![\"\"\/](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2024\/08\/P-20344_cmyk-500x312.jpg\")
<\/a> <\/div> <\/div> <\/div> <\/div>\n\u017dinoma, kur yra paklausa, bus ir pasi\u016bla. \u012evairiausi\u0173 magi\u0161ko jaunyst\u0117s fontano efekt\u0105 \u017eadan\u010di\u0173 atjauninimo proced\u016br\u0173 gausu. Kelios minut\u0117s internete, ir jau galite rinktis program\u0105 pagal savo ki\u0161en\u0119: nuo tepaliuk\u0173 u\u017e kelis eurus iki \u201esuperkraujo\u201c perpylimo ir lytini\u0173 organ\u0173 \u0161oko terapijos, apie kuriuos ra\u0161yti nebus g\u0117da net didiesiems Lietuvos \u017einiasklaidos portalams. Stebint \u0161iandien\u0119 susidom\u0117jimo ilgaam\u017ei\u0161kumu ir atjauninimu bang\u0105, neapleid\u017eia d\u00e9j\u00e0 vu jausmas, skambios portal\u0173 antra\u0161t\u0117s, egzoti\u0161kos proced\u016bros, atrodo, jau ka\u017ekur gird\u0117tos… I\u0161ties verta prisiminti, jog ry\u0161kiausiai ir dr\u0105siausiai atjauninimo proced\u016brai Lietuvoje \u0161iemet sukanka lygiai 90 met\u0173! Tiesa, vyko ji ne chirurgo kabinete, o literat\u016bros k\u016brinio puslapiuose.<\/p>\n
1934\u00a0m. leidykla \u201eSakalas\u201c Kaune i\u0161leido ra\u0161ytojo, diplomato Igno \u0160einiaus (tikr. Ignas Jurk\u016bnas, 1889\u20131959) roman\u0105 \u201eSiegfried Immerselbe atsijaunina\u201c. \u0160iandien I.\u00a0\u0160einius geriausiai prisimenamas kaip \u201eKuprelio\u201c (1913), pirmo ir bene ry\u0161kiausio impresionistinio romano lietuvi\u0173 literat\u016broje, autorius, kuriame vaizd\u017eiai apra\u0161yta kuproto mal\u016bnininko Olesio ir gra\u017euol\u0117s Gund\u0117s meil\u0117s istorija. Pana\u0161iai prisimenamas jis buvo ir 1934-aisiais, prie\u0161 paskelbiant roman\u0105 apie Siegfried\u0105 Immerselb\u0119. Mat \u0161is pasirod\u0117 po ilgos k\u016brybin\u0117s autoriaus tylos, paskutin\u0119 knyg\u0105 tuomet jis buvo i\u0161leid\u0119s dar prie\u0161 Did\u012fj\u012f kar\u0105, 1914-aisiais. O tuos veik du de\u0161imtme\u010dius praleido Skandinavijoje. \u010cia dirbo diplomatin\u012f darb\u0105, po 1926\u00a0m. gruod\u017eio perversmo\u00a0\u2013 priva\u010diose \u0160vedijos \u012fmon\u0117se. Ir \u0161eim\u0105 \u010dia k\u016br\u0117\u00a0\u2013 ved\u0117 rus\u0173 kilm\u0117s \u0161ved\u0119 Gertrud\u0105, susilauk\u0117 s\u016bnaus ir ra\u0161ydavo da\u017enai jau \u0161vedi\u0161kai. Tik 1932\u00a0m. I.\u00a0\u0160einius gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105, tapo valstyb\u0117s oficiozo, laikra\u0161\u010dio \u201eLietuvos aidas\u201c redaktoriumi ir prisijung\u0117 prie kit\u0173 literat\u0173. Pirma apie save primin\u0117 nauju \u201eKuprelio\u201c leidimu (1932), o tada Lietuvos literat\u016bros lauk\u0105 supurt\u0117 visai kitokiu k\u016briniu\u00a0\u2013 modernia politine-fantastine satyra \u201eSiegfried Immerselbe atsijaunina\u201c.<\/p>\n
