{"id":33807,"date":"2024-10-15T09:00:02","date_gmt":"2024-10-15T07:00:02","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=33807"},"modified":"2024-10-14T01:28:40","modified_gmt":"2024-10-13T23:28:40","slug":"asfalto-vaikai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/asfalto-vaikai\/","title":{"rendered":"ASFALTO VAIKAI"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]Kod\u0117l pirm\u0105j\u012f roman\u0105 para\u0161iau angli\u0161kai? Pasirinkusi angl\u0173 kalbos ir literat\u016bros studijas universitete bei suprasdama net ir profesionalaus vertimo ribotum\u0105, knygas skai\u010diau daugiausia originalo kalba. Daug met\u0173 pragyvenusi ne Lietuvoje neju\u010dia \u0117miau vis daugiau ra\u0161yti angli\u0161kai. Bendraudama su \u017emon\u0117mis i\u0161 viso pasaulio, ma\u010diau didel\u012f susidom\u0117jim\u0105 gyvenimu u\u017e Gele\u017ein\u0117s u\u017edangos. Kai m\u0117ginau rekomenduoti m\u0117gstamiausius lietuvi\u0173 ra\u0161ytojus, nusivyliau su\u017einojusi, kad j\u0173 knygos nei\u0161leistos angl\u0173 kalba. Tod\u0117l nusprend\u017eiau apie tranzito kart\u0105\u00a0\u2013 gimusius soviet\u0173 okupuotoje Lietuvoje, augusius pakeliui \u012f laisv\u0119\u00a0\u2013 ra\u0161yti angli\u0161kai. Nors \u201eAsfalto vaikai\u201c n\u0117ra istorinis romanas, jo veiksmas pl\u0117tojasi labai svarbiu Lietuvos istorijos laiku, ir soviet\u0173 santvarkos \u0161e\u0161\u0117liai i\u0161ry\u0161k\u0117ja per veik\u0117j\u0173 emocinius randus.<\/em>
\nVis\u0105 laisvalaik\u012f, kurio introvertas tais laikais tur\u0117jo so\u010diai, leidau skaitydama ir ra\u0161ydama. Literat\u016bros mokytoja pasteb\u0117jo ir skatino ra\u0161ymo \u012fg\u016bd\u017eius. Ra\u0161iau daug ir \u012fvairiai: dienora\u0161\u010diuose, lai\u0161kuose, k\u016briau poezij\u0105 ir apsakymus. Dar studijuodama universitete, \u012fsidarbinau didel\u0117je verslo \u012fmon\u0117je, darbas sek\u0117si, greitai kilau karjeros laiptais. Darboholizmas suvalg\u0117 vis\u0105 laisvalaik\u012f, tod\u0117l palengva apleidau ir \u0161i\u0105 savo aistr\u0105. Gimus vaikams, v\u0117l pajutau savirai\u0161kos alk\u012f ir nedr\u0105siai prav\u0117riau Simono Skrabulio studijos duris. Ma\u017eais, nedr\u0105siais \u017eingsneliais priart\u0117jau prie studij\u0173 Barselonos dail\u0117s akademijoje.<\/em>
\nPamenu, kaip ra\u0161ydama universiteto laikais maniau, kad \u017eod\u017eiai per daug tiesmuki i\u0161reik\u0161ti subtiliausiems emocij\u0173 niuansams. Mano vaizduot\u0117je sukosi vaizdiniai ir tada atrod\u0117, kad galb\u016bt vaizduojamieji menai yra geresnis kelias u\u017efiksuoti tuos niuansus. Kuo daugiau pie\u0161iau ir tapiau, tuo dar\u0117si ai\u0161kiau, jog kiekviena sritis turi privalum\u0173 ir tr\u016bkum\u0173. V\u0117l \u0117miau ra\u0161yti, fiksavau daugiausia savo mintis, kilusias dien\u0173 dienomis tapant vienatv\u0117je. Tuomet, kai tapyba mane i\u0161duodavo, kai darbai man atrod\u0117 pavir\u0161utini\u0161ki ir nei\u0161rei\u0161kiantys intencijos, \u0117miau ra\u0161yti veik\u0117j\u0173 eskizus \u201eAsfalto vaikams\u201c. Po keleto savai\u010di\u0173 ra\u0161ymas tapo kasdiene ryto rutina, i\u0161sirutuliojo \u012f pabaigt\u0105 rankra\u0161t\u012f ir 2023\u00a0m. publikuot\u0105 roman\u0105 \u201eAsphalt Kids\u201c.<\/em><\/p>\n

ROMANO I\u0160TRAUKA<\/p>\n

1999\u00a0m. gruod\u017eio 27\u00a0d., Vilnius<\/strong><\/p>\n

\u2013\u00a0Labas, Adat\u0117le!\u00a0\u2013 pasisveikino Asta, ir Ema steb\u0117jo jos bl\u0117stan\u010di\u0105 \u0161ypsen\u0105.
\nEm\u0105 nirtino toks invazinis entuziazmas, pasirodymas ant jos nam\u0173 slenks\u010dio be persp\u0117jimo.
\n\u2013\u00a0K\u0105 tu \u010dia darai?\u00a0\u2013 Ji ne\u012fsteng\u0117 nusl\u0117pti susierzinimo balse.
\n\u2013\u00a0Jei negal\u0117jai atvykti \u0161vent\u0117ms, \u0161vent\u0117s atvyko pas tave,\u00a0\u2013 \u0161ypsojosi Asta.\u00a0\u2013 Ar galiu \u012feiti?
\nIroni\u0161ka, kad Asta save vadina \u0161vent\u0117mis, pagalvojo Ema, pir\u0161tais spausdama sau rank\u0105 vir\u0161 alk\u016bn\u0117s.
\n\u2013\u00a0Kad jau esi \u010dia,\u00a0\u2013 ji sumurm\u0117jo, atverdama duris pla\u010diau ir gr\u012f\u017edama \u012f svetain\u0119. Vadov\u0117liai ant sofos, kseroksu padauginti tekstai ant grind\u0173. Studenti\u0161ka kuprin\u0117 atsegta, \u010dia pat i\u0161m\u0117tyti u\u017era\u0161ai. Kelioninis krep\u0161ys riogsojo nei\u0161pakuotas sukuisto, ant grind\u0173 riogsan\u010dio \u010diu\u017einio koj\u016bgalyje. Ne\u0161vari\u0173 kavos puodeli\u0173 pilna virtuv\u0117s kriaukl\u0117, oras tir\u0161tas nuo cigare\u010di\u0173 d\u016bm\u0173.
