{"id":33715,"date":"2024-08-26T01:16:08","date_gmt":"2024-08-25T23:16:08","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=33715"},"modified":"2024-09-26T21:34:51","modified_gmt":"2024-09-26T19:34:51","slug":"kunu-ir-daiktu-viduriuose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/kunu-ir-daiktu-viduriuose\/","title":{"rendered":"K\u016aN\u0172 IR DAIKT\u0172 VIDURIUOSE"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]Dizainer\u0117s Marijos Puipait\u0117s darbuose nagrin\u0117jamos temos, i\u0161laikan\u010dios jos d\u0117mes\u012f jau daugiau nei de\u0161imtmet\u012f,\u00a0\u2013 k\u016bni\u0161kumas, k\u016br\u0117jo santykis su daiktu, amatininkyst\u0117, istorija ir paveldas. Jas ji \u012fvelka \u012f \u012fvairiausias formas ir med\u017eiagas, kuria juvelyrik\u0105, baldus, odos gaminius, meno objektus. \u201eToki\u0105 k\u016br\u0117j\u0105 sunku ir apibr\u0117\u017eti\u201c,\u00a0\u2013 svarstau eidama susitikti. Pokalbyje tok\u012f \u012fsp\u016bd\u012f ji tik sustiprina: \u201eGal apskritai geriau kai kuri\u0173 dalyk\u0173 ne\u012fvardinti, neklijuoti etike\u010di\u0173? Svarbiau siekti i\u0161silaisvinimo, pozityvumo vienas kito at\u017evilgiu, o ne statyti sienas.\u201c<\/em><\/p>\n

\"\"

Gedvil\u0117s Tamo\u0161i\u016bnait\u0117s nuotrauka<\/p><\/div>\n

Marija, kaip Tavo k\u016bryboje, kurios sritys i\u0161 esm\u0117s labai skirtingos, svarbi tapo k\u016bno tema?<\/h6>\n

Man atrodo, tai susij\u0119 su tikrumo paie\u0161komis, kai visa esybe jauti ry\u0161\u012f su daiktu, kad ir koks jis b\u016bt\u0173. Gali net pasiekti trans\u0105. Per magistro studijas Eindhovene, Nyderlanduose, tur\u0117jau u\u017eduot\u012f \u201eAutoportretas k\u0117d\u0117je\u201c. Skamba banaliai, bet suk\u016br\u0117me labai \u012fdomi\u0173 dalyk\u0173. Svars\u010diau, kaip save palikti k\u0117d\u0117je. B\u016btent palikti, o ne atvaizduoti. Prisiminiau Patricko S\u00fcskindo knyg\u0105 \u201eKvepalai\u201c: \u017eudikas bando u\u017e\u010diuopti auk\u0173 esm\u0119, o tai jam yra j\u0173 kvapas. Padariau tarsi performans\u0105, ritual\u0105: i\u0161sitepiau aliejumi, j\u012f nusivaliau servet\u0117le ir tada su ja alyvavau, impregnavau nu\u0161veist\u0105 k\u0117d\u0119. Proces\u0105 nufilmavau, o vaizdo \u012fra\u0161\u0105 eksponavau \u0161alia k\u0117d\u0117s.<\/p>\n

\u0160i\u0105 tem\u0105 pl\u0117tojau ir toliau. Man labai \u012fdomu, kaip amatininkai tampa savo darbo dalimi\u00a0\u2013 \u012fvaldo tam tikrus gestus, judesius, kaupia vadinam\u0105sias tyli\u0105sias arba gyv\u0105sias \u017einias (angl. tacit knowledge<\/em>). Jei meistro k\u016brin\u012f tur\u0117siantis ir naudosiantis \u017emogus jautresnis fizinei aplinkai, tuos subtilius dalykus pajaus.<\/p>\n

