[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Neapolyje, Italijos Kampanijos regiono sostin\u0117je, visada norisi truput\u012f pasisaugoti. Siaurose centrin\u0117s dalies gatv\u0117se did\u017eiuliais grei\u010diais laksto motoroleriai, turistiniai vadovai \u012fsp\u0117ja apie ki\u0161envagius, kavos puodelio kaina kinta atsi\u017evelgiant \u012f tai, kokia kalba u\u017esisakai. N\u0117ra taip, kad gr\u0117sm\u0117 stov\u0117t\u0173 tiesiai prie\u0161ais\u00a0\u2013 ji ka\u017ekur \u0161alia, u\u017e kampo; ne\u017einia, kada pasirodys, o gal taip ir liks nematoma.<\/p>\n
Netoliese st\u016bksantis Vezuvijus miega jau daug met\u0173, ta\u010diau tol\u0117liau \u012f vakarus esantys Flegr\u0117jaus laukai\u00a0\u2013 did\u017eiulis po \u017eeme ir vandeniu esan\u010di\u0173 vulkanini\u0173 darini\u0173 tinklas,\u00a0\u2013 anot kai kuri\u0173 mokslinink\u0173, yra kaip niekada arti i\u0161siver\u017eimo. Neapolie\u010diai gyvena ant seismi\u0161kai aktyvios \u017eem\u0117s, kai kuriose miesto vietov\u0117se nedideli\u00a0\u2013 vos pastebimi arba visai nejuntami\u00a0\u2013 \u017eem\u0117s dreb\u0117jimai kartojasi po kelis kartus per m\u0117nes\u012f. Anot vietini\u0173, apie dreb\u0117jim\u0105 pirmiausia \u012fsp\u0117ja si\u016bbuojantys \u0161viestuvai, \u012f kuriuos ilgainiui nustoji kreipti d\u0117mes\u012f. Prie gr\u0117smi\u0173 galima priprasti, jos tampa kasdienyb\u0117s dalimi, integruojasi \u012f miesto tapatyb\u0119.<\/p>\n
Arti esan\u010dio pavojaus nuojaut\u0105 kuria ir kita Neapolio tapatyb\u0117s dalis\u00a0\u2013 organizuota nusikalstama organizacija kamora (Camorra<\/em>). Niekas tiksliai ne\u017eino, kada ir kaip ji atsirado, bet istorikai organizacijos \u0161akn\u0173 ie\u0161ko giliai praeityje, dar XVII\u00a0am\u017eiuje, ir sieja su pirm\u0173j\u0173 nelegali\u0173 lo\u0161im\u0173 nam\u0173 atsiradimu. Kamora, skirtingai nei, pavyzd\u017eiui, Sicilijos mafija, ypatinga tuo, kad neturi grie\u017etos hierarchin\u0117s strukt\u016bros. J\u0105 sudaro daugyb\u0117 klan\u0173 \u012fvairiose miesto vietose, kiekvienas\u00a0\u2013 su savo capo<\/em>, smogikais, \u012ftakos sferomis. \u0160ie klanai kartais bendradarbiauja, o kartais kariauja tarpusavyje. Narkotikai, reketas, klastot\u0117s, nelegal\u016bs s\u0105vartynai yra pagrindin\u0117s j\u0173 veiklos sritys. Bent jau tol, kol pinigai i\u0161plaunami ir legalizuojami. Kampanijos regione vyrauja didel\u0117 bedarbyst\u0117, tad kamora kai kuriems jauniems \u017emon\u0117ms tampa siekiamybe, b\u016bdu i\u0161likti, \u012fsitvirtinti, pratur\u0117ti.<\/p>\n Su re\u017eisieriumi Mantu Jan\u010diausku ir prodiusere Erika Urbelevi\u010d prie kamoros temos prisiliet\u0117me dviej\u0173 rezidencij\u0173 Neapolyje metu\u00a0\u2013 2022\u00a0m. \u017eiem\u0105 socialinio teatro festivalyje \u201eQuartieri di Vita\u201c ir 2023\u00a0m. vasar\u0105 Kampanijos teatro festivalyje. M\u016bs\u0173 tikslas buvo sukurti dokumentinio, biografinio spektaklio eskiz\u0105 su pasirinkta Neapolio bendruomene. Kaip \u012fprasta tokiam teatrui, scenoje tur\u0117jo pasirodyti ne aktoriai, o \u017emon\u0117s, tiesiogiai susij\u0119 su minima tema. Atliekant tyrim\u0105 Lietuvoje, \u012f akis krito Skampijos rajone esantys pastatai, Italijoje vadinami Le Vele di Scampia<\/em>\u00a0\u2013 Skampijos bur\u0117mis. Septyni \u012fstabios brutalistin\u0117s architekt\u016bros daugiabu\u010diai, primenantys jacht\u0173 bures, prad\u0117ti statyti 7-ajame de\u0161imtmetyje pagal \u017eymaus architekto Franzo di Salvo projekt\u0105. Kiekviena Bur\u0117 sudaryta i\u0161 dviej\u0173 identi\u0161k\u0173 korpus\u0173, stovin\u010di\u0173 \u0161alia vienas kito keliolikos metr\u0173 atstumu. Korpusus vidin\u0117je pus\u0117je jungia metalini\u0173 koridori\u0173 ir laipt\u0173 labirintai, kurie tarsi pakib\u0119 ore. Pirmin\u0117 projekto id\u0117ja buvo gra\u017ei ir daug \u017eadanti: bendrosios erdv\u0117s tur\u0117jo atkartoti bendruomeni\u0161k\u0105 ital\u0173 gyvenimo b\u016bd\u0105, kok\u012f ir \u0161iandien galima patirti siaurose Neapolio senamies\u010dio gatv\u0117se.