{"id":33235,"date":"2024-04-25T16:20:20","date_gmt":"2024-04-25T14:20:20","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=33235"},"modified":"2024-09-26T21:36:43","modified_gmt":"2024-09-26T19:36:43","slug":"mirties-pavidalai-tarp-baimes-ir-susizavejimo-i","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/mirties-pavidalai-tarp-baimes-ir-susizavejimo-i\/","title":{"rendered":"MIRTIES PAVIDALAI \u2013 TARP BAIM\u0116S IR SUSI\u017dAV\u0116JIMO (I)"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]Tarpdisciplinin\u0117 meninink\u0117 KAROLINA LATVYT\u0116-BIBIANO (g. 1991) menin\u012f i\u0161silavinim\u0105 \u012fgijo Vilniaus dail\u0117s akademijoje: Kauno fakultete\u00a0\u2013 tapybos bakalaur\u0105, o Vilniuje studijavo skulpt\u016br\u0105 ir apgyn\u0117 dail\u0117s magistro laipsn\u012f. Taip pat \u017eini\u0173 s\u0117m\u0117si Bolonijos meno akademijoje, Italijoje, ir Jimei universitete Kinijoje. Prie\u0161 ketverius metus ji \u012fk\u016br\u0117 virtuali\u0105 \u201eIRGI galerij\u0105\u201c, nuo 2021 m. koordinuoja audiofestival\u012f \u201eBanguoja\u201c, rengia personalines parodas, dalyvauja tarptautin\u0117se k\u016brybin\u0117se dirbtuv\u0117se ir programose. Menininkei svarbios nerimo, siaubo, baim\u0117s, mirties temos, kurias ji analizuoja savo k\u016bryboje, pasitelkdama pie\u0161inius, fotografij\u0105, vaizdo bei audiotechnikas, o pastaruoju metu\u00a0\u2013 ir dirbtin\u012f intelekt\u0105.<!--more--><\/p>\n<p>Savo parodoje \u201eA\u0161, mano baim\u0117 ir kitos istorijos\u201c (vykusioje 2024 m. kov\u0105 galerijoje \u201eMeno parkas\u201c) ji didel\u0119 reik\u0161m\u0119 teikia \u017eod\u017eiui: eksponuotos rank\u0173 darbo knygos bei vaizdo instaliacijoje nuskamb\u0117j\u0119 tekstai atskleid\u0117 K. Latvyt\u0117s-Bibiano geb\u0117jim\u0105 \u012ftaigiai ir pagauliai kurti naratyv\u0105, perteikiant jausmines patirtis chirurgi\u0161kai tiksliais \u017eodiniais pj\u016bviais. \u201ePradedu d\u0117lioti prisiminim\u0173 dienora\u0161t\u012f. Ie\u0161koti rakto \u012f baim\u0119 pas\u0105mon\u0117je,\u00a0\u2013 pristatydama savo k\u016brin\u012f teigia autor\u0117.\u00a0\u2013 Atrandu kertines istorijas, kurios nugula tekstuose ir videodarbuose. Juose ie\u0161kau santykio su mirtimi ir bandau suprasti, i\u0161 kur kyla vidinis nerimas. Per siaub\u0105 kelian\u010di\u0105 estetik\u0105 ir savistab\u0105 leid\u017eiuosi \u012f terapin\u0119 jausm\u0173 bei atminties kelion\u0119. Konkret\u016bs \u012fvaizd\u017eiai ir trumpi tikr\u0173 ar i\u0161galvot\u0173 \u012fvyki\u0173 pasakojimai\u00a0\u2013 i\u0161 asmeninio gyvenimo.\u201c<\/p>\n<hr \/>\n<p><strong>\u012eVADAS<\/strong><\/p>\n<p>Visada galvojau apie mirt\u012f. Tik jos baim\u0117, kaip suvokimas, at\u0117jo daug v\u0117liau, ne tada, kai vaikyst\u0117je \u012fsikibusi \u012f paklod\u0119 nerimavau: kol miegosiu, numirs t\u0117vai. Bet tada sesei, studijuojan\u010diai psichologij\u0105, mama nupirko ir \u012fdav\u0117 Irvino D.\u00a0Yalomo knyg\u0105 \u201e\u017di\u016br\u0117ti \u012f saul\u0119. Kaip \u012fveikti mirties baim\u0119\u201c. Tuomet pagriebusi i\u0161 lentynos skai\u010diau, tik baim\u0119 ne \u012fveikiau, o u\u017esiauginau. I\u0161siugd\u017eiau suprasdama, kad jos visuomet bijojau ir su knygos veik\u0117jais, o gal grei\u010diau pacientais, susitapatinau.