[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Ne atsitiktinumas, kad \u0161\u012f tekst\u0105 ra\u0161au prie\u0161 vien\u0105 nuostabiausi\u0173 pavasario \u0161ven\u010di\u0173\u00a0\u2013 Motinos dien\u0105, ta\u010diau jo turinys toli gra\u017eu ne ditirambai pirmam gegu\u017e\u0117s sekmadieniui. Mums vis labiau r\u016bpi, i\u0161 kur at\u0117jome, tod\u0117l klausim\u0173 B\u016b\u010diai daugiau nei atsakym\u0173, ir nors sunkiai gyjan\u010dias emocines \u017eaizdas dedame \u012f traum\u0173 stal\u010diuk\u0105, jis, kaip atitarnav\u0119s baldas, vis atsidaro, ir\u00a0\u2013 pa\u010diu netinkamiausiu metu. Nepailsdami ie\u0161kome prie\u017eastini\u0173 ry\u0161i\u0173, kod\u0117l per gyvenim\u0105 keliaujame su b\u016btent tokiu charakteriu, talentais, kompleksais, kokius sparnus u\u017eaugino ir pan\u010dius u\u017ever\u017e\u0117 aukl\u0117tojai i\u0161 praeities. Keletas \u0161iuolaikini\u0173 socialinio realizmo film\u0173, kuriuose vaikyst\u0117s paklod\u0117s da\u017enai suteptos skirtingais fiziologiniais skys\u010diais, tokiais kaip a\u0161aros, kraujas ir prakaitas, bet vis tiek nepakartojamai autenti\u0161kai kvepia namais.<\/p>\n
Palovy slepiami prisiminimai<\/strong><\/p>\n Brit\u0173 kino re\u017eisier\u0117 Luna Carmoon\u00a0\u2013 \u0161i\u0173 met\u0173 atradimas kine: \u012fkv\u0117pta a\u0161tuntojo de\u0161imtme\u010dio kino laisv\u0117s, jaunyst\u0117s ir socialini\u0173 aktualij\u0173 tem\u0173, ji pernai pasauliui pristat\u0117 debiutin\u012f ilgametra\u017e\u012f vaidybin\u012f film\u0105 \u201eKaupikai\u201c (Hoard<\/em>, 2023) ir sulaukusi vos dvide\u0161imt \u0161e\u0161eri\u0173 jau vadinama nauj\u0105ja brit\u0173 dramaturge Sarah Kane\u00a0\u2013 dr\u0105sia, tul\u017einga, poeti\u0161ka.<\/p>\n Filmas pasakoja apie su glob\u0117ja u\u017eaugusi\u0105 Marij\u0105 (akt. Saura Lightfoot-Leon), vaikyst\u0117je atskirt\u0105 nuo liguistai daiktus kaupusios mamos. Kai \u012f jau pilnamet\u0117s merginos duris pasibeld\u017eia laidotuvi\u0173 paslaug\u0173 darbuotojas ir \u012fduoda psichiatrin\u0117je mirusios motinos urn\u0105\u00a0\u2013 Marijos reakcija tampa puikia med\u017eiaga vystyti filmo scenarijui apie venomis tekan\u010dius \u0161eimos genus. \u0160ie, kaip Lochneso pabaisa i\u0161 e\u017eero gelmi\u0173, pabunda itin didelio li\u016bdesio ir sutrikimo akimirkomis. Situacij\u0105 dar labiau komplikuoja tuo pa\u010diu metu namuose apsistoj\u0119s jaunas \u0161iuk\u0161liave\u017eio vairuotojas, kurio \u0161irdyje u\u017egimsta simpatija \u012f suaugusi\u0173j\u0173 pasaul\u012f \u017eengian\u010diai dailiai merginai.<\/p>\n Luna Carmoon su \u0161iuolaikin\u0117s dramos autore Sarah Kane lyginama ne veltui: pastaroji pjes\u0117se nepais\u0117 joki\u0173 taisykli\u0173, analizuojamos temos\u00a0\u2013 \u0161okiruojan\u010dios, nepatogios, seksualizuotos, scenos atviros, autenti\u0161kos, muzikalios. Jos k\u016briniuose gausu vidini\u0173 heroj\u0173 dialog\u0173 ir konflikt\u0173 su kitais, susipina meil\u0117 ir neapykanta gyvenimui, nuolat persvarstoma mirtis, kritikuojama krik\u0161\u010dionyb\u0117, akcentuojamas \u017emogaus patiriamas skausmas, kan\u010dia. Ta\u010diau