{"id":32609,"date":"2023-11-26T15:51:01","date_gmt":"2023-11-26T13:51:01","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=32609"},"modified":"2023-11-26T15:51:01","modified_gmt":"2023-11-26T13:51:01","slug":"gytis-padegimas-apie-teatra-zmogu-ir-laika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/gytis-padegimas-apie-teatra-zmogu-ir-laika\/","title":{"rendered":"GYTIS PADEGIMAS. APIE TEATR\u0104, \u017dMOG\u0172 IR LAIK\u0104"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]Entuziazmu ir smalsumu \u201edegantis\u201c re\u017eisierius, teatro pedagogas bei istorikas, visuomenininkas Gytis Padegimas, be aktyvaus darbo, skaito paskaitas studentams \u0161alies auk\u0161tosiose mokyklose ir visuomenei, supa\u017eindindamas su teatro praeitimi, Lietuvos tarpukario asmenyb\u0117mis, ra\u0161o ir mokam\u0105sias knygas, straipsnius. 2023\u00a0m. lapkrit\u012f sukanka 50 met\u0173 nuo jo pirmosios pastatytos pjes\u0117s. Per \u0161\u012f laikotarp\u012f menininkas suk\u016br\u0117 130 spektakli\u0173, kai kurie j\u0173 rodyti ne vien\u0105 de\u0161imtmet\u012f: \u201eM\u016bs\u0173 miestelis\u201c (premjera\u00a0\u2013 1982), \u201eIlga Kal\u0117d\u0173 vakarien\u0117\u201c (1986) ar \u201eMeistri\u0161kumo pamoka\u201c (2000). Daugeliu aspekt\u0173 j\u012f b\u016bt\u0173 galima pavadinti \u201epirmuoju\u201c. Pirmasis \u0117m\u0117si kai kuri\u0173 moderni\u0173 dramaturg\u0173 k\u016brini\u0173\u00a0\u2013 B.\u00a0Frielo, T.\u00a0Wilderio, H.\u00a0Pinterio, A.\u00a0Strindbergo. Pastarojo \u201eFreken Julij\u0105\u201c (1977) v\u0117lgi pirmasis pastat\u0117 Soviet\u0173 s\u0105jungoje. Ne vienas \u0161iandien garsus aktorius debiutavo G.\u00a0Padegimo spektakliuose, o daugeliui\u00a0\u2013 tiek k\u016br\u0117jams, tiek \u017ei\u016brovams\u00a0\u2013 jie tapo pa\u017eintimi su teatru apskritai.<!--more--><\/p>\n<p>Re\u017eisierius save vadina Europos pilie\u010diu lietuviu. Jo k\u016bryba ir susideda i\u0161 \u0161i\u0173 dviej\u0173 poli\u0173\u00a0\u2013 lietuvi\u0161kojo ir tarptautinio. Beveik penkiasde\u0161imt vaidinim\u0173 sukurta pagal nacionalinius veikalus, kai kuriems, skirtiems Lietuvos tarpukario asmenyb\u0117ms, dramas ra\u0161\u0117 pats, remdamasis dokumentine med\u017eiaga. Ta\u010diau jam labai svarbi ir Europos teatro klasika, yra dirb\u0119s kitose \u0161alyse.<\/p>\n<p>Su re\u017eisieriumi gyvename kaimynyst\u0117je miesto centre, tad da\u017enai susitinkame ne tik teatre, bet ir atsitiktinai Laisv\u0117s al\u0117joje ar Kauno senosiose kapin\u0117se, tapusiomis parku, i\u0161\u0117j\u0119 pasivaik\u0161\u010dioti ar papras\u010diausiai \u012f turg\u0173. Kiekviena tokia akimirka\u00a0\u2013 puiki galimyb\u0117 pasikalb\u0117ti apie scenos men\u0105 ar tiesiog kasdienyb\u0117s smulkmenas. Gy\u010dio gyvenime daug atsitiktinum\u0173, sutapim\u0173, keist\u0173 istorij\u0173, jis gali papasakoti nema\u017eai \u012fdomybi\u0173 apie Lietuvos meno raid\u0105, o, svarbiausia, geba pa\u017eadinti stipr\u0173 susidom\u0117jim\u0105 ir tik\u0117jim\u0105 teatro galia bei \u017emogumi.<\/p>\n<p>\u0160\u012f kart\u0105 ilgesniam pokalbiui susitinkame k\u016br\u0117jo jaukiame bute, kuris laikui b\u0117gant \u0117m\u0117 virsti muziejumi\u00a0\u2013 visur i\u0161d\u0117liota begal\u0117 i\u0161 spektakli\u0173 atkeliavusi\u0173 daikt\u0173, \u017ei\u016brov\u0173, koleg\u0173 lai\u0161k\u0173, dovan\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 dar stipriau prisiliesti prie Lietuvos teatro korif\u0117jaus gyvenimo patirties.<\/p>\n<p><strong>Re\u017eis\u016brinis krik\u0161tas<\/strong><\/p>\n<p>Pirmasis G.\u00a0Padegimo re\u017eisuotas darbas\u00a0\u2013 \u201eKarlsonas ir v\u0117l pok\u0161tauja\u201c Kauno dramos teatre (1973). Ne\u012fprasta tai, kad jame \u201evaidino\u201c tikras \u0161uniukas. Paklausus, kokia atmosfera lyd\u0117jo \u0161i\u0105 premjer\u0105, re\u017eisierius atsako, kad buvo labai sud\u0117tinga. J\u012f, tre\u010dio kurso student\u0105, mokytojas Jonas Jura\u0161as pakviet\u0117 atlikti praktikos \u012f savo vadovaujam\u0105 kolektyv\u0105, bet tuo metu \u012fvyko skandalas, ir J.