Pagrindinis romano veik\u0117jas\u00a0\u2013 Siegfriedas\u00a0\u2013 senyvas Miuncheno \u201eNaujojo Antropologijos Muziejaus\u201c direktorius ir \u012fk\u016br\u0117jas, vienas svarbiausi\u0173 nacistin\u0117s rasi\u0173 ideologijos, \u012frodan\u010dios, jog \u201egermanai ir veda visus arijus\u201c, o \u201ekitos ras\u0117s ir tautos sustojo evoliucijos pusiaukel\u0117je\u201c, teoretik\u0173. Vokietijoje \u012fsitvirtinus nacistiniam re\u017eimui Immerselbe rasin\u0117 teorija tampa itin propaguojama vald\u017eios, tad mokslininkas maudosi \u0161lov\u0117s spinduliuose. Ta\u010diau\u00a0\u2013 o, Dieve!\u00a0\u2013 per JAV mokslinink\u0173 ekskursij\u0105 muziejuje paklaustas papras\u010diausio klausimo\u00a0\u2013 \u201eKas \u0161iuo metu yra visos Vokietijos didysis vadas?\u201c\u00a0\u2013 Siegfriedas visai sutrinka ir nesugeba atsiminti Adolfo Hitlerio vardo. Mokslininkas supranta, jog protas jau nebe toks guvus kaip jaunyst\u0117je ir atmintis j\u012f apgauna, tad nusprend\u017eia nesitaikstyti su laiko ir senatv\u0117s ligomis, o veikti\u00a0\u2013 atsijauninti.<\/p>\n
Atsijauninimo proced\u016bra, kuri\u0105 romane atlieka Milano profesorius Gonzano, talkinamas protingo ir apsukraus lietuvio (o kaipgi kitaip!) asistento Petro Inketonio,\u00a0\u2013 nesud\u0117tinga. Gydytojas \u201e\u012f\u0161virk\u0161davo atsijauninti norintiems tam tikr\u0105, daugiau i\u0161 akies nustatyt\u0105 sveik\u0173 hormon\u0173 kiek\u012f \u012f raumenis ir laukdavo rezultato\u201c. \u0160ie hormonai spinduliavo energij\u0105, jie buvo \u201elyg radioaktyv\u016bs\u201c. Tiesa, rezultatai ne visada buvo s\u0117kmingi\u00a0\u2013 tik \u201epo ilg\u0173 darb\u0173 pavyko\u00a0<…> sukonstruoti tinkam\u0105, labai sud\u0117ting\u0105 aparat\u0105; po eil\u0117s kantri\u0173 bandym\u0173 nustatyti hormonali\u0173 spinduli\u0173 veikim\u0105\u201c (p.\u00a069). Po atsijauninimo proced\u016bros pacientai kuriam laikui praranda sveik\u0105 prot\u0105, suvaik\u0117ja, tad yra izoliuojami atskiruose nameliuose, \u201ekol visi\u0161kai atsitaiso, kol pavirsta \u012f subrendus\u012f ir stipr\u0173 jaun\u0105 vyr\u0105 ar moter\u012f\u201c (p.\u00a071). O atsipeik\u0117j\u0119s pacientas atrodydavo de\u0161imtimis met\u0173 jaunesnis, atgav\u0119s j\u0117gas, seksualin\u0119 potencij\u0105 ar net balso tembr\u0105. Tod\u0117l atjauninimo proced\u016br\u0105 rinkosi tiek pagyven\u0119 generolai, tiek dvasininkai ar operos solist\u0117s.<\/p>\n
Nors profesorius bei jo klientai buvo pramanyti, o proced\u016bra ir \u0161iandien skamba kiek fantasti\u0161kai, visa tai tur\u0117jo tvirt\u0105 pagrind\u0105. \u0160alia Gonzano autorius mini ir jo pirmtakus, tikrus to meto mokslininkus, pagars\u0117jusius \u201eatjauninimo\u201c srityje,\u00a0\u2013 austr\u0173 fiziolog\u0105 Eugen\u0105 Steinach\u0105 (1861\u20131944) ir rus\u0173 i\u0161eiv\u012f, chirurg\u0105 Sergej\u0173 Voronov\u0105 (1866\u20131951). Neabejotina, su \u0161i\u0173 dviej\u0173 asmen\u0173 vardais siejamos medicinin\u0117s operacijos ir bus tapusios \u012fkv\u0117pimu profesoriaus atliktai atjauninimo proced\u016brai, kadangi XX\u00a0a. 3\u20134 de\u0161imtme\u010diais t\u016bkstan\u010diai pagyvenusi\u0173 vyr\u0173 visame pasaulyje negail\u0117jo pinig\u0173, kad atsijaunint\u0173 \u0160teinacho ar Voronovo metodu.<\/p>\n