Vis galvodavau, kaip rasti pagrindim\u0105 kokiai nors daikto formai, pavidalui. Ar pakanka, kad jis gra\u017eus? Man to negana. Vieni dizaineriai tenkinan\u010di\u0105 form\u0105 i\u0161m\u0105sto racionaliai, o a\u0161\u00a0\u2013 \u0161iek tiek \u0161amani\u0161kai, laukdama \u017eenkl\u0173, pasitik\u0117dama nat\u016bralia proceso t\u0117kme, galvodama, kad viskas vyksta taip, kaip turi b\u016bti, ir net klaida yra sprendimas. Buvo \u012fdomu pasvarstyti santyk\u012f su daikto k\u016br\u0117ju\u00a0\u2013 jei \u017einai, jog turi rank\u0173 darbo k\u016brin\u012f, ar nori jausti ry\u0161\u012f su j\u012f pagaminusiu \u017emogumi? Ar tai intriguoja ar truput\u012f atstumia? Ai\u0161kiausiai k\u016bno tema i\u0161sigrynino, kai suk\u016briau juvelyrikos serij\u0105.<\/p>\n

\"\"

Embracing Touch kolekcija, 2016\u20132018. Aurimo Sapolo nutrauka<\/p><\/div>\n

Neabejoju, pasteb\u0117jai, kad k\u016bno tema dabar vis aktual\u0117ja, pasiekia vis platesnes auditorijas. Ar tai motyvuoja Tave j\u0105 nagrin\u0117ti toliau?<\/h6>\n

Daugiau azarto d\u0117l to nejau\u010diu. (\u0160ypsosi<\/em>.) Kita vertus, \u012fdomu steb\u0117ti, kaip pri\u0117jome prie \u0161ios temos, pajutome organi\u0161k\u0173 daikt\u0173 form\u0173 poreik\u012f. \u012e \u0161iuolaikines aktualijas apskritai reaguoju gana konservatyviai ir atsargiai, stengiuosi galvoti i\u0161 laiko perspektyvos, kiek ilgai jos i\u0161liks ir bus svarbios. Nemanau, kad menininkui reikia imtis koki\u0173 nors tem\u0173 vien tod\u0117l, kad b\u016bt\u0173 aktualus ir kvie\u010diamas \u012f parodas. Tai, kas populiaru, netrukus gali tapti \u0161abloni\u0161ka.<\/p>\n

Baigi ra\u0161yti disertacij\u0105 \u201eDaikto pavir\u0161ius ir viduriai: jusli\u0161ko dizaino link\u201c. Pavadinime vartojamas \u017eodis \u201eviduriai\u201c tarytum sufleruoja, jog tekstas nebus sausas ar akademi\u0161kas.<\/h6>\n

Disertacijoje kai kur reflektuoju labai romanti\u0161kai, sentimentaliai, tad labai gerai, kai \u012fsiterpia keist\u0173 \u017eod\u017ei\u0173. Svarst\u0117me, ar nereik\u0117t\u0173 \u0161io i\u0161skirti kabut\u0117mis.<\/p>\n

\"\"

Marija Puipait\u0117 ir Vytautas Ge\u010das Romantika ir gravitacija. Veidrodis, 2019\u20132022. Dariaus Petrulai\u010dio nuotrauka<\/p><\/div>\n

K\u0105 atradai per \u0161\u012f proces\u0105? Koks jis Tau buvo?<\/h6>\n

I\u0161 pat prad\u017ei\u0173 dom\u0117jausi istorin\u0117mis k\u016bno sampratomis, prad\u0117jau nuo anatomijos. Nor\u0117jau suprasti, i\u0161 kur kyla vakarieti\u0161kas santykis su k\u016bnu, j\u012f dekonstruoti. \u012eklimpau \u012f XVI\u00a0a., kai \u012fvyko anatomijos l\u016b\u017eis, prad\u0117ta daryti skrodimus. Iki tol viskas r\u0117m\u0117si tik\u0117jimu, kas yra \u017emogaus viduje. Vis d\u0117lto, atsiradus daugiau mokslinio tikslumo, vyravo religinis \u012fsitikinimas, kad moteris yra \u201esukurta i\u0161 vyro \u0161onkaulio\u201c…<\/p>\n