\u00a0Jura\u0161as i\u0161 teatro pasitrauk\u0117.<\/p>\n<p>\u201eBuvo neai\u0161ku, kaip \u012fvykiai klostysis toliau, kas vadovaus, tvyrojo neapibr\u0117\u017etumo atmosfera. Pamenu, vyko remontas, grindys i\u0161griautos, tad dar ir tod\u0117l buvo sunku dirbti. O \u0161uniukas atsirado taip. Tuometinis rekvizitininkas Albertas \u0160atkus, \u012fdomus \u017emogus ir labai geras R\u016btos Stalili\u016bnait\u0117s bi\u010diulis, \u012f \u201eKarlsono\u201c repeticij\u0105 atne\u0161\u0117 man ampyro stiliaus staliuk\u0105 ir ant jo pad\u0117jo did\u017eiul\u0119 neva paauksuot\u0105 pelenin\u0119. A\u0161 atsakiau: \u201eA\u010di\u016b, ner\u016bkau.\u201c Po to jis su manimi nesisveikino (beveik a\u0161tuonerius metus), kol pasta\u010diau \u201eKreditorius\u201c. Atseit ne re\u017eisierius. Taigi tas \u0160atkus tur\u0117jo \u0161uniuk\u0105, tad nusprend\u017eiau pagyvinti spektakl\u012f\u00a0\u2013 Ma\u017eylis jame \u0161okdavo su rekvizitininko augintiniu. Prie\u0161 vien\u0105 vaidinim\u0105 matome, kad Albertas vaik\u0161to ka\u017ekoks keistas. \u0116m\u0117 kalb\u0117ti, jog vaiku\u010diai pamatys, ko dar nemat\u0119, o mes vis svarstome, k\u0105 gi jis sugalvojo. Pasirodo, jo globotin\u0117 buvo kalyt\u0117, kuri tuo metu ruo\u0161\u0117si tapti mama. Na, bet ji buvo labai kult\u016bringa, ne tokia \u012f\u017e\u016bli kaip \u0161eimininkas, ir naujos vados susilauk\u0117 per spektaklio pertrauk\u0105. Mes \u0161uniukus sud\u0117jome \u012f pintin\u0119, kuri\u0105 Ma\u017eylis ne\u0161\u0117si \u012f scen\u0105. Visgi v\u0117liau apie gyv\u016bnus nebegalvojau. Nors syk\u012f, kai Zalcburge 1989\u00a0m. sta\u010diau \u201eKaligul\u0105\u201c, nor\u0117jau gyv\u0173 baland\u017ei\u0173, bet mano asistent\u0117, labai myl\u0117jusi gamt\u0105, pra\u0161\u0117 panaudoti i\u0161kam\u0161as.\u201c<\/p>\n<p><strong>Suprasti jaun\u0105<\/strong><\/p>\n<p>\u201eKalbant apie tuos penkiasde\u0161imt met\u0173&#8230; Esu labai d\u0117kingas scenografui, re\u017eisieriui Vitalijui Maz\u016brui, kad jis nesibod\u0117jo dirbti su manimi studentu. Gal tai \u012fpareigojo r\u016bpintis jaunimu ir mane\u00a0\u2013 spektakliuose dalyvaudavo labai daug vaik\u0173, ypa\u010d \u201eM\u016bs\u0173 miestelyje\u201c. Kartais prieina koks nors labai efektingas vyras ar moteris ir sako, kad vaikyst\u0117je buvo aktoriumi mano vaidinime. Kai kurie j\u0173 siek\u0117 tapti ir profesionalais. Pavyzd\u017eiui, Donaldas Du\u0161kinas, tre\u010dioje klas\u0117je pasirod\u0119s m\u016bs\u0173 scenoje, para\u0161\u0117 lai\u0161k\u0105: \u201eD\u0117de re\u017eisieriau, k\u0105 reikia daryti, kad taptum artistu?\u201c V\u0117liau jis baig\u0117 aktorin\u012f ir debiutavo Kaune, paskui kuriam laikui atsitrauk\u0117 nuo teatro, dirbo retorikos mokytoju, ta\u010diau v\u0117l nori \u012f j\u012f gr\u012f\u017eti.<\/p>\n<p>Kai imu skai\u010diuoti, susidaro nema\u017eas skai\u010dius \u017einom\u0173 aktori\u0173, scenograf\u0173 ir kompozitori\u0173, savo k\u016brybin\u012f keli\u0105 prad\u0117jusi\u0173 su manimi. Nesiekiu tur\u0117ti daug mokini\u0173, bet jau \u012f pra\u0117jusius mano mokykl\u0105 kreipiu didel\u012f d\u0117mes\u012f. Nenoriu, kad jie daryt\u0173 taip, kaip a\u0161, stengiuosi formuoti juos pagal j\u0173 asmenyb\u0119. Su daugybe student\u0173 palaikau artim\u0105 ry\u0161\u012f vis\u0105 gyvenim\u0105. Vis susitinkame, dirbame, mano sodyba Ju\u0161konyse vasaromis veikia kaip k\u016brybin\u0117 laboratorija, ten repetuojame. Stebiu savo mokini\u0173 tolesnius pasiekimus, po premjer\u0173 ra\u0161au jiems lai\u0161kus, i\u0161sakau nuomon\u0119. \u0160iuo metu labai \u012fdomiai bendraujame su vienu <em>alma mater<\/em> aukl\u0117tiniu, kuris nestudijuoja scenos meno, ta\u010diau domisi mano darbais, paskaitomis. Jis para\u0161\u0117, kad mano d\u0117ka susidom\u0117jo tarpukario teatro veik\u0117jais, atsiunt\u0117 daugyb\u0119 klausim\u0173 apie B.