![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/D2988P_red.jpg\")
Steve’as McCurry prie nuotraukos \u201eAfganistano mergait\u0117\u201c (Pe\u0161avaras, Pakistanas, 1984 m.) per spaudos konferencij\u0105 Volfsburgo meno muziejuje, Vokietijoje. Holgerio Hollemanno nuotrauka. \u00a9 dpa picture alliance \/ Alamy Stock Photo<\/p><\/div>\n
Afganas Kabule dirbo kelis de\u0161imtme\u010dius, bent iki 1992-\u0173j\u0173. Jis\u00a0\u2013 gatv\u0117s fotografas, prie\u0161 ketvirt\u012f am\u017eiaus jam buvo ma\u017edaug 50\u201355 metai. Dirbtuv\u0117s\u00a0\u2013 kabina, pastatyta lauke, prie namo sienos; ten jis leisdavo ilgas dienas, si\u016blydamas nusifotografuoti besituokiantiems arba \u012f vien\u0105 i\u0161 daugyb\u0117s Afganistano kar\u0173 i\u0161vykstantiems vyrams. Mus pasiek\u0117 \u0161io fotografo atvaizdas: \u0161tai s\u0117di ant medinio suoliuko, koja ant kojos, vilki ilgais, kulk\u0161nis siekian\u010diais bronzos spalvos mar\u0161kiniais, pilkai m\u0117lyna liemene did\u017eiuliais atlapais, \u012ftartinai pana\u0161ia \u012f biuro \u0161vark\u0105 be rankovi\u0173 ir sag\u0173, ant galvos baltas turbanas, basos p\u0117dos apautos juodais batais. Veid\u0105 \u012fr\u0117mina didel\u0117 \u017eila barzda, de\u0161ine ranka remiasi \u012f koj\u0105, o kaire (ant rie\u0161o kabo laikrodis) prilaiko nutrint\u0105 raudon\u0105 d\u0117\u017e\u0119 su viduryje i\u0161pjautu kvadratiniu langeliu, i\u0161 kurio ky\u0161o purvino audinio gabalas\u00a0\u2013 rankov\u0117. D\u0117\u017e\u0117 ant trikojo, taip pat nud\u0117v\u0117to. Priekyje, ant apatinio de\u0161iniojo d\u0117\u017e\u0117s kampo priklijuotos ma\u017eos nuotraukos; ties\u0105 sakant, prie\u0161ais mus\u00a0\u2013 kamera, pagrindinis Kabulo gatv\u0117s portretisto \u012frankis. Vir\u0161 galvos kabo dideli fotografo meno pavyzd\u017eiai\u00a0\u2013 du vyr\u0173 portretai: i\u0161 priekio (vir\u0161uje, didesnis) ir profiliu (apa\u010dioje, ma\u017eesnis); m\u0117lyname fone nufotografuotas jaunas vyras, akys\u00a0\u2013 aistringos ir sudr\u0117kusios, vilki pilk\u0105 kostium\u0105, megztin\u012f ir mar\u0161kinius (\u017einoma, be kaklarai\u0161\u010dio),\u00a0o smakras gerokai ap\u0161ep\u0119s. Praeis pusmetis,\u00a0o m\u016bs\u0173 fotografo herojus grei\u010diausiai visi\u0161kai apaugs barzda ir prad\u0117s b\u0117gioti po Afganistano kalnus, pasikink\u0119s kala\u0161nikov\u0105. Tokiu b\u016bdu i\u0161 antrojo fotografo modelio jis virs potencialiu modeliu tre\u010diajam.<\/p>\n
Amerikietis Steve\u2019as McCurry gim\u0117 1950\u00a0m. Filadelfijoje, fotografavo JAV, keliavo po Lotyn\u0173 Amerik\u0105, Indij\u0105, Nepal\u0105, kol 1979\u00a0m. gegu\u017e\u0119 beveik atsitiktinai atsid\u016br\u0117 tarp afgan\u0173 sukil\u0117li\u0173 (ten visada atsiras koki\u0173 nors sukil\u0117li\u0173) kirt\u0119s sien\u0105 su dviem fotokameromis, mai\u0161eliu juosteli\u0173, ki\u0161eniniu peiliuku, plastikiniu puodeliu ir dar l\u0117ktuve priglobtu pakeliu rie\u0161ut\u0173. T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 gruod\u012f \u0161aliai, kurioje atsid\u016br\u0117 amerikie\u010di\u0173 fotografas, labai nepasisek\u0117 (o McCurry\u2019ui\u00a0\u2013 atvirk\u0161\u010diai): prasid\u0117jo