[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]ISTORIJOS VINGIAI IR MIGRACIJOS BANGOS<\/p>\n
\u012e Lietuvos Did\u017ei\u0105j\u0105 Kunigaik\u0161tyst\u0119 \u017eydai \u0117m\u0117 keltis XIV a. viduryje. Lietuva, jidi\u0161 kalba vadinama Lite, Lietuvos rabin\u0173 hebraj\u0173\u00a0\u2013 Lito, o moderni\u0105ja hebraj\u0173\u00a0\u2013 Lita, \u0161iems \u017emon\u0117ms tapo nauja gimt\u0105ja \u017eeme, kur j\u0173 bendruomen\u0117s autonomi\u0161kai tvark\u0117 savo vidaus reikalus, tur\u0117jo maldos namus, teismus, mokyklas, skerdyklas, kapines, pirtis… Demokrati\u0161koje aplinkoje susiformavo ir \u012fsi\u0161aknijo naujos kult\u016bros bei socialinio gyvenimo tradicijos, kurias pasteb\u0117jo ir aplinkin\u0117s Lenkijos bei Galicijos \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s, \u0117musios Litos \u017eydus vadinti lit\u00advakais. V\u0117liau taip save \u012fvardijo ir jie patys.<\/p>\n
Istorijos vingiai l\u0117m\u0117, kad XVIII a. pab. LDK \u017eem\u0117s tapo Rusijos imperijos dalimi. 1791 m. Jekaterina\u00a0II u\u017edraud\u0117 \u017eydams gyventi did\u017eiuosiuose imperijos miestuose, liep\u0117 jiems kraustytis \u012f vakarines gubernijas (dab. Lietuva, Baltarusija, Vakar\u0173 Ukraina) ir taip suk\u016br\u0117 \u017eyd\u0173 s\u0117slumo zon\u0105. Netilpdami \u0161iosios miestuose (1800-aisiais min\u0117toje zonoje gyveno apie 1 mln. \u017eyd\u0173, o 1900-aisiais\u00a0\u2013 jau beveik 5 mln.), jie buvo priversti keltis \u012f kaimus. Masinis \u017eyd\u0173 kraustymasis suk\u016br\u0117 nauj\u0105 unikali\u0105 gyvenam\u0105j\u0105 erdv\u0119\u00a0\u2013 \u0161tetl\u0105 (jidi\u0161 \u0161totl\u00a0<\/em>\u2013 miestas, \u0161tetl\u00a0<\/em>\u2013 miestelis). \u010cia j\u0173 da\u017enai b\u016bdavo daugiau nei vietini\u0173, tad palaipsniui susiformavo savita \u0161tetlo strukt\u016bra, jidi\u0161 kult\u016bra bei litvak\u0173 gyvenimo b\u016bdas.<\/p>\n XVIII a. viduryje Vokietijoje kilo Haskala (i\u0161vertus i\u0161 hebraj\u0173 kalbos tai rei\u0161kia ap\u0161viet\u0105, intelekt\u0105)\u00a0\u2013 s\u0105j\u016bdis, skelb\u0119s, kad mokslo \u017einios, progresas neprie\u0161tarauja Toros \u012fsakymams ir nekelia pavojaus tik\u0117jimui. Tai paskatino u\u017edaras \u017eyd\u0173 bendruomenes integruotis \u012f pasaulietin\u0119 aplink\u0105. Po \u0161imtme\u010dio s\u0105j\u016bdis pasiek\u0117 Ryt\u0173 Europ\u0105 ir pakeit\u0117 Litos \u0161tetluose ramiai tek\u0117jus\u012f gyvenim\u0105. I\u0161 religing\u0173 \u017eyd\u0173 \u0161eim\u0173 kil\u0119 jaunuoliai vyko studijuoti \u012f pasaulietines mokslo bei meno institucijas.