stipriausiai Lun\u0105 Carmoon su dramaturge vienija labai subtiliai i\u0161reik\u0161tas juodasis humoras, kurio \u201eKaupikuose\u201c gausu kaip dien\u0105 prie\u0161 \u0161iuk\u0161li\u0173 i\u0161ve\u017eim\u0105 perpildyt\u0173, per vir\u0161\u0173 virstan\u010di\u0173 atliek\u0173 konteineri\u0173. Gal i\u0161 \u010dia ir kyla autenti\u0161kas filmo perduodamas jausmas: juokiam\u0117s, nes ne\u017einome, kaip kitaip reaguoti \u012f tai, kad po purvo sluoksniais patys slepiame daugyb\u0119 vaikyst\u0117s nuoskaud\u0173, iki \u0161iandien daran\u010di\u0173 \u012ftak\u0105 m\u016bs\u0173, jau suaugusi\u0173j\u0173, kasdien priimamiems sprendimams.<\/p>\n Filme akcentuojamos temos: psichin\u012f sutrikim\u0105 turin\u010dios mamos, parsitempdavusios rastus daiktus, \u012ftaka besiformuojan\u010diam charakteriui, pagrind\u017eiant tez\u0119, kad vaikai kopijuoja ir susiformavusius \u012fpro\u010dius toliau taiko savo asmeniniame gyvenime. Marija yra eilin\u0117 jauna mergina, kuriai r\u016bpi pramogos, vaikinai, pokalbiai su geriausia drauge. Ir gyvena ji tvarkinguose, \u0161variuose namuose, kaip galime suprasti i\u0161 \u017ei\u016brovams rodomo paveikslo, yra gera pagalbinink\u0117 j\u0105 u\u017eauginusiai moteriai. Pasakojimas puikiai atskleid\u017eia potrauminio sindromo veikimo logik\u0105\u00a0\u2013 tam tikra skaudi patirtis (ne tik pristatyta urna su motinos pelenais, ta\u010diau ir geriausios draug\u0117s i\u0161sikraustymas \u012f kit\u0105 \u0161al\u012f) lemia sniego gni\u016b\u017et\u0117s efekt\u0105, kai nuo sukilusi\u0173 nemaloni\u0173 jausm\u0173, heroj\u0117 ginasi vaikyst\u0117je matytais pavyzd\u017eiais. Taip Marija pradeda lyg \u017eaismingai nukniaukti daiktus i\u0161 kaimyn\u0173, j\u0173 \u0161iuk\u0161liad\u0117\u017ei\u0173, o \u017ei\u016brovai pama\u017eu vis stipriau u\u017euod\u017eia nuo spintose ir paloviuose slepiam\u0173 \u0161iuk\u0161li\u0173 bei ne\u0161varios odos ir drabu\u017ei\u0173 sklindant\u012f nos\u012f rie\u010diant\u012f tvaik\u0105. \u012edomiausia, kad i\u0161 disfunkcin\u0117s \u0161eimos kil\u0119s, vaikyst\u0117je smurt\u0105 patyr\u0119s, kitas herojus Michaelis (akt. Josephas Quinnas) neatstumia tokios Marijos: j\u012f traukia, masina i\u0161skirtinis merginos elgesys, tod\u0117l vaikinas neatsispiria jos pra\u0161ymui kvailioti, vogti, \u017ealoti j\u0105. Kuo labiau pagrindin\u0117 veik\u0117ja grimzta \u012f psichoz\u0119, tuo labiau Michaelis pasiduoda gaivali\u0161kiems tro\u0161kimams, l\u016bkes\u010diams, kai nepaisydamas su su\u017ead\u0117tine kuriamos \u0161eimos, kaip aps\u0117stas persekioja Marij\u0105.<\/p>\n Asmeniniais Carmoon prisiminimais prisotintas filmo scenarijus manifestuoja, kad n\u0117ra nieko universaliau nei meil\u0117 ir gedulas, kuriuos bent kart\u0105 gyvenime yra patyr\u0119s kiekvienas. Duodama interviu re\u017eisier\u0117 prisistato kaip itin melancholi\u0161ka asmenyb\u0117, skirianti daug d\u0117mesio praeities romantizavimui, savo kinu besistengianti padaryti atmint\u012f nemirting\u0105. Matyt, ne veltui filme atgijo charakteriai i\u0161 realaus gyvenimo\u00a0\u2013 pastatas, kuriame buvo filmuojama\u00a0\u2013 tikr\u0173j\u0173 