Ry\u0161ys tarp lytini\u0173 organ\u0173 ir senatv\u0117s daug kam atrod\u0117 akivaizdus, geriausias to pavyzdys\u00a0\u2013 kastratai, kurie, siekdami i\u0161laikyti dal\u012f jaunyst\u0117s (balso tembr\u0105), ry\u017edavosi pa\u0161alinti s\u0117klides. Ta\u010diau atsijauninimo operacij\u0173 katil\u0105 XIX\u00a0a. pabaigoje u\u017ek\u016br\u0117 Mauritanijos fiziologas Charlesis-\u00c9douard\u2019as Brownas-S\u00e9quard\u2019as (1817\u20131894). Jo teigimu, senatv\u0119 ir nuovarg\u012f lemia \u201espermatin\u0117 anemija\u201c, t.\u00a0y. lytini\u0173 liauk\u0173 produkt\u0173 tr\u016bkumas kraujyje. 1889\u00a0m., b\u016bdamas 72-ej\u0173, ry\u017eosi dr\u0105siems eksperimentams\u00a0\u2013 prad\u0117jo kurti \u201ekokteilius\u201c i\u0161 \u012fvairi\u0173 gyv\u016bn\u0173 lyties organ\u0173 ir leistis juos sau. Jau kit\u0105 dien\u0105 po tokios sveikatingumo injekcijos, jis prane\u0161\u0117 apie i\u0161augusi\u0105 energij\u0105, raumen\u0173 j\u0117g\u0105 ir pan. Nors \u0161iandienos mokslininkai teigia, jog naudotos injekcijos gal\u0117jo tur\u0117ti tiktai placebo efekt\u0105, ta\u010diau tuomet eksperimentai netruko nuskamb\u0117ti pasaulyje, prad\u0117ti replikuoti, o kai kurie fiziologai netgi skyr\u0117 pana\u0161ias injekcijas pacientams (kartais be j\u0173 pa\u010di\u0173 \u017einios).<\/p>\n
Injekcijos\u00a0\u2013 tik trumpalaikis sprendimas, savoti\u0161kas vitaminas k\u016bnui, o Vienos fiziologas E.\u00a0Steinachas ie\u0161kojo ilgalaiki\u0173 sprendim\u0173, operacijos, kuri pad\u0117t\u0173 k\u016bn\u0105 i\u0161laikyti jaun\u0105 be injekcij\u0173.<\/p>\n
\u201e\u0160teinachas padar\u0117 i\u0161vedim\u0105, jog lyties hormonas kartu yra ir organizmo subrendimo bei jaunatv\u0117s hormonu, ir jei rast b\u016bd\u0105, kaip sustip\u00adrint lyties hormon\u0105, tai tuo pa\u010diu organizmas b\u016bt\u0173 apsaugotas nuo senatv\u0117s ir b\u016bt\u0173 pailgintas jaunatv\u0117s perijodas. Tai \u0160teinachui atrod\u0117 pasiekiama susilpn\u0117jusio hormono laikinu apsaugojimu nuo aikvojimosi, kad tuo b\u016bdu \u012fgalinus j\u012f sustipr\u0117ti. O tai pasiekiama abipusiu perri\u0161imu s\u0117klos i\u0161vedam\u0173j\u0173 kanal\u0173. Tuo tikslu \u0117m\u0117si \u0160teinachas daryt nesuskaitomus bandymus su \u017eiurk\u0117mis\u00a0<…>. Na ir daug varg\u0161i\u0173 \u017eiurkeli\u0173 nukent\u0117jo nuo \u0160teinacho lanceto! Jis juk j\u0173 tur\u0117jo daugyb\u0119 savo laboratorijoj ir su jomis operavo i\u0161tisus de\u0161imt\u012f met\u0173\u201c,\u00a0\u2013 1921-aisiais apie operacijas ra\u0161\u0117 Juozas Gobis. Pasirod\u017eius straipsniui E.\u00a0Steinachas atjauninimo operacijas (i\u0161 esm\u0117s, dalin\u0119 vazektomij\u0105) jau si\u016bl\u0117 vyrams, \u017ead\u0117damas pasaki\u0161kus rezultatus. Kadangi nebuvo chirurgas, operuoti patik\u0117davo atlikti kolegai, ta\u010diau pats reikalavo dalyvauti, nes tik tuomet b\u016bsianti garantuota s\u0117km\u0117.<\/p>\n
