{"id":33591,"date":"2024-09-18T09:00:34","date_gmt":"2024-09-18T07:00:34","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=33591"},"modified":"2024-09-26T21:34:08","modified_gmt":"2024-09-26T19:34:08","slug":"kauno-palanga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/kauno-palanga\/","title":{"rendered":"Kauno Palanga: miestie\u010di\u0173 poilsis ir laisvalaikis tarpukario Panemun\u0117je"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]Pietin\u0117je Kauno miesto dalyje, palei Nemuno ving\u012f, \u012fsik\u016br\u0119s Panemun\u0117s rajonas. \u0160iandien pagrindin\u0117je Vaidoto gatv\u0117je riedanti karin\u0117 technika primena apie vietov\u0117s susik\u016brim\u0105 ir XIX\u00a0a. istorij\u0105, o savaitgaliais ir vasaromis \u012f o\u0161iant\u012f \u0161il\u0105 pl\u016bstantys kaunie\u010diai palaiko kurortines rajono tradicijas, u\u017egimusias drauge su Lietuvos nepriklausomybe. Pra\u0117jus daugiau nei \u0161imtui met\u0173, rajonas teb\u0117ra unikalus, i\u0161laik\u0119s abi paskirtis\u00a0\u2013 karin\u0119 bei rekreacin\u0119. \u010cia i\u0161sitenka ir darniai sugyvena Lietuvos kariuomen\u0117, panemunie\u010diai bei visi Kauno gyventojai, atvyk\u0119 pakv\u0117puoti grynu oru.<\/p>\n

PANEMUN\u0116\u00a0\u2013 KARINIS MIESTELIS<\/p>\n

Panemun\u0117s istorij\u0105 tenka prad\u0117ti nuo karin\u0117s vietov\u0117s funkcijos: ir viso Kauno miesto, ir \u0161ios vietos raida glaud\u017eiai susijusi su XIX\u00a0a. miesto tvirtov\u0117s statyba ir pl\u0117tojimu. Iki tol menkai apgyvendinta teritorija 1895\u20131899\u00a0m. i\u0161augo iki karinio miestelio komplekso su daugiau nei 70 objekt\u0173 ir gerais keliais. XX\u00a0a. prad\u017eioje statybos t\u0119s\u0117si: nutiesta siaurojo gele\u017einkelio linija, o 1912\u00a0m. prad\u0117jo veikti karinis aerodromas\u00a0\u2013 pirmasis oro uostas Lietuvoje. Nepriklausomyb\u0119 paskelbusi Lietuva paveld\u0117jo kareivines, daugiabu\u010dius karininkams, sand\u0117lius, laboratorij\u0105, gydytojo nam\u0105, valgykl\u0105, pirt\u012f, skalbykl\u0105, rezervuarus, ledaines, kalv\u0119, angar\u0105, kitus \u016bkin\u0117s paskirties statinius ir infrastrukt\u016br\u0105, kuri\u0105 \u0117m\u0117 naudoti \u0161alies kariuomen\u0117s reikm\u0117ms. Pirmoji \u010dia imta kurti Lietuvos artilerija, tada atsik\u0117l\u0117 2-asis p\u0117stinink\u0173 Did\u017eiojo Lietuvos kunigaik\u0161\u010dio Algirdo ir 5-asis p\u0117stinink\u0173 Did\u017eiojo Lietuvos kunigaik\u0161\u010dio K\u0119stu\u010dio pulkai, o 1922\u00a0m. buvo perkelta Karo mokykla, kurioje v\u0117liau \u012frengtas vienas geriausi\u0173 Lietuvos kariuomen\u0117s sporto stadion\u0173. Buvusiame oreivyst\u0117s centre 1936\u00a0m. \u012fsik\u016br\u0117 prie\u0161l\u0117ktuvin\u0117s apsaugos rinktin\u0117; nedidel\u0119 \u0161ios teritorijos dal\u012f Lietuvos ginkluotosios oro paj\u0117gos oro erdvei steb\u0117ti naudoja ir \u0161iandien.<\/p>\n