\u00a0Sruog\u0105 ir kitus.<\/p>\n<p>Man lietuvi\u0173 teatras labai svarbus. Domiuosi jo istorija nuo pat i\u0161tak\u0173 ir man r\u016bpi, kas jo laukia toliau. Visi, kurie jam priklausome, tur\u0117tume b\u016bti suinteresuoti to bendro lauko palaikymu, ypa\u010d kai kult\u016brai yra daromas toks didelis spaudimas. Reikia telktis. B\u016btina suprasti, kad teatras reikalingas visuomen\u0117s sveikatai. Jo propagavimas turi labai didel\u0119 reik\u0161m\u0119, d\u0117l to darbuojuosi ir pla\u010diau, kaip pedagogas. Nesu i\u0161 t\u0173, kurie pradeda \u012frodin\u0117ti, kad anks\u010diau teatras buvo svarbesnis, geresnis, o dabar jau kitoks. Jaunus k\u016br\u0117jus priimu tokius, kokie yra.<\/p>\n<p>Vasar\u0105 Bir\u0161tone lifte sutikta moteris paklaus\u0117: \u201eRe\u017eisieriau, kur dingo tokie spektakliai kaip \u201eM\u016bs\u0173 miestelis\u201c?\u201c\u00a0\u2013 \u201eMiela ponia, o j\u016bs pasakykite, kur dingo m\u016bs\u0173 jaunyst\u0117?\u201c\u00a0\u2013 atsakiau jai. \u0160i\u0105 pjes\u0119 pasta\u010diau b\u016bdamas trisde\u0161imties, nuo to laiko j\u0105 ma\u010diusieji man\u0119s vis klausia, kada bus dar viena tokia, ir a\u0161 sakau, kad dabar kitas laikas. Kuriami kitokie vaidinimai, ir tai nat\u016bralu. Negalime prisiri\u0161ti prie ka\u017ekurio vieno gyvensenos modelio.\u201c<\/p>\n<p><strong>Laiko temos<\/strong><\/p>\n<p>\u201eVis svarstau, kod\u0117l vieni spektakliai tampa populiariais, rodomi daug met\u0173 ir vienodai paveikia skirtingas kartas, o kiti, \u012f kuriuos \u012fdedi tiek pat \u0161irdies ir darbo, taip nesuskamba. Turb\u016bt daug kas priklauso nuo meto. Kai kurie pasirodo per anksti arba per v\u0117lai. Jaunyst\u0117je skai\u010diau, kad J.\u00a0Miltinis, studijuodamas Pary\u017eiuje, sudar\u0117 s\u0105ra\u0161\u0105 pjesi\u0173, kurias nor\u0117t\u0173 pastatyti. Sekdamas juo,\u00a0\u2013 tuo metu studijavau Maskvoje, jau\u010diausi labai vieni\u0161as, i\u0161sigand\u0119s to miesto, bet jame buvo nuostabi biblioteka,\u00a0\u2013 irgi paband\u017eiau sukurpti s\u0105ra\u0161\u0105. Ir kaip \u012fdomu, kai tu j\u012f turi, ateina suvokimas, kada kokio k\u016brinio reikia imtis. Nema\u017eai j\u0173 mano portfelyje i\u0161gul\u0117jo de\u0161imt, penkiolika met\u0173, kol staiga supratau, kad dabar apie tai reikia kalb\u0117ti. Beveik visos pjes\u0117s i\u0161 s\u0105ra\u0161o ir i\u0161vydo scen\u0105, nors viena kita dar liko. \u017dinoma, sta\u010diau ir ne\u012fra\u0161ytas pjeses.<\/p>\n<p>Jeigu gyvenimo rei\u0161kinius palygintume su arit\u00admetine trupmena, skaitiklis kei\u010diasi greitai, o, tas atraminis, vertybinis vardiklis\u00a0\u2013 menkai. Niekada nesi\u0117miau politini\u0173 tem\u0173, net ir dokumentini\u0173, i\u0161skyrus apie tarpukario veik\u0117jus. Visa tai greitai praeina, gali b\u016bti, kad kol kokia svarbi socialin\u0117, politin\u0117 aktualija bus perkelta \u012f scen\u0105, ji jau taps vakaryk\u0161te diena. Teatras n\u0117ra \u017eini\u0173 laida. Aktyviai seku politin\u012f gyvenim\u0105, tas atsispindi ir mano darbuose, bet labiausiai domina, kas \u017emogui buvo b\u016bdinga ir antikos laikais, ir dabar. \u012edomu tyrin\u0117ti, kaip jis skleid\u017eiasi jam duotu laiku, kaip randa ry\u0161\u012f su tuo, i\u0161 kur at\u0117jo.\u201c<\/p>\n<p><strong>\u017di\u016brovas kaip draugas<\/strong><\/p>\n<p>Prad\u0117jus kalb\u0117tis apie teatro misij\u0105, re\u017eisierius prisimena, kaip b\u016bdamas studentas, prad\u0117j\u0119s aktyviai dom\u0117tis teatro istorija, \u017eurnalui \u201eTeatras\u201c para\u0161\u0117 savo pirm\u0105j\u012f straipsn\u012f pavadinimu \u201eGaivinantis bendravimas\u201c, kuriame samprotavo, kad \u0161is menas \u017emogui yra kaip draugas. B\u0117gant metams tokia nuomon\u0117 tik stipr\u0117jo.