\n\u2013\u00a0Tai bent chaosas,\u00a0\u2013 tar\u0117 Asta, pastatydama savo krep\u0161\u012f ant virtuv\u0117s stalvir\u0161io.\u2013 Leisk \u0161iek tiek aptvarkyti. Kaip tu gali susikaupti tokioje netvarkoje?
\n\u2013\u00a0Mama,\u00a0\u2013 Ema nukirto stipriau, nei ketino.\u00a0\u2013 Palik. Pra\u0161au.\u00a0\u2013 Ji su malonumu steb\u0117jo, kaip Astos entuziazmas bl\u0117so.\u00a0\u2013 K\u0105 \u010dia veiki?\u00a0\u2013 Ema nesi\u016bl\u0117 Astai nei atsis\u0117sti, nei ko nors atsigerti.\u00a0\u2013 Juk sakiau, kad man reikia mokytis. Kit\u0105 savait\u0119 \u017eiauriai daug egzamin\u0173.
\nAsta nervingai nusi\u0161ypsojo:
\n\u2013\u00a0Ma\u017ea pertrauk\u0117l\u0117 dar niekam nepakenk\u0117. Atne\u0161iau tavo m\u0117gstamiausi\u0173 valgi\u0173. Papietaukime, pasikalb\u0117kime, ir dingsiu tau i\u0161 aki\u0173 grei\u010diau, nei pasteb\u0117si.
\nEmos balsas nuskamb\u0117jo sausai:
\n\u2013\u00a0Tur\u0117jai paskambinti.
\nAsta neatsak\u0117, tik papurt\u0117 galv\u0105. Ema tvark\u0117 svetain\u0119, kol Asta i\u0161kraust\u0117 maist\u0105.
\n\u2013\u00a0Tavo krep\u0161ys.\u00a0\u2013 Asta parod\u0117 \u012f pertvaros pus\u0119.\u00a0\u2013 Buvai i\u0161vykusi?
\nEma klausim\u0105 nuleido negirdom ir \u012fsitais\u0117 ant sofos. Asta taip pat pris\u0117do. Ji b\u0117r\u0117 klausimus, nors sak\u0117, kad nori tik paplep\u0117ti. Ema atsakin\u0117jo mandagiai, kol Asta nepaklaus\u0117 apie Igor\u012f.
\n\u2013\u00a0I\u0161siskyr\u0117me,\u00a0\u2013 Ema i\u0161tar\u0117 abejingai. Pra\u0117jo kelios minut\u0117s, kol Asta paklaus\u0117\u00a0\u2013 kod\u0117l. Suprasdama, kur link krypsta pokalbis, Ema pavart\u0117 akis, bet nieko neatsak\u0117.
\n\u2013\u00a0Kas atsitiko, \u0161irdele?
\nEma rankomis apsikabino kelius:
\n\u2013\u00a0Nedegu noru apie tai kalb\u0117tis,\u00a0\u2013 pasak\u0117.
\n\u2013\u00a0Bet Igoris toks geras vaikinas. J\u016bs tokia miela pora.\u00a0\u2013 Asta lauk\u0117 atsakymo, bet Ema tyl\u0117jo, spoksodama \u012f kilim\u0105.\u00a0\u2013 Tu tokia liesa,\u00a0\u2013 pagaliau nutraukdama tyl\u0105 pratar\u0117 Asta.\u00a0\u2013 Ar tu i\u0161 viso valgai?\u00a0\u2013 Ema nepatenkinta atsiduso, bet leido tylai tvyroti. Asta \u017evilgtel\u0117jo \u012f jos nugrem\u017etus nyk\u0161\u010dius.\u00a0\u2013 Ar tau viskas gerai? Pasidalink su manim.
\nEma u\u017esimerk\u0117, i\u0161kv\u0117p\u0117.
\n\u2013\u00a0Ko i\u0161 man\u0119s nori?\u00a0\u2013 paklaus\u0117.
\n\u2013\u00a0Nepyk, vaikeli, jaudinuosi d\u0117l tav\u0119s.
\nEma atsiduso, patryn\u0117 akis.
\n\u2013\u00a0Atvyksti i\u0161 anksto neprane\u0161usi, prisidengdama ka\u017ekokiais pokal\u0117diniais ketinimais. Bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tik \u0161niuk\u0161tin\u0117ji po mano namus ir reikalauji pasiai\u0161kinti.
\nAsta nervingai maig\u0117 savo megztinio kamp\u0105:
\n\u2013\u00a0Nenoriu tav\u0119s li\u016bdinti. Bijau bet k\u0105 pasakyti, nes rodos, kad kiekvienas mano \u017eodis tave nervina.
\n\u2013\u00a0Oi, pra\u0161au, neprad\u0117k,\u00a0\u2013 Ema sumurm\u0117jo, kasydamasi pakau\u0161\u012f. Po pauz\u0117s, piktai spoksodama \u012f Ast\u0105, prid\u016br\u0117:\u00a0\u2013 Jau trejus metus gyvenu savaranki\u0161kai, nes tur\u0117jau pab\u0117gti nuo tavo autoritarinio re\u017eimo. Nes daugiau nebegal\u0117jau vaik\u0161\u010dioti ant pir\u0161t\u0173 galiuk\u0173 aplink tavo svyruojan\u010dias nuotaikas. Tai jau atleisk, kad nevertinu tavo staigaus r\u016bpes\u010dio.
\nAstos skruostai raustel\u0117jo. Ji prispaud\u0117 delnus prie savo veido, entuziastinga \u0161ypsena buvo dingusi.
\n\u2013\u00a0Man neramu d\u0117l tav\u0119s, tik tiek,\u00a0\u2013 pasak\u0117, \u017ei\u016br\u0117dama \u012f Emos pir\u0161tus.
\n\u2013\u00a0Sakai, neramu?\u00a0\u2013 Ema r\u0117\u017e\u0117 su kart\u0117liu.\u00a0\u2013 \u0116mei nerimauti, kai T\u0117vas ir Vidas i\u0161\u0117jo. Tada prisiminei, kad turi dukr\u0105. Nes staiga neliko nieko kito, kuo reik\u0117jo r\u016bpintis. Kur buvo tavo su\u0161iktas nerimas, kai buvau penki\u0173? Ar kai buvau dvylikos ir kasdien gr\u012f\u017edavau namo girta, o tu net nepasteb\u0117davai?\u00a0\u2013 Astos akys i\u0161sipl\u0117t\u0117, burna prasiv\u0117r\u0117.\u00a0\u2013 Taip taip, a\u0161 ir Mocartas, mes startavome anksti. Bet, \u017einoma, tavo gyvenime nuolat vir\u0117 didesn\u0117s dramos.\u00a0\u2013 Ema dr\u0117b\u0117. Staiga ji nutilo.