Kariai prisid\u0117jo kuriant rajono veid\u0105. Jie leido laik\u0105 kareivines supan\u010dioje gamtoje, r\u016bpinosi gyvenam\u0105ja aplinka: sodino medelius, ties\u0117 takelius pasivaik\u0161\u010dioti, u\u017eveis\u0117 obel\u0173 sod\u0105 ir g\u0117li\u0173 dar\u017eelius. Tarp civili\u0173 gyventoj\u0173 buvo populiarios ir kitos kari\u0173 organizuojamos pramogos: teatro kuopel\u0117s vaidinimai, \u0161vent\u0117s, \u0161okiai bei gegu\u017ein\u0117s J.\u00a0Basanavi\u010diaus \u0161ile. Nors kariai d\u017eiaug\u0117si gamtos teikiamais malonumais, ne k\u0105 ma\u017eiau reikalingos buvo ir miestieti\u0161kos pramogos: 1923\u00a0m. \u012frengtas ir 1928\u00a0m. geresne \u012franga patobulintas kinematografas, kuriame filmus \u017ei\u016br\u0117jo ne tik kariai, bet ir civiliai vietiniai.<\/p>\n

\u0160altuoju met\u0173 laiku kariai va\u017ein\u0117jo rogut\u0117mis, \u010diuo\u017ein\u0117jo, slidin\u0117jo. J\u0173 iniciatyva \u012frengtos arenos: 1932\u00a0m. i\u0161lieta \u010diuo\u017eykla buvo pritaikyta \u010diuo\u017eti ir ledo \u017eaidimams, tur\u0117jo greta \u012frengtas nedideles patalpas persirengti ir palikti drabu\u017eius, veik\u0117 bufetas, o vakarais grodavo d\u016bd\u0173 orkestras. Erdv\u0117s buvo atviros visiems, tad pritraukdavo ir nema\u017eai sve\u010di\u0173, taip Lietuvos kariuomen\u0117s ir visuomen\u0117s ry\u0161ys dar\u0117si glaudesnis.<\/p>\n

AUK\u0160TOJI PANEMUN\u0116 VIRSTA KAUNO MIESTO KURORTU<\/p>\n

Panemun\u0117 buvo Kauno priemies\u010diu, kur\u012f laik\u0105 atlikusiu tik karinio miestelio funkcij\u0105, ta\u010diau d\u0117l gamtini\u0173 s\u0105lyg\u0173\u00a0\u2013 up\u0117s, kalv\u0173, pu\u0161yno\u00a0\u2013 ji tapo miestie\u010di\u0173 m\u0117gstama vieta pasivaik\u0161\u010dioti, leisti laisvalaik\u012f ir maudytis. 1923\u00a0m. kov\u0105 atidarius nauj\u0105 siaurojo gele\u017einkelio atkarp\u0105, sujungusi\u0105 Panemun\u0117s \u0161il\u0105 su Kauno miestu, jis tapo lengviau pasiekiamas ir greitai \u0117m\u0117 konkuruoti su miesto \u017ealiosiomis teritorijomis\u00a0\u2013 \u0104\u017euolynu, Vytauto parku, Mickevi\u010diaus sl\u0117niu. \u201eTai yra i\u0161 vis\u0173 Kauno apylinki\u0173 gra\u017eiausia, sveikiausia ir gegu\u017ein\u0117ms patogiausia vieta. Pu\u0161yne prie Nemuno\u00a0\u2013 gra\u017eiausias amfiteatras, kur\u012f sudaro baterijos kalneliai, prie\u0161 kar\u0105 rankomis supilti, dabar jau pu\u0161imis apaug\u0119. Amfiteatro arenoje yra didel\u0117 \u0161oki\u0173 sal\u0117, bufetas. Jauties ne gegu\u017ein\u0117je, bet kokiame tai pasakos mi\u0161ko teatre. \u017dali kalneliai aplinkui pilni \u017emoni\u0173, apa\u010dioje muzika, \u0161okiai, bufetas gryname ore pu\u0161\u0173 pav\u0117syje, kiekvienas \u017emogus vis\u0173 matomas ir pats visus gali matyti. Linksma, gra\u017eu, sveika ir malonu. Tikras rojus!\u201c\u00a0\u2013 1926\u00a0m. ra\u0161\u0117 dienra\u0161tis \u201eLietuva\u201c.<\/p>\n

