[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]Tarpukario periodin\u0117je spaudoje skelbti Lietuvos teatro teoretiko ir re\u017eisieriaus Antano Sutkaus (1892\u20131968) teoriniai tekstai pasi\u017eymi abstraktumu, ta\u010diau juose ai\u0161kiai kalbama apie siek\u012f \u012fsteigti kokybi\u0161k\u0105, savit\u0105 charakter\u012f turint\u012f lietuvi\u0161k\u0105 teatr\u0105 ir skleid\u017eiamos simbolistinio bei romantinio teatro id\u0117jos. Apie tautinio teatro svarb\u0105 re\u017eisierius ima kalb\u0117ti nuo 1917\u00a0m., b\u016bdamas Maskvoje, Lietuvai dar nepaskelbus nepriklausomyb\u0117s. Teatrologas Antanas Vengris i\u0161skiria, kad b\u016btent kurso vadovo Fiodoro Komisar\u017eevskio ir pad\u0117j\u0117jo Vasilijaus Sachnovskio dom\u0117jimasis nacionalinio teatro klausimais A.\u00a0Sutkui tapo nacionalistini\u0173 id\u0117j\u0173 teatre susidom\u0117jimo ir u\u017esidegimo paskata. Taip pat itin dom\u0117josi praeitimi ir j\u0105 m\u0117go sieti su teatro istorija. Tai jam daryti pad\u0117jo stiprus Maskvoje \u012fgytas i\u0161silavinimas. B\u016bsimasis re\u017eisierius klaus\u0117 paskait\u0173, kurias d\u0117st\u0117 to meto \u017einomi rus\u0173 teatro pedagogai: Anatolijus Nelidovas, Arkadijus Zonovas, taip pat skait\u0117 mokytoj\u0173 rekomenduotus autorius\u00a0\u2013 Edward\u0105 Gordon\u0105 Craig\u0105, Aleksandr\u0105 Tairov\u0105, Georg\u0105 Fuchs\u0105s, Wilhelm\u0105 Wundt\u0105.<\/p>\n
DVASINIS KOMPONENTAS<\/p>\n
1917\u00a0m. straipsnyje \u201eTeatro klausimais\u201c A.\u00a0Sutkus teigia, jog \u201eb\u016btina kalb\u0117ti apie teatr\u0105 \u0161iuo momentu, nes jis nereikalauja intelektualini\u0173 pastang\u0173, nesilpnina, nemigdo m\u016bs\u0173 dvasios, bet gaivina jos j\u0117gas, \u012fkvepia jai idealus ir stip\u00adrina vali\u0105 energingam, i\u0161tveriamam darbui\u201c. \u010cia galime \u012f\u017evelgti konstruktyvistin\u0117s nacionalizmo teorijos komponent\u0173. Re\u017eisierius mato teatr\u0105 kaip b\u016bd\u0105 telkti taut\u0105 bendram tikslui, kaip terp\u0119, kurioje gimsta bendri idealai ir motyvacija nacionaliniu pagrindu kurti nepriklausom\u0105 valstyb\u0119. Jis nema\u017eai d\u0117mesio skiria dvasiniam teatro komponentui, ne tik pasisako u\u017e teatr\u0105, kuris koncentruojasi \u012f \u017ei\u016brovo ir k\u016br\u0117jo emocijas ir fantazij\u0105, bet ir palie\u010dia nacionalizmui b\u016bding\u0105 mitologin\u012f aspekt\u0105. Sociologo Ernesto G\u00e8lnerio teigimu, kadangi tauta n\u0117ra tikra bendruomen\u0117 ta prasme, kad tautos atstovai negali pa\u017einoti vis\u0173 savo menamos bendruomen\u0117s nari\u0173, jiems reikia bendro mito, kad suvokt\u0173, jog tautos nariai yra ka\u017ekuo susij\u0119. A.\u00a0Sutkus t\u0105 susietum\u0105 traktuoja kaip dvasin\u012f tautie\u010di\u0173 bendrum\u0105, kur\u012f reikia kurstyti tautiniu teatru. Jo supratimu, dvasinis tautos pagrindas savaiminis, \u012fgimtas, ta\u010diau vis tiek laikosi nuomon\u0117s, kad jam palaikyti reikia imtis priemoni\u0173, o teatr\u0105 mato kaip vien\u0105 j\u0173.<\/p>\n
