{"id":33486,"date":"2024-06-25T17:03:26","date_gmt":"2024-06-25T15:03:26","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=33486"},"modified":"2024-09-26T21:35:30","modified_gmt":"2024-09-26T19:35:30","slug":"interviu-su-vytautu-bieksa","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/interviu-su-vytautu-bieksa\/","title":{"rendered":"Interviu su Vytautu Biek\u0161a"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]\u201eProcessoffice\u201c architekt\u0173 biuras, kurio veikl\u0105 stebiu bema\u017e nuo jo atsiradimo, i\u0161 karto i\u0161siskyr\u0117 radikalumu, \u0161iuolaikini\u0173 id\u0117j\u0173 ir tendencij\u0173 supratimu. Kaune 2009\u00a0metais vykusiame \u201eLituanicos\u201c kvartalo konkurse pasi\u016bl\u0117 be kompromis\u0173 pikseliuot\u0105 kvartalo strukt\u016br\u0105, tai buvo labai ne\u012fprasta ir dr\u0105su senamies\u010dio kontekste. Metais anks\u010diau d\u0117mes\u012f trauk\u0117 antr\u0105 viet\u0105 konkurse laim\u0117j\u0119s Tautos nam\u0173 ant Tauro kalno Vilniuje pasi\u016blymas, kuriame i\u0161saugotas Profs\u0105jung\u0173 r\u016bm\u0173 fasadas, o viduje sukurta visi\u0161kai nauja strukt\u016bra.<\/em> Ir neilgai trukus, jau 2010\u00a0metais, jaunas biuras laim\u0117jo tarptautin\u012f Latvijos nacionalinio dail\u0117s muziejaus i\u0161pl\u0117timo konkurs\u0105. J\u0173 pasi\u016blymas buvo grie\u017etas\u00a0\u2013 vienintelis si\u016bl\u0117 nieko naujo matomo nesukurti. Gerai i\u0161analizav\u0119 esam\u0105 pastat\u0105, architektai suprato, kad, pasirodo, tame pa\u010diame pastate \u012fmanomos visos funkcijos, o saugyklas galima u\u017ekasti po \u017eeme, taip i\u0161laikant statinio svarb\u0105 ir maksimaliai i\u0161saugant prie\u0161ais augant\u012f park\u0105. Pastarasis projektas buvo kertinis\u00a0\u2013 dav\u0117 ton\u0105 veiklos kryp\u010diai ir daugeliui kit\u0173 u\u017esakym\u0173. \u0160iandien biuras dirba su kitais did\u017eiuliais ir svarbiais muziej\u0173 projektais\u00a0\u2013 Radvil\u0173 r\u016bmais, Naujuoju arsenalu, Kauno miesto rotu\u0161e, kuri lankytojus pasitiks jau labai greitai. Be paveldo objekt\u0173, visuomen\u0117s institucij\u0173, biuras projektuoja daug ekspozicij\u0173, o spaudoje neseniai pasirod\u0117 \u017einia, kad jau \u012fbetonuota K\u0117daini\u0173 tilto Kaune kapsul\u0117, \u017eyminti statyb\u0173 prad\u017ei\u0105. \u0160\u012f tilt\u0105 taip pat projektavo \u201eProcessoffice\u201c.<\/em><\/p>\n

Vytautas Biek\u0161a yra minimo biuro vadovas, vienas partneri\u0173 kartu su Roku Kil\u010diausku ir Mariumi Kanevi\u010diumi. Tad da\u017eniausiai jis pristato projektus, koncepcijas ir id\u0117jas. Prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 \u201eNemune\u201c jau kalb\u0117jausi su Vytautu, tuomet daugiau diskutavome apie bendr\u0105 architekt\u016bros situacij\u0105 ir birkos formos Vilniaus oro uost\u0105. Biurui laim\u0117jus naujus projektus ir jau atidarant Kauno rotu\u0161\u0119 lankytojams tapo aktualu aptarti \u0161\u012f projekt\u0105, muziejus ir paveld\u0105. Vytautas m\u0117gsta lengvai paprovokuoti, prijau\u010dia minties radikalumui, \u0161iek tiek i\u0161mu\u0161an\u010diam i\u0161 komforto, tod\u0117l neatsitiktinai nusprend\u017eiau \u0161\u012f m\u016bs\u0173 pa\u0161nekes\u012f pavadinti tiesiog interviu.<\/em><\/p>\n

\u201eProcessoffice\u201c \u017einomi kaip ekspozicij\u0173 ir muziej\u0173 ekspertai. J\u016bs\u0173 portfolio<\/em> ne vienas j\u0173\u00a0\u2013 jau realizuoti projektai, dar gausyb\u0117 prie kuri\u0173 dirbate. Turb\u016bt kiekvienas architektas nor\u0117t\u0173 nors kart\u0105 suprojektuoti muziej\u0173, kaip nutiko, kad jums tai\u00a0\u2013 kasdienyb\u0117?<\/h6>\n