Pu\u0161\u0173 kvapo prisotintas \u0161ilo oras buvo tinkamas ne tik pramogoms, bet ir sveikatai. To meto visuomen\u0117 vis dar kovojo su spar\u010diai plintan\u010dios tuberkulioz\u0117s problema, o ja sergantieji vykdavo gydytis oru \u012f kalnuotas ar mi\u0161kingas vietoves. Tad ir greta Kauno, Panemun\u0117je, XX\u00a0a. 3\u20134 de\u0161imtme\u010diais \u0117m\u0117 kilti sanatorijos: buvo pastatytos ir atidarytos Raudonojo Kry\u017eiaus sanatorija, Kazio Griniaus sanatorija vaikams bei kitos gydyklos, pad\u0117jusios miestie\u010diams kovoti su u\u017ekre\u010diama liga ir leidusios bent kiek atstatyti nualint\u0105 sveikat\u0105. Toks gydymas tur\u0117jo teigiam\u0173 pasekmi\u0173: mir\u0161tan\u010di\u0173 nuo tuberkulioz\u0117s skai\u010dius ma\u017e\u0117jo, o po sanatorinio gydymo did\u017eiajai daliai pacient\u0173 atvira tuberkulioz\u0117s forma tapdavo u\u017edara.<\/p>\n

Panemun\u0117s, kaip kurorto, raidai itin svarb\u016bs du \u012fvykiai: 1931\u00a0m. prie Kauno prijungiama Auk\u0161toji Panemun\u0117, o 1933\u00a0m. jai suteiktas kurorto statusas. Populiarumo nestokojanti vieta \u0117m\u0117 dar spar\u010diau keistis: joje kilo turting\u0173 miestie\u010di\u0173 medin\u0117s vilos, dygo daugiabu\u010diai namai, skirti nuolatiniams gyventojams ir vasarotojams. Kitaip nei gretimame \u017dem\u0173j\u0173 \u0160an\u010di\u0173 rajone, \u010dia statyboms skirti sklypai buvo dideli, gausiai ap\u017eeldinti, derantys prie rekreacin\u0117s rajono funkcijos. Panemunei tapus miesto dalimi, atsirado nauja praktika: \u0161iltuoju met\u0173 laiku \u010dia persikeldavo gyventi pasiturintys verslininkai ir valstyb\u0117s tarnautojai su \u0161eimomis. Nors ir pab\u0117go nuo miesto triuk\u0161mo, dulki\u0173 ir gyveno kitapus Nemuno \u012fsik\u016brusiame kurorte, jie prisireikus gal\u0117jo nuvykti \u012f miest\u0105 darbo reikalais.<\/p>\n

1933\u00a0m. \u201eLietuvos aidas\u201c Panemun\u0119 ir J. Basanavi\u010diaus \u0161il\u0105 pavadino Kauno Palanga ir pasteb\u0117jo: \u201e…jau pernai ten gryno oro kad ir aps\u010diai buvo, bet sausesn\u0117se \u0161ilo vietose ramyb\u0119 rasti buvo sunku. Ger\u0105sias vietas tur\u0117jo i\u0161sirink\u0119 nuolatiniai Panemun\u0117s vasarotojai ir su savo \u0161eimomis jas okupav\u0119. Vasarotoj\u0173 neokupuot\u0105sias vietas sekmadieniais arba \u0161iokiadieniais popie\u010diais nuguldavo atvyk\u0117li\u0173 i\u0161 miesto ir priemies\u010di\u0173 b\u016briai, tad gra\u017eaus Panemun\u0117s mi\u0161ko sausesn\u0117s ir tinkamesn\u0117s poilsiui vietos buvo pana\u0161ios daugiau \u012f liaudies pramog\u0173 sod\u0105, kur linksma ir triuk\u0161minga, savoti\u0161kai gra\u017eu ir smagu, bet ramiai pails\u0117ti ir susikaupti nelabai galima.\u201c Skai\u010diuojama, jog XX\u00a0a. 4-ojo de\u0161imtme\u010dio viduryje \u0161iame kurorte vasaromis apsilankydavo net iki 35\u00a0000 poilsiautoj\u0173, tad \u0161i miesto teritorija primin\u0117 atostog\u0173 sostine \u012fvardijam\u0105 Palang\u0105.<\/p>\n