Dvasin\u012f komponent\u0105 A.\u00a0Sutkus i\u0161skiria kaip svarbiausi\u0105 kuriant tautin\u012f teatr\u0105. 1917\u00a0m. Mask\u00advoje susirinkime lietuvi\u0173 teatro klausimu jis kalba apie tautos teatr\u0105. Kad lietuvi\u0173 teatras n\u0117ra tik toks teatras, kuriame kalbama lietuvi\u0161kai ir apie lietuv\u012f, jis turi atspind\u0117ti lietuvi\u0161k\u0105 dvasi\u0105.\u00a0O norint tai pasiekti, teatr\u0105 reikia apvalyti nuo kit\u0173 teatr\u0173 \u012ftakos ir kalb\u0117ti tokia simboli\u0173 bei form\u0173 kalba, kuri b\u016bt\u0173 artima lietuviui. Kaip re\u017eisierius konkre\u010diau \u012fsivaizdavo lietuvi\u0161ko teatro i\u0161silaisvinim\u0105 i\u0161 u\u017esienieti\u0161kos \u012ftakos, n\u0117ra ai\u0161ku, ta\u010diau i\u0161skiria vokie\u010di\u0173 teatro, kuris at\u0117jo kartu su krik\u0161\u010dionybe, \u012ftak\u0105 ir tai, kad tuometinis lietuvi\u0173 teatras buvo itin tendencingas.<\/p>\n
Re\u017eisierius kalba apie tautos teatr\u0105, kuris lietuvi\u0173 istorijoje tur\u0117t\u0173 kuo senesnes tradicijas, tod\u0117l \u012fkv\u0117pimo ie\u0161ko ir pagoni\u0161kose apeigose. Anot jo, itin jauno lietuvi\u0161ko teatro prad\u017eia slypi liaudies teatre, kadangi lietuvi\u0161kam teatrui reik\u0117jo slapstytis, \u0161al\u012f pavergus Rusijos imperijai ir \u012fsigaliojus draudimui kalb\u0117ti lietuvi\u0173 kalba. Teatras tapo erdve susirinkti ir aptarti Lietuvos reikalus, o pastatymo formos, b\u016bdai ir technika liko antrame plane, tod\u0117l jis liko primityvus. A.\u00a0Sutkus teigia, jog 1910\u20131912\u00a0m., jau atgavus lietuvi\u0161kos spaudos laisv\u0119, \u012fvyko prover\u017eis, apib\u016bdinamas kaip \u201elaikas kar\u0161to ir tir\u0161to patriotizmo\u201c, kai teatre suma\u017e\u0117jo svetimos \u012ftakos, o liaudies teatro formos savaime \u012fsiskverb\u0117 \u012f vaidinimus. Ta\u010diau \u0161io laikotarpio teatre re\u017eisierius \u012f\u017evelgia menin\u0117s teatro rai\u0161kos stok\u0105, nes lietuvi\u0161kumo id\u0117jos skleid\u0117si per daug akivaizd\u017eiai ir tiesmukai,\u00a0o tai buvo svetima re\u017eisieriui artimam simbolistiniam teatrui, kuriame turinys perteikiamas netiesiogine kalba.<\/p>\n
Po 1912\u00a0m. kurt\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 teatr\u0105 A.\u00a0Sutkus apib\u016bdin\u0105 kaip tendencin\u012f. Toks teatras teat\u00adrines tradicijas skolinasi i\u0161 skirting\u0173 kult\u016br\u0173 ir i\u0161 j\u0173 formuoja mi\u0161ri\u0105 rai\u0161k\u0105, kuriai tr\u016bksta vientisumo, galin\u010dio sukelti estetin\u012f jausm\u0105, tod\u0117l \u017emogus priverstas ie\u0161koti dvasinio peno kitur, taip pat tai toks teatras, kuriam tr\u016bksta men\u0173 sintez\u0117s. Lietuvi\u0161ko teatro k\u016br\u0117jams der\u0117t\u0173 atsigr\u0119\u017eti \u012f praeit\u012f ir j\u0105 naudoti kaip pamat\u0105 tolesnei tautinio teatro raidai.<\/p>\n