<\/p>\n Litvakai dailininkai \u012f Pary\u017ei\u0173 emigravo keliomis bangomis. Pirmoji pl\u016bstel\u0117jo XIX a. pabaigoje, skulptoriui Markui Antokolskiui ten atidarius dail\u0117s studij\u0105, kurios mokiniais tapo Ilja Ginzburgas, Naumas Aronsonas, Borisas Schatzas ir kiti. Antroji, gausiausia emigrant\u0173 banga buvo \u012fkv\u0117pta Jacques\u2019o Lipchitzo, \u0161\u012f miest\u0105 pasiekusio 1909 m., ir Marco Chagallo, kuris atvyko 1911-aisiais. J\u0173 d\u0117ka Vilniaus pie\u0161imo mokyk\u00adloje pasklido kalbos apie \u201emeni\u0161k\u0105j\u012f\u201c Pa\u00adry\u017ei\u0173, ir jos mokiniai Cha\u00efmas Soutine\u2019as, Pinchus Kr\u00e9m\u00e8gne\u2019is, Michelis Kiko\u00efne\u2019as, Man\u00e9-Katzas bei kiti papild\u0117 litvak\u0173 dailinink\u0173 gretas. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Maksas Bandas, Jok\u016bbas Mesenbliumas ir Arbit Blatas jau i\u0161 laisvosios Lietuvos prisijung\u0117 prie litvak\u0173 dailinink\u0173 bendruomen\u0117s Pranc\u016bzijos sostin\u0117je, o soviet\u00adme\u010diu pavyko emigruoti Rafaeliui Chwolesui.<\/p>\n PIRMIEJI LITVAKAI PARY\u017dIUJE<\/p>\n Pirmoji litvak\u0173 dailinink\u0173 karta susiformavo XIX a. antroje pus\u0117je, ir dauguma j\u0173 buvo skulptoriai, studijav\u0119 ar dirb\u0119 Pary\u017eiuje. \u010cia jie praleido de\u0161imtme\u010dius, tur\u0117jo savo dail\u0117s studijas, reng\u0117 parodas, bendravo su vietos kult\u016bros elitu. Vilniuje gim\u0119s Antokolskis tapo pirmu pasaulyje pripa\u017eintu \u017eyd\u0173 skulptoriumi. Jo darbai \u012fkv\u0117p\u0117 kritikus prabilti apie Ryt\u0173 Europos \u017eyd\u0173 dail\u0119 ir formavo pirmosios \u017eyd\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 kartos estetines pa\u017ei\u016bras bei rai\u0161k\u0105. Nuo 1880-\u0173j\u0173 iki mirties, 1902 m., Antokolskis gyveno ir dirbo Pary\u017eiuje, jo priva\u010dioje studijoje lank\u0117si garsiausi menininkai, tarp j\u0173\u00a0\u2013 Auguste\u2019as Rodinas. \u010cia vykdavo kar\u0161tos diskusijos apie men\u0105, o \u012f \u0161\u012f miest\u0105 atvyk\u0119 jaunieji skulptoriai Ginzburgas, Aronsonas ir Schatzas kopijavo maestro k\u016brinius, mok\u0117si i\u0161 j\u0173 bei siek\u0117 i\u0161gars\u0117ti.<\/p>\n Aronsonas buvo Rodino ir Antokolskio mokinys. Nuo 1897-\u0173j\u0173 dailininkas tapo reguliariu Rudens (Salon d\u02bcAutomne<\/em>) ir Nepriklausom\u0173j\u0173 (Salon des Ind\u00e9pendants<\/em>) salon\u0173 dalyviu, tur\u0117jo savo studij\u0105 Pary\u017eiuje, kurios nuolatiniai sve\u010diai buvo Chagallas ir Man\u00e9-Katzas. Ginzburgui Vilnius tapo miestu, nul\u0117musiu tolesn\u012f jo likim\u0105. Kaip tik \u010dia k\u016br\u0117jas sutiko pirm\u0105j\u012f savo mokytoj\u0105 Antokolsk\u012f, susidom\u0117jus\u012f de\u0161imtme\u010dio vaiko dro\u017einiais. 1880\u20131881 m. jis mok\u0117si ir dirbo anks\u010diau min\u0117toje meistro studijoje, o v\u0117liau pats atidar\u0117 studij\u0105 Sankt Peterburge. Varniuose gim\u0119s Schatzas dirbo Antokolskio pagalbininku ir, \u012fkv\u0117ptas jo pedagogin\u0117s veiklos, 1906-aisiais \u012fsteig\u0117 Becalel\u012f\u00a0\u2013 pirm\u0105j\u0105 dail\u0117s mokykl\u0105 Jeruzal\u0117je.