo festivalyje\u00a0\u2013 svarbus ir jautrus momentas, nes atveria grandiozin\u0119 met\u0173 program\u0105, j\u0105 pagrind\u017eia ir paai\u0161kina. \u201eIstorijoje gausu \u012fvairi\u0173 tiron\u0173, i\u0161naudojusi\u0173 men\u0105 ir kult\u016br\u0105 savo tikslams. Vis d\u0117lto karai ir kriz\u0117s paprastai atskleid\u017eia tikr\u0105j\u0105, neprilygstam\u0105 meno gali\u0105, kuri da\u017enai yra paskutin\u0117 laisv\u0117s tvirtov\u0117 prie\u0161 toki\u0173 politik\u0173 sukeliamas kan\u010dias,\u00a0\u2013 kalb\u0105 pradeda N. Chru\u0161\u010diova.\u00a0\u2013 Mano \u0161irdis kupina sielvarto d\u0117l mir\u010di\u0173 ir kan\u010di\u0173, kurias mano Rusijos kariai suk\u0117l\u0117 Ukrainai. Labai nor\u0117\u010diau gal\u0117ti atsipra\u0161yti ukrainie\u010di\u0173 tautos rus\u0173 tautos vardu. Kartu ne a\u0161 viena abejoju kult\u016brinio at\u0161aukimo i\u0161mintimi.\u201c Netrukus ji t\u0119s\u0117 istoriniais rus\u0173 disident\u0173 istorijos pavyzd\u017eiais: 1930 m. Ana Achmatova supykd\u0117 Stalin\u0105 poema \u201eRequiem\u201c, kurioje prana\u0161avo diktatori\u0173 laikinum\u0105. Po de\u0161imtme\u010di\u0173 Aleksandro Sol\u017eenicyno \u201eGulago archipelagas\u201c atliko didesn\u012f vaidmen\u012f atveriant Soviet\u0173 S\u0105jungos moralin\u012f \u017elugim\u0105 negu daugumos politik\u0173 veiksmai.<\/p>\n
N. Chru\u0161\u010diova pabr\u0117\u017e\u0117, kad kult\u016bros at\u0161aukimas neprivers i\u0161vesti Putino kari\u0173 i\u0161 Ukrainos, bet, nutrauk\u0119 visus saitus, neteksime vertingo informacijos \u0161altinio apie jo motyvus ir tikslus. Pasak jos, pats Kremlius dar labiau kariauja su Rusijos kult\u016bra. Bet kuris menininkas ar intelektualas, nepritariantis karingai Putino politikai, yra nutildomas. Despotai m\u0117gsta tik kulturk\u0105<\/em>, kuri remiasi j\u0173 pa\u010di\u0173 didybe, ta\u010diau geriausias rus\u0173 menas yra to prie\u0161ingyb\u0117. \u201eNejaugi jie tikrai ne\u017eino, kaip baigiasi \u0161i istorija? Menas visada taria paskutin\u012f \u017eod\u012f.\u201c<\/p>\n Chru\u0161\u010diova taip pat pamin\u0117jo vien\u0105 i\u0161 lenk\u0173 \u201eSolidarumo\u201c lyderi\u0173 Adam\u0105 Michnik\u0105 ir jo lai\u0161kus i\u0161 Gdansko kal\u0117jimo, kuriame u\u017edarytas jis originalo kalba skait\u0117 Tolstoj\u0173 ir Dostojevsk\u012f. J\u0173 literat\u016brinis pasaulis vienu metu ir paai\u0161kino, ir \u012fkv\u0117p\u0117, kaip geriau kautis su komunistais. Michniko lai\u0161kai tapo \u012fvadu \u012f kit\u0105 Zalcburgo festivalio programos puslap\u012f\u00a0\u2013 Aleksejaus Navalno lai\u0161k\u0173 skaitym\u0105. Kai festivalis paskelb\u0117 program\u0105 2023-i\u0173j\u0173 gruod\u012f, Navalnas dar buvo gyvas. Tekstus atrinko ir koncepcij\u0105 suk\u016br\u0117 aktor\u0117 Kat\u00adja Kolm, ji supyn\u0117 Aleksejaus ir Julijos Navaln\u0173 lai\u0161kus su Johanno Sebastiano Bacho muzika, o aktorius Michaelis Maertensas Navalnui suteik\u0117 ne tik bals\u0105, bet ir daugyb\u0119 gest\u0173.<\/p>\n Dar viena \u0161io festivalio naujiena susijusi su dramos sritimi\u00a0\u2013 nauj\u0105ja kuratore paskirta \u017einoma rus\u0173 teatro kritik\u0117 ir re\u017eisier\u0117 Marina Davydova. Ji vadovavo \u201eVienna Festival Week\u201c ir prad\u0117jo bendradarbiavim\u0105 su Zalcburgo komanda prie\u0161 kelerius metus. Jos pozicija Putino re\u017eimo at\u017evilgiu ir veiksmai palaikant karui oponuojan\u010dius rusus yra nedviprasmi\u0161ki ir garsiai i\u0161sakyti nuo karo prad\u017eios. Teatro scenoje vienas jos tiksl\u0173\u00a0\u2013 tolti nuo \u012fsitvirtinusio ir Bertoldo Brechto paveikto voki\u0161ko teatro ir meinstrymini\u0173 vokie\u010diakalbi\u0173 teatro scen\u0173. Tod\u0117l Jaunimo teatro ir K. Lupos premjera yra vienas \u0161ios naujos politikos darb\u0173.