<\/p>\n<p>\u201ePaprastai, kai turi problem\u0173, m\u0105stai opiais klausimais, eini pasitarti pas draug\u0105. Ne tam, kad i\u0161 jo sulauktumei ka\u017ekokio paruo\u0161to recepto, kaip elgtis, bet kad pab\u016btum kartu. Kaip kad dabar mes\u00a0\u2013 kalbam\u0117s s\u0117d\u0117dami prie puodelio arbatos. Atsakymai savaime ateina i\u0161 tos bendrumo atmosferos, susikaupimo, nurimimo. \u012esivaizduoju, jog tai vis\u0105 laik\u0105 ir darau scenoje, nors mano pastatymai gana skirtingi. Pagrindinis mano teatro bruo\u017eas\u00a0\u2013 jis yra draugi\u0161kas \u017ei\u016brovui. Tai nerei\u0161kia, kad spektakliai turi b\u016bti sentimental\u016bs, supaprastinti, nesu kvailas optimistas. Mano darb\u0173 s\u0105ra\u0161e yra ir skausming\u0173, tragi\u0161k\u0173, bet visi leid\u017eia \u017ei\u016brovui pajausti, kad scenos menas serga u\u017e j\u012f, nori jam pad\u0117ti gyventi bent truput\u012f geriau.<\/p>\n<p>Per tuos penkiasde\u0161imt k\u016brybos met\u0173 \u012fsitikinau, kad \u017emogui niekada nebus palanki\u0173 laik\u0173, j\u012f visada lyd\u0117s i\u0161\u0161\u016bkiai. Giliai \u012fstrigo popie\u017eiaus Jono Pauliaus II pasakyti \u017eod\u017eiai: \u201eIr socializmas, ir kapitalizmas vienodai, tik kitomis priemon\u0117mis \u017eeid\u017eia ir naikina \u017emogaus orum\u0105. Vienas per ideologij\u0105, kitas\u00a0\u2013 per ekonomik\u0105.\u201c \u017dmog\u0173 nuolat ka\u017ekas spaud\u017eia, rojaus \u017eem\u0117je niekada nebus. Ir studentams sakau, kad ir k\u0105 darytumei scenoje\u00a0\u2013 gali joje pasirodyti net nuogas, bet neturi teis\u0117s i\u0161 \u017ei\u016brovo atimti vilties. Gyvenim\u0105 reikia vaizduoti tok\u012f, koks jis yra, o jis\u00a0\u2013 visoks. Ar tiksliau\u00a0\u2013 joks, nes kok\u012f susikuri, tok\u012f turi. \u201eM\u016bs\u0173 miestelio\u201c program\u0117l\u0117je buvo pacituoti amerikie\u010di\u0173 dramaturgo T.\u00a0Wilderio \u017eod\u017eiai: \u201eNeprotinga \u0161aukti, koks gyvenimas nuostabus, kai tau sekasi, lygiai taip pat neprotinga keikti gyvenim\u0105, kai tau nesiseka.\u201c<\/p>\n<p><strong>U\u017epildyti vidin\u0119 tu\u0161tum\u0105<\/strong><\/p>\n<p>Min\u0117damas savo konkre\u010dius darbus, re\u017eisierius akcentuoja ir j\u0173 poveik\u012f \u017ei\u016brovui. Daug \u017emoni\u0173 yra para\u0161\u0119 jam lai\u0161k\u0173, kuriuose d\u0117koja, kad spektakliai juos paliet\u0117 ir vienaip ar kitaip \u201e\u012fsira\u0161\u0117\u201c \u012f j\u0173 gyvenimus ar net pad\u0117jo i\u0161spr\u0119sti asmenines problemas. O nutikusi\u0173 \u012fdomi\u0173 ir keist\u0173 istorij\u0173 yra tiek daug, kad jas u\u017era\u0161ius i\u0161eit\u0173 ir visa knyga. M\u016bs\u0173 pokalbio metu re\u017eisierius pla\u010diau nor\u0117jo pasidalinti viena j\u0173, susijusia su \u201eFreken Julija\u201c.<\/p>\n<p>\u201eNelabai m\u0117gstu, kai mieste kas nors familiariau u\u017ekalbina. Vien\u0105 syk\u012f taip nutiko, kai \u0117jau Laisv\u0117s al\u0117ja. Staiga prie man\u0119s pripuol\u0117 benam\u0117 moteris. Nor\u0117jau jai duoti pinig\u0173, bet \u0161i atsak\u0117: \u201eNereikia. Noriu jums kai k\u0105 pasakyti. \u017dinote, kadaise buvau mokytoja ir ma\u010diau j\u016bs\u0173 \u201eFreken Julij\u0105\u201c, tuomet nelabai supratau, kaip galima \u017eudytis d\u0117l koki\u0173 niek\u0173, d\u0117l to, kad tave ka\u017ekas gali atstumti. Paskui mane paliko vyras\u00a0\u2013 i\u0161\u0117jo pas jaunesn\u0119 moter\u012f, s\u016bnus suaugo, i\u0161va\u017eiavo, i\u0161 tos nevilties prad\u0117jau i\u0161g\u0117rin\u0117ti, neiti \u012f darb\u0105 ir taip atsid\u016briau gatv\u0117je. Vien\u0105 ryt\u0105 pabudau \u0161altoje virtuv\u0117je, kurioje tu\u0161\u010dias \u0161aldytuvas, nebe\u017einojau, kur d\u0117tis, ir t\u0105 akimirk\u0105 man \u0161m\u0117k\u0161tel\u0117jo \u0161i pjes\u0117, staiga supratau, kod\u0117l Julija nor\u0117jo nusi\u017eudyti.\u201c Kaip keistai gali veikti spektaklis. Ne\u017einau, koks dabar tos moters likimas, bet prisiminus \u0161\u012f \u012fvyk\u012f visada sudr\u0117ksta akys.