{"id":34019,"date":"2024-11-01T19:03:42","date_gmt":"2024-11-01T17:03:42","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=34019"},"modified":"2025-01-01T23:42:49","modified_gmt":"2025-01-01T21:42:49","slug":"daugelis-svarbiu-xx-a-filosofu-tyrinejo-vaiduoklius-stai-kaip-juos-aiskino","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/e-publikacija\/daugelis-svarbiu-xx-a-filosofu-tyrinejo-vaiduoklius-stai-kaip-juos-aiskino\/","title":{"rendered":"DAUGELIS SVARBI\u0172 XX A. FILOSOF\u0172 TYRIN\u0116JO VAIDUOKLIUS \u2013 \u0160TAI KAIP JUOS AI\u0160KINO"},"content":{"rendered":"

Dauguma filosofus \u012fsivaizduoja kaip racionalius m\u0105stytojus, kurie leid\u017eia laik\u0105 kurdami abstrak\u010dias logines teorijas ir grie\u017etai atmeta prietarus. Ta\u010diau keletas XX a. m\u0105stytoj\u0173 aktyviai tyrin\u0117jo tokias bauginan\u010dias temas kaip ai\u0161kiaregyst\u0117, telepatija ir net vaiduokliai.<\/p>\n

Nema\u017ea dalis \u0161i\u0173 filosof\u0173, tarp j\u0173 Henri Bergsonas<\/a> ir Williamas Jamesas<\/a>, dom\u0117josi vadinamaisiais psichikos tyrimais<\/a>. Tai buvo paranormali\u0173 rei\u0161kini\u0173, \u012fskaitant telepatij\u0105, telekinez\u0119 ir ne\u017eemi\u0161kojo pasaulio dvasias, akademin\u0117s studijos. Jiedu lank\u0117si spiritizmo seansuose ir band\u0117 kurti teorijas apie vaiduoklius, pomirtin\u012f gyvenim\u0105 bei per medium\u0173 transus pasirei\u0161kian\u010dias galias. Pastaraisiais metais tyrin\u0117jau<\/a> archyvus, kaip \u0161ios temos formavo XX a. filosofij\u0105.<\/p>\n

<\/p>\n

\"\"

Frederickas Jamesas Shieldsas HAMLETAS IR VAIDUOKLIS, 1901. Aliejus, drob\u0117, 40 x 61 cm. Man\u010desterio meno galerija. Publikuojama pagal CC BY-NC-ND licencij\u0105<\/p><\/div>\n

Charlie Dunbaras Broadas<\/a> (1887\u20131971)\u00a0\u2013 buv\u0119s Kembrid\u017eo universiteto filosofijos profesorius, pripa\u017e\u012fstamas kaip vienas svarbiausi\u0173 laiko filosofijos<\/a> autori\u0173, taip pat paskelb\u0117 straipsni\u0173 apie etik\u0105, logik\u0105 ir filosofijos istorij\u0105. Ta\u010diau ma\u017eiau \u017einoma, kad jis buvo aktyvus Psichini\u0173 tyrim\u0173 draugijos (Society for Psychical Research), mokslo organizacijos, u\u017esiiman\u010dios paranormali\u0173 rei\u0161kini\u0173 tyrin\u0117jimais, narys. Draugija du kartus j\u012f i\u0161rinko savo pirmininku. Profesorius paskelb\u0117 daug publikacij\u0173 tokiomis temomis kaip ai\u0161kiaregyst\u0117 ir poltergeistai.<\/p>\n