\nAsta apsia\u0161arojo.
\n\u2013\u00a0Nes\u0105\u017eininga, Emut,\u00a0\u2013 ji su\u0161nab\u017ed\u0117jo.
\n\u2013\u00a0Neemutink man\u0119s, lyg man b\u016bt\u0173 \u0161e\u0161i. Vis\u0105 gyvenim\u0105 \u012f mane \u017ei\u016br\u0117jai pro pir\u0161tus. Lyg b\u016b\u010diau pa\u0161alinis, u\u017esuk\u0119s \u012f tavo namus ir prikakoj\u0119s ant tavo kilimo. Jei kada tau ir reik\u0117jo d\u0117l man\u0119s pergyventi, tai tikrai ne dabar.\u00a0\u2013 Emos rankos virp\u0117jo. Ji paki\u0161o jas po \u0161launimis.
\n\u2013\u00a0Numetei svorio, v\u0117l \u017ealojiesi,\u00a0\u2013 Asta su\u0161nab\u017ed\u0117jo.\u00a0\u2013 Kaip galiu nepergyventi?
\nEma atsistojo.
\n\u2013\u00a0I\u0161eik,\u00a0\u2013 i\u0161ko\u0161\u0117.
\n\u2013\u00a0Papasakok, kas nutiko su Igoriu. Man neramu, kad nura\u0161ai \u017emones, kai tik jie priart\u0117ja prie tav\u0119s. Tai tavo baim\u0117, kad b\u016bsi palikta…
\nSarkasti\u0161kas Emos juokas privert\u0117 Ast\u0105 nutilti.
\n\u2013\u00a0Pasilaikyk sau ki\u0161enin\u0119 psichologij\u0105, Mama.
\n\u2013\u00a0Igoris geras \u017emogus. Jis padorus, jis rimtas, jis…
\nEma papurt\u0117 galv\u0105 ir pa\u017ei\u016br\u0117jo \u012f Ast\u0105 su tokia panieka, kad \u0161i lo\u0161tel\u0117jo atgal.
\n\u2013\u00a0Kas dar? Jis negeria iki s\u0105mon\u0117s netekimo ir man\u0119s nemu\u0161a?\u00a0\u2013 Ema i\u0161r\u0117k\u0117.\u00a0\u2013 Ar tai viskas, Mama? Ar to pakanka, kad lik\u010diau su juo?
\n\u2013\u00a0Ema…
\n\u2013\u00a0Neemink man\u0119s! Igoris yra maniakas. Kaskart, kai neatsiliepiu telefonu, jis, blet, galvoja, kad su ka\u017ekuo dulkinuosi. Jis nori, kad nebesimaty\u010diau su Ry\u010diu. Jis neken\u010dia Gabijos, nes ji te\u0161kia jo nes\u0105mones atgal jam \u012f tarpuak\u012f. Igoris yra supistas kontroliuojantis i\u0161gama. Lygiai kaip tu.\u00a0\u2013 Ema garsiai i\u0161kv\u0117p\u0117, jos rankos nukrito ant keli\u0173.
\n\u2013\u00a0Nenor\u0117jau tav\u0119s taip supykdyti,\u00a0\u2013 Asta pasak\u0117 lyg atsipra\u00ad\u0161ydama.
\n\u2013\u00a0Tai palik mane, blet, ramyb\u0117je,\u00a0\u2013 r\u0117k\u0117 Ema, mesdama d\u0117\u017eutes su maistu atgal \u012f Astos krep\u0161\u012f.\u00a0\u2013 I\u0161gyvenau pati viena, kai man buvo septyniolika. Tuomet buvau plona. Ir buvau afigienai alkana. Kur tu buvai tada? Gyvenai i\u0161did\u017eioj piktd\u017eiugoj, kad pamokei mane, \u0161tai kur buvai. I\u0161gyvenau, sugeb\u0117jau pasir\u016bpinti savimi. Kaip tai dariau vis\u0105 gyvenim\u0105. Neprad\u0117k man\u0119s aukl\u0117ti dabar, kai suaugau, pagaliau i\u0161sikaps\u010diau i\u0161 tos \u0161iknos skyl\u0117s ir gyvenu pus\u0117tinai pador\u0173 gyvenim\u0105.\u00a0\u2013 Ema u\u017edar\u0117 krep\u0161\u012f ir \u012fbruko j\u012f Astai.\u00a0\u2013 Eik su savo \u0161vent\u0117mis kur nors kitur, gal pas Vid\u0105.
\n\u2013\u00a0Ema, palauk.\u00a0\u2013 Astos balsas maldavo.\u00a0\u2013 Atsipra\u0161au, kad tave supykd\u017eiau. Pra\u0161au, suvalgyk k\u0105 nors.
\n\u2013\u00a0I\u0161eik, pra\u0161au. Dabar. Man reikia mokytis.<\/p>\n

2010\u00a0m. lapkritis, Vilnius<\/strong><\/p>\n

\u2013\u00a0Kur nori, kad va\u017eiuo\u010diau?\u00a0\u2013 paklaus\u0117 Rytis.
\nPrad\u0117jo snigti. I\u0161tiks\u0117jo minut\u0117, gal dvi. Emos pilkas, tylus veidas \u0161oninio lango fone.
\n\u2013\u00a0Prie mano namo,\u00a0\u2013 ji pagaliau i\u0161tar\u0117.
