{"id":34040,"date":"2024-11-04T09:00:16","date_gmt":"2024-11-04T07:00:16","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=34040"},"modified":"2024-11-03T20:59:01","modified_gmt":"2024-11-03T18:59:01","slug":"fotografuojant-rytus-3","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/fotografuojant-rytus-3\/","title":{"rendered":"FOTOGRAFUOJANT RYTUS. 3: MIRTINA RYT\u0172 VILION\u0116"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

\u201eS\u0105ra\u0161as draug\u0173, koleg\u0173 ir student\u0173, kurie skait\u0117 ar klaus\u0117si \u0161io rankra\u0161\u010dio i\u0161 dalies ar i\u0161tisai, man yra bauginamai ilgas, o dabar, kai veikalas tapo knyga, gali b\u016bti, kad ir jiems visiems.\u201c \u0160i rytieti\u0161kai \u012fmantri fraz\u0117 para\u0161yta beveik prie\u0161 50 met\u0173, ir tai patvirtina para\u0161as po ja: Niujorkas, 1977\u00a0m. rugs\u0117jis\u2013spalis. De\u0161in\u0117je inicialai: E.\u00a0W.\u00a0S. Edwardas Wadie Saidas. Autoriui sukako 42-eji, pra\u0117jus kelioms dienoms po to, kai jis pad\u0117jo paskutin\u012f ta\u0161k\u0105 baig\u0119s akademiniame pasaulyje nei\u0161vengiamus pad\u0117kos \u017eod\u017eius, \u012fvedan\u010dius \u012f knyg\u0105, tur\u0117jusi\u0105 tapti vienu svarbiausi\u0173 pastar\u0173j\u0173 40 met\u0173 intelektualini\u0173 \u012fvyki\u0173. Nors pirmasis \u201eOrientalizmo\u201c leidimas datuojamas 1978\u00a0m., prasminga j\u012f ir jo tem\u0105 prisiminti b\u016btent dabar.<\/p>\n

\u0160i knyga suk\u0117l\u0117 daug triuk\u0161mo, pad\u0117jo pamatus i\u0161tisai humanitarini\u0173 moksl\u0173 kryp\u010diai\u00a0\u2013 postkolonializmo studijoms\u00a0\u2013 anglakalbiame pasaulyje, d\u0117l jos gim\u0117 visa paneigim\u0173 ir apologetikos biblioteka (vienas \u012fdomiausi\u0173 darb\u0173 joje\u00a0\u2013 Roberto Irwino \u201eFor Lust of Knowing\u201c (\u201eI\u0161manymo aistrai\u201c)), ir buvo i\u0161versta \u012f de\u0161imtis kalb\u0173. J\u0105 \u0161lovino ir prakeik\u0117; dar palyginti neseniai atrod\u0117, kad at\u0117jo laikas jei ne u\u017emar\u0161\u010diai, tai bent jau \u0161altesniam, atsainesniam istoriniam po\u017ei\u016briui. Ta\u010diau taip nenutiko. \u201eOrientalizmo\u201c autorius mir\u0117 prie\u0161 21 metus, o Rytai, kuriuose jis gim\u0117 ir praleido vaikyst\u0119, kuriuos taip myl\u0117jo ir gyn\u0117, negr\u012f\u017etamai pasikeit\u0117. Beje, vartodamas apibendrinan\u010di\u0105 s\u0105vok\u0105 \u201eRytai\u201c, ir pats pasiduodu orientalizmo nuod\u0117mei.<\/p>\n