Viskas prasid\u0117jo nuo to, kad atsitiktinai dar visai jauni laim\u0117jom Latvijos nacionalinio dail\u0117s muziejaus (LNMM\u00a0\u2013 Latvijas Nacion\u0101lais m\u0101kslas muzejs\u00a0\u2013 red.past.<\/em>) konkurs\u0105. Mes prad\u0117jome nuo to, \u012f k\u0105 architektai ateina savo karjeros zenite.<\/p>\n

Kiek jums buvo met\u0173?<\/h6>\n

Apie trisde\u0161imt. \u017di\u016brint i\u0161 \u0161ios dienos perspektyvos, neatrodo labai rimta tokiems jauniems imtis dideli\u0173 objekt\u0173. Bet ne\u017einai, nuo ko prad\u0117ti, kaip \u012fgauti kompetencij\u0173. Toks nesusigaudymas ateina ir i\u0161 lietuvi\u0161k\u0173 studij\u0173, per kurias moko ne kaip plytos dedamos viena ant kitos, o i\u0161kart duoda pastatus projektuoti. Po \u0161io \u012fvertinimo atsirado \u012fvairi\u0173 galimybi\u0173 imtis ka\u017eko pana\u0161aus. Taip sukaup\u0117me \u017eini\u0173, \u012fgijome kompetencij\u0173. M\u016bs\u0173 veikla i\u0161skirtina tuo, kad projektuojame ne vien pastatus, bet ir kuriame ekspozicijas, kurios yra turb\u016bt labiau komunikacija nei architekt\u016bra. Jos apima dizain\u0105, socialines, miesto temas\u00a0\u2013 dirbame ir su parod\u0173 naratyv\u0173 k\u016brimu, kas gal yra jau toli nuo tiesioginio architekto darbo.<\/p>\n

Ar neatrodo nat\u016bralu, kad architektams prarandant pastat\u0173 projektavimo kontrol\u0119, j\u0173 kompetencijos apima pla\u010diau, gal net kitas sritis?<\/h6>\n

Kartais atrodo, kad architekt\u0173 funkcijos silpn\u0117ja ir mes tampame ka\u017ekokiais marginalais. Fasadas nesertifikuotas\u00a0\u2013 negali projektuoti, viskas apra\u0161yta statybos techniniuose reglamentuose, laiptai nustatyti 15 x 30 centimetr\u0173\u00a0\u2013 kam \u010dia tas architektas? Jo vaidmuo ma\u017e\u0117ja, bet daug\u0117ja reguliacijos ir skirting\u0173 interes\u0173.<\/p>\n

Kada, laim\u0117j\u0119 konkurs\u0105 Rygoje, supratote, kad bus sud\u0117tingiau, nei galvojote? Gal kai kitoje \u0161alyje teko susidurti su teis\u0117s aktais?<\/h6>\n

Teis\u0117s aktai tuo metu Latvijoje buvo tikrai laisvesni, liberalesnis po\u017ei\u016bris \u012f reglamentavim\u0105, ta\u010diau mes konkurse neteisingai \u012fvertinome in\u017einerini\u0173 patalp\u0173 poreik\u012f. Reik\u0117jo gana smarkiai modifikuoti jau laim\u0117t\u0105 projekt\u0105 ir suderinti su muziejumi ir miestu. LNMM atveju tai pavert\u0117me pliusu praturtinti program\u0105, i\u0161pl\u0117t\u0117me ekspozicijas ir pavyko geriau i\u0161vystyti atvir\u0105 saugykl\u0173 id\u0117j\u0105 naujame priestate, ir tai tapo projekto i\u0161skirtinumu. Tuomet pamat\u0117me, kiek i\u0161 tikr\u0173j\u0173 u\u017etrunka, kaip sud\u0117tinga yra visk\u0105 suderinti. Architekt\u0173 tokia darbo specifika, kad tu pats vienas negali labai daug padaryti, esi nuolat priklausomas nuo koleg\u0173, in\u017einieri\u0173, u\u017esakov\u0173, reglament\u0173. Kad gal\u0117tum valdyti proces\u0105, privalai i\u0161manyti visk\u0105. Net ir po tiek met\u0173 kli\u016b\u010di\u0173 laukas nesusiaur\u0117jo, nors, atrodo, i\u0161mokom tiek daug dalyk\u0173. Kuo daugiau \u017einai, tuo geriau bandai padaryti, keli sau kartel\u0119 ir problem\u0173 nesusima\u017eini. Architektai kiekvien\u0105 kart\u0105 projektuoja lyg pirm\u0105, nes nelabai gali viename objekte \u012fgytas \u017einias ir patirt\u012f v\u0117l pritaikyti d\u0117l nuolat kintan\u010di\u0173 teis\u0117s akt\u0173. Ai\u0161ku, galb\u016bt sunku pla\u010diajai visuomenei paai\u0161kinti, kas \u010dia tokio sud\u0117tingo, juk tai sienos, durys, langai, stogas. Bet tam tikras naivumas yra reikalingas, jis neleid\u017eia per greit nusk\u0119sti sprendim\u0173 rutinoje ir pasikartojime.<\/p>\n