\"\"

Kauno autobusas Nr. 13, kursav\u0119s mar\u0161rutu Rotu\u0161\u0117\u2013Panemun\u0117, XX a. 3-iasis de\u0161imtmetis. Ne\u017einomo fotografo nuotrauka i\u0161 Kauno miesto muziejaus archyvo<\/p><\/div>\n

KURORTO PROBLEMOS: SUSISIEKIMAS<\/p>\n

Panemun\u0119 nuo Kauno skiria nat\u016bralus barjeras\u00a0\u2013 Nemunas. Ilgai abu up\u0117s krantus jung\u0117 laikini pontoniniai tiltai, 1916\u00a0m. tarp Panemun\u0117s ir \u017dem\u0173j\u0173 \u0160an\u010di\u0173 pastatytas medinis, o 1927\u20131928\u00a0m.\u00a0\u2013 gel\u017ebetoninis tiltas, prijung\u0119s priemiest\u012f prie Kauno ir labai pagerin\u0119s kaunie\u010di\u0173 susisiekim\u0105 su pam\u0117gta laisvalaikio leidimo bei vasaros rezidencij\u0173 vieta. Kur\u012f laik\u0105 iki Panemun\u0117s nuo Aleksoto tilto stoties per \u0160an\u010dius va\u017eiavo siaurojo gele\u017einkelio traukiniai. Nuo 1924\u00a0m. mar\u0161rutu Rotu\u0161\u0117\u2013Panemun\u0117 \u0117m\u0117 kursuoti autobusas; 1925\u00a0m. bilieto kaina siek\u0117 25 centus. 4-ajame de\u0161imtmetyje vienkartinio bilieto kaina paaugo, tod\u0117l daug kam kelion\u0117 autobusu tapo per brangi. \u201eSakykim, gyvendamas A. Panemun\u0117je, gal\u0117tum, \u017emogus, ten pigesn\u012f but\u0105 gauti. Bet kai prid\u0117si susisiekimo i\u0161laidas, tai i\u0161eina tas pats. Juk visiems suprantama, kad tarnaujant Kaune ir turint reikal\u0105 bet 1 ar 2 kartu atvykti \u012f Kaun\u0105 i\u0161 Panemun\u0117s, tai tas traukin\u0117liu kainuoja apie 40\u201350\u00a0Lt\/m\u0117n., o autobusu\u00a0\u2013 dar brangiau. Jei tuos kelion\u0117s pinigus prid\u0117si, tai but\u0105 ir Laisv\u0117s al\u0117joj gausi nebrangiau\u201c,\u00a0\u2013 samprotavo \u201eLietuvos \u017einios\u201c. Situacija nesikeit\u0117 ir netgi blog\u0117jo: 1935\u00a0m. vasar\u0105 likviduotas siaurojo gele\u017einkelio traukin\u0117lis, o autobuso bilietas \u012f abi puses kainavo 1,2\u00a0Lt, tad vienai \u0161eimai nuvykti pails\u0117ti \u012f Panemun\u0119 ir gr\u012f\u017eti kainuodavo 4\u20135 litus\u00a0\u2013 daliai kaunie\u010di\u0173 buvo per brangu. Tod\u0117l nor\u0117dami sutaupyti miestie\u010diai eidavo per \u0104\u017euolyn\u0105 link gele\u017einkelio tunelio, kur buvo galima \u012f kit\u0105 Nemuno pus\u0119 nusigauti keltuvu\u00a0\u2013 bilietas tekainavo 15 cent\u0173 \u012f vien\u0105 pus\u0119.<\/p>\n

