{"id":33455,"date":"2024-06-23T17:18:12","date_gmt":"2024-06-23T15:18:12","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=33455"},"modified":"2026-05-01T12:58:50","modified_gmt":"2026-05-01T09:58:50","slug":"skaisciaake-grazuole-is-montevidejaus-pakerejusi-grafa","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/skaisciaake-grazuole-is-montevidejaus-pakerejusi-grafa\/","title":{"rendered":"Skais\u010diaak\u0117 gra\u017euol\u0117 i\u0161 Montevid\u0117jaus, paker\u0117jusi graf\u0105"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]<\/p>\n<p>Lietuvoje atsiradus pirmosioms grafo Benedikto Henriko Ti\u0161kevi\u010diaus (1852\u20131935) menin\u0117ms fotografijoms, niekas ne\u017einojo jos vardo. Nepa\u017e\u012fstamoji. Tik v\u0117liau, 2006\u00a0m. \u012f Kauno rajono muziej\u0173 (tuo metu\u00a0\u2013 Juozo Naujalio memorialin\u012f muziej\u0173) kreipusis proan\u016bkiui J\u00fcrgenui Stubbei (1942\u20132012), nuostabaus gro\u017eio moteris, grafo pirmoji (ir, pana\u0161u, metams b\u0117gant nei\u0161bl\u0117susi) meil\u0117\u00a0\u2013 Isabell\u0117 F\u00e9raud (1852\u20131946)\u00a0\u2013 buvo prikelta i\u0161 u\u017emar\u0161ties. D\u0117l savaime suprantam\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, gimin\u0117je da\u017enai stengiamasi nutyl\u0117ti labiausiai intriguojan\u010dias, pikanti\u0161kas istorijas. Tai apsunkina istorinius tyrimus. Ta\u010diau b\u0117gantis ir visk\u0105 u\u017emar\u0161tin gramzdinantis laikas skatina nenuleisti rank\u0173 ir bent dalel\u0119 \u012fstabaus, spalvingo praeities gyvenimo i\u0161saugoti atei\u010diai.<!--more--><\/p>\n<p>PRANC\u016aZAIT\u0116 I\u0160 U\u017dJ\u016aRIO<\/p>\n<p>Isabell\u0117s gimtasis miestas\u00a0\u2013 Urugvajaus sostin\u0117 Montevid\u0117jas. 1726\u00a0m. j\u012f \u012fk\u016br\u0117 ispanai, siekdami region\u0105 apsaugoti nuo portugal\u0173 skverbimosi i\u0161 Brazilijos. 1828\u00a0m., paskelbus Urugvajaus nepriklausomyb\u0119, Montevid\u0117jas tapo sostine. 1835\u20131842\u00a0m. laikotarpiu \u012f \u0161\u012f miest\u0105 atvyko beveik 33 t\u016bkst. imigrant\u0173, i\u0161 kuri\u0173 kone 18 t\u016bkst. buvo pranc\u016bz\u0173 kilm\u0117s. Atvyk\u0117liai gaudavo 10 t\u016bkst. pes\u0173 i\u0161mokas, nuosavyb\u0117s garantijas, atleidim\u0105 nuo karo tarnybos, kartais jiems buvo suteikiama \u017eem\u0117s. Paskai\u010diuota, kad iki 1860\u00a0m. daugiau nei tre\u010ddalis Urugvajaus gyventoj\u0173 arba j\u0173 t\u0117v\u0173 buvo gim\u0119 Pranc\u016bzijoje. Tai prisid\u0117jo prie gausios miesto vidurin\u0117s klas\u0117s susiformavimo bei trij\u0173 <em>poetas franceses<\/em> gimimo\u00a0\u2013 Julesio Laforgue\u2019o, Lautr\u00e9amonto ir Julesio Supervielle\u2019io.<\/p>\n<p>Pa\u017evelgus \u012f \u017eem\u0117lap\u012f, grafo mylimosios p\u0117dsakus aptinkame Montevid\u0117jaus senamiestyje (<em>Ciudad Vieja<\/em>). 1849\u00a0m. \u010dia, \u0161v. Pranci\u0161kaus Asy\u017eie\u010dio parapin\u0117je Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dioje susituok\u0117 b\u016bsimieji Isabell\u0117s t\u0117vai\u00a0\u2013 Federicas Marius Casimiras Feraud (kitur ra\u0161oma\u00a0\u2013 Ferand) ir Victorina Sidonia Godel, abu\u00a0\u2013 pranc\u016bz\u0173 kilm\u0117s. \u012evardijami ir jaunikio bei jaunosios t\u0117vai, Isabell\u0117s seneliai: Andresas Feraud su Isabela Figuire; Pierras Godelis su Anna Claude Lefort. 1873\u00a0m. toje pa\u010dioje parapin\u0117je ba\u017eny\u010dioje registruotas 82 m. am\u017eiaus Andreso Feraud mirties liudijimas. O \u0161tai Godelio gimin\u0117 tikrai kilusi i\u0161 Pary\u017eiaus: 1819\u00a0m. ten registruota Isabell\u0117s seneli\u0173 Pierro Godelio (Jacqueso Godelio ir Benoite Barra s\u016bnaus) ir Annos Claude Lefort (Jeano Victoro Leforto ir Annos Bassereau dukros) santuoka. Esama duomen\u0173, kad pastarieji Isabell\u0117s proseneliai gyveno Saint Firmine, Oise (Pary\u017eiaus apylink\u0117se). Taigi B.