\u201eOrientalizme\u201c apra\u0161oma, kaip europie\u010diai (o v\u0117liau j\u0173 \u012fp\u0117diniai\u2013 amerikie\u010diai) suk\u016br\u0117 savoti\u0161k\u0105 santyki\u0173 tip\u0105 su \u0161alia j\u0173 esan\u010diu \u201eKitu\u201c\u00a0\u2013 Rytais (ne East<\/em>, bet Orient<\/em>), pirmiausia tur\u0117dami omenyje Artimuosius Rytus. Kitaip tariant, jie ir suk\u016br\u0117 savo apm\u0105stym\u0173, studij\u0173 ir kolonizacijos objekt\u0105: sekdamas Michel\u012f Foucault, Saidas apra\u0161ymuose \u012f\u017evelg\u0117, kad apra\u0161antysis subjektas \u012ftvirtina vie\u0161patavimo akt\u0105 apra\u0161omo objekto at\u017evilgiu. XVIII\u00a0a. pabaigoje Europos s\u0105mon\u0117je sukurtas istorinis ir kult\u016brinis konstruktas ilgainiui virto mil\u017eini\u0161ku reik\u0161mi\u0173 k\u016brimo, j\u0173 aptarimo ir interpretavimo mechanizmu, ver\u010dian\u010diu \u0161ias reik\u0161mes \u012f ideologijas ir politinius sprendimus, kuriuos \u012fk\u016bnijo \u0161imtai t\u016bkstan\u010di\u0173 kareivi\u0173, diplomat\u0173, verslinink\u0173 ir kolonijini\u0173 pareig\u016bn\u0173. O \u0161io mechanizmo pavadinimas\u00a0\u2013 orientalizmas. Saidas kruop\u0161\u010diai tyrin\u0117ja orientalizmo bruo\u017eus Aischilo, Gustave\u2019o Flaubert\u2019o ir Goethe\u2019s, lordo Balfouro ir Ferdinand\u2019o de Lessepso k\u016bryboje. Jis tekstus analizuoja rafinuotai ir meistri\u0161kai\u00a0\u2013 ne veltui tiek met\u0173 buvo Kolumbijos universiteto (JAV) angl\u0173 literat\u016bros ir komparatyvistikos profesorius. Ypating\u0105 d\u0117mes\u012f jis skiria \u201eorientalistams\u201c (Ryt\u0173 \u017einovams), tiems, kurie neapr\u0117piamus, racionaliai neapibr\u0117\u017eiamus \u201eRytus\u201c pavert\u0117 savo profesija. \u0160tai \u0161\u012f egiptologijos, islamo studij\u0173, Osman\u0173 imperijos istorijos, senov\u0117s Babilono literat\u016bros, senov\u0117s hetit\u0173 kalbos gramatikos ir Transjordanijos ekonomikos sujungim\u0105 \u012f vien\u0105 studij\u0173 objekt\u0105 Saidas laik\u0117 pagrindine sklandaus \u201eorientalizmo\u201c veikimo s\u0105lyga. Jo nuomone, specializuotos Vakar\u0173 kult\u016bros, mokslo ir \u0161vietimo institucijos u\u017esiima \u201eorientalizmo\u201c reprodukcija, tiekdamos kadrus ir ideologemas kolonijinei bei postkolonijinei politikai. Ir \u010dia kult\u016bros kritikas Saidas virsta politikos kritiku, bet mes \u0161i\u0105 jo pa\u017ei\u016br\u0173 ir gyvenimo dal\u012f praleisime, tik pasteb\u0117sime, kad Saido rei\u0161kiama Izraelio ir Amerikos politikos Artimuosiuose Rytuose kritika atrodo tarsi \u0161velnus, draugi\u0161kas priekai\u0161tas ar\u0161ios \u0161iandienin\u0117s antiizraelieti\u0161kos retorikos fone. Saidas negail\u0117jo ir sav\u0173j\u0173, palestinie\u010di\u0173, pagr\u012fstai laikydamas Yasser\u0105 Arafat\u0105 ir jo bendramin\u010dius korumpuotais, o Palestinos autonomij\u0105 neperspektyvia. Saidas augo tarp Jeruzal\u0117s ir Kairo, jo t\u0117vai buvo vietiniai krik\u0161\u010dionys, kil\u0119 i\u0161 pasiturin\u010di\u0173, kult\u016bring\u0173 sluoksni\u0173, jis lank\u0117 garsi\u0105 anglikon\u0173 mokykl\u0105 Jeruzal\u0117je, o tarp jo bendramoksli\u0173 buvo b\u016bsimasis Jordanijos karalius Huseinas ir b\u016bsimoji Holivudo \u017evaig\u017ed\u0117 Omaras Sharifas. Po pirmojo Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 konflikto Saidas atsid\u016br\u0117 JAV, kur nugyveno ilg\u0105, turining\u0105 knyg\u0173 bei paskait\u0173 kupin\u0105 mokslininko gyvenim\u0105. \u201eOrientalizmo\u201c autoriaus biografij\u0105 pasakoju, kad skaitytojas suprast\u0173, jog jis nejaut\u0117 (ir negal\u0117jo jausti) simpatij\u0173 islamistams. Save vadino \u201emusulmoni\u0161kos kult\u016bros apsuptu krik\u0161\u010dioniu\u201c. Ir, \u017einoma, buvo gana tipi\u0161kas 7\u20138 de\u0161imtme\u010di\u0173 Amerikos universiteto intelektualas.<\/p>\n