Mokslo bendruomen\u0117s nuomon\u0117 d\u0117l \u0161i\u0173 operacij\u0173 gana greitai i\u0161siskyr\u0117, pristatydamas jas Lietuvoje J.\u00a0Gobis laik\u0117 b\u016btinybe priminti, \u201ejog daugelio medik\u0173 \u0160teinacho atjauninimas laikomas \u201eproblematingu\u201c; \u010dia skeptik\u0173 netr\u016bksta, nors kar\u0161t\u0173 entuzijast\u0173 \u0160teinachui taip pat pakanka\u201c. Ilgainiui kritika stipr\u0117jo. Abejota pa\u010dia operacija, jos veiksmingumu ir ilgaam\u017ei\u0161kumu, atvirai piktintasi mokslininko pasirinktais terminais ir reklamos b\u016bdais, jie suprasti kaip elementarus bandymas pasipinigauti. 1924\u00a0m. net Kauno kino teatruose rodyti filmai, reklamuojantys \u0161ias atsijauninimo proced\u016bras, nors medikai teig\u0117, jog \u201e\u010dia yra tik vienkartin\u0117 operacija, kuri\u0105 gali lengvai atlikti kiekvienas chirurgas ir kuriai visai n\u0117ra reikalo \u201eva\u017eiuot pas \u0160teinach\u0105\u201c. Nepaisant to\u00a0\u2013 klient\u0173 netr\u016bko, XX\u00a0a. 3-iajame de\u0161imtmetyje proced\u016bros atliktos ne tik Austrijoje, bet ir JAV, Anglijoje, Pranc\u016bzijoje. Nors vadintos \u0160teinacho operacijomis, ta\u010diau ne\u017eymiai skirdavosi\u00a0\u2013 neretai chirurgai savavali\u0161kai jas \u201epatobulindavo\u201c. Tarp t\u016bkstan\u010di\u0173 operuot\u0173 vyr\u0173\u00a0\u2013 ir \u012f\u017eymyb\u0117s, tokios kaip psichoanaliz\u0117s pradininkas Sigmundas Freudas (1856\u20131939) ar airi\u0173 poetas Williamas Butleris Yeatsas (1865\u20131939).<\/p>\n
Kitok\u012f atsijauninimo metod\u0105 ir dar garsesn\u0119 reklam\u0105 pana\u0161iu metu si\u016bl\u0117 S.\u00a0Voronovas. 1927\u00a0m. laikra\u0161tis \u201eLietuvos \u017einios\u201c i\u0161spausdino pokalb\u012f su daktaru, kuriame jis teig\u0117: \u201eSenatv\u0117 yra liga. Iki \u0161iol mes to ne\u017einojome. Bet mokslas eina pirmyn. Iki \u0161iol chirurgija naudotasi tik gydymui, dabar gi chirurgija duoda \u017emogui ir naujus organus.\u00a0<…> Senatv\u0117 paeina nuo lyties liauk\u0173 susine\u0161iojimo: kai lyties liaukos pasensta, nustoja veikti, reikia jas pamainyti jaunomis ir organizmas pajaun\u0117s. \u017dmogui \u017emogaus liaukas perkelti n\u0117ra galimyb\u0117s, nes kiekvienas j\u0173 nori gyventi ir b\u016bti jaunas. Tod\u0117l naudojamasi be\u017ed\u017eion\u0117mis, kurios yra visai pana\u0161ios \u012f \u017emones.\u201c Proced\u016br\u0173 veiksming\u0105 patvirtino kitas dienra\u0161\u010dio prane\u0161imas: \u201e…prof.\u00a0Voronovo be\u017ed\u017eioni\u0173 liauk\u0173 operacijos Vienoj pavykusios labai gerai. Tarp jo klient\u0173 buvo 68\u201370 met\u0173 am\u017eiaus vyrai, kurie po padarytos operacijos atgavo jaunas j\u0117gas.\u201c<\/p>\n
