{"id":32470,"date":"2023-10-22T16:45:16","date_gmt":"2023-10-22T14:45:16","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=32470"},"modified":"2023-10-22T16:45:16","modified_gmt":"2023-10-22T14:45:16","slug":"kur-dar-ja-nuves-smalsumas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/kur-dar-ja-nuves-smalsumas\/","title":{"rendered":"KUR DAR J\u0104 NUVES SMALSUMAS?"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]<em>Jos balsas radijo eteryje sklido ne vienus metus. Ir\u00a0\u2013 pad\u0117tas ta\u0161kas. Radikalus pokytis: \u017eurnalist\u0117 <strong>Gabija Lunevi\u010di\u016bt\u0117<\/strong> tampa miest\u0173 gide. Negana to, ji \u012fkuria profesionali\u0173 gid\u0173\u00a0\u2013 Miest\u0173 istorij\u0173\u00a0\u2013 mokykl\u0105, jau \u0161\u012f spal\u012f kviesdama \u012f nauj\u0105 kurs\u0105. Gido profesija \u0161iandien, kaip reta kada, itin populiari, ta\u010diau profesionali\u0173 ekskursij\u0173 vedli\u0173, geban\u010di\u0173 sukurti toki\u0105 atmosfer\u0105, kad pa\u017eintum ne tik miest\u0105, bet ir atrastum save, savo tapatyb\u0119, mieste,\u00a0\u2013 vienetai.<\/em><!--more--><\/p>\n<h6>Pasaulio pa\u017einimas prasideda nuo kambario, namo ir kiemo, kur esame gim\u0119, aug\u0119 ir kur galime b\u016bti patys geriausi pasaulyje gidai. JAV XX a. ra\u0161ytojas Williamas Faulkneris gyveno nedideliame \u017eem\u0117s lopin\u0117lyje Joknapatofos apygardoje, ta\u010diau sugeb\u0117jo \u012f\u017evelgti esmingiausias \u017emonijos problemas.<\/h6>\n<p>Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos \u0161alyse, man labai gera. Nuo gegu\u017e\u0117s prad\u017eios iki nukrintant paskutiniam med\u017eio lapui i\u0161 savo kra\u0161to stengiuosi niekur nei\u0161va\u017eiuoti, nes \u0161alys, kuriose oro temperat\u016bra per 40 laipsni\u0173,\u00a0\u2013 ne man. Taigi did\u017ei\u0105j\u0105 atostog\u0173 dal\u012f praleidau ten, kur j\u016bra ir mi\u0161kai,\u00a0\u2013 atokiame Latvijos vienkiemyje. Ar vedu ekskursijas, ar dirbu savo Miest\u0173 istorij\u0173 mokykloje,\u00a0\u2013 visur esu apsupta \u017emoni\u0173, tod\u0117l nuo\u0161alumo ir vieni\u0161umo da\u017enai labai pasiilgstu. Pasiilgstu laiko, kai galiu nesir\u016bpinti, kaip atrodau, kas ryt\u0105 eiti su chalatu prie j\u016bros, ir nereikia sukti galvos, kaip \u010dia politkorekt\u0161kai pasielgti vienoje bei kitoje situacijoje.<\/p>\n<p>O mano vaikyst\u0117s aplinka\u00a0\u2013 Mildos gatv\u0117 Antakalnyje su vadinam\u0105ja ra\u0161ytoj\u0173 kolonija, \u012fskaitant ir \u010dia gyvenus\u012f mano senel\u012f prozinink\u0105 Juoz\u0105 Aput\u012f. Viena, ko niekada netr\u016bko namuose,\u00a0\u2013 ger\u0173 knyg\u0173 ir puiki\u0173 paveiksl\u0173. Visa tai ir formavo bei skatino nor\u0105 pa\u017einti pasaul\u012f. I\u0161 Antakalnio jis nusidriek\u0117 \u012f Senamiest\u012f, kur nuo \u0161e\u0161eri\u0173 prad\u0117jau lankyti Salom\u0117jos N\u0117ries gimnazij\u0105, o Did\u017eiojoje gatv\u0117je dirbo mano mo\u010diut\u0117,\u00a0\u2013 taigi \u0161i teritorija ir trajektorija buvo dar vienas tyrin\u0117jimo objektas vaiko akimis. Studij\u0173 metais didel\u012f \u012fsp\u016bd\u012f padar\u0117 Ispanijos Kadakeso \u017evej\u0173 miestelis, pa\u017eenklintas Salvadoro Dali dvasia, ar Ronda, susijusi su Ernesto Hemingway\u2019aus vardu ir jo ten sukurtu romanu \u201eKam skambina