\nKai jis \u012fsuko \u012f aptrup\u0117jusio daugiabu\u010dio kiem\u0105, ji atsis\u0117do tiesiau ir pasitais\u0117 \u0161alik\u0105. Tu\u0161\u010diomis akimis ji spoksojo pro priekin\u012f lang\u0105, tada atidar\u0117 dureles ir i\u0161lipo. Ni\u016brus jos vaikyst\u0117s socrealizmas su \u0161iuk\u0161li\u0173 vamzd\u017eiais ir tarakonais, ir trupan\u010diais pilkais fasadais. \u0160en bei ten nauji plastikiniai lang\u0173 r\u0117mai r\u0117ksmingai baltavo greta kit\u0173, i\u0161 pilkos medienos, prasi\u0161vie\u010dian\u010dios pro aptrup\u0117jusius da\u017eus. Trinkel\u0117s i\u0161lau\u017eytos, \u0161aligatvis atrod\u0117 kaip kli\u016b\u010di\u0173 ruo\u017eas. Purvo duob\u0117s \u017eioj\u0117jo tiksliai tose pa\u010diose vietose, kaip ji atsimin\u0117. Sur\u016bdijusi \u017eaidim\u0173 aik\u0161tel\u0117 buvo pakeista spalvinga laipyne i\u0161 medini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173. Krep\u0161inio stovai tie patys, seni, bet lentos perda\u017eytos; asfaltas i\u0161margintas lopais ir duob\u0117mis. Cemento gamykla sugriuvo, tapo kr\u016bmais ap\u017e\u0117lusiu vaiduokliu. Aptvertame buvusiame \u017evyro karjere vyko statybos. Reklaminiai stendai ant tvoros skelb\u0117 apie ES l\u0117\u0161omis tiesiam\u0105 aplinkkel\u012f.
\nEma pastov\u0117jo atsir\u0117musi \u012f automobil\u012f, po to palinkus \u0117m\u0117 vilkti save per kiem\u0105, krep\u0161inio aik\u0161tel\u0117s link.
\n\u2013\u00a0Did\u017ei\u0105j\u0105 savo gyvenimo dal\u012f nugyvenau \u0161itame mieste ir po mokyklos baigimo ka\u017ekaip sugeb\u0117jau i\u0161vengti \u0161ios vietos,\u00a0\u2013 pratar\u0117 ji \u017eemu balsu.\u00a0\u2013 Pra\u0161ydavau taksist\u0173 va\u017eiuoti lankstu, kad tik nereik\u0117t\u0173 \u010dia gr\u012f\u017eti.
\nTyl\u0117damas Rytis sek\u0117 jai \u012fkandin, it pasireng\u0119s pagauti klumpan\u010di\u0105. Ji u\u017evert\u0117 galv\u0105 \u012f devynauk\u0161t\u012f, akimis ie\u0161kodama savo vaikyst\u0117s nam\u0173 lang\u0173. Buvusio buto virtuv\u0117je nebuvo u\u017euolaid\u0173, langas\u00a0\u2013 lyg neregio akis. Balkonas prikrautas \u0161lam\u0161to: seni baldai, sur\u016bdij\u0119s dviratis sta\u010diomis ant galinio rato, nudrisk\u0119 skalbiniai kabojo ant nukarusi\u0173 virvi\u0173. Ji skenavo langus. Viskas bylojo apie skurd\u0105 ir sustojus\u012f laik\u0105.
\nAik\u0161tel\u0117s kampe ji sustojo.
\n\u2013\u00a0Kaip manai, ar kas nors i\u0161 m\u016bs\u0173 pa\u017e\u012fstam\u0173 \u010dia vis dar gyvena?\u00a0\u2013 Rytis linktel\u0117jo. Jos veidas persikeit\u0117 \u012f li\u016bdn\u0105 \u0161ypsen\u0105.\u00a0\u2013 Manau, mums pasisek\u0117, kad i\u0161 \u010dia i\u0161sine\u0161dinom.
\nDvi i\u0161 trij\u0173 rajono mokykl\u0173 u\u017edarytos d\u0117l vaik\u0173 stygiaus. Rajonas tapo sen\u0173 \u017emoni\u0173 getu, vargiai i\u0161gyvenan\u010di\u0173 i\u0161 apgail\u0117tin\u0173 pensij\u0173, arba t\u0173, kurie nesugeb\u0117jo laiku i\u0161tr\u016bkti. Kadais vil\u010di\u0173 kupinas, naujas sovietinis rajonas, \u012f kur\u012f jaunos \u0161eimos kraust\u0117si auginti vaik\u0173, dabar buvo merdintis, trupantis vaiduoklis. \u0160is kvartalas, nutol\u0119s a\u0161tuonis kilometrus nuo miesto centro su \u0161iuolaikini\u0173 biur\u0173 stikliniais fasadais, restauruotais barokiniais pastatais ir i\u0161puosel\u0117tomis miesto aik\u0161t\u0117mis, buvo dvide\u0161imt met\u0173 u\u017estrig\u0119s praeityje. Sur\u016bdij\u0119s, belangis automobilis su nuleistomis padangomis stirksojo \u012faug\u0119s purve. Dalis jos liko \u012f\u0161alusi \u0161iame gete, kol pati apsimet\u0117 judanti pirmyn. Ant grafi\u010diais i\u0161margintos betonin\u0117s transformatorin\u0117s pavaizduoti riedlentininkai pla\u010diomis keln\u0117mis ir apsuktomis kepurait\u0117mis. Prie\u0161 dvide\u0161imt\u012f met\u0173 ten kreidel\u0117mis vaiki\u0161ka ranka buvo u\u017era\u0161yta \u201eRussian army go home\u201c. Tada jie optimisti\u0161kai \u017evelg\u0117 \u012f laisv\u0119, svetim\u0105 s\u0105vok\u0105, kurios prasm\u0117s tada dar niekas nesuvok\u0117. Pa\u017eangi\u0173 socialini\u0173 strukt\u016br\u0173 pa\u017eadas rod\u0117si geresnio gyvenimo garantas.
\nDreban\u010diu balsu ji tar\u0117:
\n\u2013\u00a0Eime prie klevo.<\/p>\n

***<\/p>\n

Jos brolis gyveno miesto centre. Siauras \u0161aligatvis link jo namo pra\u0161matniame rajone buvo apled\u0117j\u0119s, ir ji tipeno, prisilaikydama u\u017e belapi\u0173 gyvatvor\u0117s \u0161ak\u0173. Anapus \u012fmantri\u0173 metalini\u0173 vart\u0173 gr\u012fstas takas ved\u0117 prie paradinio \u012f\u0117jimo. Tamsios medin\u0117s durys su variniu beldikliu atsiv\u0117r\u0117, ir Laura droviai nusi\u0161ypsojo. Viduje kvep\u0117jo kiaulienos kepsniu ir bulvi\u0173 ko\u0161e. Laura paragino j\u0105 \u012feiti ir u\u017etrenk\u0117 duris. Prie\u0161kambaryje plat\u016bs mediniai laiptai su metaliniais tur\u0117klais rang\u0117si \u012f antr\u0105 auk\u0161t\u0105, siena prie\u0161ais nukabin\u0117ta \u012fr\u0117mintomis nuotraukomis. Laura pa\u0117m\u0117 Emos palt\u0105 ir palyd\u0117jo \u012f svetain\u0119. Ro\u017ei\u0173 puok\u0161t\u0117 ant kavos staliuko, \u0105\u017euolin\u0117s grindys, tarp odini\u0173 sof\u0173 pridengtos ilgo plauko kilimu. Vir\u0161 marmurinio \u017eidinio kab\u0117jo art deco<\/em> stiliaus paveikslas. Kambarys buvo lyg fotografija i\u0161 interjero \u017eurnalo. Nepriekai\u0161tingai pasida\u017eiusi Laura, vyno raudona nulakuotais nagais. Ema pagalvojo: \u201eKoks tobulas scenovaizdis, j\u0173 precizi\u0161kas ir tvarkingas gyvenimas, kur n\u0117ra vietos netik\u0117tumams tol, kol jie nenutinka.\u201c Laura nusi\u0161ypsojo ir tyliai pasitrauk\u0117 \u012f virtuv\u0119.