<\/p>\n Pasvalyje gim\u0119 broliai skulptoriai Victoras ir Michaelis Brenneriai priklaus\u0117 garsios ra\u0161ytojos modernist\u0117s Gertrude\u2019os Stein draug\u0173 ratui. Jos salone Pary\u017eiuje lank\u0117si Ernestas Hemingway\u2019us, Scottas Fitzgeraldas, Pablo\u2019as Picasso\u2019as, Henri Matisse\u2019as bei kiti \u017eym\u016bs menininkai. 1900 m. Victoras eksponavo savo medalius Pasaulin\u0117je parodoje Pary\u017eiuje, gavo apdovanojim\u0105, o skulptorius Rodinas i\u0161prana\u0161avo jaunuoliui \u0161loving\u0105 ateit\u012f. V\u0117liau jo sukurtas prezidento Abrahamo Lincolno profilis papuo\u0161\u0117 vieno cento JAV monet\u0105. Michaelis 1909-aisiais Pary\u017eiuje \u012fk\u016br\u0117 studij\u0105, veikusi\u0105 iki 1962 m., kurioje lank\u0117si Soutine\u2019as, Kiko\u00efne\u2019as, Kr\u00e9m\u00e8gne\u2019is ir kiti. Jo novatori\u0161kos skulpt\u016bros aplenk\u0117 savo laik\u0105, byloja autori\u0173 buvus labai modern\u0173, pla\u010diai m\u0105stant\u012f.<\/p>\n XIX a. pabaigoje tapytojai atsisak\u0117 Vakar\u0173 klasikin\u0117s dail\u0117s tradicijos, skulptoriai suabejojo antikos ir renesanso estetini\u0173 ideal\u0173 i\u0161skirtinumu. Menininkai intensyviai ie\u0161kojo nauj\u0173 rai\u0161kos form\u0173, susidom\u0117jo neeuropine, ypa\u010d Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 ir Afrikos, daile. \u012e kasdien modern\u0117jant\u012f Pary\u017ei\u0173 atvyk\u0119 litvakai u\u017e\u0117m\u0117 pirm\u0105sias avangardist\u0173 gretas. Skirtingai nei vakarie\u010diai, giliai \u012fsi\u0161aknijusi\u0173 klasikin\u0117s dail\u0117s tradicij\u0173 nepaveld\u0117j\u0119 \u017eyd\u0173 dailininkai daug lengviau, papras\u010diau pri\u0117m\u0117 naujoves, dr\u0105siai eksperimentavo ir tapo novatori\u0161k\u0173 kryp\u010di\u0173 vedliais.<\/p>\n \u201eAVILIO\u201c BIT\u0116S TARP DVIEJ\u0172 PASAULI\u0172<\/p>\n Pirmoji b\u016bsim\u0173 litvak\u0173 dailinink\u0173 estetin\u0117 patirtis siejosi su tradiciniu \u017eyd\u0173 menu. Vaik\u0173 vaizduot\u0119 u\u017evald\u0117 Senojo Testamento istorijos ir ant sinagog\u0173 sien\u0173 i\u0161tapytos mitologin\u0117s b\u016btyb\u0117s, \u017eyd\u0173 antkapiuose i\u0161kalti gyv\u016bnai bei augaliniai ornamentai, kasdien\u0119 buit\u012f puo\u0161\u0119 siuviniai, karpiniai, metalo dirbiniai. Ta\u010diau \u017eengti pirmuosius \u017eingsnius meno link \u0161tetle u\u017eaugusiems jaunuoliams buvo nelengva. \u0160imtme\u010diais vykdomas antrasis Dekalogo \u012fsakymas \u201eNesusikurk stab\u0173\u201c formavo negatyv\u0173 religingos \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f \u012f vaizduojam\u0105j\u0105 dail\u0119. Antokolskio t\u0117vas smerk\u0117 s\u016bnaus pom\u0117g\u012f lipdyti i\u0161 molio ar i\u0161 med\u017eio dro\u017eti skulpt\u016br\u0117les ir siunt\u0117 j\u012f mokytis staliaus amato. Chagallo motina berniukui numat\u0117 s\u0105skaitininko arba fotografo keli\u0105. Man\u00e9-Katzo gimdytojai svajojo, kad \u0161is tapt\u0173 rabinu. Soutine\u2019o t\u0117vas link\u0117jo s\u016bnui kurpiaus ar siuv\u0117jo darbo, o d\u0117l noro pie\u0161ti vaikas ne kart\u0105 gavo barti.