Didysis sociologas ir antropologas Ernestas Gellneris priekai\u0161tavo Saidui d\u0117l, mokslo po\u017ei\u016briu, nelabai korekti\u0161k\u0173 apibendrinim\u0173: neder\u0117t\u0173 orientalizmo kildinti i\u0161 Aischilo. Justus Reidas Weineris i\u0161 Jeruzal\u0117s vie\u0161\u0173j\u0173 rei\u00adkal\u0173 centro apkaltino Said\u0105 melu, es\u0105 jis negyveno Jeruzal\u0117je, nelank\u0117 anglikon\u0173 mokyklos, nebuvo pab\u0117g\u0117lis, o izraelie\u010diai neat\u0117m\u0117 nam\u0173 i\u0161 jo \u0161eimos. Vakar\u0173 orientalistai \u012fsi\u017eeid\u0117. \u012esi\u017eeid\u0117 ir arab\u0173 nacionalistai. Galiausiai R.\u00a0Irwinas atkreip\u0117 Saido d\u0117mes\u012f, kad jis nepasteb\u0117jo \u201etikr\u0173j\u0173\u201c orientalist\u0173 ir kolonialist\u0173\u00a0\u2013 Rusijos imperijos. Irwinas pataik\u0117 \u012f de\u0161imtuk\u0105, tik \u0161tai rusi\u0161kasis orientalizmas yra ir i\u0161orinis, ir vidinis, t.\u00a0y. \u0161izofreni\u0161kas.<\/p>\n

Ta\u010diau gr\u012f\u017ekime \u012f Rytus, tiksliau, Saido Artimuosius ir Viduriniuosius Rytus, region\u0105, kuriame \u012fvairi\u0173 etnini\u0173, religini\u0173 bei socialini\u0173 grupi\u0173 \u017emon\u0117s nepaliaujamai \u017eudo ir kankina vieni kitus, padedami t\u0173, kurie anks\u010diau, dar prie\u0161 \u0161imtmet\u012f, palaik\u0117 vis labiau pa\u017eeid\u017eiam\u0105 savo vie\u0161patij\u0105 \u0161iose \u017eem\u0117se. Beje, prie buvusi\u0173 kolonizatori\u0173 prisijung\u0117 kiti \u201epostkolonizatoriai\u201c, tiek \u201evakarieti\u0161ki\u201c, tiek ir visi\u0161kai \u201erytieti\u0161ki\u201c. Taip, Saidas ir jo knygos (ne tik \u201eOrientalizmas\u201c, bet ir v\u0117lesni darbai) dabar bauginamai aktual\u016bs, kad ir kaip b\u016bt\u0173 vertinamos jo koncepcijos. Vieniems realijos patvirtina Saido mintis, kitiems\u00a0\u2013 visi\u0161kai paneigia. Ta\u010diau mir\u0119s Kolumbijos universiteto profesorius tiesiogine \u0161io \u017eod\u017eio prasme dalyvauja \u0161iandienos diskusijose, nors ir ne savo noru. Dr\u012fstu manyti, kad \u0161i\u0173 diskusij\u0173 lygis ir tema vargu ar patikt\u0173 subtiliajam intelektualui ir estetui.<\/p>\n