Sakralin\u0117s lietuvi\u0173 apeigos, kuriose simboliais perteikiamas \u017emogaus ry\u0161ys su metafiziniu pasauliu, A.\u00a0Sutkui itin svarbios. Anot jo, lietuvi\u0161ko teatro id\u0117ja tokia pat sena, kaip ir tauta, dar kai nebuvo supratimo apie tai, k\u0105 \u0161iandien vadiname teatru. Teatras, kuris pasireik\u0161dav\u0119s ritualais, yra neatsiejamas nuo tikrosios savo id\u0117jos. \u0160ioms re\u017eisieriaus mintims b\u016bdinga teatrinio simbolist\u0173 jud\u0117jimo id\u0117ja, kilusi i\u0161 Sigmundo Freudo pas\u0105mon\u0117s ir s\u0105mon\u0117s teorijos, kad mene reikia siekti intuityvaus ir dvasinio pasaulio pa\u017einimo. A.\u00a0Sutkus ragina atsigr\u0119\u017eti \u012f Lietuvos pagonyb\u0117s laikus, kurie \u201eparodys tikr\u0105j\u012f keli\u0105\u201c. Ta\u010diau svarbu, kad b\u016bt\u0173 remiamasi istoriniais faktais, tikra mitologija, o ne suromantizuota praeities istorija, ir jis apgailestauja, jog seni laikai, ypa\u010d iki XIV\u00a0a., i\u0161tirti per menkai.<\/p>\n
Remdamasis lietuvi\u0173 senuoju tik\u0117jimu \u012f pomirtin\u012f gyvenim\u0105, re\u017eisierius akcentuoja, kad lietuvis tur\u0117jo stipr\u0173 tik\u0117jim\u0105 \u012f antr\u0105j\u012f savo \u201ea\u0161\u201c\u00a0\u2013 \u012f t\u0105 dal\u012f, kuri\u0105 galima atskirti nuo k\u016bno ir proto, apie kuri\u0105 \u017emogui sunku kalb\u0117ti, bet gali j\u0105 pa\u017einti kitais b\u016bdais. A.\u00a0Sutkus kaip pavyzd\u012f mini Romuv\u0105\u00a0\u2013 pr\u016bs\u0173 pagrindin\u0119 \u0161ventviet\u0119 ir joje vykusias apeigas \u012fvardija kaip ideal\u0173, gyv\u0105 teatr\u0105, ry\u0161k\u0173 su savo dvasia ir estetikos \u016bpu. Re\u017eisierius, kalb\u0117damas apie lietuvi\u0161kus senuosius ritualus ir tradicijas, atskleid\u017eia savo po\u017ei\u016br\u012f, kad teatras turi b\u016bti magi\u0161kas ir dvasinis \u017emoni\u0173 reikalas, kylantis b\u016btent i\u0161 \u017emogi\u0161k\u0173 paskat\u0173 pa\u017einti dvasin\u012f pasaul\u012f.<\/p>\n
NACIONALIZMAS IR ROMANTIZMAS<\/p>\n
A.\u00a0Sutkaus tautinio teatro id\u0117ja patyr\u0117 romantizmo \u012ftak\u0105. Literat\u016bros profesorius Geraldas Gillespie straipsnyje apie nacionalizm\u0105 ir romantizmo dramas teigia, kad modernaus nacionalizmo ir romantizmo \u0161aknys yra glaud\u017eiai susipynusios. Dramaturgas, ra\u0161antis romantin\u0119 pjes\u0119, gali semtis \u012fkv\u0117pimo i\u0161 nacionalin\u0117s istorijos, legend\u0173 ir mit\u0173,\u00a0o tokia drama tampa naudinga priemone skatinti tautin\u012f pasidid\u017eiavim\u0105, entuziazm\u0105 ir solidarum\u0105. Daugumai romantik\u0173 gamta buvo dievi\u0161kojo prado aprai\u0161ka, atsiskleid\u017eianti tiek per pa\u010di\u0105 gamt\u0105, tiek per k\u016bryb\u0105, tod\u0117l laikytasi id\u0117jos, kad