I\u0161 ties\u0173, prie\u0161 prad\u0117damas veisti be\u017ed\u017eiones Italijos Rivjeroje ir persodinti dal\u012f j\u0173 s\u0117klid\u017ei\u0173 pagyvenusiems vyrams, S.\u00a0Voronovas svarst\u0117 naudoti \u017emoni\u0173 organus, ta\u010diau tai pasirod\u0117 neprakti\u0161ka, nes trok\u0161tan\u010di\u0173 atsijauninti klient\u0173 buvo daug, o myriop pasmerkt\u0173 kalini\u0173, kuri\u0173 organais b\u016bt\u0173 galima naudotis, ma\u017eai. Be\u017ed\u017eioni\u0173 liaukos atne\u0161\u0117 chirurgui milijonus, operacijos tapo pasauline sensacija, o terminas \u201ebe\u017ed\u017eioni\u0173 liaukos\u201c tapo neatsiejamas nuo S.\u00a0Voronovo pavard\u0117s.<\/p>\n
Medik\u0173 bendruomen\u0117 \u0161ias operacijas sutiko su dar didesniu skepsiu nei Steinacho bandymus. Chirurgo teiginiai apie stebuklingus rezultatus buvo gerokai platesni, o \u0161tai pateikiami konkret\u016bs \u012frodymai\u00a0\u2013 skystesni. Ta\u010diau kam tie \u012frodymai, kai straipsni\u0173 antra\u0161t\u0117s skamba taip gerai, Lietuva\u00a0\u2013 ne i\u0161imtis, ir \u010dia i\u0161 spaudos puslapi\u0173 S.\u00a0Voronovas \u017ead\u0117jo: \u201eIlga iki 125\u00a0m. jaunyst\u0117 ir trumpa 3 m\u0117n. senatv\u0117.\u201c Chirurgo vardas pasirod\u0117 netgi muilo reklamose: \u201eTrys i\u0161min\u010diai susigin\u010dijo apie tai, kaip gr\u0105\u017einti jaunyst\u0119. Pirmas i\u0161min\u010dius tar\u0117: \u201eKad u\u017elaikyti jaunyst\u0119, reikia tur\u0117ti jaun\u0105 siel\u0105. Siela gaivina k\u016bn\u0105!\u201c Antras i\u0161min\u010dius tar\u0117: \u201eReikia duoti save atjauninti sulig dr. Voronovo sistemos.\u201c O tre\u010dias… K\u0105 pasak\u0117 tre\u010dias?.. Jis patar\u0117 praustis muilu \u201eRadioza\u201c, muilu am\u017einos jaunyst\u0117s, i\u0161dirbinys fabrikos \u201eFlorance\u201c, Kaunas. Kiekvienas \u0161motelis aliuminijo d\u0117\u017eut\u0117je.\u201c Tarp t\u016bkstan\u010di\u0173 Voronovo klient\u0173 taip pat rasime ir \u012f\u017eymybi\u0173, pavyzd\u017eiui, jo proced\u016bras mini re\u017eisierius Josefas von Sternbergas, \u012f Holivud\u0105 i\u0161 Vokietijos atve\u017e\u0119s ekrano gundytoj\u0105 Marlene Dietrich, re\u017eisav\u0119s net 7 filmus su ja ir pamet\u0119s d\u0117l jos galv\u0105.<\/p>\n
Romano \u201eSiegfried Immerselbe atsijaunina\u201c pasirodymo laiku E.\u00a0Steinacho ir S.\u00a0Voronovo si\u016blytos operacijos jau buvo praradusios populiarum\u0105. 4-ojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje kritik\u0173 balsai buvo stipresni, o de\u0161imtme\u010dio viduryje, i\u0161mokus izoliuoti ir sintetinti testosteron\u0105, apskritai tapo perteklin\u0117s. Jos ilgai buvo pamir\u0161tos, ta\u010diau \u0161iandien, v\u0117l kilus susidom\u0117jimo atjauninimu bangai, vis da\u017eniau prisimenamos, tiesa, kaip persp\u0117jimas ir medicinos etikos pa\u017eeidim\u0173 pavyzdys.<\/p>\n