Dera pridurti, kad po mirties Saidas jau ne kart\u0105 pasirod\u0117 vie\u0161osios nuomon\u0117s akiratyje\u00a0\u2013 ir net nepastebimai, i\u0161 ano pasaulio, tarsi darydamas svarbius politinius ir estetinius judesius. Pavyzd\u017eiui, 2008-aisiais, pra\u0117jus penkeriems metams po mirties, Edwardas kuravo stulbinan\u010di\u0105 parod\u0105 \u201eRyt\u0173 vilion\u0117. Brit\u0173 orientalistin\u0117 tapyba\u201c Tate Britain<\/em> galerijoje Londone. Paroda galinga, apsilankiau ir, pa\u017eeisdamas savo paties taisykl\u0119 niekada nepirkti meno katalog\u0173, parsine\u0161iau namo to paties pavadinimo knyg\u0105 su puikiomis reprodukcijomis ir \u012fdomiomis lydin\u010diomis es\u0117. \u0160is nemenkas foliantas lyd\u0117jo visuose mano persikraustymuose per pastaruosius 16 met\u0173: i\u0161 Prahos \u012f London\u0105, i\u0161 Londono \u012f \u010cengdu, i\u0161 \u010cengdu \u012f Ryg\u0105, i\u0161 Rygos \u012f Bukare\u0161t\u0105, i\u0161 Bukare\u0161to \u012f Sofij\u0105 ir toliau \u012f Vien\u0105 ir Berlyn\u0105. \u0160\u012f katalog\u0105 tampausi su savimi lyg savoti\u0161k\u0105 stebukling\u0105 kristal\u0105; \u017evelgdamas \u012f j\u012f kai k\u0105 suprantu apie pasaul\u012f, kur\u012f gyventojai nenuilstamai murkdo kraujuose.<\/p>\n

Knyga beveik i\u0161st\u016bm\u0117 i\u0161 mano atminties parod\u0105. Prisimenu tik tai, kad ji buvo parengta su meile ir kruop\u0161tumu: greta eksponat\u0173\u00a0\u2013 faktografiniai istoriniai ir kult\u016briniai komentarai, o kai kuriuos, ideologi\u0161kai ry\u0161kiausius, lyd\u0117jo ma\u017eyt\u0117 pastraipos ilgio es\u0117. \u0160i\u0173 tekst\u0173 autoriai da\u017eniausiai buvo i\u0161 Ryt\u0173: ra\u0161ytojai, profesoriai, \u017eurnalistai, teologai. Taigi paveikslai buvo pristatomi dvigubuose komentar\u0173 r\u0117muose, kuriuos i\u0161tverti gali ne visi meno k\u016briniai. Anuomet\u0117je Tate Britain<\/em> galerijos parodoje, kad ir kaip b\u016bt\u0173 keista, daugelis artefakt\u0173 nenusileido \u012fr\u0117minan\u010diam tekstui.<\/p>\n