varpai\u201c, su tiltu, kuriuo vaik\u0161\u010diojo ra\u0161ytojas ir kuriuo paskui da\u017enai \u0117jau a\u0161. Visa tai buvo be galo \u012fdomu, tas istorijas luk\u0161tenau kaip svog\u016bn\u0105\u00a0\u2013 net gatvi\u0173 pavadinim\u0173 reik\u0161mi\u0173 neting\u0117davau i\u0161siai\u0161kinti. Tai darau, kad ir kur keliau\u010diau,\u00a0\u2013 po Afrik\u0105, Azij\u0105, Piet\u0173 Amerik\u0105&#8230;<\/p>\n<h6>Ar nuodugniai ruo\u0161iat\u0117s kelion\u0117ms nar\u0161ydama internete, ar m\u0117gstate nerti \u012f ne\u017einomyb\u0119, neprognozuodama, o kas gi nutiks u\u017e poros \u017eingsni\u0173?<\/h6>\n<p>Renkuosi antr\u0105 variant\u0105\u00a0\u2013 kelioni\u0173 ne\u017einomyb\u0119. Netik\u0117tumai, atradimai ne tik tenkina mano berib\u012f smalsum\u0105, bet ir veikia kaip koks seratoninas. Jei lankausi pirm\u0105 kart\u0105 kurioje nors u\u017esienio \u0161alyje, tada, savaime suprantama, ten viskas ne\u017einoma, bet koks d\u017eiaugsmas k\u0105 nors atrasti, tarkime, Vilniuje, kur kasdien \u0161lifuojame \u0161aligatvius. B\u016btent \u0161is aspektas ir buvo prie\u017eastis tapti gide ir \u012fkurti mokykl\u0105, kad tais nustebimais pasidalytume ir su kitais \u017emon\u0117mis. \u0160tai vien\u0105 vasaros ryt\u0105 prabudau gal \u0161e\u0161t\u0105 valand\u0105 savo namuose Kaln\u0117n\u0173 gyvenviet\u0117je ir m\u0105stau, kad savo Lut\u012f, Kavalieriaus karaliaus Karolio spaniel\u012f, \u0161\u012fkart ved\u017eiosiu ne \u012fprastu mar\u0161rutu, o visai kita kryptimi. Jau po valandos, perva\u017eiavusi gele\u017einkelio tilt\u0105, buvau Liepkalnyje, senojoje Vilniaus autobus\u0173 stotyje, kuri\u0105 \u0161e\u0161iasde\u0161imtme\u010diai prisimena kaip savo vaikyst\u0117s stot\u012f, dar u\u017e keli\u0173 \u017eingsni\u0173 patekau \u012f vien\u0105 i\u0161 \u0160v. Stepono gatv\u0117s kiem\u0173 ir i\u0161vydau apleist\u0105, ta\u010diau reto gra\u017eumo nam\u0105. O u\u017e tvoros\u00a0\u2013 dabartin\u0117 autobus\u0173 stotis: nesitik\u0117jau j\u0105 taip staiga \u010dia i\u0161vysti. Einu dar\u00a0\u2013 ir \u0161tai \u0160altini\u0173 bei Mindaugo gatvi\u0173 sankry\u017eoje atsiduriu prie\u0161ais statin\u012f, kuris XX\u00a0a. prad\u017eioje buvo turtingiausio Vilniaus gyventojo Izraelio Bunimovi\u010diaus \u0161okolado fabrikas \u201eViktorija\u201c (pats verslininkas gyveno pa\u00adstate, kur dabar \u012fsik\u016brusi Kult\u016bros ministerija). Ta\u010diau nustebino, k\u0105 pama\u010diau buvusio fabriko kieme\u00a0\u2013 nam\u0105, savo architekt\u016bra nenusileid\u017eiant\u012f Nea\u00adpoliui. Jei tok\u012f pamaty\u010diau Italijoje, tikrai ma\u017eiau steb\u0117\u010diausi, bet Vilniaus peiza\u017ee jis i\u0161kyla kaip kontrastas. Ypa\u010d didel\u012f \u012fsp\u016bd\u012f \u0161ie netik\u0117ti atradimai ir j\u0173 istorijos daro tiems, kas gyvena nuo tos vietos vos per por\u0105 \u0161imt\u0173 metr\u0173, o namo n\u0117ra mat\u0119 arba apie j\u012f nieko ne\u017einojo. Taigi rytinis spanielio ved\u017eiojimas truko net tris valandas, ta\u010diau patyriau tiek atradim\u0173 ir malonumo, tarsi b\u016b\u010diau atostogavusi. Ir darsyk \u012fsitikinau, kad Vilni\u0173 naudinga ap\u017ei\u016br\u0117ti i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173.<\/p>\n<h6>Ar smalsumas turi stabd\u017eius?