Iki pat 4-ojo de\u0161imtme\u010dio pabaigos Panemun\u0117 \u201enesiintegravo\u201c ir netapo \u201epilnaverte\u201c miesto dalimi, mat susisiekimas su miestu vis dar i\u0161liko problemi\u0161kas, o ir infrastrukt\u016bra nebuvo gerai i\u0161vystyta. \u201eDr.\u00a0Jono Basanavi\u010diaus parke vedamos naujos al\u0117jos, takai. Visas parkas valomas, tvarkomas. Birut\u0117s gatv\u0117s \u0161aligatviai \u0161iais metais numatoma sutvarkyti. Vaidilos ir Gailut\u0117s gatves numatoma apsodinti eglait\u0117mis. Iki \u0161iolei vis dar nepatogus su vasarviete susisiekimas. Prezidento Antano Smetonos al\u0117ja, kuri eina nuo pat Auk\u0161tosios Panemun\u0117s tilto iki vasarviet\u0117s, dar nei\u0161gr\u012fsta. Dabar ta gatve ne tik va\u017eiuotiems, bet ir p\u0117stiems susisiekimas nepatogus. \u0160aligatvi\u0173 n\u0117ra; pati gatv\u0117 vietomis d\u0117l esamo sm\u0117lio neprava\u017eiuojama. Norint susisiekti su vasarviete, tenka vykti aplink per A.\u00a0Panemun\u0119, o paskui daryti didel\u012f ving\u012f Birut\u0117s ar kita gatve. Prie\u0161 tunel\u012f kas vasar\u0105 per Nemun\u0105 kaunie\u010dius kelia primityvus keltas. Tuo b\u016bdu kaunie\u010diai sutaupo ger\u0105 pusvaland\u012f. Ta\u010diau automobili\u0173 \u0161iuo keltu perkelti negalima\u201c,\u00a0\u2013 1938\u00a0m. d\u0117st\u0117 \u201eLietuvos aidas\u201c. Vis d\u0117lto, nepaisant \u0161i\u0173 nepatogum\u0173, kurorto populiarumas ir svarba miestui bei miestie\u010diams buvo did\u017eiuliai.<\/p>\n

\"\"

Panemun\u0117je \u012f vanden\u012f \u0161oka Lietuvos bokso \u010dempionas Stasys Peleckis, 1936. I\u0161 Lietuvos sporto muziejaus archyvo<\/p><\/div>\n

VASAROTOJ\u0172 POILSIS IR PRAMOGOS<\/p>\n

Turb\u016bt jokia vasara ne\u012fsivaizduojama be maudyni\u0173. Kaunie\u010diai tarpukariu gal\u0117jo d\u017eiaugtis vandens pramogomis oficialiuose pri\u017ei\u016brimuose plia\u017euose, juose bud\u0117davo gelb\u0117tojai. Du i\u0161 j\u0173 buvo \u012frengti Auk\u0161tojoje Panemun\u0117je: vienas Smetonos al. greta \u0161ilo, kitas\u00a0\u2013 ar\u010diau Vi\u010di\u016bn\u0173. Pirmasis tur\u0117jo geresn\u0119 infrastrukt\u016br\u0105, o antrasis buvo \u201ear\u010diau gamtos\u201c\u00a0\u2013 gars\u0117jo sm\u0117liu ir grynu pu\u0161yno oru. Plia\u017euose poilsiautojai ne tik maud\u0117si ar m\u0117gavosi saul\u0117s voniomis (specialiai degintis pastatytose kabinose), bet ir pramogavo: i\u0161radingesnieji atsive\u017edavo patefon\u0173, i\u0161 kuri\u0173 leisdavo muzik\u0105 ir \u0161okdavo. Buvo populiaru \u017eaisti kamuoliu, nerti nuo tramplyno \u012f vanden\u012f, plaukioti baidar\u0117mis.<\/p>\n

\u0160i kaunie\u010di\u0173 m\u0117gstama poilsio vieta buvo nuolatos tobulinama, joje dygo vis daugiau miestie\u010di\u0173 laisvalaikiui reikaling\u0173 pastat\u0173: papl\u016bdimiuose atsirado persirengimo kabin\u0173, greta pu\u0161yno\u00a0\u2013 vaik\u0173 \u017eaidim\u0173 aik\u0161teli\u0173, \u012frengta plaukimo mokykla. 1935\u00a0m. J.\u00a0Basanavi\u010diaus \u0161ile pastatytas medinis modernus architekto Stasio Kudoko projektuotas kurhauzas su didele sale, bufetu, erdvia veranda ir \u017eiemos sporto stotimi; iki m\u016bs\u0173 dien\u0173 nei\u0161liko. Kitas greta plia\u017eo buv\u0119s svarbus statinys\u00a0\u2013 \u201ePienocentro\u201c bufetas, kur i\u0161alk\u0119 poilsiautojai gal\u0117jo \u012fsigyti u\u017ekand\u017ei\u0173 ir g\u0117rim\u0173.<\/p>\n