Magistro darbas buvo labai prakti\u0161kas\u00a0\u2013 kiekvienas ra\u0161\u0117me es\u0117. Akademinis pasaulis buvo visi\u0161kai nauja patirtis, tur\u0117jau per\u0161okti save. Disertacijos vadov\u0117, istorik\u0117, moksl\u0173 daktar\u0117 Giedr\u0117 Mick\u016bnait\u0117\u00a0\u2013 itin rimta mokslinink\u0117, man i\u0161ties labai pasisek\u0117. Studijavusiems menotyr\u0105 (ir ne tik) ji yra autoritet\u0173 autoritetas.<\/p>\n

Ra\u0161ydama intuityviai gr\u012f\u017eau prie k\u016brybos, padariau objekt\u0105 parodai, tada prad\u0117jau svarstyti, kaip jis atliepia perskaityt\u0105 teorij\u0105. \u0160tai tada viskas \u0117m\u0117 ri\u0161tis tarpusavy, per k\u016brybin\u012f proces\u0105 i\u0161ry\u0161k\u0117jo jungtys, metaforos. Pana\u0161i patirtis ir dirbant su studentais. Kolegos d\u0117stytojai kai kada susiima u\u017e galv\u0173 nesuprasdami, k\u0105 \u010dia tie studentai daro. O a\u0161 galvoju: tegul eksperimentuoja, vis tiek, per\u0117j\u0119 bandym\u0173 etap\u0105, jie suvoks, ras atsakymus. Kartais atsakymai ateina v\u0117liau.<\/p>\n

Vis d\u0117lto ra\u0161ant disertacij\u0105 patyriau daug streso ir dabar jau norisi kito etapo. \u0160iuo metu ruo\u0161iuosi parodai, kuri reprezentuos tuos ketverius disertacijos ra\u0161ymo metus.<\/p>\n

\"\"

Marija Puipait\u0117 ir Vytautas Ge\u010das Romantika ir gravitacija. Lentyna, 2019\u20132022. Dariaus Petrulai\u010dio nuotrauka<\/p><\/div>\n

Kaip apsisprendei siekti daktaro laipsnio?<\/h6>\n

Kur\u012f laik\u0105 pernelyg \u012fsitraukiau \u012f u\u017esakymus, \u0117miau pasteb\u0117ti, jog ne visus norisi \u012ftraukti \u012f k\u016brybos rinkin\u012f, ne visi prasmingi, o reikalingi labiau d\u0117l pragyvenimo. Regis, tapau priklausoma nuo t\u0173 u\u017esakym\u0173. Daktaro laipsnio siekis buvo puikus pretekstas i\u0161tarti: \u201eViskas, atsipra\u0161au, negaliu imtis\u00a0\u2013 ra\u0161au disertacij\u0105.\u201c Kartu\u00a0\u2013 b\u016bdas paaugti. Bakalauro ir magistro baigiamieji darbai buvo labai praktiniai. Buvome l\u016b\u017eio karta\u00a0\u2013 bakalauro studij\u0173 laikotarpiu Vilniaus dail\u0117s akademijoje naikino Filosofijos katedr\u0105, tik apgraibomis jau\u010diausi gavusi teorijos. Tur\u0117jau savoti\u0161k\u0105 kompleks\u0105, kad nesu pakankamai perskai\u010diusi, kad reik\u0117t\u0173 paaugti intelektualiai, i\u0161pl\u0117sti kompetencijas, geriau apibr\u0117\u017eti, pagr\u012fsti k\u016brybinius sprendimus. Tod\u0117l i\u0161ties labai patraukliai atrod\u0117 perspektyva tik skaityti, ra\u0161yti ir u\u017esiimti k\u016bryba.<\/p>\n

\"\"

Marija Puipait\u0117 ir Vytautas Ge\u010das Envisioned Comfort, 2020. Dariaus Petrulai\u010dio nuotrauka<\/p><\/div>\n

Man i\u0161 \u0161alies vis\u0105laik atrod\u0117, jog dizaineriai tam turi laiko d\u0117l ilgo, kompleksi\u0161ko, gana l\u0117to k\u016brybinio proceso. Da\u017enas \u017emogus gyvena trumpalaikiais kasdienyb\u0117s fragmentais, o dizaineris, kuriantis objektus, neria giliai, skaito, domisi, tyrin\u0117ja visuomen\u0117s poreik\u012f ir i\u0161neria su nauju k\u016briniu.<\/h6>\n

