{"id":31892,"date":"2023-04-25T18:59:15","date_gmt":"2023-04-25T16:59:15","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=31892"},"modified":"2023-04-28T15:33:42","modified_gmt":"2023-04-28T13:33:42","slug":"edipo-dukterys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/edipo-dukterys\/","title":{"rendered":"Edipo dukterys"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]<em>Tik jau nebandykite gin\u010dyti, kad tekstai atsiranda i\u0161 niekur, i\u0161 beor\u0117s erdv\u0117s, ima ir nukrenta i\u0161 dangaus. Be patir\u010di\u0173 \u2013 sav\u0173 ir svetim\u0173 \u2013 kaip jie gimt\u0173? Visa, k\u0105 kitados nety\u010dia ar ty\u010dia nugirdai, sulaukia tam tikros valandos ir staiga i\u0161\u0161oka galvoje, kad jau nebepaleistum, o stvertum u\u017e uodegos tartum kok\u012f drie\u017eel\u012f. Drie\u017eelis nuvirb\u0117jo, uodega rankoje liko \u2013 kaip bei\u0161tversi nes\u0117d\u0119s prie stalo, neu\u017era\u0161\u0119s? Gerai, kai yra, kas tuos ra\u0161ymus paremia, stipendij\u0105 skiria. \u0160iuo atveju turiu d\u0117koti Lietuvos kult\u016bros tarybai.<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: right;\">Autor\u0117<\/p>\n<hr \/>\n<p style=\"text-align: right;\"><!--more--><\/p>\n<p><em>(I\u0161traukos i\u0161 romano)<\/em><\/p>\n<p><strong>KAIP KARTAIS B\u016aNA<\/strong><\/p>\n<p>Apsigyventi Dieveni\u0161kiuose Ieva Vai\u010dkut\u0117, jauna specialist\u0117, k\u0105 tiktai gavusi paskyrim\u0105 \u012f Smetonmi\u0161kio vidurin\u0119 mokykl\u0105, sutiko nedvejodama. Na ir kas, kad \u012f darb\u0105 tolokai, u\u017etat kokia gra\u017ei vieta, kiek erdv\u0117s.<br \/>\nKai i\u0161lipo i\u0161 autobuso, jos jau lauk\u0117, ta\u010diau ne direktorius, o Jurgis Domeika, \u016bkvedys, toks apvalainas raudonskruostis \u017emogelis languota kepure.<br \/>\nIevos lagaminas ir patalyn\u0117s ry\u0161ulys, vos pasilabinus, buvo virve priri\u0161ti ant \u016bkved\u017eio motociklo lop\u0161io. Jai pa\u010diai pasi\u016blyta \u012fsitaisyti vairuotojui u\u017e nugaros.<br \/>\n\u2013 \u010cia visai netoli, keli \u017eingsniai,\u00a0\u2013 paai\u0161kino,\u00a0\u2013 bet va\u017eiuotiems vis viena patogiau.<br \/>\nVa\u017eiavo i\u0161 ties\u0173 neilgai, gal penket\u0105 minu\u010di\u0173. Pasitiko tradicinis, auk\u0161tas ir erdvus smetonme\u010dio pastatas. Ilg\u0105 laik\u0105 \u010dia veik\u0117 Dieveni\u0161ki\u0173 pradin\u0117.<br \/>\nStoruliukas lagaminus u\u017esine\u0161ti pad\u0117jo, raktus padav\u0117. Ko jam dar, tepalais ar benzinu pradvisusiam?<br \/>\n\u2013 Elektra visur yra. Lemputes patikrinau. Kurios buvo perdegusios, pakei\u010diau. Virykl\u0117 veikia. Labai gera, lenki\u0161ka. Trij\u0173 skyli\u0173. Dega kuo puikiausiai. Tiktai orkait\u0117s nei\u0161band\u017eiau. Balion\u0105 vakar prijungiau. Pilnut\u0117lait\u012f. Malk\u0173 \u017eiemai priruo\u0161ta, i\u0161d\u017ei\u016bvusios. Reik\u0117s tik \u012f malkin\u0119 susine\u0161ti. Nebijosit viena?<br \/>\n\u2013 A\u0161\u00a0\u2013 kaimo vaikas.<br \/>\n\u2013 O gal jums \u0161uniuko? Labai gra\u017eus. Pavasar\u012f m\u016bs\u0173 kal\u0117 atsived\u0117 devynis. Kitus nuskandinau, t\u0105 vien\u0105 pasilikau. Jau prakut\u0119s. Bus geras sargas.