Nieko keisto, jog d\u0117l i\u0161augusio lankytoj\u0173 skai\u010diaus Panemun\u0117s plia\u017ee ir mi\u0161ke kildavo \u012fvairi\u0173 problem\u0173: vis\u0173 pirma, ne visi poilsiautojai rinkosi blaiv\u0173 poils\u012f. \u201eLietuvos aidas\u201c 1938\u00a0m. pasteb\u0117jo, kad kaunie\u010diai vis dar nemoka tinkamai i\u0161kylauti: \u201e…i\u0161 ryto \u017emon\u0117s, kaip \u017emon\u0117s: \u0161neku\u010diuojasi, \u017eaid\u017eia, ilsisi. Ta\u010diau at\u0117jus u\u017ekand\u017eio metui, poilsis da\u017eniausiai stipriai aplaistomas. Pavakariu i\u0161kylautojai b\u016bna jau \u012fsilinksmin\u0119; \u016b\u017eia Basanavi\u010diaus \u0161ilas, skamba kartais ne visai \u0161varios bei lietuvi\u0161kos dainu\u0161kos. Tai i\u0161kylautojai rodo savo \u201epoilsio\u201c pabaig\u0105.\u201c B\u016bta b\u0117d\u0173 d\u0117l \u0161varos ir tvarkos: kai kur \u012f Nemun\u0105 tek\u0117davo kanalizacij\u0173 srutos, papl\u016bdimiuose ir \u0161ile tr\u016bko \u0161iuk\u0161liad\u0117\u017ei\u0173. Nors \u0161ilui tvarkyti 4-ojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje Kauno miesto savivaldyb\u0117 kasmet skirdavo apie 5000 lit\u0173, tokios nema\u017eos sumos populiariai laisvalaikio vietai pri\u017ei\u016br\u0117ti nepakako.<\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

\"\"

Fizinio lavinimo mokytoj\u0173 kursai Panemun\u0117je, XX a. I pus\u0117. Ne\u017einomo fotografo nuotrauka i\u0161 Lietuvos \u0161vietimo muziejaus fotografij\u0173 rinkinio<\/p><\/div>\n

KURORTIN\u0116 ARCHITEKT\u016aRA IR PAMINKLAI<\/p>\n

Panemun\u0117 i\u0161gyveno kelis augimo \u0161uolius: XIX\u2013XX\u00a0a. sand\u016broje virto karinio miestelio kompleksu, XX\u00a0a. 4-ajame de\u0161imtmetyje\u00a0\u2013 kurortu, o sovietme\u010diu, v\u0117l did\u0117jant karinei rajono reik\u0161mei, \u010dia \u0117m\u0117 dygti pastatai, k\u016br\u0117si nauji gyventojai. \u0160iandien Panemun\u0117 geriausiai \u017einoma d\u0117l medinio modernizmo\u00a0\u2013 tarpukariu i\u0161dygusi\u0173 medini\u0173 vasarnami\u0173. A.\u00a0Smetonos al\u0117joje ir kitose rajono vietose i\u0161likusios vieno arba dviej\u0173 auk\u0161t\u0173 vilos kuklumu ir formomis atitinka laikotarpio modernizmo dvasi\u0105, ir tiek pastatymo metais, tiek ir dabar puikiai dera prie ramios Panemun\u0117s aplinkos. J\u0173 statusas tam tikra prasme dviprasmis: Kauno naujamiest\u012f ir jo teritorijoje esan\u010dius modernistin\u0117s architekt\u016bros statinius pripa\u017einus UNESCO paveldu, medin\u0117s Panemun\u0117s vilos nesaugomos kaip architekt\u016brin\u0117 vertyb\u0117.<\/p>\n