Taip, \u0161itai yra prabanga. Mano atveju reikia daugiau balansuoti, nes esu \u012fsitraukusi \u012f akademin\u012f gyvenim\u0105, d\u0117stau. Su kolega Arnu Anskai\u010diu svarst\u0117me: nors ir dirbdami su studentais i\u0161sisunkiame, bet ir realizuojame save. Mane studentai m\u0117gsta, tai tikrai malonu. Visgi pastebiu, kad lieka ma\u017eai erdv\u0117s apm\u0105stymams. Laiko tarsi yra, bet k\u016brybi\u0161kai jau\u010diuosi i\u0161sekusi, nebeturiu energijos net knygos atsiversti. Kai kada reikia pasilikti erdv\u0117s pauz\u0117ms. Ne\u017einau, ar gal\u0117siu kada nors apsieiti be joki\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 ir atsid\u0117ti vien k\u016brybai.<\/p>\n

Kaip tik su artimu draugu Arvydu Umbrasu diskutavome, kur man reik\u0117t\u0173 jud\u0117ti toliau, kai disertacija bus baigta. Pra\u0117jus\u012f ruden\u012f kartu su \u0161iuolaikinio meno, performanso k\u016br\u0117ja Goda Palekaite galerijoje \u201eVartai\u201c surengta paroda buvo kaip atspirties ta\u0161kas, nuo pasirengimo jai jau\u010diau, kad istorin\u0117s temos mane tiesiog pasi\u0117m\u0117. Nor\u0117\u010diau gr\u012f\u017eti prie dizaino panaudodama, k\u0105 atradau ra\u0161ydama disertacij\u0105. Juokavau, kad iki tol dariau tiesiog gra\u017eius, o dabar kuriu konceptualesnius, bet ne tokius gra\u017eius daiktus. Man atrodo labai svarbu, kad daiktai neb\u016bt\u0173 i\u0161kankinti tobulumo siekio, kad juose b\u016bt\u0173 oro.<\/p>\n

\"\"

Marija Puipait\u0117 ir Vytautas Ge\u010das Envisioned Comfort, 2020. Dariaus Petrulai\u010dio nuotrauka<\/p><\/div>\n

Daikt\u0173 paveldo, istorijos, empatijos jiems tem\u0105 luk\u0161tenai ir Taikomosios dail\u0117s ir dizaino muziejaus parodoje \u201eNematomi. Istoriniai baldai i\u0161 \u0161iuolaikinio dizaino perspektyvos\u201c. Prie\u0161 pokalb\u012f sakei, jog Tau \u201elabai nemadingai r\u016bpi\u201c Europos kult\u016bros paveldas, santykis su istorija ir jos patyrimas, muziej\u0173 kontekstas. Kas \u010dia \u012fdomiausia?<\/h6>\n

Steb\u0117dama kur nors Pary\u017eiaus dekoratyvi\u0173j\u0173 men\u0173 muziejuje eksponuojamus baldus, dekorus, tarsi u\u017esili\u016bliuoju, \u017evilgsnis j\u0173 nebefiksuoja. O \u0161ioje parodoje rod\u0117me nerestauruotus daiktus. Matai juos i\u0161sisk\u0117tusius, pastebi, kad jie pagaminti i\u0161 metalo skardos, v\u0117\u017elio kiauto, med\u017eio, spalvoto popieriaus… Susid\u0117v\u0117jimas kuria aur\u0105, \u017eaves\u012f, kurio naujas daiktas niekaip neimituot\u0173. Tai sudomina, intriguoja, sukelia empatij\u0105. Daiktai atrodo tarsi persona\u017eai, ie\u0161kantys dialogo su tavimi. Jie atskleid\u017eia savo vidurius, anatomij\u0105, kuri\u0173 \u012fprastai negali matyti.<\/p>\n