<\/p>\n<p style=\"text-align: right;\"><em>\u201eJis mir\u0117 nuo skrand\u017eio v\u0117\u017eio, ta\u010diau <\/em><br \/>\n<em>gyvenimas ir toliau tek\u0117jo sava vaga.\u201c<\/em><\/p>\n<p><strong>Namai<\/strong><\/p>\n<p>Kurtini\u0173 g. \u00b0<br \/>\nGyvenu 1991\u00a0\u2013 dabar.<\/p>\n<p>Ra\u0161au s\u0117d\u0117dama raudonoje vinta\u017ein\u0117je sofoje, stovin\u010dioje ten pat, kur buvo t\u0117v\u0173 pirkta sofa. O dar anks\u010diau\u00a0\u2013 senelio karstas. Pal\u0117p\u0117je guli keli lagaminai su \u0161eimos nuotraukomis. Juose apie penkiasde\u0161imt laidotuvi\u0173 fotografij\u0173. T\u0117tis, trej\u0173 met\u0173, stovi nuleid\u0119s galv\u0105. Laidotuvi\u0173 istorija viename lagamine.<\/p>\n<p><strong>Kauno Panemun\u0117s seneli\u0173 globos namai<\/strong><\/p>\n<p>Kurtini\u0173 g. \u00b0<br \/>\nMinut\u0117 kelio nuo nam\u0173.<\/p>\n<p>Virtuv\u0117. \u010cia vis\u0173 m\u0117gstamiausia vieta. Kitoje kelio pus\u0117je\u00a0\u2013 Panemun\u0117s seneli\u0173 namai. Ten dirbo mano mama. Net po darbo gamindama vakarien\u0119 spoksodavo pro lang\u0105 ir, i\u0161vydusi ne\u012fprast\u0105 sumai\u0161t\u012f kitoje kelio pus\u0117je, i\u0161kart griebdavo ragel\u012f.<em> Gal k\u0105 i\u0161ve\u017e\u0117 \u012f reanimacij\u0105? Ar kas mir\u0117?<\/em><\/p>\n<p>Mama jau nedirba ir \u0161iame name negyvena, ta\u010diau senoliai gatv\u0117je mane vis dar atpa\u017e\u012fsta.<\/p>\n<p><em>Kada mirs paskutinioji mamos globot\u0173 seneli\u0173 karta? <\/em>Pati pasibaisiu savo mintimi.<\/p>\n<p><strong>Panemun\u0117s kapin\u0117s<\/strong><\/p>\n<p>Tarp Vaidoto g. ir \u00b0\u00b0\u00b0\u00b0\u00b0\u00b0\u00b0 plento.<br \/>\nI\u0161 vienos pus\u0117s\u00a0\u2013 KTU in\u017einerijos lic\u0117jus, i\u0161 kitos\u00a0\u2013 Lietuvos kariuomen\u0117s\u00b0\u00b0\u00b0\u00b0\u00b0\u00b0 \u00b0\u00b0\u00b0\u00b0\u00b0\u00b0\u00b0in\u017einerijos batalionas.<br \/>\nTrys minut\u0117s kelio nuo nam\u0173.<\/p>\n<p>Nedidelis br\u016bzgynas, tik vietiniai \u017eino, jog kirtus plent\u0105 ir perlipus apsaugin\u012f bort\u0105\u00a0\u2013 siauras keliukas link kapini\u0173. Tai trumpesnis kelias \u012f parduotuv\u0119. Vaikyst\u0117je nebuvo metalin\u0117s kli\u016bties, tad ir takelis buvo ai\u0161kiau i\u0161mintas.<\/p>\n<p>Leidausi \u0161laitu, vienoje pus\u0117je\u00a0\u2013 vielin\u0117 tvora, kitoje\u00a0\u2013 sprogstan\u010dios kr\u016bm\u0173 \u0161akos. Erki\u0173 sezonas. \u012esisiurb\u0117 erk\u0117. Buvau \u012fsitikinusi, kad greitu metu mirsiu. T\u0105 savait\u0119 paauglyst\u0117je gul\u0117jau lovoje, niekur n\u0117jau. Laukiau mirties. Nemiriau. Bet baim\u0117 nedingo. \u012e\u017eengiu \u012f kapines ir traukiu prie pagrindini\u0173 vart\u0173. De\u0161in\u0117je\u00a0\u2013 nuoroda \u012f A.\u00a0Stulginskio kap\u0105. Kair\u0117je\u00a0\u2013 lak\u016bn\u0173 kapai. Prie vart\u0173\u00a0\u2013 prekeiviai su vainikais ir \u017evak\u0117mis.<\/p>\n<p><strong>Rimtis\u00a0\u2013 Laidojimo paslaug\u0173 biuras<\/strong><\/p>\n<p>Vaidoto \u00b0\u00b0 g.