nusigr\u0119\u017eti nuo savo etnin\u0117s kilm\u0117s rei\u0161k\u0117 atsisakyti dvasinio visos egzistencijos principo. Romuvoje vykusi\u0173 apeig\u0173 teatrali\u0161kum\u0105 jis \u012fvardija kaip \u201eromantikos apsirei\u0161kimo fakt\u0105\u201c ir \u201eromantikos faktas suerzina mistikos jausm\u0105, pajaut\u0105 pasaulyje berib\u0117s dievyb\u0117s esyb\u0117s, kuri\u0173 supratimo d\u0117lei gema gyvenime menas ir religija, savo esme lyg\u016bs vienas kitam\u201c. Kurdamas vaidmen\u012f aktorius misti\u0161kai pasikei\u010dia, ta\u010diau n\u0117 kiek nenutolsta nuo gamtos, prie\u0161ingai, tik dar labiau priart\u0117ja prie jos gelmi\u0173.<\/p>\n
A.\u00a0Sutkus pabr\u0117\u017eia vaizdo svarb\u0105 ir jo s\u0105veik\u0105 su kitais teatro elementais. Pasak re\u017eisieriaus, tuometiniam lietuvi\u0161kam teatrui itin tr\u016bko dail\u0117s ir jis prilygintinas dail\u0117s menams, pabr\u0117\u017eiant svarb\u0105 estetinio patyrimo, kuris \u017ei\u016brovo kasdien\u012f gyvenim\u0105 priver\u010dia vertinti kaip menk\u0105 ir silpn\u0105, nes sieloje su\u017eadina ka\u017ein kas tobula ir giedra. Teatre svarbiausias yra \u017ei\u016brovo jausminis ir dvasinis patyrimas, kur\u012f sukelia vaizd\u0173, veiksmo ir garso sinergija. A.\u00a0Sutkus tiki, kad vaizduot\u0117\u00a0\u2013 \u012frankis, kur\u012f pasitelk\u0119s \u017emogus gali pa\u017einti dvasin\u012f pasaul\u012f. Straipsnyje \u201eDekoratyvinis pradas vaidyboje\u201c (1923) jis ra\u0161o, kad \u017ei\u016brovai teatre reaguoja \u012f aktoriaus ir objekto s\u0105jung\u0105, tod\u0117l svarbu ne tai, kaip realisti\u0161kai teatro rekvizitas atrodo, o kiek aktorius juo patiki ir koki\u0105 reik\u0161m\u0119 suteikia. Tam pagr\u012fsti jis naudoja W.\u00a0Wundto citat\u0105 i\u0161 \u201eTaut\u0173 psichologijos\u201c. Vokie\u010di\u0173 psichologo, \u0161iandien laikomo vienu modernios psichologijos t\u0117v\u0173, teorija teigia, jog vaizduot\u0117 atsiskleid\u017eia tada, kai jai reikia \u201eu\u017epildyti kont\u016brus\u201c tam, kad gal\u0117t\u0173 sukurti mums suprantamas projekcijas. W.\u00a0Wundto manymu, fantazijai pasireik\u0161ti reikalingas poj\u016b\u010di\u0173 tr\u016bkumas, neleid\u017eiantis visi\u0161kai perprasti objekto santykio su realybe.\u00a0O dekoracija pavykusi tik tuo atveju, jei sukuria pakankam\u0105 atstum\u0105 tarp realyb\u0117s objekto, kuris paskatina tiek aktoriaus, tiek \u017ei\u016brovo fantazijos \u017eaism\u0119. Tokia dekoracija turi tik duoti u\u017euomin\u0105 \u012f vaizduojam\u0105 objekt\u0105\u00a0\u2013 b\u016bti \u201etikrenyb\u0117s \u017eenklu\u201c.<\/p>\n