Carmoon nam\u0173 kaimynyst\u0117je. Meninink\u0117 i\u0161duoda, kad jai ypatingai svarbus ry\u0161ys su mo\u010diute, kurios asmenyb\u0117s bruo\u017eai tapo prototipu motinos persona\u017eui. Tikriausiai kalbama ne apie mo\u010diut\u0117s lig\u0105 kaupti daiktus, ta\u010diau apie filmo prad\u017eioje kuriam\u0105 magi\u0161k\u0105 nam\u0173 pasaulio atmosfer\u0105: pasaki\u0161ki \u017eaidimai, pokalbiai, erdv\u0117 savirai\u0161kai, k\u016brybai, kaip daikt\u0173 kaug\u0117se \u017eibantys \u017eaisliniai prisiminimai, prie\u0161 kuriuos nublanksta vaikui neesmin\u0117s buitin\u0117s detal\u0117s.<\/p>\n Netektis, gedulas, pyktis, bes\u0105lygin\u0117 meil\u0117 susipina L. Carmoon pasakojime ir \u0161iuos apib\u016bdinimus galima taikyti beveik bet kurio paauglio santykiams su t\u0117vais. Galb\u016bt \u010dia slypi filmo unikalumas: jo pasaulis toks sud\u0117tingas, kupinas prie\u0161taring\u0173 dalyk\u0173, kaip br\u0119stan\u010dio ar \u012f kriz\u0119 papuolusio \u017emogaus realyb\u0117. I\u0161nyksta tai, kas standarti\u0161kai gera bei kas bloga, kas priimtina, o kas draud\u017eiama. Filmo erdv\u0117laikyje galima meil\u0117 tarp ilgaplauk\u0117s princes\u0117s ir \u0161iuk\u0161liave\u017eio, draugyst\u0117 tampa galingiausia vakcina nuo \u0161irdg\u0117los, o mirusieji toliau per prisiminimus gyvena tarp m\u016bs\u0173. \u012edomus sutapimas, kad L. Carmoon per plauk\u0105 nepasirinko S. Kane likimo\u00a0\u2013 nor\u0117jo filmo id\u0117j\u0105 prie\u0161 pasitraukdama i\u0161 gyvenimo palikti kaip atsisveikinimo ra\u0161tel\u012f, ta\u010diau slogus tro\u0161kimas virto scenarijumi, sulaukusiu ovacij\u0173 \u017eymiausiuose pasaulio kino festivaliuose.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-5-2024%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Koks yra \u0161i\u0173 dien\u0173 kinas? Socialinis? Psichologinis? Turb\u016bt kaip ir visas vis\u0173 laik\u0173 menas\u00a0\u2013 atspindintis to meto visuomen\u0119: jai kylan\u010dius klausimus, j\u0105 varginan\u010dius skaudulius, atsiverian\u010dias duobes. Ir apie meil\u0119 ji kas kart\u0105 atvirauja visai kitaip, kad \u017ei\u016brovas paklaust\u0173\u00a0\u2013 kaip tai atsitiko?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":33340,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[600,148,110,606],"tags":[130],"class_list":["post-33339","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2024-05","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kinas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Silvija Butkut\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33339","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=33339"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33339\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":33341,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33339\/revisions\/33341"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/33340"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=33339"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=33339"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=33339"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}