Kokie dabar yra \u0161iuolaikinio muziejaus poreikiai?<\/h6>\n

Pagal savo paskirt\u012f muziejai labai \u012fvair\u016bs, tod\u0117l vis\u0173 skirtingi poreikiai, bet nepaisant to vyksta gana a\u0161tri diskusija: muziejaus paskirtis kaupti savo fondus ar bendrauti, lavinti visuomen\u0119. Idealiu atveju abi kryptys suderinamos. Stiprus \u0161i\u0173 institucij\u0173 noras atsiverti kei\u010dia ir pastat\u0173 strukt\u016br\u0105\u00a0\u2013 reikia prisitaikyti prie didesni\u0173 sraut\u0173, \u0161vietimo program\u0173, rengini\u0173. Vis daugiau siekiama pasakoti apie turin\u012f. Latvijos nacionaliniame dail\u0117s muziejuje suprojektavome lankytojams matomas saugyklas ir atv\u0117r\u0117me pasl\u0117ptas erdves. Konceptualiai pana\u0161i\u0105 id\u0117j\u0105 pritaik\u0117me ir Kauno rotu\u0161\u0117je. Rygos pastatas yra XX\u00a0am\u017eiaus prad\u017eios neoklasicistinis turtingos architekt\u016bros pavyzdys, bet paanalizav\u0119s pamatai, kad visuomenei jo atverta tik 50 procent\u0173, visa kita\u00a0\u2013 saugyklos, neai\u0161kios paskirties erdv\u0117s, administracija, \u016bkio skyriai, nenaudojamos pal\u0117p\u0117s ir kita. Tai ir padiktavo mums id\u0117j\u0105\u00a0\u2013 atv\u0117r\u0117me pal\u0117pes, pirm\u0105 auk\u0161t\u0105, saugyklos tapo matomos. Mes tai vadiname erdv\u0117s archeologija.<\/p>\n

J\u016bs\u0173 projektuotame Latvijos nacionaliniame dail\u0117s muziejuje vienas svarbiausi\u0173 element\u0173 yra auksiniai, Kauno rotu\u0161\u0117je\u00a0\u2013 variniai, MO muziejuje\u00a0\u2013 juodi metaliniai laiptai. \u0160veicar\u0173 \u201eHerzog and de Meuron\u201c pastaraisiais metais projektuotuose muziejuose laiptai taip pat svarbiausia dalis. Kod\u0117l pakopos tampa didesniu akcentu u\u017e ekspozicines sales?<\/h6>\n

Spektaklyje \u201eOperos fantomas\u201c pagrindiniai laiptai vaizduojami kaip vieta, kur bendrauja ir status\u0105 demonstruoja elitas, o greta vyksta veiksmas pagrindin\u0117je scenoje. \u0160ios abi erdv\u0117s reikalingos dramai sukurti ir \u017ei\u016brovui \u012ftraukti.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 biuras da\u017enai dirba su jau egzistuojan\u010diais pastatais, kuriuose atveriame naujas erdves. Laiptus naudojame kaip prane\u0161im\u0105, kad galima patekti \u012f kitas plotmes savoti\u0161kai komunikacijai. Pavyzd\u017eiui, Valstyb\u0117s pa\u017einimo centre, Prezident\u016broje, faneriniai laiptai\u00a0\u2013 s\u0105moningas \u017eingsnis, rodantis atvirum\u0105 demokratizuojant \u201evald\u017eios r\u016bmus\u201c. Latvijos muziejuje vadinamieji auksiniai laiptai priderinti prie holo interjero ir veda \u012f lankytojams nematytas pirmo auk\u0161to patalpas, \u012f r\u016bs\u012f leisit\u0117s betoniniais laiptais, deklaruojan\u010diais, kad naujame po\u017eeminiame priestate apdailos nebus, \u012f pal\u0117p\u0119 kyla balti laiptai, u\u017esimenant apie buvusi\u0105 \u0161vieslangio funkcij\u0105. Vertikalios jungtys turi istorin\u0119 reik\u0161m\u0119 ir kartu padeda atskirti naujas, lankytojui ai\u0161kiau suvokiamas intervencijas bendrame kontekste. \u0160iuo atveju laiptai yra tarsi projekto \u201efasadas\u201c, i\u0161 kurio lankytojas atpa\u017e\u012fsta ir palie\u010dia m\u016bs\u0173 darb\u0105.<\/p>\n

Beje, Kauno rotu\u0161\u0117je \u012fdom\u016bs laiptai \u012f pal\u0117p\u0119: atviri antro auk\u0161to lygyje, v\u0117liau pavirsta i\u0161 savoti\u0161k\u0105 tunel\u012f su senais elementais, paskui erdv\u0117 v\u0117l atsiveria pal\u0117p\u0117s paviljone. Minispektaklis.<\/p>\n