<\/p>\n Konfliktai \u0161eimose bei artim\u0173j\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f dailininkus kaip \u012f \u201egirtuoklius, nuskur\u0117lius, mir\u0161tan\u010dius nuo d\u017eiovos arba i\u0161prot\u0117jan\u010dius\u201c past\u016bm\u0117jo daugel\u012f jaunuoli\u0173 anksti palikti gimtuosius namus ir vykti mokytis \u012f did\u017eiuosius miestus. Ta\u010diau ir \u010dia jie nebuvo laukiami\u00a0\u2013 teko patirti stipr\u0173 dviej\u0173 pasauli\u0173 prie\u0161i\u0161kum\u0105: d\u0117l noro pie\u0161ti juos smerk\u0117 sava religini\u0173 dogm\u0173 sukaustyta \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117 bei artimieji, o d\u0117l kitokios kult\u016bros, i\u0161vaizdos, prasto rus\u0173, lenk\u0173, pranc\u016bz\u0173 kalb\u0173 mok\u0117jimo ignoravo i\u0161orinis pasaulis u\u017e \u0161tetlo rib\u0173. Nors litvak\u0173 k\u016br\u0117jus lyd\u0117jo am\u017einai klajojan\u010dio \u017eydo<\/em> ir prakeikto dailininko<\/em> likimas, tai nesutrukd\u0117 \u017eengti savuoju keliu ir i\u0161gars\u0117ti.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-7-2023%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]ISTORIJOS VINGIAI IR MIGRACIJOS BANGOS \u012e Lietuvos Did\u017ei\u0105j\u0105 Kunigaik\u0161tyst\u0119 \u017eydai \u0117m\u0117 keltis XIV a. viduryje. Lietuva, jidi\u0161 kalba vadinama Lite, Lietuvos rabin\u0173 hebraj\u0173\u00a0\u2013 Lito, o moderni\u0105ja hebraj\u0173\u00a0\u2013 Lita, \u0161iems \u017emon\u0117ms tapo nauja gimt\u0105ja \u017eeme, kur j\u0173 bendruomen\u0117s autonomi\u0161kai tvark\u0117 savo vidaus reikalus, tur\u0117jo…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":32191,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[570,148,110,553],"tags":[126],"class_list":["post-32190","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2023-07","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2023","tag-tapyba"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Vilma Gradinskait\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/32190","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=32190"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/32190\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":32192,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/32190\/revisions\/32192"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/32191"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=32190"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=32190"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=32190"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}