\n\u2013\u00a0Labas, sese,\u00a0\u2013 i\u0161girdo, art\u0117jant \u017eingsniams u\u017e nugaros. Vidas priaugo svorio, jo p\u016bpsantis pilvas \u012fspraustas \u012f \u012fmantr\u0173 megztuk\u0105.\u00a0\u2013 \u0160imtas met\u0173,\u00a0\u2013 tarstel\u0117jo ir j\u0105 \u0161altai apkabino.\u00a0\u2013 S\u0117sk.
\nJis nu\u017eingsniavo prie \u017eidinio \u012fp\u016bsti g\u0119stan\u010dios liepsnos.
\n\u2013\u00a0Kokiais keliais? Sp\u0117ju\u00a0\u2013 nori pasikalb\u0117ti apie laidotuves.
\n\u2013\u00a0Taip,\u00a0\u2013 ji pasak\u0117, ap\u017ei\u016brin\u0117dama savo nagus,\u00a0\u2013 ir dar kai kas. Kaip berniukai?
\nJis pa\u017ei\u016br\u0117jo \u012f j\u0105, kar\u010diai \u0161ypsodamasis.
\n\u2013\u00a0Rimtai, Em? Trejus metus j\u0173 nematei ir dabar at\u0117jai apie tai pasikalb\u0117ti?\u00a0\u2013 Jis v\u0117l \u0117m\u0117si \u012fp\u016bsti ugn\u012f per metalin\u012f vamzd\u012f.
\nMinut\u0117s kaps\u0117jo, kambaryje buvo tylu. Nagais grem\u017edama nyk\u0161\u010di\u0173 kra\u0161tus, ji prabilo:
\n\u2013\u00a0Tai nutarei laidotuv\u0117se nedalyvauti.
\nJis atsis\u0117do ant sofos.
\n\u2013\u00a0Tu dalyvavai, gird\u0117jau. Sveikinu.
\nJi prisipa\u017eino, kad neat\u0117jo pamokslauti. Jis nusijuok\u0117 kaip vaiduoklis.
\n\u2013\u00a0B\u016bt\u0173 juokinga, ar ne? \u012edomu, kad nebuvai pas Mam\u0105 daugiau nei metus, net per Kal\u0117das, bet paknopstom leki \u012f \u0161ito niek\u0161o laidotuves. Did\u017eiadvasi\u0161ka.
\nTyla v\u0117l u\u017epild\u0117 kambar\u012f. Ji sumi\u0161usi nusi\u0161ypsojo.
\n\u2013\u00a0Ne\u017einau, kod\u0117l taip padariau,\u00a0\u2013 ji i\u0161tar\u0117 bespalviu balsu.\u00a0\u2013 Jutau, kad tur\u0117jau nuva\u017eiuoti. D\u0117l sav\u0119s.
\nVidas su\u0161nyp\u0161t\u0117 ir pasitryn\u0117 po l\u016bpa.
\n\u2013\u00a0Dabar geriau jautiesi?\u00a0\u2013 tar\u0117 kand\u017eiai.
\nJi lankst\u0117 suknel\u0117s palank\u0105 auk\u0161tyn \u017eemyn.
\n\u2013\u00a0Neat\u0117jau su tavim bartis.
\n\u2013\u00a0Ko tada at\u0117jai?
\n\u2013\u00a0Man reikia su tavim pasikalb\u0117ti,\u00a0\u2013 i\u0161tar\u0117 vos girdimu balsu.\u00a0\u2013 M\u0117ginu susitvarkyti savo gyvenim\u0105.
\nJis i\u0161spaud\u0117 \u0161yk\u0161\u010di\u0105 \u0161ypsen\u0105, bet tyl\u0117jo.
\n\u2013 Mano psichologas sako, kad turiu tvarkytis su vaikyst\u0117s traumomis, kad j\u0173 \u0161lavimas po kilimu \u012ftraukia mane \u012f u\u017ekeikt\u0105 savi\u017ealos rat\u0105.\u00a0\u2013 Ji \u017ei\u016br\u0117jo \u012f j\u012f, atsir\u0117mus\u012f \u012f knyg\u0173 lentyn\u0105, ant kr\u016btin\u0117s sun\u0117rus\u012f rankas.\u00a0\u2013 Tiek \u0161lam\u0161to, Vidai,\u00a0\u2013 t\u0119s\u0117 silpnu balsu.\u00a0\u2013 Sunku tempti visa tai \u012f dienos \u0161vies\u0105.
\nJis nusijuok\u0117, patryn\u0117 akis ir prabilo:
\n\u2013\u00a0Leisk tau priminti, kad u\u017eaugau toje pa\u010dioje sumautoje \u0161eimoje. A\u0161 nesislepiu u\u017e seno \u0161\u016bdo, teisindamas kiekvien\u0105 savo nes\u0117km\u0119. Gal ir tau reik\u0117t\u0173 liautis, poky\u010dio labui. Prisiimu atsakomyb\u0119 u\u017e savo gyvenim\u0105, o tu, u\u017estrigusi savigailoje, d\u0117l savo nes\u0117kmi\u0173 kaltini kitus.
\nKelet\u0105 sekund\u017ei\u0173 jie \u017ei\u016br\u0117jo vienas \u012f kit\u0105.
\n\u2013\u00a0Tu bent Mam\u0105 tur\u0117jai,\u00a0\u2013 ji tarstel\u0117jo.
\n\u2013\u00a0Oi, tik nereikia, tu j\u0105 irgi tur\u0117jai. Buvau vyresnis. Ma\u010diau tok\u012f \u0161\u016bd\u0105, apie kok\u012f net ne\u012ftarei.