<br \/>\n\u2013 Kiek?<br \/>\n\u2013 Kas kiek?<br \/>\n\u2013 \u0160uniukas.<br \/>\n\u2013 Eikit, eikit&#8230; Negi toks nagas atrodau? Gr\u012f\u017e\u0119s vaikui paliepsiu, atves. Mes \u010dia, per mi\u0161kiuk\u0105. Netoli. Bus gal pusantro kilometro, o gal n\u0117 tiek&#8230; Mano vaikas \u0161iemet jau baigs devynias&#8230; O mergait\u0117s ma\u017eesn\u0117s. Vyresnioji \u0161e\u0161ias pabaig\u0117, ma\u017eoji eis \u012f penkt\u0105.<br \/>\nIeva nepatikliai nu\u017evelg\u0117 rausva\u017eand\u012f: dar toks nesenas? O juk i\u0161lipusi i\u0161 autobuso \u012f jo \u201elab\u0105 dien\u0105\u201c vos neatsak\u0117: \u201eLabas, d\u0117de&#8230;\u201c<br \/>\n\u2013 Pradin\u0119 seniai u\u017edar\u0117?<br \/>\n\u2013 Neseniai. Visi, kas darbesni, apsukresni\u00a0\u2013 gyvenviet\u0117je&#8230; Juk ten ir parduotuv\u0117 pa\u0161on\u0117je, ir ambulatorija&#8230; Net restoranas yra. Taip, taip&#8230; Lipu \u017eemyn, tuojau atne\u0161iu kibir\u0105. Nauj\u0105. \u017dmona, kaip \u017einodama, \u012fdav\u0117. Dar ka\u017ek\u0105 lop\u0161in d\u0117jo&#8230; Sako: naujakurei pravers. Sako: kai prasigyvens, tada ir atsilygins.<br \/>\n\u2013 A\u010di\u016b.<br \/>\nJis trankiai nubild\u0117jo laiptais.<br \/>\nIeva pro lang\u0105 mat\u0117, kaip kui\u010diasi pasilenk\u0119s brezentu u\u017esegiotame motociklo lop\u0161y. Kai atsities\u0117, ji at\u0161oko nuo lango. Ka\u017ekod\u0117l pasijuto nepatogiai: kone meld\u017eiasi, kad tik tas plepus \u017emogelis grei\u010diau i\u0161sine\u0161dint\u0173, bet vos tiktai \u017eeng\u0117 pro duris, jau ir vypso akis jam \u012f nugar\u0105 \u012fbedusi.<br \/>\n\u016akved\u017eiui pagaliau i\u0161va\u017eiavus, Ieva panoro apeiti savo nauj\u0105sias valdas. Kiek pastov\u0117jusi prie did\u017ei\u0173j\u0173 egli\u0173, pasuko \u012f sod\u0105, visu perimetru apsodint\u0105 storakamien\u0117mis liepomis.<br \/>\nKaip \u010dia tur\u0117t\u0173 kvep\u0117ti vasar\u0105, kai liepos su\u017eydi, pagalvojo.<br \/>\nDabar lapai jau prad\u0117j\u0119 gelsvuoti. Po med\u017eiais tankiai pri\u017e\u0117l\u0119 papar\u010di\u0173. Ieva pasilenk\u0117 ir nepatik\u0117jo savomis akimis: baravykai! Tikr\u0173 tikriausi baravykai! Balti ir sveiki kaip akmenys! I\u0161rov\u0117 vien\u0105, antr\u0105, tre\u010di\u0105&#8230; \u0116jo toliau\u00a0\u2013 rado dar daugiau. Ir kaip \u010dia j\u0173 niekas nenugrybavo?\u00a0\u2013 nusisteb\u0117jo supratusi, kad rie\u0161kut\u0117mis \u0161ito turto namo neparsine\u0161.<br \/>\nPasid\u0117jusi i\u0161rautus baravykus ant \u017eol\u0117s, gr\u012f\u017eo \u012f but\u0105, pasi\u010diupo Jurgio Domeikos atve\u017et\u0105j\u012f kibiriuk\u0105, peil\u012f ir v\u0117l nulipo \u017eemyn. Netrukus gryb\u0173 jau buvo pilnas kibiras.<br \/>\nIevai patiko grybauti. Kol tebebuvo mokinuk\u0117, rudeniop jiedvi su motina, \u012fsispyrusios \u012f guminius aulinukus ir nutv\u0117rusios i\u0161 liep\u0173 karnos pintus kre\u017eius, da\u017en\u0105 ryt\u0105 l\u0117kdavo \u012f Pu\u0161yn\u0105. Kartais nerasdavo nieko gera, o kartais krep\u0161iai tiesiog skleisdavosi\u00a0\u2013 nelygu metai. Staiga ji ir v\u0117l prisimin\u0117 \u201ebaravyk\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105\u201c. T\u0105kart abi grybeiv\u0117s maklin\u0117jo mi\u0161ke jau kokias keturias valandas. Krep\u0161iai artipilniai\u00a0\u2013 raudonvir\u0161i\u0173, voverai\u010di\u0173, jaun\u0173 lep\u0161iuk\u0173, o baravyk\u0173\u00a0\u2013 vos vienas kitas.