<\/p>\n<p>D\u017eiugu, kad spektakliai paveik\u016bs ne politine ar socialine prasm\u0117mis, o egzistencine. Mane visada trauk\u0117 egzistencializmas, \u0161iuo keliu \u0117j\u0119 dramaturgai. Jau nema\u017eai laiko domiuosi m\u016bs\u0173 \u0161alies teatro istorija ir pasteb\u0117jau, kad Lietuvoje re\u017eisieriai, nuo pat pirm\u0173j\u0173, ateina spie\u010diais, kartomis. B.\u00a0Dauguvietis, K.\u00a0Glinskis, J.\u00a0Vai\u010dkus\u00a0\u2013 jie visi gim\u0117 tuo pa\u010diu metu, 1885 ar 1886\u00a0m. E.\u00a0Nekro\u0161ius, R.\u00a0Tuminas ir a\u0161 esame gim\u0119 1952-aisiais. Mano visa karta,\u00a0\u2013 kadangi negal\u0117jome sau leisti tiek daug, kaip kad dabar, k\u0105 jau kalb\u0117ti apie laisv\u0119,\u00a0\u2013 \u0117jo \u012f t\u0105 egzistencin\u0119 gelm\u0119 ir stengdamasi pa\u017einti save, ir kurdama. Mums tai buvo labai svarbu. \u010cia kita i\u0161orin\u0117s nelaisv\u0117s pus\u0117. Vidin\u0117 laisv\u0117, n\u0117rimas \u012f j\u0105, kalb\u0117jimas apie tai. Manau, tod\u0117l tuomet teatras buvo brangus, o ne vien d\u0117l kalb\u0117jimo apie Lietuv\u0105. \u017dmon\u0117s jaut\u0117: jei gyvenimas toks nuskurdintas, standartizuotas (ir dabar tie dalykai aktual\u016bs), mes prarandame gelmin\u012f matmen\u012f. Kas \u0161iandien apie tai kalba? Kai neseniai pasigirdo prane\u0161imai apie \u012fvairiose \u0161alies \u012fstaigose paliktus tariamus sprogmenis, pasipyl\u0117 labai daug priekai\u0161t\u0173. Kod\u0117l, kai visuomen\u0117 buvo pasimetusi, niekas i\u0161 atsaking\u0173 vadovaujan\u010di\u0173 asmen\u0173 nei\u0161\u0117jo kalb\u0117tis su \u017emon\u0117mis? Tiesiog pasakyti: \u201eNebijokite.\u201c O to reikia. Pavyzd\u017eiui, Ukrainos prezidentas V.\u00a0Zelenskis beveik kiekvien\u0105 dien\u0105 su pilie\u010diais kalbasi apie solidarum\u0105, skausm\u0105, viltis. Kad ir kaip ten b\u016bt\u0173, tik i\u0161ori\u0161kai atrodo, kad \u017emogui labiausiai r\u016bpi ekonomika ir buitis. Tai n\u0117ra tiesa. Sveikai visuomenei b\u016btinas dvasinis matmuo. Menas ir u\u017epildo \u0161i\u0105 tu\u0161tum\u0105.<\/p>\n<p>Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje na\u0161lai\u010diais liko daug k\u016bdiki\u0173, jie buvo apgyvendinti prieglaudose, maitinami geriausiais mi\u0161inukais i\u0161 Amerikos, bet vis tiek krito kaip lapai. Kol atvyko seserys kazimieriet\u0117s i\u0161 Lietuvos\u00a0\u2013 jos tiesiog \u0117m\u0117 \u0161iuos vaikus \u012f rankas ir glaud\u0117 prie \u0161irdies. Kalbant Leonardo da Vinci \u017eod\u017eiais, did\u017eiausi\u0105 vert\u0119 turi tai, kas neturi vert\u0117s, kas n\u0117ra i\u0161matuojama. Tai ir yra mano teatro esmin\u0117 u\u017eduotis.\u201c<\/p>\n<p><strong>Pastabos \u0161iandienai<\/strong><\/p>\n<p>Paklaustas, k\u0105 mano apie \u0161i\u0173 dien\u0173 premjeras ir d\u0117l ko nerimauja svarstydamas apie ateit\u012f, Gytis pabr\u0117\u017eia pavir\u0161utini\u0161kum\u0105 ir skub\u0117jim\u0105. Jo manymu, seniau labai svarbus buvo k\u016brybinis procesas, visi\u0161kai atsidav\u0119 re\u017eisieriai ir aktoriai dirbdavo savait\u0117mis, m\u0117nesiais, net naktimis, o dabar labai norima greito rezultato, kaip ir gyvenime, ta\u010diau pamir\u0161tama apie kokyb\u0119.<\/p>\n<p>\u201eStatant spektakl\u012f reikia j\u012f i\u0161ne\u0161ioti it k\u016bdik\u012f, giliai i\u0161nagrin\u0117ti pjes\u0119. \u0160iandien jaun\u0173j\u0173 k\u016bryboje to pasigendu, o ir vis labiau ima dominuoti technologijos, kalbama net ir apie teatro be aktoriaus id\u0117j\u0105. \u010cia labai svarbi empatija, o k\u0105 galima jausti technologijoms?! Nebent susidom\u0117jim\u0105, ir tai ribot\u0105 laik\u0105, nes greitai nusibosta ir norisi kito \u201e\u017eaislo\u201c. Visai kas kita yra gyvas ry\u0161ys. Nufilmuotas \u017emogus lieka ka\u017ekurioje abstrak\u010dioje erdv\u0117je, o gyvas tampa nuoroda \u012f mane, daugiau ar ma\u017eiau mane palie\u010dia. Tai yra teatro prasm\u0117, prie\u0161ingu atveju jis t\u0117ra atrakcija, pramoga. \u017dinoma, reikia ir to, esu u\u017e visapusi\u0161kum\u0105. D\u017eiaugiuosi, kad u\u017eaugo gabi\u0173 jaunosios kartos re\u017eisieri\u0173, kurie scenoje gilinasi \u012f jaunimo problemas.