Nors profesorius Gonzano, kaip ir S.\u00a0Voronovas, pacientams atjauninti naudojosi gyv\u016bnais, ta\u010diau i\u0161radingasis jo pad\u0117j\u0117jas lietuvis Petras Inketonis atrado daug efektyvesn\u012f b\u016bd\u0105\u00a0\u2013 perkelti pacientams \u017emoni\u0173 hormonus. Tai jis ir i\u0161bando (gav\u0119s paciento sutikim\u0105) su Siegfriedu Immerselbe\u00a0\u2013 suleid\u017eia jam jaunos \u017eydait\u0117s i\u0161 Palestinos hormon\u0173. Tik \u0161tai b\u0117da\u00a0\u2013 jie pasirod\u0117 gerokai per stipr\u016bs seno nacio k\u016bnui, atjaun\u0117damas jis pavirto \u017eydu. Tai nepatiko svastikuotiems paciento darbdaviams, o ir pats atjaun\u0117j\u0119s teoretikas \u0117m\u0117si keisti savo rasi\u0173 teorij\u0105…<\/p>\n
Pasirod\u0119s romanas atvirai pasijuok\u0117 i\u0161 1933\u00a0m. Vokietijoje \u012f vald\u017ei\u0105 at\u0117jusi\u0173 naci\u0173 politikos, k\u0117lusios save vir\u0161 kit\u0173 taut\u0173 ir atvirai grasinusios ma\u017eesniems kaimynams, taip pat ir Lietuvai. Tuo metu jau buvo \u012fsisi\u016bbav\u0119s Vokietijos remt\u0173 Klaip\u0117dos kra\u0161to naci\u0173 (vadinamosios Neumanno-Sasso) bylos tyrimas. Kulminacij\u0105 jis pasiek\u0117 precedento pasaulyje netur\u0117jusiu naci\u0173 teismu, prasid\u0117jusiu 1934\u00a0m. rugs\u0117j\u012f Kaune. D\u0117l ginkluoto sukilimo organizavimo, nu\u017eudym\u0173 ir kit\u0173 nusikaltim\u0173 kaltinimai buvo pareik\u0161ti 123 Klaip\u0117dos kra\u0161to hitlerininkams, 87 i\u0161 j\u0173 nuteisti, 35 i\u0161teisinti, 1 pab\u0117go. Teismo procesas sulauk\u0117 plataus atgarsio tiek Lietuvoje, tiek u\u017esienyje, o jam vykstant Lietuvos ir Vokietijos santykiai patyr\u0117 gili\u0105 kriz\u0119.<\/p>\n
Beje, teista buvo ne ideologija, o d\u0117l raginim\u0173 sukilti ir jungti Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 prie Vokietijos. Dauguma nuteist\u0173j\u0173 kal\u0117jimo kamerose ilgai neu\u017esibuvo\u00a0\u2013 spaud\u017eiant Vokietijai buvo paleisti. O provoki\u0161kos nuotaikos Klaip\u0117dos kra\u0161te i\u0161liko problema vis\u0105 tarpukar\u012f, t\u0105 puikiai \u017einojo ir I.\u00a0\u0160einius, nes 1935\u20131939\u00a0m. dirbo Klaip\u0117dos kra\u0161te, \u012fsteig\u0117 ir redagavo \u0161iam kra\u0161tui skirt\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 laikra\u0161t\u012f \u201eVakarai\u201c (1936\u20131939). 1940\u00a0m. i\u0161 soviet\u0173 okupuotos Lietuvos nelegaliai traukdamasis ne kur kitur, o \u012f nacistin\u0119 Vokietij\u0105, ra\u0161ytojas nerimavo, kaip j\u012f ten pasitiks, ar neprisimins antinacistinio veikalo, ta\u010diau naci\u0173 pareig\u016bnams buvo n\u0117 motais. \u201eGestapo vyrai visai man\u0119s neklaus\u0117, ar a\u0161 nebuvau kada para\u0161\u0119s \u201eSiegfried Immerselbe atsijaunina\u201c ir ar a\u0161 nepamir\u0161au, kad vokie\u010di\u0173 spauda ta proga pakeit\u0117 mano \u0161auni\u0105 ari\u0161k\u0105 ras\u0119, \u017eydu