Daikto viduriai atskleid\u017eia jo istorij\u0105 bei pagaminusio \u017emogaus meistryst\u0119.<\/h6>\n

Man ypa\u010d \u012fdomu, kiek meistras sav\u0119s palieka kiekviename dro\u017einyje ar kitaip pagamintame daikte. Patinka apie tai galvoti, gilintis, ta\u010diau ne\u017ei\u016briu pernelyg dogmati\u0161kai\u00a0\u2013 juk nerealu tapti vis\u0173 sri\u010di\u0173 \u017einove. B\u016bna, \u017emogus vis\u0105 gyvenim\u0105 skiria, pavyzd\u017eiui, vien apmu\u0161alams. Vis d\u0117lto, siekdamas originali\u0173 sprendim\u0173, jis turi tur\u0117ti bent jau bazin\u012f suvokim\u0105.<\/p>\n

Toks dom\u0117jimasis padeda i\u0161saugoti tiek amato \u017einias, tiek pat\u012f daikt\u0105. Savo darbais siekiu pasakoti praeities istorijas ir parodyti, jog tiek \u0161imtme\u010di\u0173 tobulinti meistr\u0173 sprendimai da\u017eniausiai yra labai tvar\u016bs. Pavyzd\u017eiui, senomis technologijomis kuriamus baldus su spyruokl\u0117mis galima atnaujinti\u00a0\u2013 i\u0161imti u\u017epildus, perri\u0161ti, i\u0161plauti ir i\u0161d\u017eiovinti j\u016br\u017eoles. Kokybi\u0161kai pagaminta medin\u0117 k\u0117d\u0117 gali atlaikyti kelis \u0161imtme\u010dius; sintetini\u0173 med\u017eiag\u0173 baldas tiek netvers.<\/p>\n

Esu vykusi \u012f Vilniaus dail\u0117s akademijos Tel\u0161i\u0173 fakultet\u0105 pasi\u017ei\u016br\u0117ti, kaip studentai mokosi restauracijos. J\u0173 dirbtuv\u0117se pama\u010diau tiesiog feti\u0161istin\u012f gro\u017e\u012f: japoni\u0161ki plaktukai, lino si\u016blai, kanapi\u0173 virv\u0117s, tarsi rankomis padarytos vinut\u0117s… Kas gali b\u016bti \u012fsp\u016bdingiau man, kaip dizainerei? Ir esteti\u0161ka, ir nekenksminga, ir ilgai gyvuoja.<\/p>\n

\"\"

Marija Puipait\u0117 Pod, \u201eHouse of Naive\u201c rankin\u0117, 2017. Roberto Daskevi\u010diaus nuotrauka<\/p><\/div>\n

Kaip vertini masinei produkcijai skirt\u0105 dizain\u0105?<\/h6>\n

Patinka visoks dizainas, \u012fdomu ne tik autorin\u0117 k\u016bryba. Nuostabu sukurti ger\u0105, masi\u0161kai gaminam\u0105 daikt\u0105, kurio \u017emon\u0117s geid\u017eia. Kai pamatau moter\u012f, ne\u0161iojan\u010di\u0105 \u201eHouse of Naive\u201c sukurt\u0105 rankin\u0119 \u201ePod\u201c, \u012fkv\u0117pt\u0105 kakavos ank\u0161ties, i\u0161kart \u0161ypsausi. Tikrai labai geras daiktas, kur\u012f ir pati mielai ne\u0161ioju. Man svarbu, kad k\u016briniai neb\u016bt\u0173 vienadieniai. Taip sakydama neturiu omeny, kad viskas turi b\u016bti i\u0161 bronzos i\u0161lieta: koks nors \u0105sot\u0117lis gali b\u016bti ir plastmasinis, jei tai jam labiausiai tiks, atlieps jo funkcij\u0105 ir tarnaus daug met\u0173. Nepatinka butaforiniai daiktai, imituojantys tai, ko n\u0117ra. Kiek teko kurti vitrin\u0173 dizaino… Atrodo, net nekyla sumanym\u0173, negaliu perlipti per save suprasdama, kad tai tik dekoracija.<\/p>\n