Teoretikas teigia, kad dramaturgas \u017eod\u017eiais \u012fk\u016bnija vaizdus, o \u0161iuos \u012f scen\u0105 gali perkelti tik scenografija. Kadangi fonas yra pirmas dalykas, \u017ei\u016brov\u0105 \u012fvedantis \u012f spektaklio pasaul\u012f, tad turi atspind\u0117ti jo rai\u0161k\u0105\u00a0\u2013 kurti bendr\u0105 santyk\u012f su visais elementais: muzika, pjes\u0117s turiniu, vaidyba. Atsiv\u0117rus scenos u\u017euolaidoms vaizdas turi b\u016bti toks, kad jo med\u017eiaga paruo\u0161t\u0173 \u017ei\u016brov\u0105 tam, kas vyks, taip sustiprindamas ateinan\u010dio veiksmo \u012ftak\u0105. Gerai parinktas fonas gali akcentuoti ir sustiprinti garso, \u017eod\u017eio, judesio poveik\u012f. Blogas fonas, kuris \u201enesusikalba\u201c su spektaklio turiniu ir jo skleid\u017eiama id\u0117ja, gali pakeisti veiksmo kontekst\u0105 ir sukurti humoristin\u012f vaizd\u0105 arba tiesiog silpninti kitas spektaklio dalis, jas u\u017ego\u017edamas. Tod\u0117l svarbu, jog dailininko k\u016brinys bendradarbiaut\u0173 su re\u017eisieriaus ir aktoriaus sumanymu, o ne b\u016bt\u0173 dominuojantis komponentas. \u0160iai problemai spr\u0119sti A.\u00a0Sutkus rekomenduoja re\u017eisieriams, dailininkams ir aktoriams \u012fgauti k\u016brybin\u012f bendrum\u0105 ilgai bendradarbiaujant, pa\u017e\u012fstant vienas kit\u0105 ir kuriant bendrus etiudus.<\/p>\n
TEATRAS\u00a0\u2013 VISOS VALSTYB\u0116S REIKALAS<\/p>\n
A.\u00a0Sutkus teatr\u0105 mato kaip \u017emogaus ir tautos dvasios ugdymui skirt\u0105 rei\u0161kin\u012f. Straipsnyje \u201eVaidyba ir dvasios kult\u016bra\u201c (1926) jis ra\u0161o, kad Lietuvos teatras yra prarad\u0119s progreso siek\u012f ir nevykdo tautos ugdymo paskirties, kai tur\u0117t\u0173 b\u016bti kaip \u0161ventov\u0117, kur stabteli galinga \u017emoni\u0173 up\u0117 nuskaidr\u0117ti. Tuo metu tap\u0119s Valstyb\u0117s teatro Kaune vadovu, jis kaltino \u012fstaig\u0105 tuo, kad \u0161i publikai pristato pramog\u0105 ir iliuzij\u0105. Pana\u0161ias id\u0117jas mini ir anks\u010diau skelbtame straipsnyje \u201eTeatro klausimais\u201c (1917), jame apgailestauja, jog tam tikri inteligentijos atstovai spektaklius mato kaip \u0161velni\u0105 pramog\u0105, kuri\u0105 netrukus pakeis kinas, ir teigia, jog teatras yra nelengvas menas ir reikia d\u0117ti visas pastangas, kad jis neb\u016bt\u0173 menkas, nes to reikalauja pati \u0161venta jo prigimtis. Jis turi vaizdais kalb\u0117ti ties\u0105, parodyti tikr\u0105 pasaulio paveiksl\u0105 ir pad\u0117ti \u017emon\u0117ms gyventi moraliai teisingai. Blogai pastatyta pjes\u0117 praranda dvasines j\u0117gas, kurias jai suteik\u0117 dramaturgas, o kai taip nutinka, bukinama \u017ei\u016brovo nuojauta ir siaurinamas meno skonis.<\/p>\n
A.\u00a0Sutkus skiria d\u0117mes\u012f gro\u017eio bei moral\u0117s (kuri\u0105 vadina dora) santykiui ir teigia, kad \u0161ie glaud\u017eiai susij\u0119. Tai susi\u0161aukia su romantizmo jud\u0117jimo poeto, dramaturgo ir filosofo Friedricho Schillerio id\u0117ja, kad gro\u017eis gali \u012ftikinti mus, kad moralumas \u017emogui artimas, ir pad\u0117ti gyventi harmonijoje, kuri\u0105 diktuoja. Filosofas taip pat \u0117m\u0117 akcentuoti, kad meninis pa\u017einimas s\u0105veikauja kartu su logika ir taip padeda geriau pa\u017einti pasaul\u012f. A.