<br \/>\nA\u0161tuonios minut\u0117s kelio nuo nam\u0173.<\/p>\n<p>RIMTIS.\u00a0Laidotuvi\u0173 namai su \u0161e\u0161iomis \u0161arvojimo sal\u0117mis. Dar iki \u0161iol visus laidotuvi\u0173 namus vadinam RIMTIMI.\u00a0Kaip ir visi ind\u0173 plovikliai Lietuvoje\u00a0\u2013 FAIRY, taip m\u016bs\u0173 \u0161eimos <em>brandas\u00a0<\/em>\u2013 RIMTIS. \u201eKurioj RIMTY par\u0161arvota?\u201c Tik paaugusi supratau, kad vis\u0173 pavadinimai skiriasi.<\/p>\n<p><strong>Onkologijos ligonin\u0117<\/strong><\/p>\n<p>Volungi\u0173 g. \u00b0\u00b0.<br \/>\nSeptynios minut\u0117s kelio nuo nam\u0173.<\/p>\n<p>Ten mir\u0117 mano senelis. Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys. Ra\u0161omuoju laiku ligonin\u0117je\u00a0\u2013 d\u0117d\u0117. Navik\u0173 pilnas k\u016bnas. Dar neaplankiau. Daktarai sako: ilgai negyvens.<br \/>\nAplinkiniai \u017eino\u00a0\u2013 tai mir\u0161tan\u010di\u0173j\u0173 ligonin\u0117.<\/p>\n<p><strong>Patologijos skyrius<\/strong><\/p>\n<p>Volungi\u0173 g. \u00b0\u00b0<br \/>\nPenkios minut\u0117s kelio nuo nam\u0173.<\/p>\n<p>U\u017e raudon\u0173 plyt\u0173 sienos\u00a0\u2013 mir\u0119 k\u016bnai \u0161aldytuvuose. Daktarai, palink\u0119 prie mikroskop\u0173, bando nustatyti mirties prie\u017east\u012f. Kitoje kelio pus\u0117je\u00a0\u2013 krep\u0161inio aik\u0161tel\u0117. Ten praleista paauglyst\u0117: bandant pataikyt trita\u0161k\u012f, stebint pilnat\u012f, pakibusi\u0105 vir\u0161 morgo.<\/p>\n<p>Kartas nuo karto matydavau i\u0161 teritorijos i\u0161va\u017eiuojan\u010dius katafalkus.<\/p>\n<p><strong>Ne\u017einomojo kapas<\/strong><\/p>\n<p>Mi\u0161ke, netoli pagrindinio tako, prie \u00b0\u00b0\u00b0\u00b0\u00b0\u00b0\u00b0.<br \/>\nKeturios minut\u0117s kelio nuo nam\u0173.<\/p>\n<p>Mi\u0161kelyje\u00a0\u2013 kapas. Niekas ne\u017eino kieno. Su sese kartas nuo karto nueidavome ap\u017ei\u016br\u0117ti. Rodos, ten pasikor\u0117 \u017emogus. Nors kr\u016btin\u0117je baladodavosi \u0161irdis, n\u0117 viena nenor\u0117jom i\u0161siduoti bijanti. Smalsu ap\u017ei\u016br\u0117ti. Gluosnis, \u017evak\u0117s ir dirbtin\u0117s raudonos ro\u017e\u0117s. Tada skuosdavom namo. Kart\u0105 ma\u010diau ten besimeld\u017eian\u010di\u0105 moter\u012f. Nuo to laiko vos tik art\u0117davau, u\u017emerkdavau akis ir prad\u0117davau b\u0117gti, kad tik kuo ma\u017eiau akistatos su vaizdu. Prab\u0117gusi, v\u0117l eidavau ramiu \u017eingsniu. Baisiausia b\u016bdavo sutemus, tada l\u0117kdavau ne vien tik trump\u0105 atkarp\u0105, bet vis\u0105 keli\u0105.<\/p>\n<p><strong>PRISIMINIMAI<\/strong><\/p>\n<p><strong>Senelis<\/strong><\/p>\n<p>Ar sakiau, kad senelis pasikor\u0117 namuose, kuriuose gyvenu? Mama sako: virtuv\u0117je. T\u0117tis\u00a0\u2013 kad lauko sand\u0117liuke. Niekas i\u0161 tikro ne\u017eino. T\u0117tis buvo per ma\u017eas, kad prisimint\u0173. Lik\u0119 tik pasakojimai, legenda apie pasikorus\u012f senel\u012f. Tame name u\u017eaugau. Vaikyst\u0117je pagalvodavau: galb\u016bt jo k\u016bnas kabojo b\u016btent ten, kur s\u0117d\u017eiu?<\/p>\n<p>Senelis savo rankomis pastat\u0117 nam\u0105. Tai\u00a0\u2013 antras faktas, kur\u012f \u017einau. Senelis\u00a0\u2013 namo vaiduoklis.