Lankydamasi atkurtuose tarpukario Kauno interjeruose, klausydamasi j\u0173 istorij\u0173, pagalvojau, kokia nuskurdusi dabartin\u0117 m\u016bs\u0173 buitis. D\u017eiugina, jog \u017emon\u0117s vis mieliau renkasi sendaik\u010dius, vinta\u017e\u0105 suprasdami, jog tikroji prabanga\u00a0\u2013 unikalumas. Toks pasirinkimas byloja, kad esi ne vartotojas, o labiau ie\u0161kotojas, kolekcininkas, lauk\u0119s sau skirto daikto. Visai kitoks santykis su materija.<\/p>\n

Kai dirbome kartu su dizaineriu Vytautu Ge\u010du, daug id\u0117j\u0173 pasi\u016blydavo mus siejanti alergija skandinavi\u0161kam dizainui, minimalizmui, norui visk\u0105 i\u0161lyginti, suvienodinti, suderinti. D\u017eiaugiuosi, kad \u0161i banga atsl\u016bgsta, pama\u017eu gr\u012f\u017eta kitoki\u0105 form\u0105 ir prasm\u0119 turintis dekoras.<\/p>\n

\"\"

Tingieji, mink\u0161t\u0173 bald\u0173 kolekcija Sapieg\u0173 r\u016bmams (gamintojas \u2013 \u201eRuksa\u201c), 2024. Dariaus Petrulai\u010dio nuotrauka<\/p><\/div>\n

Nors Tavo k\u016brybinis diapazonas itin platus, gal yra viena ar kelios med\u017eiagos, kurios labiausiai intriguoja?<\/h6>\n

Jau\u010diu silpnyb\u0119 tekstilei. Nuo pat ma\u017eum\u0117s man vis reikia k\u0105 nors si\u016bti. Ne\u012fgyvendintas potencialas. Galiausiai tekstil\u0117 atliepia ir man svarb\u0173 jusli\u0161kum\u0105, intymum\u0105, apsupa k\u016bn\u0105, bald\u0105. Nor\u0117\u010diau \u0161\u012f ry\u0161\u012f i\u0161laikyti. Beje, meno, interjero dizaino pasaulyje dabar labai daug kur naudojama tekstil\u0117. Lietuvi\u0161kame interjere \u0161i tendencija dar n\u0117ra stipriai \u012fsitvirtinusi.<\/p>\n

Labai patinka dirbti su med\u017eiu. Darbas itin meditatyvus (jei nereikia i\u0161dro\u017eti penki\u0173 vienod\u0173 objekt\u0173, kai jau nebejauti rank\u0173). Pabaigusi bakalauro studijas, pusiau rimtai svars\u010diau eiti mokytis staliaus amato \u012f profesin\u0119 mokykl\u0105. Dabar mokytis amat\u0173 tikrai labai populiaru. Mane sustabd\u0117 med\u017eio stakli\u0173 baim\u0117. Bijau j\u0173 garso, nesaugumo, vis atrodo, kad pir\u0161tus nupjaus… O dro\u017ein\u0117ti man labai patiko. VDA Dizaino laboratorijos edukatorius ir restauratorius Donatas Stasiulis pagyr\u0117, sak\u0117, kad visai gerai sekasi. Manau, geresnio \u012fvertinimo negal\u0117jau sulaukti. Beje, jis labai \u012fdomiai perteik\u0117 \u017einias, kaip reikia dro\u017ein\u0117ti: ai\u0161kino pasitelkdamas gars\u0105\u00a0\u2013 koks jis turi b\u016bti, kai dirbi.<\/p>\n

\"\"

Tingieji, mink\u0161t\u0173 bald\u0173 kolekcija Sapieg\u0173 r\u016bmams (gamintojas \u2013 \u201eRuksa\u201c), 2024. Dariaus Petrulai\u010dio nuotrauka<\/p><\/div>\n

Ar jauti k\u016brybines \u012ftakas i\u0161 savo t\u0117v\u0173\u00a0\u2013 \u0161viesaus atminimo grafiko Audriaus Puipos ir tapytojos Lilijos Puipien\u0117s?<\/h6>\n