\u201eSaulei ir j\u016brai\u201c pelnius \u201eAuksin\u012f li\u016bt\u0105\u201c pasigirdo si\u016blym\u0173 naujo tipo k\u016briniams pritaikyti muziejines erdves, kuri\u0173 n\u0117ra daug galin\u010di\u0173 priimti tokius opusus. Ar \u201eAuksinis li\u016btas\u201c \u0161iuo aspektu padar\u0117 \u012ftakos?<\/h6>\n

\u0160is klausimas apima dvi temas\u00a0\u2013 kiek muziejus maksimaliai gali b\u016bti atviras ir kiek gali priart\u0117ti prie miesto aik\u0161t\u0117s bei kaip su laiku kinta menui skirtos erdv\u0117s. Pavyzd\u017eiui, Rygos muziejuje originaliai visos sal\u0117s buvo raudonomis sienomis, dengtos specialiais dekoruotais tapetais, mediniais apvadais ir pana\u0161iai. Pirminis \u012fvaizdis buvo superdekoratyvus. 1930\u00a0m. modernizuojant LNMM daug erdvi\u0173 buvo perda\u017eyta baltai. Tai leido neutraliai eksponuoti modern\u0173j\u012f men\u0105. Visoje Europoje muziejai mutavo \u012f \u201ewhite cube\u201c. \u0160iuolaikinio meno centras Vilniuje\u00a0\u2013 klasikinis pavyzdys: i\u0161sklaidyta \u0161viesa, didel\u0117s erdv\u0117s, labai \u0161varu.<\/p>\n

Daugiausia dirbame su senais pastatais, tad prie vis\u0173 eksponavimo poreiki\u0173 reikia parodyti pastato sluoksnius\u00a0\u2013 galb\u016bt ka\u017ekur lik\u0119 sen\u0173 plyt\u0173 fragment\u0173 ar pana\u0161iai. Europoje vyksta diskusija, kad gal ne viskas turi b\u016bti \u201ewhite cube\u201c, gal nieko baisaus ka\u017ekur netinkamai \u012fstatyti lang\u0105, ta\u010diau sukurti i\u0161skirtin\u0119 erdv\u0119 ekspozicijoje. Jau postmodernistai m\u0117gino atsisakyti \u0161ios id\u0117jos, bet menininkai i\u0161liko kriti\u0161ki\u00a0\u2013 gr\u012f\u017eta prie neutrali\u0173 patalp\u0173. Dar galime prijungti unikalumo dimensij\u0105, kuri yra \u201eTate Modern\u201c Londone arba \u201ePirelli HangarBicocca\u201c Milane. Nors i\u0161skirtinai dideles ir atviras erdves ne visada \u012fmanoma sukurti. Pavyzd\u017eiui, kai dar\u0117me Radvil\u0173 r\u016bm\u0173 konkurs\u0105, inspiruoti \u201eSaul\u0117s ir j\u016bros\u201c numat\u0117me rengini\u0173 sal\u0119 su ratu apeinamu balkonu, bet v\u0117liau kiek pakeit\u0117me sprendim\u0105, nes atsirado poreikis rodyti kin\u0105, projekcijas\u00a0\u2013 tam sumanymas b\u016bt\u0173 trukd\u0119s. Galb\u016bt gerai, kad ne visi k\u016briniai telpa \u012f muziejus. Tai priver\u010dia i\u0161eiti i\u0161 klasikini\u0173 sali\u0173 ir keliauti \u017ei\u016br\u0117ti meno \u012f, pavyzd\u017eiui, Vilniaus taksi park\u0105.<\/p>\n

Kaip \u017evelgiate \u012f paveld\u0105?<\/h6>\n

Prad\u0117kime nuo to, kad paveldas n\u0117ra ap\u010diuopiamas. Pastatai, architekt\u016bra susideda i\u0161 tam tikr\u0173 element\u0173, o paveldas yra tiesiog susitarimas, apibr\u0117\u017eiantis m\u016bs\u0173 susigalvotas vertes. Da\u017eniausiai dirbi su egzistuojan\u010diais fiziniais dalykais, kuruoji element\u0173 tarpusavio ir nauj\u0173, savo sukurt\u0173, detali\u0173 santyk\u012f. Kartais savoti\u0161kai sukuri t\u0105 paveld\u0105 i\u0161 naujo, ne fizine prasme atkurdamas, bet i\u0161grynindamas, i\u0161valydamas parodai verting\u0105sias savybes.<\/p>\n

V\u0117l gr\u012f\u017etu prie Kauno rotu\u0161\u0117s: pavyzd\u017eiui, medin\u0117s perdangos pirmame ir antrame auk\u0161tuose\u00a0\u2013 imitacija, vir\u0161 j\u0173\u00a0\u2013 septintojo de\u0161imtme\u010dio betonin\u0117-sijin\u0117 perdanga, o medin\u0117s sijos su dekoru pakabintos ant jos. Ir net to niekas ne\u017einojo. Darydami tam tikras intervencijas, atsisakydami dalies pertvar\u0173 pirmame auk\u0161te, projektuodami laiptus \u012f pal\u0117p\u0119, truput\u012f atv\u0117r\u0117me \u0161i\u0173 element\u0173 problematik\u0105. Medin\u0117s sijos, lyg ir tur\u0117jusios b\u016bti strukt\u016briniais elementais, nupjaunamos ir kabo pabr\u0117\u017eiant j\u0173 dekoratyvi\u0105 prigimt\u012f. \u010cia paveldas?<\/p>\n