soviet\u0173 invazija. McCurry tapo vienu i\u0161 mod\u017eahed\u0173 pasiprie\u0161inimo fotometra\u0161tinink\u0173,\u00a0o po penkeri\u0173 met\u0173 Nasir Bago pab\u0117g\u0117li\u0173 i\u0161 Afganistano stovykloje padar\u0117 nuotrauk\u0105, i\u0161garsinusi\u0105 j\u012f visame pasaulyje. Tai garsioji \u201eAfgan\u0173 mergait\u0117\u201c, kuri\u0105, regis, \u017eino visi, nors kart\u0105 atsidar\u0119 internet\u0105 lotyni\u0161kais ra\u0161menimis, \u017ei\u016br\u0117j\u0119 Vakar\u0173 televizij\u0105 ar tiesiog vart\u0119 \u017eurnalus, tokius kaip \u201eNational Geographic\u201c.<\/p>\n
I\u0161ties tai vienas garsiausi\u0173 pastar\u0173j\u0173 30 met\u0173 portret\u0173\u00a0\u2013 apie j\u012f prira\u0161yta t\u016bkstan\u010diai puslapi\u0173,\u00a0o pati kadaise bevard\u0117 afganistaniet\u0117 2002\u00a0m. buvo atrasta kaip i\u0161tek\u0117jusi moteris vardu Sharbat Gula, keli\u0173 vaik\u0173 motina, prisl\u0117gta sunkios pab\u0117g\u0117l\u0117s gyvenimo na\u0161tos. Sharbat, viename i\u0161 interviu paklausta, kaip gyveno ir gyvena, atsak\u0117, kad nebuvo labai lengva, bet apskritai valdant Talibanui (priminsiu, pokalbis vyko pra\u0117jus metams po dar vienos nelemtos invazijos \u012f Afganistan\u0105, \u0161\u012f kart\u0105 i\u0161 Vakar\u0173) \u0117j\u0119si geriau, nes b\u016bta ramiau, beveik jokio chaoso. Tai gana komi\u0161ka turint omenyje, kad \u201eAfgan\u0173 mergait\u0117s\u201c \u012fvaizd\u012f naudoja \u012fvairios tarptautin\u0117s organizacijos ir jud\u0117jimai, pasisakantys u\u017e afgan\u0173 moter\u0173 emancipacij\u0105 bei \u0161vietim\u0105. Na, kaip Talibanas \u017ei\u016bri \u012f moter\u0173 i\u0161silavinim\u0105, tikrai \u017einome. Tiesa, tre\u010diasis m\u016bs\u0173 herojus S.\u00a0McCurry 1992\u00a0m. nufotografavo antr\u0105j\u012f m\u016bs\u0173 heroj\u0173\u00a0\u2013 Kabulo gatv\u0117s fotograf\u0105.<\/p>\n
Trys fotografai\u00a0\u2013 vienas i\u0161galvotas, vienas ne\u017einomas, vienas beveik klasikas. Pirmasis atsirado Rytuose (s\u0105lyginiuose orientalist\u0173 Rytuose), kilus romanti\u0161ko susidom\u0117jimo odaliskomis, turbanais ir rytieti\u0161kais turgumis bangai. 2008\u00a0m. Tate Britain<\/em> sureng\u0117 nuostabi\u0105 parod\u0105 \u201eThe Lure of the East\u201c (\u201eRyt\u0173 vilion\u0117\u201c), net pai\u0161laidavau nusipirk\u0119s katalog\u0105 ir stropiai j\u012f studijuoju jau beveik 16 met\u0173. I\u0161 ties\u0173 nuo XVIII\u00a0a. pabaigos Rytai (\u012fvairiomis formomis, ne tik Edwardo Saido Artimieji Rytai, bet, \u017einoma, ir Indija, Mesopotamija, Kinija) viliojo europiet\u012f, atradus\u012f juose Kit\u0105, kuriuo galima \u017eav\u0117tis, valdyti ir\u00a0\u2013 kur\u012f i\u0161naudojus\u00a0\u2013 \u012fmanoma praturt\u0117ti. Visos trys galimyb\u0117s, susijusios su Kito egzistavimu, leido tiksliau apibr\u0117\u017eti Vakar\u0173 tapatyb\u0119 visi\u0161kos sekuliarizacijos epochoje (anks\u010diau tokia problema neegzistavo, nes krik\u0161\u010dioni\u0161kasis pasaulis buvo prie\u0161prie\u0161inamas nekrik\u0161\u010dioni\u0161kajam\u00a0\u2013 musulmon\u0173, budist\u0173, induist\u0173 ar bet kuriam kitam). Kad neperpasako\u010diau Saido, jo sek\u0117j\u0173 