{"id":32993,"date":"2024-02-22T20:27:49","date_gmt":"2024-02-22T18:27:49","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=32993"},"modified":"2024-09-26T21:39:04","modified_gmt":"2024-09-26T19:39:04","slug":"gatves-menas-kulturos-paveldas-ir-miesto-atmosfera","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/gatves-menas-kulturos-paveldas-ir-miesto-atmosfera\/","title":{"rendered":"GATV\u0116S MENAS, KULT\u016aROS PAVELDAS IR MIESTO ATMOSFERA"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]Pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f paveldo studijose vis daugiau d\u0117mesio skiriama gatv\u0117s menui, ta\u010diau jose nepakankamai nagrin\u0117jami esminiai \u0161io \u017eanro ry\u0161iai su kasdieniu gyvenimu ir kaita, taip pat lieka nepaliesti performatyv\u016bs, jausminiai ir atmosferiniai komponentai.<\/p>\n<p>Savo tyrime taikau afektyvios atmosferos s\u0105vok\u0105, kad atkreip\u010diau d\u0117mes\u012f \u012f nematerialius gatv\u0117s meno aspektus, ir konceptualizuoju juos kaip juslin\u0119, efemeri\u0161k\u0105, politin\u0119 ir kasdienyb\u0117je \u012fk\u016bnyt\u0105 kult\u016bros paveldo patirt\u012f. Vokie\u010di\u0173 filosofas, aplinkos tyrin\u0117tojas Gernot B\u00f6hme teigia, kad \u012f tai reik\u0117t\u0173 \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f socialin\u0119 kasdienio gyvenimo estetik\u0105. Jis nurodo, kad urbanistin\u0117 atmosfera yra b\u016btent tai, kaip gyvenimas klostosi mieste, t. y. pasirei\u0161kia \u012fvairiomis formomis \u2013 poetin\u0117mis, socialin\u0117mis, politin\u0117mis, kult\u016brin\u0117mis, ekonomin\u0117mis. Pavyzd\u017eiui: \u201emiestas kaip gamta, gars\u0173 miestas, kaip kra\u0161tovaizdis, dienos \u0161ydai (r\u016bkas, oras, lietus, sutemos), gatv\u0117 kaip gyva b\u016btyb\u0117, \u017emon\u0117s kaip gamtos dalis\u201c. Man \u0161is procesas \u2013 paveldo prasm\u0117s k\u016brimas ir socialinis \u012fsitraukimas \u012f gatv\u0117s men\u0105 bei grafi\u010dius \u2013 prasid\u0117jo beie\u0161kant santykio tarp meno k\u016brini\u0173, savo k\u016bno ir kasdienio Oslo gatvi\u0173 gyvenimo.<!--more--><\/p>\n<p>PAVELDO KELION\u0116<\/p>\n<p>2020 m. kovo prad\u017eioje Norvegijoje, Oslo ligonin\u0117je, gim\u0117 mano dukra. T\u0105 ryt\u0105 \u0161viesa buvo be galo jauki. Nuda\u017eiusi geltonas industrini\u0173 ligonin\u0117s pastat\u0173 plytas, ji suteik\u0117 ramyb\u0117s m\u016bs\u0173 i\u0161sekusiems k\u016bnams. Mums prasid\u0117jo naujas gyvenimas, persmelktas vilties ir d\u017eiaugsmo, ta\u010diau taip pat \u012f\u017eeng\u0117me \u012f neai\u0161kius kovido laikus. I\u0161kart po gimdymo viskas u\u017esidar\u0117, \u0161eimos kelion\u0117s buvo at\u0161auktos. Ta\u010diau mes trys tur\u0117jome vienas kit\u0105, dar Oslo gatves, tapusias motinyst\u0117s, r\u016bpestingumo, poilsio ir atsipalaidavimo vieta bei gyvensenos, gatv\u0117s meno, materialios aplinkos ir paveikios atmosferos tyrin\u0117jimo objektu. Daugiau nei dvejus metus stumdama k\u016bdikio ve\u017eim\u0117l\u012f vaik\u0161\u010diojau palei Akerselv\u0105 (Akerio up\u0119). Taip prasid\u0117jo paveldo kelion\u0117 ritmingu chaoso ir harmonijos, \u017einojimo ir ne\u017einomyb\u0117s, susi\u017eav\u0117jimo ir nusivylimo ratu. \u012eprotis vaik\u0161\u010dioti, fotografuoti, steb\u0117ti, jausti, b\u016bti ir apskritai patirti or\u0173 pasaulius suteik\u0117 \u012franki\u0173 apm\u0105styti ir suprasti gatv\u0117s meno ir grafi\u010di\u0173 kult\u016br\u0105, taip pat miesto atmosfer\u0105. Susid\u016brusi su teorija ir praktika, toliau vys\u010diau tyrimus, paliesdama spalvas, daugialyp\u012f jausmingum\u0105, jud\u0117jim\u0105, gars\u0105, socialin\u012f hibridi\u0161kum\u0105 ir politik\u0105.