<\/p>\n<p>Kitas svarbus dalykas\u00a0\u2013 susiformavusios mados, kurios trukdo nat\u016braliai skleistis. I\u0161 \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173, kuriose rei\u0161kiasi mada, m\u016bsi\u0161kei ji kenkia labiausiai. Nes i\u0161 karto atsiranda niveliacija. Pavyzd\u017eiui, mano jaunyst\u0117je,\u00a0\u2013 su visa pagarba ir meile Eimuntui Nekro\u0161iui,\u00a0\u2013 kai i\u0161sigrynino jo unikalus metaforinis teatras, daugeliui jaun\u0173 re\u017eisieri\u0173 pasirod\u0117, kad jis tik toks ir turi b\u016bti, prad\u0117jo kurti pana\u0161iai, ir ma\u010diau, kaip ne vienas gabus \u017emogus su\u017elugo, nes jo teatras buvo visai kitoks. Visada sakau studentams: \u201eKurkite ne madingai, o unikaliai, kad ir papras\u010diau, bet atskleiskite save. Man ne\u012fdomu, k\u0105 pam\u0117gd\u017eiosite\u00a0\u2013 E.\u00a0Nekro\u0161i\u0173 ar R.\u00a0Wilson\u0105, man \u012fdomu, k\u0105 pasakysite j\u016bs, ko i\u0161 nieko kito nei\u0161girsiu. Mada tiek formos, tiek turinio prasme jaun\u0105 k\u016br\u0117j\u0105 labai seklina.<\/p>\n<p>Pana\u0161iai ir su kritika. Kiekvienos kartos teatrologai, kritikai tyrin\u0117ja savaip, kelia tuo metu svarbius klausimus, bet neretai nutinka, kad pastebi ka\u017ekur\u012f dominuojant\u012f rei\u0161kin\u012f ir visk\u0105 suabsoliutina, stengiasi daug k\u0105 prie jo pritempti. O gal reik\u0117t\u0173 pa\u017evelgti pla\u010diau ir laiko, ir erdv\u0117s prasme?\u201c<\/p>\n<p><strong>Gyventojas<\/strong><\/p>\n<p>\u201eS\u0117dint viename renginyje staiga toptel\u0117jo skaudi mintis. Yra \u017eodis \u201egyventojas\u201c, bet jis gali reik\u0161ti ne vien \u017emog\u0173, gyvenant\u012f tam tikroje teritorijoje, o ir t\u0105, kuris m\u0117gaujasi gyvenimu\u00a0\u2013 skaito knyg\u0105, bendrauja su \u017emon\u0117mis, va\u017eiuoja \u012f gamt\u0105, keliauja, skaniai valgo. Kuo toliau, tuo labiau, ypa\u010d atsiradus socialiniams tinklams, \u017emogus tampa ne gyventoju, o kovotoju. Nekalbu apie kar\u0105 Ukrainoje ir Izraelyje. Nemokame d\u017eiaugtis tuo, k\u0105 turime, vis stengiam\u0117s siekti koki\u0173 nors tiksl\u0173, ka\u017ekam ka\u017ek\u0105 \u012frodyti: kas kovoja u\u017e \u0161eim\u0105, kas\u00a0\u2013 u\u017e LGBT, kas\u00a0\u2013 u\u017e feminizm\u0105, kas\u00a0\u2013 u\u017e taut\u0105. Li\u016bdna, kad pasaulyje n\u0117ra santarv\u0117s, d\u017eiaugimosi gyvenimu. Kur\u012f laik\u0105 nebuvo karo, ger\u0117jo materialin\u0117 pus\u0117, \u017emogaus teisi\u0173 pad\u0117tis. Dabar, pana\u0161u, baigiasi ramyb\u0117s laikotarpis. Paskutiniame \u017eurnalo \u201eThe Economist\u201c numeryje skai\u010diau interviu su Senegalo prezidentu, kuris sako, kad Vakar\u0173 Afrikoje demokratijos laikas pra\u0117jo. Tai vyksta ir kitose \u0161alyse.<\/p>\n<p>Pasaulyje nebeliko tokios vietos, kur gal\u0117tume tikrai jaustis saug\u016bs. Kadangi m\u0117gstu keliauti, da\u017enai \u017eiem\u0105 vykstu \u012f \u0161iltesnius kra\u0161tus. Tur\u0117jau nusipirk\u0119s biliet\u0105 \u012f Izrael\u012f, gerai, kad neskridau, nes kaip tik kit\u0105 dien\u0105 paskelb\u0117 karantin\u0105, v\u0117liau planavau vykti \u012f Etiopij\u0105, bet joje kilo pilietinis karas, taip pat \u012f Jordanijos kurortus, ta\u010diau ten v\u0117lgi nelaim\u0117s. Vienoje mano pjesi\u0173 persona\u017eas klausia: \u201eJeigu prasid\u0117t\u0173 karas, kur pasaulyje b\u016bt\u0173 saugiausia?\u201c Kitas atsako, kad Naujojoje Zelandijoje. Gal i\u0161 ties\u0173 dabar ten planuoti kelion\u0119, bet bijau, jog irgi kas nors nutiks.<\/p>\n<p>Tik\u0117jau \u017emonijos progresu, sveiku protu, ta\u010diau tenka vis labiau nusivilti. \u017dinoma, jokiu b\u016bdu nepuolu \u012f juod\u0105 pesimizm\u0105, tikiu, kad jaunos kartos bus brandesn\u0117s, bet, matyt, \u017emogaus prigimtis yra destruktyvi. Naikinimas ir naikinimosi instinktas\u00a0\u2013 stipr\u016bs. Istorija ir m\u016bs\u0173 dienos, pasikartojantys ciklai rodo, kad tai mums b\u016bdinga, nei\u0161vengiama. Mano kartai, ma\u010diusiai savo ir pasaulio \u0117jim\u0105 link saul\u0117tosios pus\u0117s, teks palikti \u0161\u012f gyvenim\u0105 stebint, kaip vis labiau ple\u010diasi \u0161e\u0161\u0117lis.