[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Lisabonoje \u0160v. Jeronimo vienuolyno ba\u017eny\u010dioje stovi du sarkofagai: vienoje pus\u0117je\u00a0\u2013 garsiojo portugal\u0173 keliautojo Vasco da Gamos, kitoje\u00a0\u2013 did\u017eiojo \u0161ios tautos poeto Lu\u00edso Vaz de Cam\u00f5eso. Pirm\u0105j\u012f i\u0161garsino j\u016br\u0173 kelio \u012f Indij\u0105 atradimas, antr\u0105j\u012f\u00a0\u2013 eiliuotas \u0161ios kelion\u0117s atvaizdavimas.<\/p>\n
Apie Vasco da Gam\u0105 da\u017enas Lietuvoje gird\u0117jo jau mokyklos suole, o kas i\u0161 m\u016bs\u0173 \u017eino Cam\u00f5es\u0105, epin\u0117s poemos \u201eOs Lus\u00edadas\u201c autori\u0173? Lietuvi\u0161kai jo k\u016brybos nerasite, net ir guglas \u012fvedus poeto pavard\u0119\u00a0\u2013 Kamoe\u0161as\u00a0\u2013 nek\u0105 tesugraibo.<\/p>\n
\u0160tai ir m\u016bs\u0173 kelioni\u0173 agent\u016bros pristatydamos Lisabon\u0105 paprastai pamini, kad \u0160v. Jeronimo vienuolyno ba\u017eny\u010dioje yra palaidotas \u201e\u017eymusis keliautojas\u201c Vasco da Gama. Apie greta, vos u\u017e keleto metr\u0173 besiilsint\u012f did\u012f portugal\u0173 poet\u0105 Cam\u00f5es\u0105\u00a0\u2013 nutyl\u0117ta. Turb\u016bt ne i\u0161 piktos valios, bet vis d\u0117lto apmaudu.<\/p>\n
Stov\u0117damas prie jo kapo bene \u017eymiausioje Lisabonos \u0161ventov\u0117je t\u016blas lietuvis gal\u0117t\u0173 prad\u0117ti nauj\u0105 literat\u016brin\u0119 kelion\u0119. Keliauninkui paai\u0161k\u0117t\u0173, kas tas vienaakis su laur\u0173 vainiku, kur\u012f Portugalijoje vaizduoja \u0161imtai biust\u0173, portret\u0173 ir skulpt\u016br\u0173, ir kod\u0117l Cam\u00f5eso garbei pavadint\u0173 aik\u0161\u010di\u0173 bei gatvi\u0173 rasite bene kiekviename \u0161ios \u0161alies mieste.<\/p>\n
Simboli\u0161ka, kad Portugalijon atvyk\u0119 u\u017esienio valstybi\u0173 vadovai, reik\u0161dami pagarb\u0105 juos priiman\u010diai \u0161aliai, g\u0117li\u0173 vainikus deda b\u016btent prie Cam\u00f5eso sarkofago; tuo metu Vasco da Gamos kapui tenka antraeilis vaidmuo. Taip, Vasco da Gama yra nacionalinis portugal\u0173 herojus, bet \u017einom\u0173 keliautoj\u0173 \u0161i \u0161alis tur\u0117jo daug, o Cam\u00f5esas yra vienintelis toks neprilygstamas savo t\u0117vyn\u0117s ir jos \u017emoni\u0173 \u0161lovintojas, kad ir kaip pateti\u0161kai skamb\u0117t\u0173.<\/p>\n
Pakalb\u0117ti apie portugal\u0173 literat\u016bros legend\u0105 dabar yra gera proga\u00a0\u2013 \u0161iemet minimas poeto 500 met\u0173 gimimo jubiliejus.<\/p>\n
\u012eprastai manoma, kad Cam\u00f5esas gim\u0117 1524-aisiais Lisabonoje. Kada tiksliai, n\u0117ra ai\u0161ku. Galb\u016bt der\u0117t\u0173 patik\u0117ti nauja Koimbros universiteto mokslinink\u0173 neseniai pasi\u016blyta Cam\u00f5eso gimtadienio hipoteze? Ji remiasi vienu poeto sonetu, prasidedan\u010diu \u017eod\u017eiais \u201eDien\u0105, kai gimiau…\u201c, kur minimas saul\u0117s u\u017etemimas. I\u0161studijav\u0119 astronomines efemerides bei praeityje buvusi\u0173 u\u017etemim\u0173 lenteles mokslininkai paskelb\u0117 sp\u0117jim\u0105, jog Cam\u00f5esas gim\u0117 1524\u00a0m. sausio 23-i\u0105j\u0105. \u0160i data jau vie\u0161ai minima.<\/p>\n
Pirmieji Cam\u00f5eso gyvenimo metai kartu buvo ir paskutinieji \u201eArabijos, Persijos, Indijos bei vis\u0173 Ryt\u0173 j\u016br\u0173 admirolo\u201c Vasco da Gamos gyvenimo metai. Paskirtas Indijos vicekaraliumi, didysis keliautojas tre\u010di\u0105kart i\u0161siruo\u0161\u0117 \u012f \u0161\u012f kra\u0161t\u0105, bet atplauk\u0119s susirgo maliarija ir 1524\u00a0m. gruod\u017eio 2\u00a0d. mir\u0117 Ko\u010dio mieste. V\u0117liau jo k\u016bnas buvo sugr\u0105\u017eintas \u012f Portugalij\u0105, o 1880-aisiais kartu su Cam\u00f5eso palaikais perkeltas \u012f \u0160v. Jeronimo vienuolyno ba\u017eny\u010di\u0105 Lisabonoje. Taip \u0161ie du vyrai galiausiai susitiko.<\/p>\n