\u00a0H.\u00a0Ti\u0161kevi\u010diaus mylimosios pranc\u016bzi\u0161kos \u0161aknys siekia ma\u017e\u0173 ma\u017eiausiai XVIII\u00a0am\u017ei\u0173.<\/p>\n<p>Isabell\u0117s Feraud krik\u0161to metrika \u012fra\u0161yta Montevid\u0117jaus katedros (<em>Catedral de la Inmaculada Concepci\u00f3n y San Felipe y Santiago<\/em>) knygoje 1853\u00a0m. kovo 28 d. Dokumente ra\u0161oma, kad gimusioji Isabell\u0117 Eugenia Feraud, trylikos m\u0117nesi\u0173 (vadinasi, gimusi 1852\u00a0m.), teis\u0117ta Federico Feraud ir Victorinos Godel dukra, jos krik\u0161to t\u0117vai\u00a0\u2013 Andresas Feraud ir Eugenia Godel. Mergait\u0117 buvo ne vienintelis vaikas \u0161eimoje, 1851\u00a0m. liep\u0105 toje pat katedroje krik\u0161tytas vyresnis, met\u0173 am\u017eiaus brolis Federicas Victoras Marius Feraud, gim\u0119s 1850\u00a0m. rugpj\u016bt\u012f. Deja, metrikoje nepateikiama informacija, kuo vert\u0117si \u0161eimos galva.<\/p>\n<p>VIENI SUTAPIMAI?<\/p>\n<p>I\u0161 grafo B. H. Ti\u0161kevi\u010diaus fotografij\u0173 \u012f mus \u017evelgia ypatinga moteris. Dievinama, geid\u017eiama, gra\u017ei, turtinga. Be jokios abejon\u0117s, buvo daug toki\u0173, kurie jai pavyd\u0117jo ar net jos nekent\u0117. Pikti lie\u017euviai plak\u0117 visais laikais. N\u0117ra \u017einoma, kad Isabell\u0117 F\u00e9raud kada nors b\u016bt\u0173 i\u0161tek\u0117jusi. Ta\u010diau ai\u0161ku, kad Pary\u017eiuje susilauk\u0117 nesantuokin\u0117s dukters Marie Ernestine (1869\u20131949). Mergait\u0117s gimimo metrika keista \u2013 joje naujagim\u0117 \u012fvardinta kaip \u201ene\u017einom\u0173 t\u0117v\u0173\u201c (<em>fille de p\u00e9re et m\u00e9re inconnus<\/em>), kas \u0161iaip jau reik\u0161t\u0173, kad vaikas buvo pamestinukas, rastinukas. Ta\u010diau glumina tai, kad, kaip \u012fra\u0161yta dokumente, gimdym\u0105 pri\u0117m\u0117 Pierras Augustas Despaulx-Aderis (1816\u20131878), tais laikais \u017einomas aku\u0161erijos, pediatrijos specialistas, mokslini\u0173 straipsni\u0173 medicinos klausimais autorius. Prane\u0161\u0119s informacij\u0105 asmuo klausin\u0117jamas tvirtino, kad ne\u017eino nei k\u016bdikio t\u0117v\u0173 vard\u0173, nei j\u0173 adres\u0173. Akte minimi ir du prekybininkai\u00a0\u2013 Eduardas Kasperas Nunesas ir Henris Auzonas.<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-6-2024%2F&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Naujausi DNR tyrin\u0117jimai rodo, kad lietuvi\u0173 valdovai ir auk\u0161tuomen\u0117 savo p\u0117dsak\u0105 paliko ne vienoje Europos karali\u0161koje ir didik\u0173 \u0161eimoje. Ta\u010diau svetim\u0161ali\u0173 \u201epamyl\u0117jimo\u201c istorija, regis, t\u0119siasi \u0161imtme\u010dius ir \u201evisko \u010dia b\u016bta\u201c i\u0161lenda i\u0161 archyv\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":33456,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[602,148,110,606],"tags":[363],"class_list":["post-33455","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2024-06","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Ugn\u0117 Ra\u017einskait\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33455","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=33455"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33455\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":39424,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33455\/revisions\/39424"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/33456"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=33455"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=33455"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=33455"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}