ir kritik\u0173 (taip pat kritik\u0173 sek\u0117j\u0173), pasakysiu taip: Rytus reik\u0117jo \u012fsivaizduoti kuo ry\u0161kiau ir egzoti\u0161kiau, padaryti am\u017einus, atimant i\u0161 j\u0173 istorij\u0105 ir galimyb\u0119 b\u016bti \u0161iuolaiki\u0161kiems (\u0161i s\u0105voka atsiranda XIX\u00a0a. viduryje, orientalizmo \u012fkar\u0161tyje) ir kartu paversti juos tyrimo objektu\u00a0\u2013 ir Vakar\u0173 galios pritaikymu. Tokie Rytai d\u0117l savo savybi\u0173 (\u017er. pirmus du punktus) negali b\u016bti<\/em> nei tyrimo, nei galios subjektu<\/em>. Kad i\u0161likt\u0173 objektu<\/em>, prireik\u0117 keli\u0173 kart\u0173\u0303 \u012fvairi\u0173 \u017emoni\u0173\u00a0\u2013 dailinink\u0173, ra\u0161ytoj\u0173, mokslinink\u0173, kunig\u0173, in\u017einieri\u0173, kari\u0173 ir valdinink\u0173\u00a0\u2013 didvyri\u0161k\u0173 pastang\u0173. D\u0117l to dabar turime postkolonijinius Rytus tokius, kokius turime.<\/p>\n Rytai ker\u0117jo ir viliojo; pavarg\u0119 nuo pilko Europos dangaus ir juod\u0173 apsiaust\u0173 menininkai trauk\u0117 ten. Atsirado i\u0161tisas orientalistinis meno \u017eanras; tapyboje gim\u0117 de\u0161imtys ne\u012ftik\u0117tinai \u201egra\u017ei\u0173\u201c (ir tiesiog gra\u017ei\u0173, be kabu\u010di\u0173) paveiksl\u0173, kuriuos suk\u016br\u0117 \u012fvair\u016bs menininkai\u00a0\u2013 nuo Johno Fredericko Lewiso ir Richardo Daddo iki Vasilijaus Vere\u0161\u010dagino (man atrodo, nepelnytai pridengto Iljos Repino ir Isako Levitano \u0161e\u0161\u0117liais). \u012ekandin menininkams \u012f Rytus i\u0161vyko fotografijos pradininkai. De Nervalio knygos veik\u0117jas\u00a0\u2013 vienas j\u0173. Net ne u\u017efiksuoti, o sukurti Ryt\u0173 \u012fvaizd\u012f rei\u0161k\u0117 ne tik suformuluoti j\u0173 vaizdin\u0119 (visais \u0161io \u017eod\u017eio aspektais) prasm\u0119, bet ir nustatyti jiems vald\u017ei\u0105, nes islamas draud\u0117 bet kokius atvaizdus, i\u0161skyrus ornamentinius. Yra dar vienas svarbus\u00a0\u2013 grynai seksualinis\u00a0\u2013 aspektas. Ryt\u0173 moterys nuo galvos iki koj\u0173 pridengtos r\u016bbais, j\u0173 veidai pasl\u0117pti, akimis legaliai pagauti bent k\u0105snel\u012f j\u0173 k\u016bno, i\u0161skyrus kelias i\u0161imtis, \u012fmanoma tik atsid\u016brus rytieti\u0161kuose namuose, j\u0173 moteri\u0161koje dalyje\u00a0\u2013 hareme.\u00a0O jame da\u017eniausiai b\u016bna tik tas vyras, kuriam \u0161is priklauso. Kitaip tariant, matyti ir valdyti \u010dia beveik sinonimai. M\u016bs\u0173 kur\u010dias pranc\u016bz\u0173 dagerotipininkas, pasirodo, bes\u0105s tiesioginis orientalizmo ir kolonijinio u\u017ekariavimo agentas\u00a0\u2013 juk jis fotografuoja apelsin\u0173 ir cukranendri\u0173 prekiautoj\u0173, prisidengusi\u0173 tik veid\u0105, k\u016bnus. Jis juos pavert\u0117 savo nuosavybe ir platino j\u0173 atvaizdus tarp vakarie\u010di\u0173, frank\u0173. T\u0105 pat\u012f dar\u0117 ir orientalistai dailininkai, tapydami nesibaigian\u010dias haremo scenas; taip vaizduojamos moterys tapo objektais labiau, nei tradici\u0161kai jau buvo tuometin\u0117je islamo kult\u016broje. Vaizduojamosios tikrai yra jaudinantys seksualiniai objektai, neturintys beveik joki\u0173 \u017emogi\u0161k\u0173 savybi\u0173; ir net nesvarbu, kad tokio pob\u016bd\u017eio haremo paveiksl\u0173 modeliai da\u017enai b\u016bdavo vakariet\u0117s\u00a0\u2013 meninink\u0173 \u017emonos, draug\u0117s, pa\u017e\u012fstamos ir giminait\u0117s. Tais laikais Rytuose savo moter\u0173 frankams steng\u0117si nerodyti.