Tad kas gi buvo tasai nepa\u017e\u012fstamasis pavarde Cam\u00f5esas? Apie jo gyvenim\u0105 i\u0161 tolimo XVI\u00a0am\u017eiaus m\u016bs\u0173 laikus pasiek\u0117 ma\u017eai \u017eini\u0173, o daugelis pasakojim\u0173 apie j\u012f t\u0117ra legendos ir spekuliacijos. Tr\u016bkstant patikim\u0173 fakt\u0173, bandoma ie\u0161koti atsakym\u0173 poeto k\u016bryboje. \u0160itaip ir susid\u0117lioja portugal\u0173 literat\u016bros genijaus, vadinto \u201esavo laiko poet\u0173 princu\u201c, biografija.<\/p>\n
\u017dinoma, jog Cam\u00f5esas gim\u0117 senajai Portugalijos auk\u0161tuomenei priklausiusioje \u0161eimoje ir kad jaunyst\u0117je studijavo Koimbros universitete. Jau tuomet jis gars\u0117jo ir kaip poetas, ir kaip audringo gyvenimo m\u0117g\u0117jas. Per vien\u0105 dvikov\u0105 Cam\u00f5esas su\u017eeid\u0117 prie\u0161inink\u0105 ispan\u0105 ir u\u017e tai kal\u0117jo; galiausiai jam buvo atleista, ta\u010diau vyras i\u0161tremtas \u012f Lisabon\u0105. Daug pasakojama apie poeto aistr\u0105 vienai karalien\u0117s r\u016bm\u0173 damai. Meil\u0117s istorij\u0173 per savo gyvenim\u0105 Cam\u00f5esas patyr\u0117 i\u0161ties nema\u017eai. Kaip ir kelioni\u0173 \u012f sve\u010dias \u0161alis. 1547\u00a0m. jis kaip kareivis i\u0161vyko \u012f Marok\u0105 ir kelet\u0105 met\u0173 tarnavo tuomet portugalams priklausiusiame Seutos mieste. Per susir\u0117mim\u0105 su maurais neteko de\u0161in\u0117s akies\u00a0\u2013 taip ir atsirado tradicija vaizduoti j\u012f vienaak\u012f. Sugr\u012f\u017e\u0119s \u012f Lisabon\u0105, Cam\u00f5esas v\u0117lei paniro \u012f bohemi\u0161k\u0105 bei meil\u0117s nuotyki\u0173 kupin\u0105 gyvenim\u0105, lank\u0117si smukl\u0117se ir bendravo su laisvo elgesio moterimis, galiausiai \u012fsiv\u0117l\u0117 \u012f dvikov\u0105 su karaliaus dvari\u0161kiu ir v\u0117l buvo \u012fkalintas, o gav\u0119s atleidim\u0105 tur\u0117jo i\u0161vykti \u012f karin\u0119 misij\u0105 Goa Indijoje. V\u0117liau jam pasisek\u0117 gauti pareigas Makao, kur r\u016bpinosi kelion\u0117se mirusi\u0173 pirkli\u0173 turtu ir jo paveld\u0117jimu, tik ta s\u0117km\u0117 truko neilgai.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n
[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-6-2024%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
B\u016bna pa\u017eintin\u0117s, kulinarin\u0117s, gamtin\u0117s kelion\u0117s, ta\u010diau kult\u016brin\u0117s da\u017enai susiaurinamos iki istorini\u0173 \u012fvyki\u0173 bei architekt\u016bros. O jeigu vykt\u0173 literat\u016brin\u0117s? Tekt\u0173 atrasti ir i\u0161versti ne vien\u0105 genij\u0173, pavyzd\u017eiui, portugal\u0105 Lu\u00eds\u0105 Vaz de Cam\u00f5es\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":33465,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[602,148,110,606],"tags":[120],"class_list":["post-33461","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2024-06","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Aist\u0117 Masionyt\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33461","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=33461"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33461\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":33466,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33461\/revisions\/33466"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/33465"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=33461"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=33461"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=33461"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}