\n\u2013\u00a0Ma\u010diau t\u0105 pat\u012f \u0161\u016bd\u0105,\u00a0\u2013 ji pak\u0117l\u0117 bals\u0105.\u00a0\u2013 Judu su Mama bent apie tai kalb\u0117jot\u0117s. A\u0161 buvau palikta viena su visu tuo dorotis savo suknistoje galvoje.\u00a0\u2013 Balsas dreb\u0117jo, ir ji nutilo. Jis nuleido rankas ir atsiduso. Pasak\u0117, kad jie su Mama m\u0117gino j\u0105 apsaugoti. Ema ni\u016briai nusi\u0161ypsojo ir nudelb\u0117 akis \u012f savo kelius.
\n\u2013\u00a0Kod\u0117l tu man\u0119s neapgynei nuo T\u0117vo?
\nJam atvipo \u017eandikaulis, pir\u0161tais jis persibrauk\u0117 plaukus. Ema l\u016bkuriavo, bet jis tik nusisuko ir nu\u0117jo prie lango.
\n\u2013\u00a0\u017dinojai,\u00a0\u2013 ji su\u0161nib\u017ed\u0117jo.\u00a0\u2013 Kart\u0105 ma\u010diau tave \u012feinant.
\nMechaninis laikrodis gaud\u0117 lyg b\u016bgnas, i\u0161stumdamas mirtin\u0105 tyl\u0105.
\n\u2013\u00a0Buvau vaikas. K\u0105 gal\u0117jau padaryti?\u00a0\u2013 jis paklaus\u0117, \u017evelgdamas palei j\u0105 pro lang\u0105.
\n\u2013\u00a0A\u0161 j\u012f, blet, b\u016b\u010diau nud\u016brus, jei b\u016b\u010diau pama\u010dius j\u012f tai darant tau,\u00a0\u2013 ji i\u0161ko\u0161\u0117.\u00a0\u2013 Gal\u0117jai pasakyti Mamai.
\nU\u017emerk\u0119s akis, jis tryn\u0117 veid\u0105.
\n\u2013\u00a0Mama tur\u0117jo kr\u016bv\u0105 b\u0117d\u0173. Smurtas, skolos, v\u0117\u017eys ir kitas \u0161\u016bdas, apie kur\u012f n\u0117 ne\u012ftarei,\u00a0\u2013 kalb\u0117jo atgr\u0119\u017e\u0119s nugar\u0105.\u00a0\u2013 Kod\u0117l pati jai nepasakei?\u00a0\u2013 prid\u016br\u0117 ironija persmelktu balsu.
\n\u2013\u00a0Buvau tokia ma\u017eyt\u0117, netur\u0117jau \u017eodyno paai\u0161kinti tam, kas vyko,\u00a0\u2013 su\u0161nib\u017ed\u0117jo.\u00a0\u2013 Ir v\u0117liau, b\u0117gant metams, jau\u010diausi kalta, man buvo g\u0117da.\u00a0\u2013 Ji band\u0117 nuryti seiles; skausmas sinusuose buvo toks, kad, atrod\u0117, jie tuoj sprogs.
\n\u2013\u00a0Jeigu k\u0105, a\u0161 irgi bijojau,\u00a0\u2013 pasak\u0117 jis.
\n\u2013\u00a0Gal\u0117jai su manim apie tai pasikalb\u0117ti.\u00a0\u2013 Jos bals\u0105 nutrauk\u0117 tyl\u016bs k\u016bk\u010diojimai.\u00a0\u2013 Paai\u0161kinti man, kas vyko.\u00a0\u2013 U\u017e lango dangus bl\u0117so, prarydamas \u0161vies\u0105.\u00a0\u2013 Kaskart, kai jau\u010diu, kad sveikas protas mane apleid\u017eia, visa ko skonis yra lyg tame kambaryje: metalinis, tamsus, bevilti\u0161kas,\u00a0\u2013 i\u0161tar\u0117 negyvu balsu.\u00a0\u2013 Laukiu tyli kaip ba\u017eny\u010dios pel\u0117 ir viliuosi, kad sugr\u012f\u0161i man\u0119s i\u0161gelb\u0117ti.
\nVidas linktel\u0117jo, atsir\u0117m\u0117 \u012f sien\u0105. Slegiama tylos, ji pagalvojo, kad \u0161is kry\u017eiaus \u017eygis beprasmis. Nei vaik\u0161\u010diojimas vaikyst\u0117s \u017eaidim\u0173 aik\u0161tel\u0117je, nei \u012f \u0161vies\u0105 i\u0161kelti pasibaigusio galiojimo nusid\u0117jimai negali pakeisti praeities. Ema atsistojo.
\n\u2013\u00a0Jis pasikor\u0117.
\nVidas atsiduso:
\n\u2013\u00a0Jo, Mama sak\u0117.
\nEma i\u0161spaud\u0117 li\u016bdn\u0105, vienpus\u0119 \u0161ypsen\u0105.
\n\u2013\u00a0O a\u0161 su\u017einojau per laidotuves i\u0161 Onos.
\n\u2013\u00a0Gal kada nors \u012fvertinsi, kad Mama m\u0117gina tave apsaugoti? Visada buvai trapi g\u0117lel\u0117, visada ant ribos.
\nJi palinks\u0117jo.
\n\u2013\u00a0Nebekaltinu Astos,\u00a0\u2013 ji pratar\u0117.\u00a0\u2013 M\u016bs\u0173 santykiai pasitais\u0117.
\n\u2013\u00a0Tai \u0161tai kod\u0117l ji tokia laiminga, kaskart gird\u0117dama tavo vard\u0105?\u00a0\u2013 su\u0161nyp\u0161t\u0117 Vidas ir dirbtinai nusi\u0161ypsojo.
\n\u017di\u016br\u0117dama \u012f grindis pasak\u0117:
\n\u2013\u00a0Galb\u016bt ji laiminga, \u017einodama, kad dukra, kuri\u0105 ji ignoravo, nelaiko nuoskaud\u0173 iki gyvenimo pabaigos.
\n\u2013\u00a0Tikriausiai d\u0117l to niekada jos neaplankai, d\u0117l to i\u0161sikraustei, kai tau tebuvo septyniolika?\u00a0\u2013 Vido tonas gars\u0117jo.\u00a0\u2013 Tavo pastangos \u012frodyti dukteri\u0161k\u0105 meil\u0119?
\nEmos veidas nukaito.