<\/h6>\n<p>Smalsumas, susij\u0119s su rizika, dideliais pavojais, stipriais nudegimais,\u00a0\u2013 taip, privalo tur\u0117ti ribas. Bet smalsumas, norint k\u0105 nors su\u017einoti, pa\u017einti, visada yra nesutramdomas. Tai, kad mano pirmoji profesija\u00a0\u2013 \u017eurnalistika, irgi, matyt, ne atsitiktinumas. Nors&#8230; b\u016bdama tada \u0161e\u0161iolikos, ne\u017einojau, k\u0105 rinktis, tik jau\u010diau, kad b\u016btent \u017eurnalistika gali suteikti visus pasaul\u012f tyrin\u0117ti m\u0117gstan\u010dio \u017emogaus instrumentus. \u010cia jau pasirinktos srities klausimas\u00a0\u2013 kas tau ateityje bus smalsu: \u017emoni\u0173 gyvenimai, politin\u0117s aktualijos, ekonomikos tendencijos, ekologijos poky\u010diai ar kult\u016briniai \u012fvykiai. Kita vertus, mano noras labiau pa\u017einti pasaul\u012f susij\u0119s su tyrin\u0117jim\u0173 ir atradim\u0173 magija. Patinka nuolat ko nors mokytis. Beje, nuo \u0161io rugs\u0117jo v\u0117l esu Vilniaus universiteto student\u0117\u00a0\u2013 u\u017esibr\u0117\u017eiau tapti psichologijos specialyb\u0117s magistrante.<\/p>\n<h6>Nejaugi radijo \u017eurnalistika nebetenkino j\u016bs\u0173 aistros pa\u017einti pasaul\u012f?<\/h6>\n<p>Keliauti radijo garsais\u00a0\u2013 vienas nuostabiausi\u0173 dalyk\u0173: \u010dia \u0161itiek magijos! Ta\u010diau laikui b\u0117gant pajutau, kad atsiranda vis daugiau rutinos, nebesu tokia laiminga, vieni\u0161a&#8230; Vadinasi, artinosi poky\u010di\u0173 metas. Prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f nugirdau, jog veikia ka\u017ekokie gid\u0173 kursai. O tie \u201eka\u017ekokie\u201c\u00a0\u2013 tai istorijos, menotyros, geografijos, psichologijos, retorikos paskaitos&#8230; Tiesa, kai kadaise pirm\u0105syk radijo studijoje skai\u010diau tekst\u0105, o v\u0117liau jo \u012fra\u0161\u0105 dav\u0117 paklausyti, sav\u0119s neatpa\u017einau. Paskui\u00a0\u2013 reporterio imtuvas per pet\u012f, kelios kasetin\u0117s juostos\u00a0\u2013 ir pirmyn! Viena \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 mano, tuomet dvide\u0161imtmet\u0117s, kelioni\u0173 garsais buvo Lisabona. Iki \u0161iol gird\u017eiu, kaip, tvarkydami vien\u0105 i\u0161 senamies\u010dio gatvi\u0173, kelininkai \u012fkalin\u0117ja akmenin\u012f grindin\u012f. Visa tai nor\u0117jau \u012fam\u017einti savo reporteryje, bet imtuvas tuo metu kaip ty\u010dia u\u017estrigo, pajutau, kad ka\u017ek\u0105 b\u016bsiu sugadinusi ir joki\u0173 reporta\u017e\u0173 neparve\u0161iu. I\u0161tiko beveik panika, skambinu vadovui. O jis: \u201eMatote Vasco da Gamos tilt\u0105? Tai eikite ir nu\u0161okite nuo jo&#8230;\u201c Laimei, jau buvau \u0161iek tiek apsipratusi su \u0161io \u017emogaus cini\u0161ku humoru ir \u017einojau jo gera linkint\u012f charakter\u012f. Kalbu apie savo specialyb\u0117s mokytoj\u0105 Lietuvos nacionaliniame radijuje Audri\u0173 Braukyl\u0105, i\u0161mokius\u012f mane \u201ekalb\u0117ti\u201c: kurti naratyv\u0105 taip \u012ftaigiai, kad klausytojas patik\u0117t\u0173 kiekvienu i\u0161tartu garsu; kad mama, rengdama vaikus \u012f mokykl\u0105, tarkime, Senojoje Var\u0117noje, suprast\u0173 kiekvien\u0105 fraz\u0119 ir nenueit\u0173 nuo radijo imtuvo, kol laida nepasibaigs. Pagelb\u0117jus kolegoms portugalams, radijo reporta\u017eai i\u0161 Lisabonos tuomet buvo padaryti ir pasiek\u0117 Lietuv\u0105. Iki \u0161iol akyse matau ma\u017e\u0105 mergait\u0119, kuri, kol