\u00a0Sutkus atliepia \u0161it\u0105 teorij\u0105 sakydamas, kad \u201etikrasis meno k\u016brinys teikia tikrojo pasaulio piln\u0105 paveiksl\u0105 vaizduose ir tokiu b\u016bdu mus ver\u010dia gyventi jo gyvenimu; gi teorinis m\u0105stymas vis\u0105 pasaul\u012f paver\u010dia abstrak\u010dia s\u0105voka\u201c,\u00a0o v\u0117liau pabr\u0117\u017eia, kad menas \u017eadina auk\u0161tesnius instinktus ir padeda atsiriboti nuo egoizmo.<\/p>\n
Straipsnyje \u201eM\u016bs\u0173 teatro \u017eingsniai\u201c\u00a0(1919) A.\u00a0Sutkus dar kart\u0105 aptaria min\u0117tosios teatrin\u0117s dvasios ugdymo paskirt\u012f ir priduria, jog teatras turi gali\u0105 sutelkti skirtingus \u017emones bendram tikslui ir geba sukurti bendruomen\u0119, kuri gali sukelti revoliucij\u0105. Jo teigimu, nors to meto lietuviai tur\u0117jo \u012fvairi\u0173 galimybi\u0173 tobul\u0117ti, vis d\u0117lto teatras jiems ypatingas ir apie niek\u0105 taip aps\u010diai, pla\u010diai nekalba minia kaip apie patirtus \u012fsp\u016bd\u017eius teatre.\u00a0O valstyb\u0117 turi pasir\u016bpinti kokybe. Tam, kad ta kokyb\u0117 b\u016bt\u0173, vis\u0173 pirma j\u012f kuriantys \u017emon\u0117s turi b\u016bti gil\u016bs emoci\u0161kai ir gerai i\u0161manyti teatro men\u0105. Kadangi iki Valstyb\u0117s teatro \u012fk\u016brimo profesional\u016bs aktoriai nebuvo rengiami Lietuvoje,\u00a0o 1919\u00a0m. dar nebuvo \u012fkurta jokia formali aktori\u0173 ugdymo \u012fstaiga.<\/p>\n
A.\u00a0Sutkus paai\u0161kina, kaip mato teising\u0105 aktoriaus parengim\u0105\u00a0\u2013 jis neturi b\u016bti mokomas tik mimikos, pozos, gest\u0173 ir kai kuri\u0173 vaidmen\u0173, nes tai yra tik aksesuarai, o tikroji vaidyba kyla i\u0161 paties aktoriaus dvasios ir vaizduot\u0117s. Jis atmeta toki\u0105 mokykl\u0105, kurioje mokoma tik to, k\u0105 jis vadina m\u0117gd\u017eiojimu. Daugiau apie m\u0117gd\u017eiojim\u0105 A.\u00a0Sutkus i\u0161siple\u010dia straipsnyje \u201eKeli vaidybos ugdymo momentai\u201c\u00a0(1923): nors m\u0117gd\u017eiojimui ir reikia tur\u0117ti gabum\u0173, tie gabumai kitokie nei tie, kuri\u0173 reikia vaidybai. Jo manymu, kartais gan\u0117tinai talentingi aktoriai d\u0117l to, kad nemoka raustis savyje, kopijuoja kit\u0173 \u017emoni\u0173 savitum\u0105 ir taip praranda sav\u0105j\u012f, kuris b\u016btent ir reikalingas k\u016brybai. M\u0117gd\u017eiodamas gyv\u0105 tampi tik negyvu \u0161ablonu, tod\u0117l tokie aktoriai pripa\u017e\u012fsta tik tai, k\u0105 galima pavadinti temperamentu. Autorius pa\u0161iepia rus\u0173 aktoriaus pasakot\u0105 istorij\u0105, es\u0105 jo draugas prie\u0161 pasirodym\u0105 liepdav\u0119s j\u012f laikyti ir i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 m\u0117gindamas pasprukti stengdav\u0119sis susijaudinti. Toks metodas A.