<\/p>\n Ta\u010diau 1980\u00a0m. Neapol\u012f sukr\u0117t\u0117 galingas \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas \u201eIrpinija\u201c. \u012e Bures, kurios net nebuvo baigtos \u012frengti, skubiai atkelti nam\u0173 netek\u0119 \u017emon\u0117s i\u0161 neturting\u0173 priemies\u010di\u0173. Daugiabu\u010diai po truput\u012f virto Neapolio nusikaltim\u0173 centru: kamoros nariai, pasitelk\u0119 klaid\u017ei\u0105 architekt\u016br\u0105, gal\u0117jo lengvai prekiauti narkotikais ir pasprukti nuo policijos; Buri\u0173 gyventojai, netur\u0117dami jokio darbo ir socialinio u\u017eimtumo, tapo lengvais taikiniais\u00a0\u2013 sutikdavo dirbti narkotik\u0173 prekeiviais ir informantais. Kur\u012f laik\u0105 Bur\u0117s buvo vieta, \u012f kuri\u0105 atvyk\u0119s, netur\u0117damas joki\u0173 i\u0161ankstini\u0173 ry\u0161i\u0173, gal\u0117jai nusipirkti didmenin\u012f kiek\u012f kokaino. Dar ir \u0161iandien rajonas da\u017enai vadinamas pavojingiausia vieta Europoje.<\/p>\n Skampijos ir Buri\u0173 istorija tapo \u017einoma pasauliui po 2006\u00a0m. pasirod\u017eiusios Roberto Saviano tiriamosios \u017eurnalistikos knygos \u201eGomora\u201c (Gomorrah<\/em>). 2008-aisiais pagal j\u0105 sukurtas re\u017eisieriaus Matteo Garrone\u2019s filmas Kan\u0173 kino festivalyje peln\u0117 Did\u012fj\u012f \u017eiuri priz\u0105, buvo nominuotas Auksinio gaublio ir BAFTA apdovanojimuose. 2014\u00a0m., bendradarbiaujant su pa\u010diu Saviano, sukurtas ir TV serialas, pasakojantis apie 2004\u00a0m. Skampijoje \u012fsiplieskus\u012f kamoros klan\u0173 kar\u0105, nusine\u0161us\u012f \u0161imtus gyvybi\u0173.<\/p>\n Rezidencij\u0173 prad\u017eioje did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f laiko praleidome Bur\u0117se, kalb\u0117damiesi su j\u0173 gyventojais ir ie\u0161kodami spektaklio dalyvi\u0173. \u012e susitikimus at\u0117jo gerokai daugiau moter\u0173 nei vyr\u0173, ir tai mums pasirod\u0117 netik\u0117ta. Organizuot\u0105 nusikalstamum\u0105 \u012fprasta laikyti vyr\u0173 reikalu. Grupuo\u010di\u0173 vadai\u00a0\u2013 beveik visada vyrai, apie jas pasakojantys balsai taip pat daugiausia vyri\u0161ki. Moteri\u0161kas \u017evilgsnis \u012f nusikalstam\u0105 pasaul\u012f\u00a0\u2013 naujas, ne\u012fprastas.<\/p>\n Pasirinkome dirbti su \u0161e\u0161iomis dalyv\u0117mis: Partizia Mincione, Clotilde\u2019a Sorrentino, Grazia Fiore, Felicia Simonetti, Carmela Imparato ir Camilla Vento. Visos i\u0161 Skampijos, dauguma i\u0161 Buri\u0173, ta\u010diau j\u0173 patirtys\u00a0\u2013 labai \u012fvairios. Vien\u0173 artimieji buvo \u012fsitrauk\u0119 \u012f kamoros veiklas ir iki dabar atlieka u\u017e tai bausmes, kitos stojo \u012f kov\u0105 su nusikalt\u0117liais. Kai kurios pasirinko tyl\u0105. Dar kitos pa\u010dios tapo kamoros sistemos dalimi ir gana auk\u0161tai joje i\u0161kilo. Bur\u0117s, kurios po truput\u012f griaunamos ir kei\u010diamos naujais, patogesniais b\u016bstais, visoms moterims yra ypatinga vieta, ten jos myl\u0117jo, d\u017eiaug\u0117si, kent\u0117jo, i\u0161gyveno skaud\u017eius praradimus.<\/p>\n Suk\u016br\u0117me pusvaland\u017eio trukm\u0117s eskiz\u0105, paremt\u0105 dalyvi\u0173 biografijomis ir j\u0173 pa\u010di\u0173 atliekam\u0105 scenoje storytelling\u2019o<\/em> principu. Pasakodamos savo istorijas, moterys pasitelk\u0117 asmeninius daiktus, daugiausia nuotraukas, taip pat laikra\u0161\u010di\u0173 straipsnius, \u012fvairius smulkius objektus (amuletas, raktas, nosinait\u0117).<\/p>\n \u010cia pateikiamos eskizo scenarijaus i\u0161traukos. Tekstai pagal spektaklio dalyvi\u0173 pasakojimus parengti straipsnio autoriui bendradarbiaujant su re\u017eisieriumi Mantu Jan\u010diausku ir prodiusere Erika Urbelevi\u010d.