Nema\u017ea dalis vil\u0173 priklaus\u0117 \u012f Panemun\u0119 XX\u00a0a. 3\u20134 de\u0161imtme\u010diais persik\u0117lusiems karininkams, valstyb\u0117s tarnautojams ir verslininkams; \u010dia vasaromis ar nuolatos gyveno nema\u017eai garsi\u0173 to meto \u017emoni\u0173. Pavyzd\u017eiui, 1932\u00a0m. Gailut\u0117s g. nam\u0105 pasistat\u0119s Lietuvos kariuomen\u0117s savanoris, istorikas, bibliotekininkas ir vert\u0117jas Juozas Galvydis, jame \u012fsteig\u0117 i\u0161taiging\u0105, sodo apsupt\u0105 pension\u0105; \u010dia vasaromis ils\u0117davosi Lietuvos krep\u0161inio rinktin\u0117. Sovietme\u010diu vila buvo i\u0161pl\u0117sta: pristatytas antras auk\u0161tas, o neseniai ji restauruota i\u0161laikant autenti\u0161kum\u0105 ir v\u0117l kvie\u010dia poilsiautojus. Dalis tarpukario Panemun\u0117s vil\u0173 ir kit\u0173 kurorto medini\u0173 statini\u0173 sovietme\u010diu kurortui praradus savo reik\u0161m\u0119, sulauk\u0117 li\u016bdno likimo: vilos perplanuotos \u012f keli\u0173 but\u0173 namus, j\u0173 vidus ir i\u0161or\u0117 suniokoti neatsi\u017evelgiant \u012f architekt\u016br\u0105, kai kurios, kaip ir kurhauzas, sunyko d\u0117l neprie\u017ei\u016bros ar buvo nugriautos. 1926\u00a0m. Gailut\u0117s gatv\u0117je pastatytas bene \u012fsp\u016bdingiausias triauk\u0161tis vasarnamis su kupolo formos bok\u0161teliais, \u012fstiklintomis galerijomis ir atviru balkonu mansardiniame auk\u0161te, sovietme\u010diu buvo pertvarkytas \u012f daugiabut\u012f, v\u0117liau apleistas. 2016\u00a0m. pastatas buvo apgadintas gaisro, o v\u0117liau nugriautas ir atstatytas.<\/p>\n

Greta i\u0161skirtin\u0117s kurortin\u0117s architekt\u016bros tarpukariu Panemun\u0117je pastatyti du Lietuvos valstybingumui svarb\u016bs monumentai. Turb\u016bt visiems puikiai \u017einomas Kaune, Laisv\u0117s al., \u0161alia miesto savivaldyb\u0117s, stovintis Vytautas Didysis\u00a0\u2013 tai 1932\u00a0m. Panemun\u0117je, greta Vytauto Did\u017eiojo karinink\u0173 kurs\u0173, skulptoriaus Vinco Grybo sukurto paminklo kopija. Bronzinis k\u016brinio originalas 1952\u00a0m. buvo sugriautas okupant\u0173 ir atstatytas naujoje vietoje 1990\u00a0m., atk\u016brus Lietuvos nepriklausomyb\u0119. Panemun\u0117s \u0161ilo pakra\u0161tyje, Birut\u0117s g., 1935\u00a0m. rugs\u0117j\u012f atidengtas Antano Aleksandravi\u010diaus sukurtas J.\u00a0Basanavi\u010diaus biustas. Sovietme\u010diu \u0161i Lietuvos nepriklausomyb\u0117s k\u016br\u0117jui skirta skulpt\u016bra nebuvo sunaikinta.<\/p>\n

 <\/p>\n

\"\"

Kurhauzas Auk\u0161tosios Panemun\u0117s mi\u0161ke, XX a. 4-asis de\u0161imtmetis. Kazimiero Dud\u0117no nuotrauka i\u0161 Kauno miesto muziejaus archyvo<\/p><\/div>\n

PANEMUN\u0116, LIKUSI TIK PLANUOSE<\/p>\n

Laikinojoje sostin\u0117je nuolat gimdavo \u012fvairiausi\u0173 id\u0117j\u0173, b\u016bding\u0173 moderniai visuomenei ir valstybei: jud\u0117jim\u0105 mieste palengvin\u0119 net 7 funikulieriai, \u201emiesto kar\u016bna\u201c tur\u0117jusi tapti Prisik\u0117limo ba\u017eny\u010dia, planai nugriauti Sobor\u0105 kaip carinio laikotarpio relikt\u0105. Panemun\u0117 tur\u0117jo svarbi\u0105 viet\u0105 kaunie\u010di\u0173 vizijose, ir \u0161i erdv\u0117 atrod\u0117 tinkama \u012fgyvendinti keliems dideliems miesto ar net valstyb\u0117s svarbos projektams.<\/p>\n