Neturiu jokio tikslo specialiai kvestionuoti ankstesni\u0173 architekt\u0173 \u012fgyvendintus sprendimus, man labai svarbu konceptuali vizija, santykio su esamais (paveldo) elementais principai, kuriuos susikuri kiekviename projekte. Tada vertinu, ar dar galiu kent\u0117ti, ar tikrai ka\u017ekas, kas buvo sukurta anks\u010diau, kli\u016bva, gal galima ir pakeisti. Jeigu matai, kad seniau paklotos grindys nebuvo labai kokybi\u0161kos ar vertingos, bet jos tau netrukdo, tai kam tada jas lupti?<\/p>\n

Dirbant su paveldu visiems yra ai\u0161kus kontrasto principas\u00a0\u2013 sena ai\u0161kiai atskirta nuo nauja. Bet yra ir niuans\u0173, nauja priart\u0117ja prie sena. Kuris darbo metodas jums artimesnis?<\/h6>\n

N\u0117ra universalaus atsakymo. Vieni pastatai b\u016bna labiau i\u0161baigti, ir priimi sprendim\u0105 savo intervencij\u0105 kiek \u012fmanoma suma\u017einti, kad jos beveik nesimatyt\u0173, pasirenki kuklesnes priemones. Kitur yra ka\u017ekokia tu\u0161\u010dia d\u0117\u017e\u0117, senas namas, neturintis labai ai\u0161kaus charakterio, tuomet gali dirbti dr\u0105siau ir kurti dominuojant\u012f autorin\u012f darb\u0105.<\/p>\n

\u0160it\u0105 klausim\u0105 galima kelti ir kalbant apie miest\u0173 pl\u0117tr\u0105. Jeigu atkreiptume d\u0117mes\u012f \u012f tai, kas vyksta Belgijoje, Did\u017eiojoje Britanijoje, galime pamatyti gana dekoratyvius naujos statybos fasadus, kai architekt\u016bra n\u0117ra vien tik funkcija\u00a0\u2013 plok\u0161tuma su langais. Neseniai m\u016bs\u0173 biuras aplank\u0117 tokius Londono architekt\u016bros pavyzd\u017eius (autoriai \u201eGroupwork\u201c), kuri\u0173 vieni s\u0117kmingi, kiti nelabai, bet tas dekoratyvumas atspindi visuomen\u0117s suvokim\u0105 apie aplinkos jautrum\u0105, nedisonavim\u0105, ypa\u010d senos strukt\u016bros kontekste. Ne visada reikia kontrasto principo.<\/p>\n

Lietuvoje toks naujo dekoratyvumo k\u016brimas dar n\u0117ra \u012fprastas. Ar tai susij\u0119 su tuo, kad mes nelabai turime meistryst\u0117s tradicij\u0173 ir esame pasidav\u0119 nuolatiniam optimizavimui bei architekt\u016bros skirtum\u0173 nykimui?<\/h6>\n

Nepaisant gyvenimo vienod\u0117jimo, kai naudoja tokius pa\u010dius prietaisus, automobilius, telefonus, architekt\u016broje vis dar i\u0161lieka tam tikra autonomija. Joje n\u0117ra niveliacijos kra\u0161tutinum\u0173, nes egzistuoja skirtingos tradicijos, leidim\u0173 gavimo tvarkos, ekonominiai modeliai, kitaip finansuojami projektai ir pana\u0161iai. \u0160iaur\u0117s \u0161ali\u0173 architekt\u016bra labai ai\u0161kiai skiriasi nuo Piet\u0173. Ir toliau skirsis. Modernizmo projektas band\u0117 mechani\u0161kai atkartoti architekt\u016br\u0105, kai Ta\u0161kente ir Vilniuje buvo statomi tokie pat pastatai, bet tai nepasiteisino.<\/p>\n

Manau, visi architektai sutiks, kad jeigu gali parodyti, kaip pastatas sukurtas, pademonstruoti vietin\u012f amat\u0105, tai visada bus pliusas.<\/p>\n

Netrukus miestie\u010dius pasitiks muziejumi virtusi Kauno rotu\u0161\u0117. J\u016bs\u0173 biuras r\u016bpinosi ne tik jos interjeru, erdvi\u0173 transformacija, bet ir ekspozicijos \u012frengimu. Kuo \u0161is projektas \u012fdomus?<\/h6>\n