<\/p>\n ***<\/p>\n CLOTILDE\u2019A<\/strong>: Atvykau \u012f Skampij\u0105 su t\u0117vais 1976\u00a0metais. Visas rajonas buvo u\u017e\u017e\u0117l\u0119s \u017eole, joje gan\u0117si o\u017ekos. Atsimenu savo draug\u0119 Mari\u0105, gyvenusi\u0105 nuosavame name, aplink kur\u012f i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173 driek\u0117si \u017eali laukai. Da\u017enai pas j\u0105 lankydavausi. I\u0161 prad\u017ei\u0173 steb\u0117jome, kaip tolumoje, u\u017edengdami horizont\u0105, auga pirmieji daugiabu\u010diai. V\u0117liau jie \u0117m\u0117 art\u0117ti. Vis art\u0117jo ir art\u0117jo, \u017ealias laukas trauk\u0117si, kol i\u0161 jo beliko tik ma\u017eas privatus kiemelis. Jis teb\u0117ra iki \u0161iol, Maria j\u012f puosel\u0117ja, augina g\u0117les ir dar\u017eoves.<\/p>\n Buvau dar vaikas. Visur laks\u010diau dvira\u010diu ir i\u0161pl\u0117tusi akis steb\u0117jau \u0161\u012f galing\u0105 civilizacijos proces\u0105.<\/p>\n Skampija buvo statoma pagal tuomet\u0117s Soviet\u0173 S\u0105jungos miegam\u0173j\u0173 rajon\u0173 pavyzd\u012f. Bet jos architektai pamir\u0161o, kad \u017emon\u0117s gyvena ne tik miegodami. Rajone nebuvo nei mokykl\u0173, nei dienos centr\u0173, nei kult\u016bros \u012fstaig\u0173. Nebuvo ir policijos nuovados, pirm\u0105j\u0105 pastat\u0117 tik 1987\u00a0metais. Net gatv\u0117s netur\u0117jo pavadinim\u0173, vadinome jas pagal jose sustojan\u010di\u0173 autobus\u0173 numerius.<\/p>\n Visur laks\u010diau dvira\u010diu ir steb\u0117jau, kaip \u017eali laukai u\u017esikloja asfaltu, automobiliais, \u017emon\u0117mis ir j\u0173 istorijomis.<\/p>\n O tada viskas pirm\u0105 kart\u0105 sudreb\u0117jo.<\/p>\n FELICIA<\/strong>: Kai \u012fvyksta \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas, nuo jo epicentro sklinda bangos, ir \u017eem\u0117 dreba ne vien\u0105 kart\u0105\u00a0\u2013 dreb\u0117jimai atslenka vienas po kito, tai stipresni, tai silpnesni. Taip buvo ir su \u201eIrpinija\u201c, tik a\u0161 tada dar net nebuvau gimusi.<\/p>\n GRAZIA<\/strong>: Kai Neapoliui smog\u0117 \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas, buvau devyneri\u0173. Gyvenau vaik\u0173 namuose. Su kitais vaikais \u017eaid\u017eiau pastato viduje. Viskas \u0117m\u0117 dreb\u0117ti ir mes i\u0161l\u0117k\u0117me \u012f lauk\u0105. Niekada nepamir\u0161iu: \u017eem\u0117 dreba ir staiga ka\u017ekaip pakrypsta, vaikai visi iki vieno klykia. Dar atsimenu \u0161unis, \u0161okin\u0117jan\u010dius i\u0161 baim\u0117s ir lojan\u010dius ant \u017emoni\u0173.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-9-2023%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Apie dokumentin\u012f, biografin\u012f teatr\u0105 \u017einome dar palyginti ma\u017eai. Ta\u010diau lietuviai \u0161ioje srityje jau gerokai pa\u017eeng\u0117, sugeb\u0117dami net nustebinti italus, suk\u016br\u0119 apie juos spektakl\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":32441,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[572,148,110,553],"tags":[146],"class_list":["post-32367","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2023-09","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2023","tag-teatras"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"RIMANTAS RIBA\u010cIAUSKAS","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/32367","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=32367"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/32367\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":32374,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/32367\/revisions\/32374"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/32441"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=32367"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=32367"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=32367"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}