<\/p>\n ATVIROM KORTOM<\/p>\n Bet gr\u012f\u017ekime prie festivalio operos programos. Kelios raktin\u0117s festivalio premjeros\u00a0\u2013 S.\u00a0Prokofjevo \u201eLo\u0161\u0117jas\u201c ir M.\u00a0Weinbergo \u201eIdiotas\u201c\u00a0\u2013 pagal F.\u00a0Dostojevsk\u012f. Abu k\u016briniai gaus\u016bs biografini\u0173 autoriaus gyvenimo detali\u0173: nuo lo\u0161imo priklausomyb\u0117s iki gyvenimo \u0160veicarijoje ir epilepsijos priepuoli\u0173. Ta\u010diau \u0161ie Dostojevskio veikalai tapo erdve diskusijai. \u201eLo\u0161\u0117jas\u201c patik\u0117tas JAV re\u017eisieriui P. Sellarsui, kuris oper\u0105 su\u0161iuolaikino. Dostojevskio priklausomyb\u0117s \u201eko\u0161maro\u201c adaptacijoje Prokefjevas pasitelk\u0117 \u201e\u017eirkles\u201c trumpindamas istorij\u0105, o Sellarsas, kurdamas persona\u017eus ir interpretacijos erdv\u0119, jas taip pat naudojo istorij\u0105 politizuodamas ir palengvindamas. \u201eLo\u0161\u0117jo\u201c likimas ir kelion\u0117 \u012f did\u017ei\u0105sias scenas nebuvo paprastas\u00a0\u2013 atid\u0117tas Rusijoje d\u0117l Revoliucijos, Vakaruose premjeros \u201eLo\u0161\u0117jas\u201c lauk\u0117 daugiau negu de\u0161imtmet\u012f, o tada buvo pristatytas \u201eLa Monnaie\u201c teatre Briuselyje. Komunistai sav\u0105j\u0105, gerokai pakoreguot\u0105 premjer\u0105 sureng\u0117 gerokai po kompozitoriaus mirties. \u0160ioje istorijoje yra dalel\u0117 Prokofjevo tragizmo.<\/p>\n Lenk\u0173 teatro grando K.\u00a0Warlikowskio re\u017eisuotas \u201eIdiotas\u201c\u00a0\u2013 visai kitos temperat\u016bros veikalas. Tai tamsi ir gili 4 val. drama, jos fraz\u0117 apie gro\u017e\u012f, kuris i\u0161gelb\u0117s pasaul\u012f, lieka gausiame tekste. Re\u017eisierius taip pat \u017eino Dostojevskio po\u017ei\u016br\u012f \u012f Rusijos okupuot\u0105 Lenkij\u0105 \u201eIdioto\u201c ra\u0161ymo laiku: jo bes\u0105lygi\u0161k\u0105 tik\u0117jim\u0105 rus\u0173 didybe ir tvirt\u0105 nusistatym\u0105, kad tik Rusijos imperija gal\u0117t\u0173 i\u0161gelb\u0117ti Europ\u0105 nuo i\u0161sigimimo. Dostojevskio id\u0117ja apie Rusij\u0105 siaubingai rezonuoja su m\u016bs\u0173 laikais, o turtingoje spektaklio program\u0117l\u0117je re\u017eisierius kalb\u0105 kreipia b\u016btent \u012f ra\u0161ytojo nacionalisto ir \u0161ovinisto pus\u0119. \u0116jimas dr\u0105sus, ne\u017einia ar \u012fmanomas m\u016bsuose. Warlikowkis kvie\u010dia diskutuoti ir \u012fteikia savo min\u010di\u0173 bei refleksij\u0173 knygel\u0119 \u012f rankas. \u201eSlav\u0173 ir Europos kult\u016bros. Bizantija ir Roma. \u0160iandien Maskva ar Europa? Kuriai civilizacijai priklauso Mi\u0161kinas? Kaip kiti \u201eIdioto\u201c persona\u017eai, susij\u0119s su slavi\u0161ku iracionalumu?\u00a0\u2013 klausia re\u017eisierius.\u00a0\u2013 \u0160iandien ukrainie\u010diai siekia patys pasirinkti pasaul\u012f, kuriam nori priklausyt. Jie nori laisvai taikyti liberalias vertybes ir teis\u0119. Ukraina atsisako t\u0173 vertybi\u0173 jauko, kurioms pritar\u0117 Dostojevskis.\u201c Ir galiausiai priduria: \u201eUkraina nori i\u0161vaduoti save (originaliame tekste taikomas angli\u0161kas \u017eodis de-vampirize<\/em>,\u00a0\u2013 aut. past.) nuo Rusijos. Ukrainie\u010diai, kaip ir lenkai praeityje, sprend\u017eia savo likim\u0105 patys. Ir tai bus Europa, ne Maskva.\u201c<\/p>\n Austr\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kult\u016bra taip pat turi k\u0105 apm\u0105styti. A.\u00a0Grigorian, Vienos filharmonijos ir dirigento G.\u00a0Dudamelio koncerto, kuriame skamb\u0117jo R.\u00a0Strausso k\u016briniai, program\u0117l\u0117s \u012fvadinis tekstas prasideda nuo kompozitoriaus nevienareik\u0161mio periodo naci\u0173 Vokietijoje. Toki\u0173 klausim\u0173 atlikdami Carlo Orffo \u201eCarmina Burana\u201c neu\u017edavin\u0117jame.