\u012edomiausia, kad steng\u0117m\u0117s Rotu\u0161\u0119 gr\u0105\u017einti prie jos rotu\u0161i\u0161kumo. Kai Kaunas tur\u0117jo Magdeburgo teises, joje buvo atliekama daug skirting\u0173 funkcij\u0173. Pastaraisiais metais \u0161is pastatas tapo gana u\u017edaras, u\u017em\u016brytos angos ir nebeatliekamos paslaugos. Mes stengiam\u0117s nekeisdami fasado j\u012f padaryti labiau vie\u0161\u0105. Pirmame auk\u0161te atv\u0117r\u0117m kelet\u0105 patalp\u0173 muziejui, informacijos centrui, \u0161vent\u0117ms, santuokoms, kavinei. R\u016bsyje ir antrame auk\u0161te ma\u017eai k\u0105 keit\u0117me, tik minimaliai sutvark\u0117me ir restauravome pasenusius elementus. O did\u017eiul\u0117je labai gra\u017eios medin\u0117s konstrukcijos pal\u0117p\u0117je keit\u0117me daugiausia. Joje kontrasto principu suprojektavome stiklin\u012f paviljon\u0105. Jis sklend\u017eia erdv\u0117je, yra atremtas tik ant trij\u0173 skersini\u0173 sien\u0173, jo metalin\u0117 kabanti strukt\u016bra kontrastuoja su originaliu mediniu stogo karkasu. Pal\u0117p\u0117je dabar sukurta nauja patirtis, kuri skiriasi nuo vis\u0173 kit\u0173 auk\u0161t\u0173\u00a0\u2013 i\u0161saugota i\u0161 \u0161ilto paviljono ap\u017evelgiama autenti\u0161ka \u0161alta, prapu\u010diama, nepadailinta pal\u0117p\u0117s erdv\u0117.<\/p>\n

Prie\u0161ingas sprendimas su pal\u0117pe nei Rygoje?<\/h6>\n

Taip, Rygoje tvark\u0117me vis\u0105 kupolo erdv\u0119, visk\u0105 \u0161iltinome. Ten teko sustiprinti perdang\u0105 montuojant labai sud\u0117tingu b\u016bdu 18 metr\u0173 ilgio sijas, kad gal\u0117t\u0173 laikyti visuomeninio pastato grindis vir\u0161 gausia lipdyba papuo\u0161to holo lub\u0173. Kupol\u0105 tur\u0117jome \u0161iltinti i\u0161 lauko, i\u0161storindami t\u016br\u012f, siekdami i\u0161saugoti autenti\u0161k\u0105 medini\u0173 konstrukcij\u0173 vidaus erdv\u0119, nepaskandindami jos \u0161iltinimo vatoje. Rygoje buvo \u012fgyvendintas \u012fprastesnis sprendimas. Kaune nor\u0117jome i\u0161saugoti t\u0105 autenti\u0161k\u0105 \u0161alt\u0105 pal\u0117p\u0119. Be to, pagal reikalavimus tur\u0117jome suprojektuoti ventiliacij\u0105 ir kondicionavim\u0105 Baltajai salei bei kitoms erdv\u0117ms. Kadangi Rotu\u0161\u0117 neturi joki\u0173 galini\u0173 technini\u0173 patalp\u0173, pal\u0117p\u0117je po stikliniu paviljonu atradome patog\u0173 perauk\u0161t\u0117jim\u0105, kuriame galima sumontuoti v\u0117dinimo \u012frang\u0105. Apskritai pavyko visk\u0105 racionaliai suplanuoti ir statybos s\u0105mata buvo gana nedidel\u0117, o pastato erdv\u0117s \u012fveiklintos i\u0161 esm\u0117s 100 procent\u0173.<\/p>\n

Muziej\u0173 u\u017esakov\u0117 did\u017ei\u0105ja dalimi valstyb\u0117. Kokia darbo su valstybe specifika?<\/h6>\n

Lietuvoje anks\u010diau b\u016bdavo labai naiviai vertinami projektavimo \u012fkainiai, ta\u010diau paskutiniu metu situacija ger\u0117ja, nes daug\u0117ja konkurs\u0173, kuriuos laimi ne ma\u017eiausia kaina. Ten jau gali rungtis su id\u0117jomis, si\u016blyti sukurti naujas vertes. Atrodo, ir institucijos supranta, kad architektai, kad ir kokie jie neefektyv\u016bs, v\u0117luojantys ir taip toliau, gali b\u016bti reikalingi. Tiesa, dar kyla keblum\u0173 bandant numatyti darb\u0173 apimtis\u00a0\u2013 sunku gerai \u012fvertinti visas problemas, kurias reik\u0117s \u012fveikti projektuojant. Kitas dalykas\u00a0\u2013 reikia numatyti itin skaidrias technines specifikacijas, leisian\u010dias t\u0105 pat\u012f gamin\u012f nupirkti vie\u0161uosiuose pirkimuose i\u0161 bent trij\u0173 tiek\u0117j\u0173. Dirbant su paveldu tai labai didelis i\u0161\u0161\u016bkis, nes susiduri su dviem prasilenkian\u010diais pasauliais. Grie\u017eti paveldo reg\u00adlamentai da\u017enai nutol\u0119 nuo realyb\u0117s: darbo su istorine aplinka tradicija neatsiejama nuo amat\u0173 meistryst\u0117s, vienetini\u0173 gamini\u0173 ir pana\u0161i\u0173 dalyk\u0173, bet medin\u0117s amatininko sukurtos durys su arkiniu vir\u0161umi neturi gaisrin\u0117s saugos sertifikat\u0173, tod\u0117l j\u0173 naudoti negalima. Jeigu nori efektyviai projektuoti greitai, laiku, pats nebankrutuoti, turi optimizuoti savo veikl\u0105. D\u0117l \u0161i\u0173 reikalavim\u0173 \u012fgyvendinimo procesas u\u017esit\u0119sia ir sukelia daug r\u016bpes\u010di\u0173 u\u017esakovams, rangovams ir mums.<\/p>\n