\u00a0Sutkui nepriimtinas, nes nesusij\u0119s su vaidinamu tekstu, tod\u0117l i\u0161eina \u0161abloni\u0161kas ir nekinta nuo dramos aplinkybi\u0173. Nors ir gali aktorius susijaudinimu padaryti \u012ftakos \u017ei\u016brovo jausmams, ta\u010diau galiausiai tai n\u0117ra menin\u0117 k\u016bryba. Taip vaidinant, anot A.\u00a0Sutkaus, n\u0117ra kuriami charakterio vidinis pasaulis ir motyvacijos, kurios tur\u0117t\u0173 pasimatyti per \u012fsijautim\u0105, k\u016bno judesi\u0173 virp\u0117jim\u0105. Jis kritikuoja ir tuos aktorius, kurie orientuojasi tik \u012f balso efektus ir tesistengia gra\u017eiai skaityti tekst\u0105. Straipsnyje \u201eM\u016bs\u0173 teatro \u017eingsniai\u201c re\u017eisierius kalb\u0117damas apie aktoryst\u0117s problem\u0105 pabr\u0117\u017eia, kad kiekvienas aktorius turi rasti savo vaidybos technik\u0105, bet tam reikia, kad mokymo metu b\u016bt\u0173 i\u0161pl\u0117sta psichika ir i\u0161mokoma variuoti emocijomis, tik tada aktorius bus s\u0105moningas ir id\u0117jinis k\u016br\u0117jas.<\/p>\n
A.\u00a0Sutkus buvo \u012fsitikin\u0119s, kad b\u016btent valstyb\u0117s iniciatyva teatras turi augti ir netur\u0117t\u0173 b\u016bti tikimasi i\u0161 jo pelno lygiai taip, kaip pelno n\u0117ra tikimasi i\u0161 mokykl\u0173. Kadangi teatras u\u017esiima dvasiniu ugdymu, jis ir aktori\u0173 paruo\u0161imo reikalai tur\u0117t\u0173 b\u016bti valstyb\u0117s remiami, nes tai yra visos visuomen\u0117s gerov\u0117s reikalas.<\/p>\n
[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n
[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-9-2024%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ne, \u010dia ne tas Antanas ir ne tas Sutkus. \u0160is\u00a0\u2013 tautinio teatro ir vaidybos mokyklos k\u016br\u0117jas, jo nuopelnai Lietuvos scenos menui, o ypa\u010d Kaunui\u00a0\u2013 mil\u017eini\u0161ki. Visuomen\u0117s gerov\u0119 jis apibr\u0117\u017eia labai paprastai (\u0161iuolaikin\u0117s gerov\u0117s kontekste\u00a0\u2013 nesuvokiamai): pirmoje vietoje\u00a0\u2013 dvasinis ugdymas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":33942,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[607,148,110,606],"tags":[559],"class_list":["post-33941","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2024-09","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-scenos-menai"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Aust\u0117 \u017diogait\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33941","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=33941"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33941\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":33944,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33941\/revisions\/33944"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/33942"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=33941"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=33941"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=33941"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}