Esu priekai\u0161tavusi t\u0117vams, kod\u0117l man\u0119s neleido \u012f \u010ciurlionk\u0119<\/em>, o baigiau Vilniaus Justino Vieno\u017einskio dail\u0117s mokykl\u0105. Tokiu mokyklos pasirinkimu jie nenor\u0117jo u\u017edaryti dur\u0173 \u012f tiksliuosius mokslus, tiesiog nor\u0117jo leisti \u012f ger\u0105 gimnazij\u0105. Juokais sak\u0117, kad bent vienas \u0161eimoje b\u016bt\u0173 normalus. O a\u0161 nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173 buvau tikra daiktist\u0117: kurdavau savo barb\u0117ms visokius daik\u010diukus, lipd\u017eiau karolius ir kitokius trima\u010dius objektus. Netur\u0117jau noro, pavyzd\u017eiui, pie\u0161ti. Man patiko tapyba ar scenografija. Mama si\u016bl\u0117 architekt\u016br\u0105. Nepasidaviau, ir dizainas tapo tarsi kompromisu. (\u0160ypsosi<\/em>.)<\/p>\n

\u017dvelgiant retrospektyviai\u00a0\u2013 k\u016bryba, meno praktika niekada nebuvo ka\u017ekas ypatingo, sakralaus. Tai mano aplinkos duotyb\u0117, neatsiejama dalis. Tod\u0117l ir menininko kelias neatrodo mitologinis, auk\u0161tesnis u\u017e kitus, o tiesiog profesinis pasirinkimas, su savo privalumais ir tr\u016bkumais.<\/p>\n

Pati sau nekeliu \u012ftamp\u0173, ar kuriu t\u0117v\u0173 lygiu. Visgi veikiu kitoje, nors ir giminingoje srityje. Visada i\u0161 \u0161eimos jau\u010diau palaikym\u0105, kad tik gal\u0117\u010diau \u012fgyvendinti savo darb\u0105, studijuoti, lavintis u\u017esienyje. Galimybi\u0173 nebuvo daug, bet j\u0173 visuomet ie\u0161kota. Sunku suvokti, kaip mama i\u0161 savo, d\u0117stytojos, atlyginimo sugeb\u0117davo atsi\u0173sti man, studijuojan\u010diai u\u017esienyje, pinig\u0173. \u0160is palaikymas b\u016bdingas visai giminei \u2013 nuo seneli\u0173 visi mobilizuodavosi, kad tik gal\u0117t\u0173 kas nors \u0161eimoje mokytis, lavintis, \u012fstoti, siekti svajoni\u0173.<\/p>\n

Gal tod\u0117l, kad esu i\u0161 meninink\u0173 \u0161eimos ir menas man yra kasdienyb\u0117, jis retai u\u017eburia. Visai nor\u0117\u010diau, kad da\u017eniau daryt\u0173 \u012fsp\u016bd\u012f. \u017dinoma, kartais pamatau k\u016brin\u012f, apie kur\u012f paskui galvoju kelerius metus. Re\u010diau toks darbas pasitaiko i\u0161 vizuali\u0173j\u0173 men\u0173 srities, da\u017eniau \u2013 i\u0161 performatyvi\u0173 pasirodym\u0173, kino, fotografijos. Pavyzd\u017eiui, tik pernai pama\u010diau oper\u0105 \u201eSaul\u0117 ir j\u016bra\u201c ir likau giliai sujaudinta. Nesitik\u0117jau tokios reakcijos. Nu\u0117jau pasi\u017ei\u016br\u0117ti su kolegomis i\u0161 Nyderland\u0173 ir visi kartu gerai paverk\u0117m. Turb\u016bt labiausiai paveik\u0117 balsai, \u0161viesa, paj\u016brio, kaip socialin\u0117s erdv\u0117s, kurioje esame vieni prie\u0161 kitus apsinuogin\u0119, pasitelkimas.<\/p>\n

\"\"

Neaprengtas mink\u0161tasuolis, 2023. Jono Balsevi\u010diaus nuotrauka<\/p><\/div>\n