Knygoje \u201eProtas ir jo vieta gamtoje<\/a>\u201c (The Mind and its Place in Nature, 1925) Broadas i\u0161pl\u0117tojo vadinam\u0105j\u0105 sud\u0117tin\u0119 vaiduokli\u0173 teorij\u0105, es\u0105 \u017emogaus protas yra dviej\u0173 komponent\u0173 junginys. Vienas j\u0173 \u2013 \u201efizinis d\u0117muo\u201c\u00a0\u2013 ma\u017edaug atitinka k\u016bn\u0105, kitas \u2013 \u201epsichinis d\u0117muo\u201c, kuriame gl\u016bdi m\u016bs\u0173 mentalinis turinys, pavyzd\u017eiui, emocijos ar mintys. Abu komponentai sudaro \u017emogaus prot\u0105, pana\u0161iai kaip drusk\u0105 \u2013 natris ir chloro r\u016bg\u0161tis. Broado manymu, po mirties psichinis d\u0117muo gali dar kur\u012f laik\u0105 egzistuoti savaranki\u0161kai ir nelyg dvasia per seans\u0105 \u012fsik\u016bnyti \u012f medium\u0105.<\/p>\n

VAIZDAI ETERYJE<\/strong><\/p>\n

Kitas filosofas, dom\u0117j\u0119sis vaiduokliais ir mirusi\u0173j\u0173 dvasiomis, \u2013 Henry Habberley Price\u2019as<\/a> (1899\u20131984). Oksfordo universiteto logikos profesorius labiausiai \u017einomas d\u0117l straipsni\u0173 apie suvokimo filosofij\u0105. Kaip ir Broadas, buvo aktyviai \u012fsitrauk\u0119s \u012f Psichini\u0173 tyrim\u0173 draugijos veikl\u0105 ir dalyvavo keliose tarptautin\u0117se konferencijose, skirtose pomirtiniam gyvenimui bei telepatijai.<\/p>\n

1939 m. prezidentin\u0117je kalboje draugijai Price\u2019as band\u0117 paai\u0161kinti vaiduokli\u0173 ir \u0161m\u0117kl\u0173 egzistavim\u0105: kiekvien\u0105 akimirk\u0105 j\u016bs\u0173 protas yra kupinas \u201ementalini\u0173 vaizd\u0173\u201c \u2013 prisiminim\u0173 apie buvusias atostogas, u\u017e lango matom\u0173 dalyk\u0173, ateities vil\u010di\u0173 ir l\u016bkes\u010di\u0173. Remiantis Price\u2019o teorija, tarp materijos ir \u017emogaus proto egzistuoja substancija, vadinamasis psichinis eteris. Profesorius tik\u0117jo, kad \u0161is eteris gali i\u0161saugoti j\u016bs\u0173 galvoje \u0161iuo metu esan\u010dius vaizdus net ir jums mirus. Kai kuriems ypa\u010d jautriems \u017emon\u0117ms tokia vaizd\u0173 ir atsiminim\u0173 sankaupa gali pasirodyti tarsi vaiduoklis.<\/p>\n

\"\"

Stanis\u0142awas Ignacy Witkiewiczius KAZIMIERZO LEWY PORTRETAS, 1937. Pastel\u0117, popierius. Kembrid\u017eo Trejyb\u0117s kolegija. Publikuojama pagal vie\u0161osios srities (PD) licencij\u0105<\/p><\/div>\n

K\u0104 REI\u0160KIA \u201eVAIDUOKLIS\u201c?<\/strong><\/p>\n

Kazimierzas Lewy<\/a> (1919\u20131991) buvo vienas \u012ftakingiausi\u0173 XX a. filosofijos logik\u0173, did\u017ei\u0105j\u0105 karjeros dal\u012f dirb\u0119s Kembrid\u017eo universitete \u2013 jo vardu pavadinta Filosofijos fakulteto biblioteka. Mokslininkas labiausiai i\u0161gars\u0117jo logikos darbais, ir tik nedaugelis \u017eino, kad daktaro disertacij\u0105<\/a> (kuri\u0105, beje, nagrin\u0117jo Broadas) jis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 para\u0161\u0117 apie gyvenim\u0105 po mirties.<\/p>\n