I\u0161 anksto toki\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 numatyti ne\u012fmanoma, jie n\u0117ra vertinami, kai skai\u010diuojamas biud\u017eetas ir terminai, bet tau visk\u0105 reikia i\u0161spr\u0119sti laiku ir galvoje turint s\u0105mat\u0105. \u017dinoma, ir statyb\u0173 metu susiduriame su pasiprie\u0161inimu, kad nemokame projektuoti, kad architektai neturi kompetencijos ir t.\u00a0t.<\/p>\n

Geroji vie\u0161uj\u0173 projekt\u0173 pus\u0117 ta, kad galima \u012fgyvendinti kokybi\u0161kesnius, sud\u0117tingesnius sprendimus, kuri\u0173 privatus sektorius, ypa\u010d siekdamas i\u0161likti ekonomi\u0161kai efektyvus, negal\u0117t\u0173 leisti. Tas turb\u016bt yra normalu, kai kalbame apie kult\u016brinius objektus. Muziejuje lankytojo erdvinis patyrimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti geresnis nei sodo namelyje.<\/p>\n

Ka\u017ekada architektas G.\u00a0Natkevi\u010dius yra min\u0117j\u0119s, kad b\u016bt\u0173 puiku, jeigu b\u016bt\u0173 at\u0161aukti reglamentai ir leista architektams patiems susigaudyti aplinkoje. Ar pritartum\u0117te tokiam po\u017ei\u016briui?<\/h6>\n

Gal nepasira\u0161y\u010diau po tokia id\u0117ja atsisakyti viso reglamentavimo, bet tikrai gal\u0117t\u0173 b\u016bti daugiau paliekama architekto atsakomybei. Tarkim, pagal taisykles reikia dviej\u0173 laiptini\u0173, bet jeigu nori tur\u0117ti vien\u0105, kad sename pastate negriautum perdang\u0173, neaukotum verting\u0173 erdvi\u0173, pradedi i\u0161darin\u0117ti fokusus, prisiimi dideles rizikas, v\u0117luoji siekdamas geresnio rezultato. D\u0117l per didelio norminimo suvienod\u0117ja pastatai, sprendimai, daugiabu\u010diai tampa beveik identi\u0161ki. Klausim\u0173 kelia ir pritaikymas specialiems poreikiams. Pavyzd\u017eiui, visuomeniniame pastate vienam auk\u0161te b\u016btinai turi b\u016bti ne\u012fgali\u0173j\u0173, vyr\u0173 ir moter\u0173 tualetai. O jeigu tik 100 kvadratini\u0173 metr\u0173 auk\u0161tas? Tai pus\u0117 jo\u00a0\u2013 tualetai? Jeigu skirtingi reikalavimai b\u016bt\u0173 suderinti, b\u016bt\u0173 papras\u010diau, bet taip n\u0117ra, jie prie\u0161tarauja vienas kitam.<\/p>\n

Gr\u012f\u017etant prie visuomenini\u0173 ir paveldo pastat\u0173, d\u0117l netobul\u0173 normatyv\u0173 privalome taikyti labai pana\u0161ius \u012f naujiems pastatams taikomus reikalavimus mechanin\u0117ms v\u0117dinimo sistemoms su didele oro apykaita, \u012fvairius su gaisro sauga susijusius sprendimus. Sistemoms realizuoti reikia dideli\u0173 intervencij\u0173 pastate, ken\u010dia autenti\u0161ki elementai, o galiausiai ir energijos suvartojama itin daug.<\/p>\n

Ne tik projektuojate, bet ir d\u0117stote. Kaip vertinate architekt\u0173 parengim\u0105 Lietuvoje?<\/h6>\n