mane pakrik\u0161tijo? Jiems visai ne\u012fdomu, k\u0105 a\u0161 veiksiu Vokietijoj, ar nesu pavojingas esamam, \u012f karus \u012fsiv\u0117lusiam re\u017eimui? Jiems \u012fdomu tik, k\u0105 ir kaip veikia kolegos, lyg nei i\u0161 \u0161io, nei i\u0161 to anapus sienos atsirad\u0119, visam pasaulyje pagars\u0117j\u0119 \u010ceka-NKVD valdininkai\u201c,\u00a0\u2013 ra\u0161\u0117 jis autobiografijoje \u201eRaudonasis tvanas\u201c. \u201eSieg\u00adfried Immerselbe atsijaunina\u201c buvo spj\u016bvis \u012f veid\u0105 naciams, o \u201eRaudonasis tvanas\u201c (pirm\u0105 kart\u0105 i\u0161leistas 1940\u00a0m. \u0161ved\u0173 kalba) demaskavo soviet\u0173 nusikaltimus Lietuvoje.<\/p>\n
\u0160iandien Lietuvos pa\u0161on\u0117je ginklais \u017evangina ir apie \u0440\u0443\u0441\u0441\u043a\u0438\u0439 \u043c\u0438\u0440 svai\u010dioja kitas diktatorius, savoti\u0161kas n\u016bdienos hitleriukas, tad, deja, I.\u00a0\u0160einiaus veikalas vis dar aktualus. Gaila, mat pra\u0117jo 90 met\u0173 nuo knygos pasirodymo ir senstanti visuomen\u0117 vis dar svaigsta d\u0117l ilgaam\u017ei\u0161kumo bei jaunyst\u0117s, ta\u010diau sveika prisiminti: kai kuriems atgyvenusiems dalykams jau b\u016bt\u0173 metas atsisveikinti su \u0161iuo pasauliu…[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n
[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-7-2024%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]Pripa\u017einkime\u00a0\u2013 gyvename senstan\u010dioje visuomen\u0117je, nors per pastar\u0105j\u012f \u0161imtmet\u012f vidutin\u0117 \u017emogaus gyvenimo trukm\u0117 pailg\u0117jo dvigubai ir \u0161iandien perkopia 73 metus. Visgi kasmet sunk\u0117jan\u010di\u0105 met\u0173 na\u0161t\u0105 norisi ne\u0161ti tiesia nugara, pasitikti \u0161e\u0161t\u0105 ar septint\u0105 de\u0161imt\u012f vis dar b\u016bnant sveikam, jaunatvi\u0161kam ir kupinam energijos, juk gyvenimas tuomet…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":33647,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[604,148,110,606],"tags":[120],"class_list":["post-33646","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2024-07","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Audrius Dambrauskas","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33646","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=33646"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33646\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":33655,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33646\/revisions\/33655"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/33647"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=33646"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=33646"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=33646"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
![\"\"\/](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2024\/08\/MLLM_P52175_1200dp_cmyki.jpg\")
<\/a> <\/div> <\/div>