<\/p>\n<p>\u017dmogus yra toks i\u0161vestinis padaras\u00a0\u2013 tarp gyvulio ir dievi\u0161kosios kibirk\u0161ties. Esame lyg \u201epakabinti\u201c, mus traukia \u017eem\u0117, purvas, bet kartu stengiam\u0117s nuo j\u0173 pakilti. A.\u00a0Strindbergas yra taikliai pasak\u0119s: \u201eVis\u0105 laik\u0105 nor\u0117jau kilti \u012f \u0161vies\u0105 su Oro dvasia angelu Arieliu, o galiausiai vis atsidurdavau ant \u010diu\u017einio, prikim\u0161to angelo plunksn\u0173 \u017dem\u0117s dvasios Kalibano gl\u0117byje.\u201c Viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173 yra ta, kad taip tik atrodo, jog \u017emogaus gyvenimas ilgas, i\u0161 ties\u0173 jis nesp\u0117ja i\u0161mokti nugal\u0117ti savo yd\u0173. Neseniai palaidojome sen\u0105 bi\u010diul\u0119, devyniasde\u0161imt a\u0161tuoneri\u0173 met\u0173. Prie\u0161 kelerius metus ji man yra pasakiusi: \u201e\u017dinai, Gyti, supratau, kad man reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti gyventi dabar, kai \u012fgijau i\u0161minties, k\u0105 daryti ir ko ne. Visi ankstesni metai buvo ka\u017ekokie klaid\u017eiojimai pirmyn atgal, savigrau\u017ea, dabar jau \u017eino\u010diau, bet \u0161auk\u0161tai po piet\u0173.\u201c Mano t\u0117tis pusiau juokais, pusiau rimtai sakydavo, kad kai \u017emogus pradeda savaranki\u0161k\u0105 gyvenim\u0105, kai baigia auk\u0161t\u0105j\u012f moksl\u0105, jam reikia mok\u0117ti pa\u010di\u0105 did\u017eiausi\u0105 alg\u0105, o paskui su metais ma\u017einti. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jis neturi tos materialin\u0117s baz\u0117s normaliai gyventi, o paskui tiek jau nebereikia. Paradoksalu, bet mintis teisinga. I\u0161 kitos pus\u0117s, jeigu taip nutikt\u0173, galb\u016bt elgtum\u0117m\u0117s neatsakingai. Kuo daugiau kalbi, tuo labiau supranti, kokia sud\u0117tinga \u017emogaus prigimtis.\u201c<\/p>\n<p><strong>(Ne)i\u0161bl\u0117susios vertyb\u0117s<\/strong><\/p>\n<p>Pokalbiui einant \u012f pabaig\u0105, palie\u010diame klausim\u0105 apie laiko suvokim\u0105, praeities ir dabarties sugretinim\u0105, apie tai, kaip perimti anks\u010diau gyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 patirtis, kad nekartotume t\u0173 pa\u010di\u0173 klaid\u0173 ir taptume i\u0161mintingesni. I\u0161 prad\u017ei\u0173 re\u017eisierius pa\u0161maik\u0161tauja, kad pats laiko na\u0161tos nejau\u010dia, viduje es\u0105s visada toks pats, tik veidrodis primena apie nugyvent\u0105 laik\u0105. Bet atsigr\u0119\u017eia \u012f visuomen\u0119 ir li\u016bdnai pastebi, kaip laikas nusine\u0161a kai kurias svarbias vertybes, neaplenkdamas ir teatro.<\/p>\n<p>\u201ePamenu tok\u012f laiko suvokim\u0105, kai buvau jaunas. Su mo\u010diute va\u017eiavome \u012f sod\u0105, a\u0161 atsistojau u\u017eleisti vyresnei moteriai vietos, o konduktor\u0117 sako: \u201eS\u0117d\u0117kit, s\u0117d\u0117kit, yra jaunesni\u0173 u\u017e jus.\u201c Tu negali perimti kit\u0173 patirties, nes nori visk\u0105 patirti pats, o kai tai \u012fvyksta, tuomet jau esi vyriausias. Pamenu ir kit\u0105 akimirk\u0105: su seneliu ir kaimynu, jau vaikinu, sus\u0117dome pami\u0161k\u0117je pavalgyti. Jis pasi\u0161auk\u0117 t\u0105 jaunuol\u012f ir sako: \u201eBroniuk, \u017ei\u016br\u0117k, obelait\u0117 i\u0161dygo; kai mes su tavo t\u0117vu kadaise lygiai taip pat valg\u0117me, jis peiliuku i\u0161krap\u0161t\u0117 s\u0117klas i\u0161 obuolio, ir \u0161tai jos sudygo. I\u0161sikask ir parsine\u0161k namo.\u201c<\/p>\n<p>Kalbant tarpukario veik\u0117jo, mistiko Juozapo Albino Herba\u010diausko, apie kur\u012f pasta\u010diau spektakl\u012f \u201eJAH\u201c, \u017eod\u017eiais, kai mes buvome nelaisvi, buvome labai \u017emogi\u0161ki, solidar\u016bs, empati\u0161ki, o tap\u0119 nepriklausomi kiekvienas \u0117m\u0117me sau rop\u0119 skusti. Tai ka\u017ekoks Lietuvos prakeiksmas, kai blogai, atsiranda daug humanizmo, noro pad\u0117ti, o at\u0117jus palengv\u0117jimui \u012fsigali did\u017eiausias egoizmas.