<br \/>\nMamai nuo ilgoko vaik\u0161\u010diojimo kalvel\u0117mis ir sl\u0117niais \u012fskaudo kojas, Ievutei, kaip pasakyt\u0173 \u017eemai\u010diai, grobas grob\u0105 rijo\u00a0\u2013 juk i\u0161\u0117jo i\u0161 nam\u0173 dar saulei netek\u0117jus, n\u0117 duonos k\u0105snio nekandusios. Priedo, ta gyvat\u0117 vidur kelio&#8230; Pu\u0161yne j\u0173 pasitaikydavo retai, kur kas re\u010diau nei Pelkyn\u0117je, ta\u010diau viena kita, \u017ei\u016br\u0117k, ir be\u0161liau\u017eianti&#8230; Ypa\u010d m\u0117lynojuose.<br \/>\nKaip ten nutiko, kad t\u0105syk Pu\u0161yne grybaudamos jiedvi su mama \u201eprisi\u0161auk\u0117\u201c ang\u012f, Ieva n\u0117 \u0161iandien ne\u017eino. Gal gyvat\u0117 susirgo ir at\u0161liau\u017e\u0117 ant vie\u0161o kelio, kaip sakoma, vildamasi kokios nors pagalbos? Deja, jeigu taip ir buvo, nieko to ji nesulauk\u0117: Ievut\u0117, skard\u017eiai riktel\u0117jusi savo i\u0161g\u0105st\u012f, met\u0117 \u017eem\u0117n gryb\u0173 kre\u017e\u012f, \u0161oko nuo kelio \u012f \u0161on\u0105 ir neatsigr\u0119\u017edama nud\u016bm\u0117 pirmyn, o motina, tempdama abu nelengvus krep\u0161ius, b\u0117go mergaitei i\u0161 paskos ir kvap\u0105 gaudydama ramino: juk virvagalis, Ievuliukai, virvagalis, papras\u010diausias pantis skersai kelio, pasivaideno tau&#8230;[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-4-2023%2F&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Prozinink\u0117, poet\u0117, vert\u0117ja V.\u00a0\u0160ob\u00adlinskait\u0117 netrukus \u012f gyvenim\u0105 i\u0161leis tre\u010di\u0105j\u012f savo roman\u0105. Jame vaizduojami pain\u016bs pokario bei sovietme\u010dio kaimo moter\u0173 likimai, labai intymios ir skaud\u017eios patirtys, kurias nul\u0117m\u0117 to laiko politiniai \u012fvykiai, socialini\u0173 santyki\u0173 ydos, naujoji socialistin\u0117 \u201ekult\u016bra\u201c.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":31893,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[558,148,110,553],"tags":[120],"class_list":["post-31892","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2023-04","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2023","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Violeta \u0160oblinskait\u0117 Aleksa","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/31892","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=31892"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/31892\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":31894,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/31892\/revisions\/31894"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/31893"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=31892"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=31892"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=31892"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}