1938\u00a0m. \u0104\u017euolyne, prie Mickevi\u010diaus sl\u0117nio, gamtininko Tado Ivanausko iniciatyva atidarytas zoologijos sodas, ta\u010diau i\u0161 prad\u017ei\u0173 jam tinkama vieta reg\u0117ta Panemun\u0117 ir J.\u00a0Basanavi\u010diaus \u0161ilas. \u201eDidelis \u0161ilo plotas lengvai sutalpins \u017ev\u0117ryn\u0105, ne tik nesiaurindamas vasarotojams ir \u0161ventadieninio poilsio ie\u0161kantiems galimum\u0173 ils\u0117tis ir ramumu naudotis, bet dar labiau patrauks \u0161ilui kaunie\u010di\u0173 d\u0117mes\u012f ir simpatijas\u201c,\u00a0\u2013 1934\u00a0m. ra\u0161\u0117 \u201eLietuvos aidas\u201c. Zoologijos sode numatyta laikyti daugiausia ne egzotinius, o vietinius gyv\u016bnus, kuri\u0173 jaunikliai randami pavasariais Lietuvos mi\u0161kuose. Vis d\u0117lto buvo pasirinktas 15\u00a0ha sklypas greta Girstupio upelio, o \u017ev\u0117rynas Panemun\u0117s \u0161ile taip ir liko tik id\u0117ja.<\/p>\n

\u0160iandien visiems puikiai \u017einomas ir gausiai lankomas Lietuvos etnografijos muziejus (buv. Lietuvos liaudies buities muziejus) Rum\u0161i\u0161k\u0117se prie\u0161istor\u0119 taip pat mena Kauno Panemun\u0117je. XX\u00a0a. 4-ajame de\u0161imtmetyje buvo kilusi id\u0117ja \u010dia \u012fsteigti oro arba t\u0117vi\u0161k\u0117s muziej\u0173, kurio tikslas\u00a0\u2013 i\u0161saugoti ir suteikti galimyb\u0119 pamatyti, kaip atrodo senosios lietuvi\u0173 sodybos. Kitaip nei su zoologijos sodu, oro muziejus Panemun\u0117je jau tur\u0117jo kiek ry\u0161kesn\u012f plan\u0105: \u201e\u012esteigus oro muziej\u0173, ten bus perkelti m\u016bs\u0173 kaimo seni pastatai ir kult\u016bros muziejaus etnografinio skyriaus eksponatai. Muziejus tur\u0117s keturis pagrindinius skyrius: Suvalkijos, Dz\u016bkijos, Auk\u0161taitijos ir \u017demaitijos. Juose bus surinkti b\u016bdingiausi t\u0173 Lietuvos kra\u0161t\u0173 liaudies pastatai\u201c,\u00a0\u2013 1937\u00a0m. skelb\u0117 \u201eLietuvos \u017einios\u201c. Ta\u010diau nepriklausomoje Lietuvoje toks muziejus taip pat liko ne\u012fsteigtas.<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-7-2024%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]Pietin\u0117je Kauno miesto dalyje, palei Nemuno ving\u012f, \u012fsik\u016br\u0119s Panemun\u0117s rajonas. \u0160iandien pagrindin\u0117je Vaidoto gatv\u0117je riedanti karin\u0117 technika primena apie vietov\u0117s susik\u016brim\u0105 ir XIX\u00a0a. istorij\u0105, o savaitgaliais ir vasaromis \u012f o\u0161iant\u012f \u0161il\u0105 pl\u016bstantys kaunie\u010diai palaiko kurortines rajono tradicijas, u\u017egimusias drauge su Lietuvos nepriklausomybe. Pra\u0117jus daugiau…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":33582,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[604,148,110,606],"tags":[363],"class_list":["post-33591","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2024-07","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Ugn\u0117 Marija Andrijauskait\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33591","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=33591"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33591\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":33785,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33591\/revisions\/33785"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/33582"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=33591"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=33591"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=33591"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}