D\u0117stau ma\u017eai, nes tr\u016bksta laiko. Daugiausia abejoni\u0173 man kelia skub\u0117jimas duoti studentams projektuoti visuomeninius pastatus. Gal geriau prad\u0117kime nuo spintos? Tokia sistema, kai taip greitai reikia dirbti prie dideli\u0173 objekt\u0173, lemia, kad nebelieka laiko pagalvoti, pavyzd\u017eiui, apie tai, koks gali b\u016bti langas, ar suprasti, kas langas yra apskritai. Man labai patiko Venecijos architekt\u016bros bienal\u0117, kuri\u0105 kuravo Remas Koolhaasas. Joje buvo kalbama apie architekt\u016bros elementus. A\u0161 visada studentams rodau tos bienal\u0117s knyg\u0105 ir sakau, kad vien svarstydami perdangos klausim\u0105 jie gali apie tai diskutuoti kelis metus\u00a0\u2013 nagrin\u0117ti, kaip ji laikosi, kaip paremta, i\u0161 ko padaryta. Dabar tuoj taps privaloma projektuoti med\u017eio konstrukcijas, elementus, bet ar kas nors tikrai \u017eino, kas tai yra medis, kuo skiriasi medinio namo specifika nuo betoninio? Tikrai tur\u0117t\u0173 atsirasti daugiau eksperimentavimo student\u0173 programose, taip sudarant galimyb\u0119 jiems tapti med\u017eiag\u0173 panaudojimo ir kit\u0173 specifini\u0173 dalyk\u0173 ekspertais.<\/p>\n

Ko pasigendate profesiniame architekt\u016bros lauke?<\/h6>\n

Architekt\u016bros kritikos. Tr\u016bksta visuomen\u0117s informavimo, kas vyksta architekt\u016bros lauke. Tarkime, skelbiami apdovanojimai, i\u0161renkami projektai, bet visuomenei nepakanka argumentuot\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 ir komunikacijos apie kokyb\u0119. Reik\u0117t\u0173 nuolat su ja kalb\u0117tis. Per kritik\u0105 b\u016bt\u0173 i\u0161gryninamos tendencijos, \u0161nekama apie architekt\u016bros aktualijas. Pavyzd\u017eiui, dabar mokomasi gyventi mieste\u00a0\u2013 jis kaip niekad tampa patrauklia, geid\u017eiama vieta. Visi mano draugai, kurie gyveno priemies\u010diuose, pardav\u0117 namus ir gr\u012f\u017eo \u012f miest\u0105. Dalis, \u017einoma, neatsikraustys, bet galime steb\u0117ti \u012fdom\u0173 pokyt\u012f, kur\u012f verta aptarti ir kriti\u0161kai apm\u0105styti.<\/p>\n

Praeitame interviu \u201eNemunui\u201c min\u0117jote, kad vienas m\u0117gstamiausi\u0173 j\u016bs\u0173 pastat\u0173 yra Vilniaus oro uostas d\u0117l savo absurdi\u0161kumo. Dabar jis transformuojamas, statomi papildomi terminalai, bus skelbiamas naujo korpuso konkursas. Ar n\u0117ra neramu, kad bus sunaikinta \u0161i folkloro architekt\u016bra, nebeliks ilg\u0173 nepaai\u0161kinam\u0173 koridori\u0173, joki\u0173 norm\u0173 neatitinkan\u010di\u0173 sprendim\u0173, viskas veiks gerai ir efektyviai?<\/h6>\n

Stebiu, kas dedasi su \u0161iuo pastatu. Prasid\u0117jus karui Ukrainoje dar vyko a\u0161tri diskusija d\u0117l stalinistinio paveldo i\u0161saugojimo Vilniaus oro uoste. Absurdas, gaubiantis \u0161\u012f objekt\u0105, niekur nedingsta\u00a0\u2013 ar tikrai gerai, kad oro uoste visus pasitinka stalinizmas, lyg netur\u0117tume tokios architekt\u016bros kitur? Tokia diskusija rodo visi\u0161k\u0105 nesusigaudym\u0105 tarp prioritet\u0173, stalinklasicizmas ar funkcionalumas, sraut\u0173 valdymas\u00a0\u2013niekas ne\u017eino, kas svarbiausia. Projektas dabar vystomas be bendros vientisos vizijos, kaip pastatas, ne kaip masterplanas<\/em>, o po gabaliuk\u0105, po vien\u0105 terminal\u0105, po kit\u0105, tai man ramu, kad Vilniaus oro uosto dvasia yra i\u0161saugoma ir nebus sunaikinta, bus tik dar geriau. Autenti\u0161kumas i\u0161liks, nepaisant vis\u0173 geriausi\u0173 nor\u0173 ka\u017ek\u0105 pakeisti ir padaryti geriau.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-6-2024%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kartais jauni \u017emon\u0117s u\u017esirauna. Ima ir laimi kok\u012f grandiozin\u012f projekt\u0105 dar netur\u0117dami pakankamai patirties. Ta\u010diau vieni link\u0119 visk\u0105 numuilinti ir pasiimti pinigus, o kiti spar\u010diai mokosi ir save u\u017eaugina iki auk\u0161\u010diausio lygio specialist\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":33487,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[602,148,110,606],"tags":[332],"class_list":["post-33486","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2024-06","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-architektura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kalbino Andrius Ropolas","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33486","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=33486"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33486\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":33543,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33486\/revisions\/33543"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/33487"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=33486"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=33486"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=33486"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}