<\/p>\n \u0160ia prasme antrasis m\u016bs\u0173 herojus, pra\u0117jusio am\u017eiaus paskutinio tre\u010ddalio kabulietis gatv\u0117s fotografas, elgiasi visi\u0161kai prie\u0161ingai. Jis naudojasi vakarieti\u0161komis technologijomis (nors ir apgail\u0117tini darbo \u012frankiai, jie buvo i\u0161rasti Vakaruose, kaip ir kala\u0161nikovas) ne tam, kad sugriaut\u0173 am\u017einosios rytieti\u0161kos pasaulio tvarkos pamatus, prie\u0161ingai, jis juos tarsi sustiprina. Taip, talibai (jie u\u017e\u0117m\u0117 Kabul\u0105 pra\u0117jus ketveriems metams po aptartos nuotraukos padarymo) nepritaria atvaizdams ir m\u016bs\u0173 fotografo verslui i\u0161kils pavojus, bet ma\u017eiau ekstremalios musulmon\u0173 grup\u0117s gal net gal\u0117t\u0173 j\u012f apdovanoti. Kabulo fotografas fiksuoja vyrus, besiruo\u0161ian\u010dius atlikti du svarbiausius vyri\u0161kus darbus \u0161ioje visuomen\u0117je\u00a0\u2013 sukurti \u0161eim\u0105 ir \u017eudyti prie\u0161us. Svarbu pasteb\u0117ti, kad jo u\u017eduotis\u00a0\u2013 \u012fam\u017einti juos fotografijose prie\u0161 simbolin\u012f per\u0117jim\u0105 \u012f reprodukcijos ir mirties pasaul\u012f, kuriame veido atvaizd\u0173 nebereik\u0117s. Tam tikra prasme jaunieji afganai pereina \u012f neb\u016bt\u012f, tampa tradicin\u0117s visuomen\u0117s variklio sraigteliais ir netenka individuali\u0173 bruo\u017e\u0173\u00a0\u2013 praeis metai ir vaikino veidas kabulie\u010dio, kur\u012f nufotografavo McCurry, nuotraukoje bus apaug\u0119s tankia mod\u017eahed\u0173 barzda. I\u0161 \u0161eimos prisiminim\u0173 herojaus (o Kabulo nuotraukos pirmiausia buvo daromos t\u0117vams), jis taps potencialiu \u0161iuolaikini\u0173 Vakar\u0173 orientalistini\u0173 vaizdini\u0173 herojumi.<\/p>\n McCurry\u00a0\u2013 i\u0161skirtinai subtilus menininkas, derinantis ry\u0161k\u0173, a\u0161tr\u0173 savo fotografij\u0173 gro\u017e\u012f su nedaugeliui suprantamomis u\u017euominomis apie ka\u017ein k\u0105 egzoti\u0161ka kitoje orientalizmo \u0161irmos pus\u0117je. \u012esivaizduokime tok\u012f vaizd\u0105: 42-ej\u0173 amerikietis fotografas nutaik\u0119s objektyvo ak\u012f \u012f kiek vyresn\u012f u\u017e j\u012f Kabulo gatv\u0117s koleg\u0105. Be kita ko, tai bandymas atsidurti kito vietoje, matyti save ne kaip orientalist\u0105,\u00a0o kaip orientalisto objekt\u0105, suprask\u00a0\u2013 koks b\u016b\u010diau a\u0161, jei likimas lemt\u0173 daryti bebarzd\u017ei\u0173 afgan\u0173 jaunuoli\u0173 portretus. McCurry kult\u016brin\u0117 atmintis suveik\u0117 be klaid\u0173\u00a0\u2013 tereikia prisiminti Lewiso \u201eKilim\u0173 pardav\u0117j\u0105\u201c (In the Bezestein, El Khan Khalil, Cairo<\/em>, 1860), t\u0105 autoportret\u0105 rytieti\u0161kais drabu\u017eiais, ir pamatysime vis\u0105 paralel\u0117s rafinuotum\u0105.