Koks Tavo santykis su \u0161eimos k\u016bryba, t\u0117vo palikimu?<\/h6>\n

Esu didel\u0117 kritik\u0117. (\u0160ypsosi<\/em>.) Mama tariasi ir i\u0161klauso mano pasteb\u0117jimus. Pavyzd\u017eiui, kad per daug baltos spalvos darbuose, kur dingo tir\u0161tos jos spalvos?! Labai viliuosi, kad ji greitai v\u0117l atsid\u0117s tapybai, kai pabaigs d\u0117stytojos karjer\u0105. Pasikalbame, pasitariame. Mama i\u0161mok\u0117 si\u016bti, nors pati \u0161ios veiklos nekent\u0117. Ry\u0161kiai atsimenu pamok\u0105 apie ma\u0161inin\u0119 si\u016bl\u0119. Gal tod\u0117l taip ir likau susi\u017eav\u0117jusi, susidom\u0117jusi tekstile?..<\/p>\n

Laukia t\u0117\u010dio ir jo brolio, re\u017eisieriaus Algimanto Puipos darb\u0173 paroda Joni\u0161kio sinagogoje. D\u0117d\u0117 \u0161alia re\u017eis\u016bros laisvalaikiu u\u017esiima tapyba, tad bus \u012fdomu pamatyti j\u0173 darbus drauge.<\/p>\n

Kadangi \u0161iek tiek susipa\u017einau su kuratoryste, nor\u0117\u010diau surengti t\u0117\u010dio darb\u0173 parod\u0105, bet kitoki\u0105, nei paprastai pateikiamas Puipa. Mano po\u017ei\u016briu, po jo mirties surengtos ekspozicijos buvo labai menotyrin\u0117s, jose visko per daug. Man nor\u0117t\u0173si selektyviau ir subjektyviau. Eksponuoti paveikiai, neb\u016btinai rodant visk\u0105. Galb\u016bt joje b\u016bt\u0173 ne klasikin\u0117s jo litografijos, o eksperimentai, nebaigti darbai, spalv\u0173 bandymai, lik\u0119 su pir\u0161t\u0173 atspaudais, objektai (daug pie\u0161\u0117 ir tap\u0117, ta\u010diau m\u0117go ir meistrauti), artefaktai, kuriuos vis dar turime. Norisi atskleisti, koks jis \u0161maik\u0161tus. Kadangi tap\u0117 kaimo \u017emones, gali susidaryti \u012fsp\u016bdis, kad buvo garbaus am\u017eiaus \u017emogus. Visgi i\u0161\u0117jo dar labai jaunas, o darbuose\u00a0\u2013 daug pol\u0117kio, ironijos, pok\u0161t\u0173, labai noriu tai perteikti. Tad baigiu doktorant\u016br\u0105 ir metu tinklus.<\/p>\n

\"\"

Neaprengtas mink\u0161tasuolis, 2023. Jono Balsevi\u010diaus nuotrauka<\/p><\/div>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-7-2024%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]Dizainer\u0117s Marijos Puipait\u0117s darbuose nagrin\u0117jamos temos, i\u0161laikan\u010dios jos d\u0117mes\u012f jau daugiau nei de\u0161imtmet\u012f,\u00a0\u2013 k\u016bni\u0161kumas, k\u016br\u0117jo santykis su daiktu, amatininkyst\u0117, istorija ir paveldas. Jas ji \u012fvelka \u012f \u012fvairiausias formas ir med\u017eiagas, kuria juvelyrik\u0105, baldus, odos gaminius, meno objektus. \u201eToki\u0105 k\u016br\u0117j\u0105 sunku ir apibr\u0117\u017eti\u201c,\u00a0\u2013 svarstau eidama…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":33720,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[604,148,110,606],"tags":[140],"class_list":["post-33715","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2024-07","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-dizainas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Su Marija Puipaite kalb\u0117josi Ieva Rek\u0161tyt\u0117-Matuliausk\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33715","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=33715"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33715\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":33735,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33715\/revisions\/33735"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/33720"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=33715"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=33715"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=33715"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}