Orientalistin\u0117 tapyba\u00a0\u2013 garbingas \u017eanras, gim\u0119s ir suklest\u0117j\u0119s kolonializmo pakilimo laikais. Nenuostabu\u00a0\u2013 kuo toliau \u012f Arabijos ar Mesopotamijos gilum\u0105 \u017eeng\u0117 baltieji karininkai, \u017evalgai, pirkliai, lingvistai, nuotyki\u0173 ie\u0161kotojai, tuo daugiau paveiksl\u0173, liudijan\u010di\u0173 \u0161iuos pasaki\u0161kus kra\u0161tus, pateko \u012f Londono, Pary\u017eiaus, Vienos, Berlyno, Sankt Peterburgo namus ir galerijas. Tuomet naujagim\u0117 fotografija vis dar buvo pavergta statikos ir negal\u0117jo perteikti to, ko visuomen\u0117 tik\u0117josi i\u0161 \u201erytieti\u0161k\u0173 paveiksliuk\u0173\u201c\u00a0\u2013 turgavie\u010di\u0173, me\u010de\u010di\u0173, aprangos, harem\u0173 margumyno. Parodoje \u201eRyt\u0173 vilion\u0117\u201c eksponuotos de\u0161imtys Jeruzal\u0117s, Kairo ir Stambulo fotografij\u0173, ta\u010diau jose u\u017efiksuoti pastatai, \u017emon\u0117s ir peiza\u017eai am\u017einai liko \u012fkalinti savo laike. \u0160iandienos \u017ei\u016brovui jie nesukelia joki\u0173 jausm\u0173\u00a0\u2013 ka\u017ein kokios aptriu\u0161usios sienos, skudurais apsimuturiav\u0119 elgetos degan\u010diomis akimis, skurdus u\u017ekampio atgarsis. Ka\u017ein kas pana\u0161aus \u012f \u0161iandienius dokumentinius filmus apie gyvenim\u0105 Lotyn\u0173 Amerikos ar Afrikos l\u016b\u0161nynuose. To meto orientalistiniai paveikslai tarsi kompensacij\u0105 sukuria siaubing\u0105 puot\u0105 akims, ir \u0161is vizualinis apsirijimas kartais sukelia tok\u012f pat pykinim\u0105, kaip ir tikrasis. \u0160tai kod\u0117l Jeano-L\u00e9ono G\u00e9r\u00f4me\u2019o, Vasilijaus Vere\u0161\u010dagino ir Johno Fredericko Lewiso \u0161edevrai \u0161iandieniniam grie\u017etam kritikui kelia tam tikr\u0173 abejoni\u0173, jie balansuoja ant ki\u010do ribos; vartojant Susan Sontag terminologij\u0105, tai yra camp<\/em> (manieringumas,\u00a0\u2013 vert. past.).<\/p>\n

Ta\u010diau ne viskas, kas riebu, a\u0161tru ir i\u0161\u0161aukian\u010diai egzoti\u0161ka, yra blogai. Juk am\u017einai nesim\u0117gausi nepriekai\u0161tingai teisingu maistu moderniojo meno muziej\u0173 kavin\u0117se, visomis tomis trintomis moli\u016bg\u0173 sriubomis ir salotomis su tofu bei soj\u0173 pupeli\u0173 daigais. Kra\u0161tutin\u0117 (bet autoriaus atspind\u0117ta) egzotika gali b\u016bti puikus menas\u00a0\u2013 tai patvirtina ne tik gars\u016bs menininkai, tiek vos prisiliet\u0119 prie rytieti\u0161k\u0173 tem\u0173, tiek orientalistini\u0173 dirbtuvi\u0173 meistrai\u00a0\u2013 nepaprastai subtilus pie\u0161\u0117jas bei dosnus koloristas Lewisas ir pami\u0161\u0117lis Richardas Daddas. Parodoje jiems nebuvo lygi\u0173.<\/p>\n