Lewy pirmiausia dom\u0117josi kalba ir s\u0105vok\u0173, kurias \u017emon\u0117s vartoja kalb\u0117dami apie vaiduoklius bei gyvenim\u0105 po mirties, reik\u0161m\u0117mis. K\u0105 rei\u0161kia pasakymas, kad galimai pergyvensiu savo k\u016bno mirt\u012f? Kokios patirties tur\u0117\u010diau \u012fgyti kaip vaiduoklis, kad teiginys \u201eA\u0161 i\u0161gyvenau savo mirt\u012f\u201c b\u016bt\u0173 teisingas? Ar prival\u0117\u010diau matyti save veidrodyje arba kalb\u0117tis su \u017emon\u0117mis per spiritizmo seansus? Lewy tvirtinimu, prad\u0117dami nagrin\u0117ti empirinius \u0161m\u0117kl\u0173 \u201e\u012frodymus\u201c pirmiausia tur\u0117tume atsakyti \u012f \u0161iuos klausimus.<\/p>\n

Po skandaling\u0173 ir pla\u010diai nuskamb\u0117jusi\u0173 istorij\u0173 apie apsimet\u0117lius mediumus psichikos tyrin\u0117tojai buvo apkaltinti pseudomoksliniais metodais, o patys tyrimai ilgainiui atsid\u016br\u0117 akademinio pasaulio u\u017eribyje. Pavyzd\u017eiui, Lewy, 1943 m. apgyn\u0119s daktaro disertacij\u0105, \u0161iomis temomis daugiau nebera\u0161\u0117.<\/p>\n

Vis d\u0117lto akademiniai psichikos tyrin\u0117jimai, nepaisant trumpo gyvavimo, padar\u0117 didel\u0119 \u012ftak\u0105 visai brit\u0173 filosof\u0173 kartai \u2013 suformavo po\u017ei\u016br\u012f \u012f laik\u0105, prie\u017eastingum\u0105, materij\u0105 ir suteik\u0117 galimyb\u0119 apm\u0105styti vien\u0105 aktualiausi\u0173 gyvenimo klausim\u0173: kas atsitinka po mirties?<\/p>\n

I\u0161 angl\u0173 kalbos vert\u0117 Viktorija Sab\u00a0<\/p>\n

TheConversation.com<\/a><\/p>\n

Publikuojama pagal CC licencij\u0105<\/p>\n

\n

MATY\u00c1\u0160AS MORAVECAS \u2013 filosofijos daktaras, Karalien\u0117s universiteto Belfaste d\u0117stytojas, Bergsono <\/span>bi\u010diuli\u0173 (Soci\u00e9t\u00e9 des amis de Bergson<\/i>), Brit\u0173 filosofijos istorijos ir Laiko filosofijos draugij\u0173 narys. Tyrin\u0117ja XIX a. pabaigos ir XX a. prad\u017eios Did\u017eiosios Britanijos ir Pranc\u016bzijos filosofij\u0105, ypa\u010d domisi laiko, laisvos valios ir religijos klausimais.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dauguma \u017emoni\u0173 \u012fsivaizduoja filosofus kaip racionalius m\u0105stytojus, kurie leid\u017eia laik\u0105 kurdami abstrak\u010dias logines teorijas ir grie\u017etai atmeta prietarus. Ta\u010diau keletas XX a. m\u0105stytoj\u0173 aktyviai tyrin\u0117jo tokias bauginan\u010dias temas kaip ai\u0161kiaregyst\u0117, telepatija ir net vaiduokliai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":34024,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"VYRO SU \u0160ARVAIS IR VAIDUOKLIO BEI SKELETO GRUMTYN\u0116S. Autorius ir leid\u0117jas ne\u017einomi. Akvatinta, 14,6 \u00d7 17,8 cm. Wellcome Collection. Publikuojama pagal CC-BY-4.0 licencij\u0105","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[622],"tags":[132,170],"class_list":["post-34019","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-e-publikacija","tag-filosofija","tag-kultura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Maty\u00e1\u0161 Moravec\u00a0","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34019","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=34019"}],"version-history":[{"count":17,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34019\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":34898,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/34019\/revisions\/34898"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/34024"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=34019"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=34019"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=34019"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}