\n\u2013\u00a0Pasiilgstu kasdienio mu\u0161imo ne ma\u017eiau nei tu, Vidai, bet man reik\u0117jo i\u0161silaisvinti.\u00a0\u2013 Susierzinusi ji atsir\u0117m\u0117 \u012f sien\u0105.\u00a0\u2013 Ir neprikai\u0161iok, kad i\u0161sikraus\u010diau. Tu valso \u017eingsneliu i\u0161\u010diuo\u017eei gyventi su ta mergina pa\u010diame \u0161\u016bdspektaklio \u012fkar\u0161tyje.\u00a0\u2013 Atsuk\u0119s Emai nugar\u0105, Vidas nieko neatsak\u0117. Ji krenk\u0161tel\u0117jo, kad gal\u0117t\u0173 t\u0119sti:\u00a0\u2013 \u0160iandien po laidotuvi\u0173 buvau \u017dirm\u016bnuose. Niekas nepasikeit\u0117. Lyg laikas b\u016bt\u0173 sustoj\u0119s.
\nJis papurt\u0117 galv\u0105:
\n\u2013\u00a0Kokia prasm\u0117? U\u017esiimti savigaila?
\n\u2013\u00a0Nuva\u017eiavau, nes atsisakau gyventi suparaly\u017eiuota praeities, paneigtame ir nei\u0161analizuotame skausme.\u00a0\u2013 Ji atsistojo.\u00a0\u2013 Geriau eisiu. Pasakyk ate Laurai.
\nTies durimis Ema i\u0161girdo:
\n\u2013\u00a0Kur tu buvai, Em? Niekada neskambini, niekada neatva\u017eiuoji? Mano vaikams treji. Matei juos vien\u0105 kart\u0105, penkias ilgas minutes.
\nT\u0105 akimirk\u0105 ji mat\u0117 purv\u0105 ant vaikyst\u0117s buto lango, gird\u0117jo sen\u0105 mechanin\u012f laikrod\u012f, jaut\u0117 Dano kv\u0117pavim\u0105. Tarpduryje Ema stabtel\u0117jo.
\n\u2013\u00a0Band\u017eiau tau atleisti,\u00a0\u2013 ji prisipa\u017eino.
\n\u2013\u00a0Pavyko?
\nJi u\u017esimerk\u0117, o kai v\u0117l atsimerk\u0117, ant sienos pamat\u0117 j\u0173 nuotrauk\u0105 \u017dirm\u016bnuose. Liesas, pavarg\u0119s mamos veidas, melancholi\u0161k\u0173 aki\u0173 vaikai. Vidas teisus, n\u0117ra prasm\u0117s badyti pir\u0161tais kaltininkus.
\n\u2013\u00a0Ne,\u00a0\u2013 ji tarstel\u0117jo.\u00a0\u2013 Vyliausi, kad pavyks \u0161iandien.<\/p>\n

2013\u00a0m. kovas, Barselona<\/strong><\/p>\n

Per daug susijaudinusi, kad gal\u0117t\u0173 valgyti, Ema nusine\u0161\u0117 kav\u0105 \u012f balkon\u0105. S\u0117d\u0117jo ant sulankstomos k\u0117d\u0117s, kojos ant stalo, cigaret\u0117 rankoje. Pral\u0117k\u0117 kaukiantis greitosios pagalbos automobilis, paskui j\u012f\u00a0\u2013 miesto transporto d\u016bzgimas ir gars\u016bs ispani\u0161ki balsai. I\u0161 apatinio auk\u0161to kvep\u0117jo \u0161vie\u017eiai kepta duona. Paroda, apibendrinanti jos gyvenimo pastar\u0105j\u012f etap\u0105, \u012fteisinanti j\u0105 kaip meninink\u0119, jau po keleto dien\u0173. Ji atlo\u0161\u0117 galv\u0105, u\u017esimerk\u0117, leisdama saulei u\u017elieti veid\u0105.
\nGalerijos pavadinimu \u201eM\u016bzos\u201c stiklo vitrinos kilo nuo \u0161aligatvio iki lub\u0173. Ap\u0161viestos kryptini\u0173 LED \u017eibint\u0173 sienos buvo tu\u0161\u010dios. Netrukus ji kabins paveikslus, pripildys erdv\u0119 savo vaizduote, istorijomis, surinktomis per 34 gyvenimo metus. Martinas, galerijos direktorius, j\u0105 pasitiko pra\u0117jime \u012f pagalbines patalpas. Jo ma\u017eas kabinetas su sujauktu ra\u0161omuoju stalu ir g\u0117l\u0117ta sofute gilumoje trenk\u0117 dulk\u0117mis ir cigare\u010di\u0173 d\u016bmais.
\n\u2013\u00a0Turi i\u0161gryninti savo menin\u0119 intencij\u0105, Ema. J\u0105 suformuluoti tau svarbu kaip menininkei, kad neprarastum krypties,\u00a0\u2013 pasak\u0117, kai jiedu baig\u0117 su kainora\u0161\u010diu.\u00a0\u2013 Dar svarbiau, kad tai galinga rinkodaros priemon\u0117 parduodant tavo men\u0105 kolekcininkams.
\nJi pavart\u0117 akis ir atsiduso.
\n\u2013\u00a0Sakiau jums, mano intencija\u00a0\u2013 tapyti emocijas. Dalykus, kuri\u0173 ne\u012fmanoma i\u0161reik\u0161ti \u017eod\u017eiais. Mano paveikslai yra greitai besikei\u010dian\u010di\u0173 \u017emogi\u0161k\u0173 patyrim\u0173, pas\u0105mon\u0117s b\u016bkli\u0173 kadrai. Man \u012fdomu juos dekonstruoti ir surasti esm\u0119. Kiekvienas tapybos darbas\u00a0\u2013 tokios tiesos paie\u0161ka.
\n\u2013\u00a0Per bendra. Visi menininkai sako, kad ie\u0161ko emocij\u0173. Man reikia ka\u017eko tikslesnio.
\nJausdama kylant\u012f susierzinim\u0105, ji atsilo\u0161\u0117 ir spustel\u0117jo vidinius aki\u0173 kampu\u010dius. Sav\u0119s, kaip meninink\u0117s, i\u0161ai\u0161kinimas \u017eudo ry\u0161\u012f tarp menininko ir \u017ei\u016brovo, o jis ir yra visa k\u016brybos esm\u0117. Ema vyl\u0117si, kad jos istorijose \u017ei\u016brovai atpa\u017eins savo pa\u010di\u0173 patirt\u012f ir galb\u016bt bent akimirk\u0105 pasijus ma\u017eiau vieni\u0161i.