<\/p>\n PABAIGOJE<\/p>\n Regis, sutariama, kad toksi\u0161ki, propagandinius naratyvus kartojantys rus\u0173 menininkai, da\u017enai pana\u0161\u016bs \u012f kult\u016brinio gyvenimo oligarchus, negali tur\u0117ti vietos jokioje save gerbian\u010dioje scenoje. Ta\u010diau diskusija d\u0117l mirusi\u0173 rus\u0173 kompozitori\u0173 ir meninink\u0173 iki \u0161iol lieka jautri. Lietuvoje \u0161ios diskusijos taip ir nepramu\u0161\u0117 emocij\u0173 debesies, pa\u012fvairinto nuoseklaus sekimo, kur ir kas, s\u0105moningai ar ne paliko rus\u0173 kompozitori\u0173 koncerto programoje. U\u017etenka pasakyti, kad visas \u0161is panteonas yra privatizuotas Putino re\u017eimo ir tod\u0117l toksi\u0161kas. Neretai toki\u0173 i\u0161lyd\u017ei\u0173 socialiniuose tinkluose objektais tampa ir Lietuvos menininkai, \u0161ios akcijos oficialiai vadinamos diskusijomis. Man atrodo, tai prilygsta r\u016bkymui prie atviros parako statin\u0117s. Juk u\u017e pasekmes niekas neatsako, o kaip jau\u010diasi tie Lietuv\u0105 garsinantys menininkai, niekas nebepaklausia. Nors ir ilgai art\u0117j\u0119s prie Rusijos temos, Zalcburgo festivalis nepasirinko lengvo kelio. M\u0105stymo kelias niekada n\u0117ra lengvas, ta\u010diau sukurti erdv\u0119 i\u0161samiai diskusijai b\u016btina, jai reikia ruo\u0161tis, pagr\u012fsti, nusiteikti \u012fvairiems atradimams. I\u0161lyd\u017eio socialiniuose tinkluose kelias irgi kelias, bet niekur neinantis. Anot K.\u00a0Warlikowskio, per pastaruosius dvejus metus \u0161ioje Europos dalyje daug kas nustojo skaityti rus\u0173 literat\u016br\u0105 ir klausytis rus\u0173 muzikos, bet \u0161itaip jie elgiasi tarsi Rusijos j\u0117gos strukt\u016bros prie\u0161 europie\u010dius.<\/p>\n Kaip \u0161i\u0105 diskusij\u0105 vesti? Ar pasitikint N.\u00a0Chru\u0161\u010diovos \u017eod\u017eiais, kad menas yra priemon\u0117 suprasti agresoriaus motyvacij\u0105 ir ketinimus, ar reikia rasti kit\u0105 b\u016bd\u0105? Tai pasirinkimo klausimas. Bet tikiu, kad kadaise k\u016br\u0119, savo epochas apm\u0105st\u0119, kent\u0117j\u0119, savaip ribas ir sienas stumd\u0119, iki \u0161i\u0173 dien\u0173 per k\u016brinius i\u0161lik\u0119 menininkai yra m\u016bs\u0173 pus\u0117je ir mes negalime j\u0173 taip lengvai atiduoti.<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-10-2024%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Tik nesustokite skaityti, net jei prad\u017eia pasirodys kiek per tir\u0161ta! Autoriaus pastanga apr\u0117pti meno viet\u0105 bei gali\u0105 katastrof\u0173 pritvinkusiame pasaulyje ir kvietimas ne vien atmesti, kategorizuoti ar teisti gr\u012fsti gausybe pavyzd\u017ei\u0173\u00a0\u2013 tai, ko seniai tr\u016bko kult\u016bros \u017einiasklaidai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":34075,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[610,148,110,606],"tags":[559],"class_list":["post-34074","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2024-10","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-scenos-menai"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Julijus Grickevi\u010dius","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34074","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=34074"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34074\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":34076,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34074\/revisions\/34076"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/34075"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=34074"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=34074"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=34074"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}