J.\u00a0F.\u00a0Lewisas, rai\u017eytojo s\u016bnus, jaunyst\u0117je tobulinosi pie\u0161damas gyv\u016bn\u0173, sporto ir med\u017eiokl\u0117s scenas. V\u0117liau leidosi \u012f keliones, kurios, kaip tuomet jau buvo \u012fprasta, driek\u0117si \u012f pietus bei rytus. I\u0161 Ispanijos \u012f Italij\u0105, i\u0161 Italijos \u012f Graikij\u0105, i\u0161 Graikijos \u012f Turkij\u0105, i\u0161 Turkijos \u012f Egipt\u0105. Satyrikas Williamas Makepeace\u2019as Thackeray\u2019us kelioni\u0173 apybrai\u017eoje \u201eNotes of a Journey From Cornhill to Grand Cairo\u201c (\u201eKelion\u0117s i\u0161 Kornhilio \u012f Did\u012fj\u012f Kair\u0105 u\u017era\u0161ai\u201c) apra\u0161\u0117 turkizuot\u0105 europiet\u012f, gyvenus\u012f eleganti\u0161kame osman\u0173 name, kurio kieme vaik\u0161tin\u0117jo kupranugaris ir gazel\u0117. Tai Lewisas. Be malonaus laiko leidimo Kaire ir Stambule, dailininkas suk\u016br\u0117 apie 600 rytieti\u0161k\u0173 akvareli\u0173, pie\u0161ini\u0173 ir paveiksl\u0173. Vis\u0105 \u0161\u012f turt\u0105\u00a0\u2013 kartu su keist\u0173 rytieti\u0161k\u0173 daikt\u0173 kolekcija\u00a0\u2013 jis atsive\u017e\u0117 \u012f London\u0105 1851 metais. Tarp 600 darb\u0173 yra neabejotin\u0173 \u0161edevr\u0173, toki\u0173 kaip \u201eKilim\u0173 pardav\u0117jas\u201c (akvarel\u0117, kurioje pavaizduotas pats Lewisas\u00a0\u2013 li\u016bdnas \u017eilabarzdis raudonais batais, m\u0117lynomis keln\u0117mis ir baltu turbanu), \u201eMokyklos interjeras\u201c (linksma vaik\u0173, ka\u010di\u0173, baland\u017ei\u0173 ir pagyvenusio Korano ai\u0161kintojo pantomima ornament\u0173, kilim\u0173, rai\u017eyt\u0173 d\u0117\u017ei\u0173, skryni\u0173 bei arabi\u0161ko ra\u0161to fone) ir, \u017einoma, \u201eAbejotina moneta\u201c (dvi merginos su \u0161ydais, ni\u016brus juodbarzdis pardav\u0117jas, dykin\u0117jantys linksmuoliai, visi \u012fsitemp\u0119 stebi, kaip rimtas valiut\u0173 specialistas tikrina dinaro kaldinim\u0105).<\/p>\n

Lewisas i\u0161 Ryt\u0173 parvyko kaip triumfuojantis menininkas, o Daddas \u012f Ang\u00adlij\u0105 gr\u012f\u017eo i\u0161prot\u0117j\u0119s. Kartu su turtingu seru Thomu Phillipsu jis keliavo po Turkij\u0105, Sirij\u0105, Palestin\u0105 ir Egipt\u0105. Ar Rytai sukr\u0117t\u0117 Dadd\u0105, ar jo galvoje jau buvo \u012fsitvirtinusios psichikos ligos u\u017euomazgos, bet gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Britanij\u0105 jis nu\u017eud\u0117 savo t\u0117v\u0105 ir pab\u0117go \u012f \u017eemyn\u0105. Pranc\u016bzijoje Richard\u0105 su\u010diupo ir gr\u0105\u017eino gimtin\u0117n\u00a0\u2013 iki gyvenimo galo (t.\u00a0y. 43 metus) jis praleido beprotnamyje. Ten irgi tap\u0117; albume \u201eRyt\u0173 vilion\u0117\u201c galima rasti siaubing\u0105 \u0161ios beprotyb\u0117s pavyzd\u012f\u00a0\u2013 paveiksl\u0105 \u201ePab\u0117gimas i\u0161 Egipto\u201c (atkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f kelion\u0117s krypt\u012f!) (autorius ai\u0161kiai oponavo garsiajam bibliniam siu\u017eetui \u201ePab\u0117gimas \u012f Egipt\u0105\u201c, kai Marija su Juozapu ir naujagimiu Kristumi b\u0117go nuo Erodo persekiojimo,\u00a0\u2013 vert.\u00a0past.), nutapyt\u0105 tarsi kokio \u0161iuolaikinio Lotyn\u0173 Amerikos muralisto. Rytai ker\u0161ija.<\/p>\n