\n\u2013\u00a0Tavo tapyboje matau tams\u0105. Duok k\u0105 nors, kad gal\u0117\u010diau tai i\u0161pl\u0117toti,\u00a0\u2013 i\u0161tar\u0117 Martinas glob\u0117ji\u0161ku balsu.\u00a0\u2013 Biografini\u0173 detali\u0173, istorij\u0105, kuri\u0105 gal\u0117\u010diau panaudoti, kurdamas naratyv\u0105 tavo darbams.
\n\u2013\u00a0Patys paveikslai yra naratyvas,\u00a0\u2013 ji pasak\u0117 susierzinusi.\u00a0\u2013 Kam reikia ka\u017ekokios niekingos istorijos, kad juos subanalintum\u0117te? Tokie kvaili paai\u0161kinimai prie\u0161tarauja tam, k\u0105 m\u0117ginu pasiekti savo menu.\u00a0\u2013 \u201eNe mergai\u010di\u0173 popso grup\u0119 m\u0117ginate parduoti, pone\u201c,\u00a0\u2013 ji pagalvojo.
\n\u2013\u00a0Sukuosi \u0161iame versle daugiau nei dvide\u0161imt met\u0173, Ema. Kaip sakiau, man\u0119s nedomina sukabinti tavo darbus ir, pasibaigus parodai, nukabinti, kad gal\u0117tum juos parsigabenti atgal \u012f studij\u0105. Noriu pardavim\u0173. Parduoti men\u0105, ypa\u010d pradedan\u010dio menininko, sud\u0117tinga. Tav\u0119s \u0117miausi, nes man patinka tavo darbai, matau potencial\u0105. Bet turi man pad\u0117ti.
\nEma bej\u0117gi\u0161kai nuleido rankas.
\n\u2013 Ne\u017einau. Pasakykit jiems, kad turiu daug u\u017eslopintos tamsos.\u00a0\u2013 Ji neviltingai i\u0161kv\u0117p\u0117 sakinio pabaigoje.
\nMartinas pasir\u0117m\u0117 ant alk\u016bni\u0173, nusi\u0161ypsojo.
\n\u2013\u00a0Tai jau \u0161is tas, su tuo galiu dirbti.
\n\u2013\u00a0Juokaujate?\u00a0\u2013 ji nervingai nusijuok\u0117.\u00a0\u2013 Ne, nejuokaujate. O Dieve, pasakiau bet k\u0105.
\n\u2013\u00a0Ne, man tinka. Tik dar reikia \u0161iek tiek fakt\u0173,\u00a0\u2013 jis pa\u017e\u0117r\u0117, susijaudin\u0119s.\u00a0\u2013 I\u0161 kur kyla tamsa? Koks jos \u0161altinis?
\nJi u\u017esimerk\u0117, tada v\u0117l atv\u0117r\u0117 akis.
\n\u2013\u00a0Nenoriu, kad pardavin\u0117tum\u0117te mano gyvenimo istorij\u0105,\u00a0\u2013 pasak\u0117 ni\u016briai.\u00a0\u2013Noriu, kad parduotum\u0117te mano paveikslus.
\nMartinas kalb\u0117jo ir kalb\u0117jo apie tai, kad ji neatsiejama nuo savo meno, apie rinkodaros svarb\u0105, kol Ema nebetv\u0117r\u0117 ilgiau klausytis.
\n\u2013\u00a0Tiesiog pasakykit jiems, kad esu sumaitotas posovietinis vaikas i\u0161 daugiabu\u010di\u0173 rajono. \u017dinote, tranzito karta i\u0161 komunizmo priespaudos \u012f kapitalizm\u0105, laisv\u0119, kad ir k\u0105 tai reik\u0161t\u0173. Pasakykit jiems, kad buvau skriaud\u017eiama, apleista ir vieni\u0161a, kad praleidau vaikyst\u0119 gatv\u0117se. Pasakykit, kad buvau alkanas skurd\u017eius ir gyvenau tokioje nejautroje, kad tur\u0117jau save pjaustyti tam, kad bent k\u0105 nors pajaus\u010diau. Pasakykit jiems, kad leidau \u017emon\u0117ms su manim elgtis kaip su m\u0117\u0161lu, sabotavau savo gyvenim\u0105, nes man buvo \u012fkalta, kad esu ma\u017eiau nei niekas, kad jau\u010diausi neverta meil\u0117s, laim\u0117s, neverta nieko gero. Pasakykit jiems, kad mano menas yra i\u0161silaisvinimas i\u0161 nejautros prakeiksmo. Ar tai tinkama med\u017eiaga j\u016bs\u0173 rinkodarinei istorijai?
\nMartino burna prasiv\u0117r\u0117 ir v\u0117l u\u017esiv\u0117r\u0117, prie\u0161 jam paklausiant: \u201eAr visa tai tiesa?\u201c
\n\u2013\u00a0Ne. Bet juk triu\u0161kinanti istorija, ar ne taip?\u00a0\u2013 ji prisivert\u0117 nusijuokti.\u00a0\u2013 Jei neprie\u0161taraujate, prad\u0117siu kabinti parod\u0105.<\/p>\n

Vert\u0117 Egl\u0117 Nutautait\u0117 ir Nomeda Rep\u0161yt\u0117<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-9-2024%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Keistas atvejis literat\u016broje\u00a0\u2013 skelbiame lietuvi\u0173 autor\u0117s debiutinio romano i\u0161traukos vertim\u0105 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105… Taip, savo pirm\u0105j\u012f k\u016brin\u012f Egl\u0117 para\u0161\u0117 angli\u0161kai, kad sutrumpint\u0173 jo keli\u0105 pas skaitytoj\u0105, kuriam sovietme\u010diu gimusi\u0173 ir vienu \u0161uoliu \u012f laisv\u0119 patekusi\u0173 m\u016bs\u0173 tautie\u010di\u0173 realyb\u0117\u00a0\u2013 absoliu\u010diai nesuvokiama.
\nVert\u0117 Egl\u0117 Nutautait\u0117 ir Nomeda Rep\u0161yt\u0117<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":33810,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[607,148,110,606],"tags":[120],"class_list":["post-33807","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2024-09","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"EGL\u0116 NUTAUTAIT\u0116","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33807","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=33807"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33807\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":33809,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33807\/revisions\/33809"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/33810"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=33807"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=33807"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=33807"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}