<\/p>\n<p>To namo viduryje yra kaminas. Gal ten kabo jo k\u016bnas? Rusvu kostiumu, nusvirusiomis rankomis, melsvu kaklarai\u0161\u010diu, beveidis. Mintyse virtuv\u0117 apgaubta r\u016bko. Lyg kokioje R.\u00a0Granausko novel\u0117je.<\/p>\n<p>Nekalb\u0117jome apie tai, kas rado lavon\u0105. Niekas tikriausiai ir ne\u017eino.<\/p>\n<p>Tuo metu mirusiuosius \u0161arvodavo namie. Akyse matau rausvais kreidiniais da\u017eais nupurk\u0161tas kambario sienas, karst\u0105 ant medin\u0117s savadarb\u0117s pakylos. Galv\u016bgalyje\u00a0\u2013 g\u0117li\u0173 vainikai. Karstas stov\u0117jo dabartiniame miegamajame. Dabar ten\u00a0\u2013 mano lova. Galb\u016bt d\u0117l to baisu u\u017emigti, atrodo, gali ir nebeatsikelti.<\/p>\n<p><em>\u201eMirtis ir miegas, graik\u0173 \u017eodyne\u00a0\u2013 Tanatas ir Hip\u00adnas, buvo dvyniai.\u201c<\/em><\/p>\n<p>Sako, pastov\u0117j\u0119s k\u016bnas po keli\u0173 dien\u0173 pradeda leisti skys\u010dius. I\u0161 burnos ir nosies pradeda tek\u0117ti kraujo putos. Jose senelis ir guli. Skys\u010diai skverbiasi per karsto kra\u0161tus.<\/p>\n<p>Senos medin\u0117s grindys, prisig\u0117rusios k\u016bno skys\u00ad\u010di\u0173.<\/p>\n<p>O a\u0161 ant j\u0173 stoviu.<\/p>\n<p><strong>Seneli\u0173 namai<\/strong><\/p>\n<p>Mama dirbo seneli\u0173 namuose. O m\u016bs\u0173 namai stov\u0117jo kitoje kelio pus\u0117je. Pro virtuv\u0117s lang\u0105 matydavau dirban\u010di\u0105 mam\u0105 melsvu chalatu. Susimodavome. Kol su sese buvome ma\u017eos, per pietus mama gr\u012f\u017edavo namo. O retsykiais ir mes nub\u0117gdavom pas j\u0105 u\u017eklausti: \u201eAr reikia nuskusti bulvi\u0173?\u201c, \u201eAr galiu su dvira\u010diu?\u201c.<\/p>\n<p>Klausimai buvo sprend\u017eiami perb\u0117gus keli\u0105.<\/p>\n<p>Seneli\u0173 namai\u00a0\u2013 raudonas dviej\u0173 auk\u0161t\u0173 plytinis pastatas juodu stogu. \u012e\u0117jus \u012f teritorij\u0105, lankytojus pasitikdavo geltona pa\u0161to d\u0117\u017eut\u0117, priklausiusi visai kaimynystei. \u0160alia stov\u0117jo du \u017eali metaliniai stulpai, o ant j\u0173\u00a0\u2013 u\u017era\u0161as \u201ePanemun\u0117s globos namai\u201c. Pagrindinis \u012f\u0117jimas, kair\u0117je\u00a0\u2013 budinti, de\u0161in\u0117je\u00a0\u2013 valgykla. \u0160io \u012f\u0117jimo nem\u0117gau, nes budinti visada klausdavo \u201ekaip sekasi?\u201c, o seneliai, laik\u0105 leid\u017eiantys foje, atpa\u017eindavo, jog a\u0161\u00a0\u2013 Elvyros dukra. Paprasta b\u016bdavo \u012fsli\u016bkinti pro \u0161onin\u012f \u012f\u0117jim\u0105, vadinam\u0105 silpn\u0173j\u0173 korpusu. Lauke stov\u0117jo pakyla, ma\u017ea cementin\u0117 terasa, \u012f kuri\u0105 vasar\u0105 slaugut\u0117s i\u0161ve\u017edavo ne\u012fgaliuosius. Pasisveikindavau, vengdama aki\u0173 kontakto. \u012e\u0117jusi pro duris patekdavau \u012f skyri\u0173, kuriame mane pasitikdavo stiprus \u0161lapimo, sumi\u0161usio su chloru, kvapas. Sutikdavau slaugut\u0119, ne\u0161an\u010di\u0105 mai\u0161\u0105 pakeist\u0173 sauskelni\u0173. Kambari\u0173, kuriuose gyveno silp\u00adniausieji seneliai, durys b\u016bdavo praviros. \u0160ie kambariai ir keldavo did\u017eiausi\u0105 siaub\u0105. Juos prab\u0117gdavau, kartais smalsiai dirstel\u0117dama vidun. Bej\u0117giai k\u016bnai lovoje. La\u0161elin\u0117s. Drenai. Girdimos skausmingos aimanos d\u0117l atsiv\u0117rusi\u0173 pragul\u0173.