<\/p>\n XIX\u00a0a. angl\u0173 dailininkas pavaizdavo save kaip Ryt\u0173 pirkl\u012f, savo ry\u0161kiaspalvius egzoti\u0161kus paveikslus prilygindamas kilim\u0173 ra\u0161tams,\u00a0o save\u00a0\u2013 \u0161io gro\u017eio pardav\u0117jams. Anglas XIX\u00a0a. islami\u0161kuose Rytuose prisiima \u017emogaus, kuris yra vietin\u0117s daikt\u0173 tvarkos dalis ir prekiauja bes\u0105lygi\u0161kai rytieti\u0161ku daiktu\u00a0\u2013 kilimu, vaidmen\u012f. Amerikietis islami\u0161kame Kabule bando prisimatuoti kolegos fotografo, kuris i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tapo postkolonijin\u0117s Ryt\u0173 modernizacijos \u017elugimo auka (likus trejiems metams iki prie\u0161paskutin\u0117s smurtin\u0117s Afganistano modernizacijos pagrindini\u0173 vykdytoj\u0173\u00a0\u2013 soviet\u0173 kari\u0173\u00a0\u2013 pasitraukimo i\u0161 \u0161alies), likim\u0105. Kaip ir Kairo kilim\u0173 pirklys, Kabulo portretistas yra rytieti\u0161kos pasaulio tvarkos, kaip j\u0105 supranta Vakarai, detal\u0117. Tik dabar, kai \u012f pasaul\u012f \u017evelgia galyb\u0117 abejing\u0173 instagramo aki\u0173, \u201eRyt\u0173 gundymas\u201c jau nebespalvinamas povi\u0161k\u0173 plunksn\u0173 ry\u0161kumu. \u0160iandien \u0161i \u201epagunda\u201c susijusi su tuo, kad Kito ne\u012fmanoma u\u017ekariauti, peraukl\u0117ti ar (kaip vis dar tebebandoma) \u012ftikinti. Belieka pasitenkinti vaidmeniu metra\u0161tininko, fiksuojan\u010dio varging\u0105 ir at\u0161iaur\u0173 svetim\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105 gra\u017eiose svetimose \u0161alyse.<\/p>\n McCurry’io sudarytoje Afganistano fotografijos istorijoje slypi dar vienas siu\u017eetas (ties\u0105 sakant, j\u0173 yra daug, juk menininkas nuostabus ir labai protingas), susij\u0119s b\u016btent su negalimybe pakeisti Kito nuomon\u0119. Pirmosiose 7-ojo de\u0161imtme\u010dio pabaigos ir 8-ojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eios nuotraukose romanti\u0161ki mod\u017eahedai s\u0105\u017einingais \u010degevar\u0173 veidais kovoja u\u017e teising\u0105 tiksl\u0105 prie\u0161 soviet\u0173 okupantus. Kuo didesnis atstumas nuo 1979-\u0173j\u0173 McCurry’io nuotrauk\u0173, tuo labiau nuo \u017ei\u016brovo tolsta ten pavaizduoti karai, tuo ma\u017eesnis j\u0173 mastas did\u017eios Afganistano gamtos fone. Nesvarbu, kas kam pjauna gerkles\u00a0\u2013 jie \u010dia pjov\u0117 visada ir niekada nenustos. Tad \u017emogus su kala\u0161nikovu ant peties\u00a0\u2013 tik Gamtos dalis, ne daugiau.\u00a0O am\u017eino afgan\u0173 senolio veidas, \u012fr\u0117mintas marmurin\u0117mis turbano klost\u0117mis, atrodo kaip kalnuoto Vaziristano fotografija. Juk Gamta neturi Istorijos. Ji nekintanti, gra\u017ei ir \u0161iuo metu b\u016btent ji yra tas Kitas m\u016bs\u0173 at\u017evilgiu. \u0160tai toks naujasis ir senasis orientalizmas; nebe linksmas ir entuziastingas, o pavarg\u0119s ir melancholi\u0161kas.<\/p>\n P.