\"\"

Johnas Frederickas Lewisas Kilim\u0173 pardav\u0117jas Beze\u0161teine, El Khan Khalil, Kaire, 1860. Akvarel\u0117je dailininkas vaizduoja save kaip kilim\u0173 pardav\u0117j\u0105. I\u0161 Blekberno muziejaus<\/p>\n

\nir meno galerijos kolekcijos, publikuojama pagal vie\u0161osios srities (PD) licencij\u0105<\/p><\/div>\n

\u0160\u012f katalog\u0105 vartau tarp buvusio \u201eTwitter\u201c kanalo per\u017ei\u016br\u0173 seans\u0173, kur naujienos apie siaubingus incidentus Gazos Ruo\u017ee, Izraelyje, Libane, Sirijoje, Jemene, Irane, Afganistane susipina su ne itin eti\u0161kai (ir ypa\u010d esteti\u0161kai) \u0161vari\u0173 \u017emoni\u0173 samprotavimais. Kod\u0117l tai skaitau, visi\u0161kai neai\u0161ku; tikriausiai \u0161is tas pana\u0161aus \u012f \u0161iuolaikin\u0119 viduram\u017ei\u0173 epidemijos, maro ar raup\u0173 versij\u0105. Bet visada po ranka turiu prie\u0161nuod\u012f. Jis\u00a0\u2013 ne tik aptartoji \u201eRyt\u0173 vilion\u0117\u201c, bet ir visi\u0161kai pamir\u0161ta beveik neatsimenamo XIX\u00a0a. pirmosios pus\u0117s pranc\u016bz\u0173 ra\u0161ytojo Th\u00e9ophile\u2019io Gautier knyga \u201eKelion\u0117 \u012f Rytus\u201c (1843\u20131853). Gautier apra\u0161o kelion\u0119 \u012f Al\u017eyr\u0105 ir Turkij\u0105. Nesibaigiantys r\u016bkori\u0173 kandikliai, berber\u0173 \u017eirgai, vis\u0173 \u012fmanom\u0173 atspalvi\u0173 turbanai, kilimai ir tapybi\u0161ki elget\u0173 skudurai, me\u010de\u010di\u0173 ornamentai, kavin\u0117s ir i\u0161 po galvos apdangal\u0173 spindin\u010dios rytieti\u0161k\u0173 gra\u017euoli\u0173 akys \u017eavi autori\u0173, negailint\u012f j\u0117g\u0173 perteikti visus pasaki\u0161kus turtus skaitytojui. Gautier apsvaig\u0119s ne nuo opijaus, o nuo \u012fvairov\u0117s, tiesiog aps\u0117stas vardijimo: \u201eA\u0161… atsid\u016briau eil\u0117je parfumeri\u0173, prekiaujan\u010di\u0173 bergamo\u010di\u0173 ir jazmin\u0173 esencijomis, atar-gullah buteliukais aksominiuose, blizgu\u010diais siuvin\u0117tuose d\u0117kluose, ro\u017ei\u0173 vandeniu, plauk\u0173 \u0161alinimo pasta, aromatin\u0117mis r\u016bkymo lazdel\u0117mis su arabi\u0161kais u\u017era\u0161ais, muskuso mai\u0161eliais, ro\u017ean\u010diais i\u0161 nefrito, gintaro, kokoso, dramblio kaulo, vaisi\u0173 s\u0117kl\u0173, ro\u017emed\u017eio ir sandalmed\u017eio…\u201c Me\u010detes Gautier apra\u0161o tuo pa\u010diu stiliumi: \u201eSarajburnu r\u016bmai su kini\u0161kais stogais, baltais m\u016brais ir grotuotais paviljonais tarp kiparis\u0173, pu\u0161\u0173, figmed\u017ei\u0173 ir platan\u0173; apvalus Sultono Achmeto me\u010det\u0117s kupolas apsuptas \u0161e\u0161i\u0173 minaret\u0173, primenan\u010di\u0173 dramblio kaulo stiebus; \u0160v. Sofija su keturiais minaretais i\u0161 abiej\u0173 pusi\u0173, i\u0161kelianti bizanti\u0161k\u0105 skliaut\u0105 vir\u0161 galing\u0173 kontrafors\u0173 su horizontaliomis balto ir rausvo m\u016bro eil\u0117mis…\u201c Ir taip toliau, ir pana\u0161iai iki begalyb\u0117s. Savoti\u0161kas rytieti\u0161k\u0173 stebukl\u0173 katalogas, baklava akims, \u0161erbetas ausims.<\/p>\n