<\/p>\n<p>Perb\u0117gus \u0161\u012f balk\u0161v\u0173 sien\u0173, pilko linoleumo koridori\u0173 atsidurdavau skyriuje, savo i\u0161vaizda ma\u017eiau priminus\u012f ligonin\u0119. \u017dalsvas kilimas, rusvos sienos. Ten rasdavau mam\u0105. Melsvo chalato ki\u0161en\u0117se tarp vienkartini\u0173 pir\u0161tini\u0173 da\u017eniausiai tur\u0117davo saldaini\u0173 ir kelis litus, kuriuos \u012fduodavo seneliai. Atsid\u0117kodami. Viskas atitekdavo mums. Kartais mama mus vesdavosi su jais pakalb\u0117ti, palikdavo. T\u0173 pokalbi\u0173 nepamenu, bet b\u016bdavo nejauku.<\/p>\n<p>Tryp\u010diodavau prie\u0161kambary arba pris\u0117dusi ant taburet\u0117s link\u010diodavau galva ir nejaukiai \u0161ypsodavausi, laukdama, kol viskas pasibaigs. Retsykiais vienam ar kitam pad\u0117davau, i\u0161plaudama apd\u017ei\u016bvusi\u0105 stiklin\u0119 kefyro.<\/p>\n<p>Visi seneli\u0173 nam\u0173 gyventojai man atrod\u0117 apgaubti paslaptingo \u0161ydo, kuris baugindavo savo vienatve.<\/p>\n<p>Mama pasakodavo apie mir\u0161tan\u010dius \u017emones, kaip kartais tenka u\u017emerkti jiems akis. Keli\u0173 sekund\u017ei\u0173 vaizdinys, sukurtas vaizduot\u0117s: melsvai pilki tapetai, medicinin\u0117 lova kampe, o joje\u00a0\u2013 mir\u0119s senolis. Atrodo, lik\u0119 tik kaulai ir sk\u016bra. Raumenys, prarad\u0119 funkcij\u0105, \u017emogus\u00a0\u2013 skeletas. Smaili nosis, veidas, i\u0161rai\u017eytas rauk\u0161li\u0173, ir \u012fdub\u0119 skruostikauliai. Paskutinius kelerius metus jis tikriausiai nepakilo i\u0161 lovos. Matau, kaip mama atsistoja \u0161alia, u\u017espaud\u017eia mirusiajam akis.<\/p>\n<p>Koks jausmas prisiliesti prie mirusiojo?[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-4-2024%2F&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Autenti\u0161k\u0173 patir\u010di\u0173 knyga, ra\u0161oma dailinink\u0117s, l\u0117tai ir nedr\u0105siai praskleid\u017eia jautrios k\u016br\u0117jos susitikim\u0173 su mirtimi \u0161yd\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":33236,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[597,148,110,606],"tags":[220],"class_list":["post-33235","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2024-04","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-ese"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Karolina Latvyt\u0117-Bibiano","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33235","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=33235"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33235\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":33306,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/33235\/revisions\/33306"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/33236"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=33235"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=33235"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=33235"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}