\u00a0S. Baisi paskutinio soviet\u0173 prote\u017e\u0117 Mohammado Nad\u017eibulos baigtis gerai \u017einoma. Prie\u0161 10 met\u0173 airi\u0173 ra\u0161ytojas Colmas T\u00f3ib\u00ednas netik\u0117tai j\u012f prisimin\u0117\u00a0\u2013 ir d\u0117l visai kitos prie\u017easties. Pasirodo, Nad\u017eibula ketverius metus, kuriuos po nuvertimo praleido slapstydamasis JT misijoje Kabule, u\u017esi\u0117m\u0117 vertimais. \u0160tai k\u0105 T\u00f3ib\u00ednas ra\u0161o: \u201ePaprastumas\u00a0\u2013 lyg svetima \u0161alis; jos \u017emon\u0117s elgiasi kitaip, Mohammadas Nad\u017eibula tai pasteb\u0117jo 1996\u00a0m., kai Talibanas pagaliau atsid\u016br\u0117 Kabule. Nad\u017eibula buvo Afganistano prezidentas 1987\u20131992\u00a0metais. Pasakojama, kad slapstydamasis JT misijoje Kabule ir laukdamas Talibano, jis rado sau u\u017esi\u0117mim\u0105: \u012f pu\u0161t\u016bn\u0173 kalb\u0105 vert\u0117 Peterio Hopkirko knyg\u0105 \u201eDidysis \u017eaidimas\u201c (The Great Game: On Secret Service in High Asia<\/em>), kurioje kalbama apie XIX\u00a0a. invazijas \u012f Afganistan\u0105. Dirbdamas prie vertimo Nad\u017eibula staiga suprato, kad absoliu\u010diai niekas i\u0161 aplink j\u012f esan\u010di\u0173 ne\u017eino Afganistano istorijos. Jo \u0161alis, deja, netur\u0117jo savo Erico Hobsbawmo, Lindos Collins, Niallo Fergusono, jau nekalbant apie Simon\u0105 Scham\u0105, nieko net pana\u0161aus. \u201eAfganai daro t\u0105 pa\u010di\u0105 klaid\u0105,\u00a0\u2013 pasakojama, pratar\u0119s jis,\u00a0\u2013 nes tik suprat\u0119 istorij\u0105 galime i\u0161tr\u016bkti i\u0161 rato.\u201c Talibai, kai pa\u0117m\u0117 j\u012f \u012f nelaisv\u0119, nesidom\u0117jo knyga; rankra\u0161\u010dio likimas ne\u017einomas.\u201c \u010cia matau borgesi\u0161k\u0105 siu\u017eet\u0105\u00a0\u2013 tarsi vienas i\u0161 t\u0173 vaikin\u0173 staiga pad\u0117jo \u012f \u0161al\u012f kala\u0161nikov\u0105 ir prad\u0117jo studijuoti Goethe\u2019s \u201eVakar\u0173 ir Ryt\u0173 divan\u0105\u201c.<\/p>\n Kol kas tai nenutiko,\u00a0o Ryt\u0173 istorijos tokios, kaip mums papasakojo \u017eavusis de Nervalis. Jis ra\u0161o, kad vakarien\u0117je pas Pranc\u016bzijos konsul\u0105 Kaire dalyvavo \u201eponas Liubertas, buv\u0119s operos direktorius, tap\u0119s Egipto pa\u0161os istoriografu\u201c.<\/p>\n I\u0161 rus\u0173 kalbos vert\u0117 Kornelija Ragyt\u0117[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-9-2024%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Nenusaldintas gro\u017eis tapyboje\u00a0\u2013 ypatinga kategorija. O jei pridursime, kad jame n\u0117ra ramyb\u0117s, nes spalvos nubudina, fakt\u016bra suglumina ir tem\u0173 \u0161uolis nuo sen\u0173 bat\u0173 iki balerinos ver\u010dia u\u017esi\u010diaupti. Virgio Rusecko ranka vis dar negadina drobi\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":33832,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[607,148,110,606],"tags":[363],"class_list":["post-33835","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2024-09","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kirill Kobrin","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33835","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=33835"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33835\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":33848,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33835\/revisions\/33848"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/33832"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=33835"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=33835"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=33835"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}