<\/p>\n<p>ATMOSFEROS SPALVA<\/p>\n<p>Gatv\u0117s men\u0105, kaip hibridin\u0119 meno form\u0105, galima patirti ir galerijoje, ir gatv\u0117je, fizin\u0117je ar virtualioje erdv\u0117je. Ta\u010diau nat\u016braliame kontekste jis labai skiriasi nuo rodomo ekspozicij\u0173 patalpose, nes yra nuolat veikiamas kintan\u010dios miesto aplinkos, atsi\u017evelgiant \u012f paros met\u0105 (diena ar naktis), garsus, met\u0173 laikus, spalvas, \u0161viesas bei \u017emoni\u0173, ir ne tik j\u0173, jud\u0117jim\u0105. Grafitininkai ar gatv\u0117s menininkai negalvoja, kaip nupie\u0161ti proporcing\u0105 vaizd\u0105 ar sukurti nuotaik\u0105 tam tikra spalva. Jiems labiau r\u016bpi, kaip j\u0173 k\u016brini\u0173 koloritas susilies su miesto med\u017eiaga, architekt\u016bra, gamta ir kra\u0161tovaizd\u017eiu. Ta\u010diau gatv\u0117s meno darb\u0173 atmosfer\u0105 bei j\u0173 materiali\u0105 aplink\u0105 kuria ir perkuria ne tik dailininkas ar <em>tag\u0173<\/em> ra\u0161ytojas, bet ir visas urbanistinis peiza\u017eas: \u017eem\u0117, dangus, \u0161viesa, \u0161e\u0161\u0117lis, garsas, judesys ir oras, kurie nuolat formuojasi ir kinta. \u0160ie elementai prisideda prie k\u016brinio gimimo ir transformacijos, suteikia nauj\u0173 i\u0161rai\u0161k\u0173 bei potyri\u0173: naktis ir sniegas gali laikinai j\u012f pasl\u0117pti, reljefo spalvos tapti fonu naujam darbui, o med\u017eiagos pavir\u0161ius \u012fr\u0117minti. \u0160viesai ir \u0161e\u0161\u0117liui s\u0105veikaujant su architekt\u016bra, gamtovaizd\u017eiu bei oro sfera, da\u017enai i\u0161nyksta materiali vaizdo ir j\u012f supan\u010dios aplinkos i\u0161rai\u0161ka. \u0160e\u0161\u0117lis gali neutralizuoti \u0161vies\u0105 ir suteikti ramyb\u0117s, o \u0161viesa \u2013 praturtinti \u0161e\u0161\u0117l\u012f ir \u012fkv\u0117pti jam gyvyb\u0117s, taip pary\u0161kindami kra\u0161tovaizd\u017eio kolorit\u0105.<\/p>\n<p>Atmosferin\u0117s gatv\u0117s meno ir grafi\u010di\u0173 spalvos atspindi aplink\u0105 ir susilieja su nat\u016braliais \u2013 med\u017ei\u0173, sniego, vandens, dangaus ir \u017eem\u0117s \u2013 atspalviais. Grindin\u012f i\u0161margina \u0161e\u0161\u0117liai, o saul\u0117 j\u012f nu\u0161vie\u010dia; med\u017eiai dry\u017euoja regimus pavir\u0161ius ir patys juose i\u0161tirpsta; debesys ir \u017eydras dangus juos nuplauna, tapdami vaizd\u0173 dalimi; \u0161ie susilieja su vandeniu, nuda\u017eydami j\u012f raudonai, \u017ealiai ar rudai. Taigi spalvingas peiza\u017eas tampa savoti\u0161ku objektu, turin\u010diu savo nuotaik\u0105, veikian\u010di\u0105 ir steb\u0117tojus. Man vaizd\u0173 aplinka praturtina ir pary\u0161kina j\u0173 spalvas, u\u017eburia, sukelia prisiminimus, svajones bei asociacijas. Tai \u012fprasmina santykius beprasmiais laikais (turiu galvoje kovid\u0105).<\/p>\n<p>Paveldo kelion\u0117je \u012fvaizd\u017eiai, su kuriais susid\u016briau ir susidraugavau, tapo hobiu, eksperimentu, u\u017esi\u0117mimu. Pandemijos metu beveik kiekvien\u0105 dien\u0105 juos lankiau Hausmanijos, Brenneriveien ir Bl\u00e5 apylink\u0117se, kurdama paveldo prasm\u0119 nuolat kintan\u010diam materialumui. Laikinos vaizd\u0173 transformacijos suteik\u0117 juslin\u0117s patirties ir \u017eini\u0173 apie j\u0173 fizin\u0119 kait\u0105, atskleid\u0117 gatv\u0117s meno k\u016brini\u0173 vietos tapatyb\u0119 bei priklausomyb\u0119. \u0160is jausminis paveldo \u012fprasminimo procesas nebuvo stati\u0161kas, jis evoliucionavo.