Ne viskas taip paprasta. Gauthier nebuvo naivus. Be turgavie\u010di\u0173, me\u010de\u010di\u0173 ir mergin\u0173 su \u0161ydais, jis tur\u0117jo dar vien\u0105 silpnyb\u0119\u00a0\u2013 musulmon\u0173 kapines. \u201eKelion\u0117je \u012f Rytus\u201c vienintelis \u201emeil\u0117s nuotykis\u201c (\u0161io posakio prasme, vartota XIX\u00a0a.) vyksta kapin\u0117se, b\u016btent ten sueina musulmoni\u0161kasis Erotas ir Tanatas: \u201eL\u0117tai va\u017eiavau siauru takeliu tarp kap\u0173 ir staiga prie vieno i\u0161 antkapi\u0173 pasteb\u0117jau jaun\u0105 moter\u012f, gana permatomu hid\u017eabu ir \u0161velniai \u017ealios spalvos parand\u017ea. Rankose ji laik\u0117 ro\u017ei\u0173 puok\u0161t\u0119, o jos did\u017eiul\u0117s stibio apvadu pary\u0161kintos akys \u017ei\u016br\u0117jo \u012f vien\u0105 ta\u0161k\u0105, tarsi b\u016bt\u0173 u\u017esisvajojusi… Tikriausiai mano \u017evilgsnis naiviai ir nuo\u0161ird\u017eiai i\u0161rei\u0161k\u0117 susi\u017eav\u0117jim\u0105, nes ji pri\u0117jo prie tako ir su droviu grak\u0161tumu i\u0161ties\u0117 man vien\u0105 puok\u0161t\u0117s ro\u017e\u0119.\u201c Beje, Saido \u201eOrientalizme\u201c Gautier pamin\u0117tas tik prab\u0117gomis.<\/p>\n

I\u0161 rus\u0173 kalbos vert\u0117 Kornelija Ragyt\u0117<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-10-2024%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Paskutin\u0117je triptiko es\u0117 kult\u016brologas K. Kobrinas apm\u0105sto vien\u0105 svarbiausi\u0173 \u0161imtme\u010dio veikal\u0173, pam\u0117ginus\u012f atskleisti savito kult\u016brinio ir istorinio konstrukto\u00a0\u2013 orientalizmo\u00a0\u2013 esm\u0119. Deja, gilinantis \u012f Rytus galima ne tik i\u0161gars\u0117ti, bet ir i\u0161prot\u0117ti.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":34041,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[610,148,110,606],"tags":[363],"class_list":["post-34040","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2024-10","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kirill Kobrin","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34040","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=34040"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34040\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":34065,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34040\/revisions\/34065"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/34041"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=34040"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=34040"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=34040"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}