<\/p>\n<p>Jau\u010diu \u012fgimt\u0105 meil\u0119 gamtai, suprantu, kad negalima spjauti \u012f tekant\u012f vanden\u012f, man visada skaudu, kai kerta med\u012f. Turiu nelaim\u0119 da\u017enai atsidurti tokioje vietoje ir tai pamatyti. Sopa steb\u0117ti, kai patys naikiname savo kra\u0161t\u0105, gamt\u0105. Viliuosi, jaunoji karta \u017evelgs kitaip. Apie tai ir kalbu, galb\u016bt ne tiesiogiai, o per \u012fvaizd\u017eius. Teatras, \u0161aukiantis lozungais, man\u0119s netraukia. Nors por\u0105 met\u0173 prie\u0161 S\u0105j\u016bd\u012f reng\u0117me Profs\u0105jung\u0173 r\u016bmuose Vilniuje tokius \u201eekologinius\u201c spektaklius. Surinkdavome mokslininkus, ir jie kalb\u0117davo skai\u010diais, vaidino nepamainomi aktoriai Virginija Kochanskyt\u0117 ir Ram\u016bnas Abukevi\u010dius, skait\u0117me Sigito Gedos tekstus. Tai buvo tarsi publicistinis, poetinis teatras. Tomis temomis pasisakydavome grie\u017etai, bet li\u016bdna, kad jos po tiek met\u0173 dar paa\u0161tr\u0117jo.<\/p>\n<p>Tarpukariu buvo daugiau idealizmo, ka\u017ekokios asmenin\u0117s atsakomyb\u0117s, o dabar jos n\u0117ra. Labai nem\u0117gstu Europos S\u0105jungos sugretinimo su Soviet\u0173 s\u0105junga, tai visi\u0161kai skirtingi dalykai, bet Soviet\u0173 s\u0105jungoje buvo vadinamasis socia\u00adlinis u\u017esakymas\u00a0\u2013 statai spektakl\u012f apie kokius nors darbininkus ir gauni finansavim\u0105. Dabar j\u012f gauni, kurdamas apie ne\u012fgaliuosius. Nori ar ne, pinigai apibr\u0117\u017eia pasi\u016bl\u0105, k\u0105 turi daryti, tod\u0117l daug gilumini\u0173 tem\u0173, kurios n\u0117ra madingos, o menininkai intuityviai nujau\u010dia ateit\u012f, lieka u\u017e borto. \u0160iandien \u0161i problema opi. Yra taikomasis teatras, jis reikalingas, bet dabar visi ver\u010diami daugiau ar ma\u017eiau b\u016btent tokiais\u00a0\u2013 ka\u017ek\u0105 aptarnauti, spr\u0119sti tam tikr\u0105 tem\u0105, problem\u0105\u2026 Bet teatras\u00a0\u2013 vertyb\u0117 pati savaime, jis veikia visuomen\u0119 savo paties buvimu. Nes tai\u00a0\u2013 institucija, suponuojanti tam tikr\u0105 dvasin\u012f vyksm\u0105. Teatras\u00a0\u2013 ne laisvalaikio praleidimo forma, jis ugdo asmenybes, kuria bendruomenin\u012f lauk\u0105. Tai\u00a0\u2013 laiko ir vietos menas, pasaulietin\u0117 \u0161ventov\u0117, dvasin\u0117s nepriklausomyb\u0117s zona\u2026 Ir jis turi toks i\u0161likti.\u201c[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-11-2023%2F&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Galb\u016bt yra \u017emoni\u0173, kurie ne\u017eino Gy\u010dio Padegimo. Ta\u010diau sunku rasti teatro m\u0117g\u0117j\u0105, negird\u0117jus\u012f 50 met\u0173 scenoje dirban\u010dio re\u017eisieriaus vardo. Savo skaitytojams pristatome k\u016br\u0117jo atsiv\u0117rimus ir savit\u0105 pasaul\u0117vaizd\u012f jo paties l\u016bpomis.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":32606,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[579,148,110,553],"tags":[146],"class_list":["post-32609","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2023-11","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2023","tag-teatras"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"KALBINO DEIMANT\u0116 DEMENTAVI\u010cI\u016aT\u0116\u2013STANKUVIEN\u0116","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/32609","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=32609"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/32609\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":32610,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/32609\/revisions\/32610"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/32606"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=32609"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=32609"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=32609"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}