<\/p>\n<p>KINETIN\u0116S SKULPT\u016aROS ORE<\/p>\n<p>2021 m. rudens prad\u017eioje Bl\u00e5 kult\u016brin\u0117je teritorijoje atsirado dvi kinetin\u0117s skulpt\u016bros. Bl\u00e5 yra Oslo miesto centro dalis prie Akerselvos, kur rytai susitinka su vakarais. \u0160iame rajone be i\u0161ankstinio leidimo nuolat gimsta \u012fvairi\u0173 netradicinio meno objekt\u0173, \u012fskaitant dvi pamin\u0117tas skulpt\u016bras. Kabantys k\u016briniai d\u0117l savo i\u0161rai\u0161kingos formos ir intensyvaus judesio ypa\u010d patrauk\u0117 d\u0117mes\u012f. Skulpt\u016bros kito pagal dienos ir sezoninius ritmus, tod\u0117l tas jud\u0117jimas i\u0161 dalies buvo meteorologinis. Ta\u010diau j\u0173 \u2013 kaip vietos laikinojo estetinio paveldo \u2013 patyrimas man susij\u0119s ne su racio\u00adnaliu laikrod\u017eio laiku, bet atsirado besiskleid\u017eiant (mano) gyvenimui: vaik\u0161\u010diojant, fotografuojant, stebint skulpt\u016bras ir jau\u010diant med\u017eiagi\u0161k\u0105j\u0105 bei juslin\u0119 miesto atmosfer\u0105. Bl\u00e5 teritorijos objektai taip pat prisid\u0117jo prie \u0161io arealo k\u016brimo: prigijo gatv\u0117s meno nepaliestame kra\u0161tovaizdyje, susijung\u0117 su sr\u016bvan\u010diu Akerselvos vandeniu ir pakran\u010di\u0173 gluosniais. Skulpt\u016bros k\u0117l\u0117 i\u0161skirtin\u012f atmosferos poj\u016bt\u012f, nes Bl\u00e5 joms suteik\u0117 \u201enat\u016brali\u0105 aplink\u0105\u201c.<\/p>\n<p>PATILT\u0116S GARS\u0172 PEIZA\u017dAS<\/p>\n<p>Beveik trejus metus kasdien prava\u017eiuodavau po tuo pa\u010diu tiltu, ir kaskart vieta nustebindavo kontrastingais ir ry\u0161kiais elementais. I\u0161 tolo patilt\u0117 primin\u0117 ark\u0105, dekoruot\u0105 eleganti\u0161komis u\u017eapvalintomis linijomis ir spalvingais kaligrafiniais paveikslais \u2013 tarsi atmosferin\u012f gaubt\u0105.<\/p>\n<p>\u0160i arka buvo dinami\u0161ka, nuolat besimainanti. Jos grafi\u010di\u0173 erdv\u0117, kiekvien\u0105 kart\u0105 pro j\u0105 praeinant, atrod\u0117 vis kitaip. Kai kurie paveikslai i\u0161silaik\u0117 ilgai, o kiti \u2013 vos kelias dienas. Vieni dingo u\u017emar\u0161ty, kiti paliko nei\u0161dildom\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f. Vis\u0173 pirma, d\u0117mes\u012f patrauk\u0117 prieigos detal\u0117s \u2013 VOES k\u016brinys ir abstraktus raudonos spalvos kaligrafinis pie\u0161inys ant elektros d\u0117\u017eut\u0117s. Negaliu paai\u0161kinti, kod\u0117l \u0161ie du darbai pasirod\u0117 tokie patraukl\u016bs. Galb\u016bt l\u0117m\u0117 ap\u0161vietimas ir besikei\u010dian\u010dios nat\u016bralios med\u017eiagos, kurios juos praturtino. Galb\u016bt. Ta\u010diau \u0161i\u0173 paveiksl\u0173 neskirsty\u010diau pagal savo poj\u016b\u010di\u0173 receptorius. Juose buvo integruotas kvapas, garsas ir visa aplinka, apimanti jutimus.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-02-2024%2F&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Retkar\u010diais \u012f rankas patenka moksliniai darbai, nagrin\u0117jantys ne\u012fprastus dalykus. \u0160tai lietuvait\u0117 Norvegijoje apsigyn\u0117 disertacij\u0105 apie urbanistin\u0119 atmosfer\u0105 kuriant\u012f gatv\u0117s men\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":32994,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[586,148,110,606],"tags":[228],"class_list":["post-32993","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2024-02","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-gatves-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Laima Nomeikait\u0117 ","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/32993","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=32993"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/32993\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":32995,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/32993\/revisions\/32995"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/32994"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=32993"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=32993"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=32993"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}