t\u0117vai g\u0117r\u0117 kav\u0105 terasoje, pasilyp\u0117jusi ant ra\u0161ytojo Fernando Pessoa (skulpt\u016bros) keli\u0173, garsiai skait\u0117 portugali\u0161k\u0105 vaiki\u0161k\u0105 knygel\u0119. Vaiko,\u00a0\u2013 jai \u0161iandien turb\u016bt jau gerokai per dvide\u0161imt,\u00a0\u2013 bals\u0105 \u012fam\u017einau reporteryje. Tai buvo viena \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 mano i\u0161vykos \u012f Lisabon\u0105 akimirk\u0173. Ir viena nuostabiausi\u0173 kelioni\u0173 garsais. B\u016btent tada, t\u0105 akimirk\u0105, ir b\u016btent ten. O mano radijo mokytojo vaizdingi posakiai, kuriais jis ir kritikuodavo, ir pagirdavo darb\u0105, liko visam gyvenimui.<\/p>\n<p>Ne taip seniai, vien\u0105 kar\u0161t\u0105 vasaros popiet\u0119, gr\u012f\u017eau automobiliu nuo j\u016bros, ir mano ausis pagavo radijo \u017eurnalisto Edvardo Kubiliaus laida apie Platelius. Ir pagavo taip, kad pamir\u0161au kar\u0161t\u012f, pasijutau, tarsi pati vaik\u0161\u010dio\u010diau su tais jaunais plateli\u0161kiais po j\u0173 miestel\u012f ir pae\u017eer\u0119, s\u0117d\u0117\u010diau su jais valtel\u0117je ar be keli\u0173 minu\u010di\u0173 prie\u0161 vidurnakt\u012f stov\u0117\u010diau ant tiltelio&#8230; Edvardas buvo puikus gidas, panardin\u0119s \u012f Plateli\u0173 vasaros atmosfer\u0105&#8230; Taigi radijo \u017eurnalistikos pamokos dabartiniame mano, gid\u0117s, darbe yra aukso vert\u0117s, nes \u010dia taip pat reikia tam tikros retorikos, talento manipuliuoti tekstu, garsu, vaizdu ir netgi pauz\u0117mis, kai jos b\u016btinos. Pagaliau dar gali \u201epasijungti\u201c ir aplinkos kvapai, nenumatytas triuk\u0161mas. Kai i\u0161 viso to padarai viening\u0105 dramaturgij\u0105, k\u016brybi\u0161kai susidoroji su netik\u0117tomis improvizacijomis ir jos nei\u0161mu\u0161a i\u0161 v\u0117\u017ei\u0173, \u0161tai tada \u0161ioje kelion\u0117je nelieka n\u0117 vieno abejingo ekskursijos lankytojo.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-10-2023%2F&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Gabijos Lunevi\u010di\u016bt\u0117s bals\u0105 atpa\u017e\u012fsta kiekvienas LRT radijo klausytojas. Ta\u010diau vien\u0105 dien\u0105&#8230; moteris visk\u0105 pakeit\u0117. Dabar j\u0105 galite sutikti Vilniaus ar Kauno gatv\u0117se, asmeni\u0161kai jums pasakojan\u010di\u0105 \u012fstabiausias miest\u0173 istorijas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":32471,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[576,148,110,553],"tags":[363],"class_list":["post-32470","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2023-10","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2023","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"VALDAS PUTEIKIS","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/32470","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=32470"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/32470\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":32472,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/32470\/revisions\/32472"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/32471"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=32470"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=32470"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=32470"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}