{"id":31765,"date":"2023-03-23T20:32:27","date_gmt":"2023-03-23T18:32:27","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=31765"},"modified":"2023-03-23T20:32:27","modified_gmt":"2023-03-23T18:32:27","slug":"virginija-rimkaite-pasauliui-pakvietus-kalbetis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/virginija-rimkaite-pasauliui-pakvietus-kalbetis\/","title":{"rendered":"Virginija Rimkait\u0117. Pasauliui pakvietus kalb\u0117tis"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Virginija Rimkait\u0117 teatro bendruomen\u0117je pa\u017e\u012fstama vis\u0173 pirma kaip pjes\u0117s \u201eVirimo temperat\u016bra 5425\u201c autor\u0117. \u0160ioji buvo bene \u012fdomiausia i\u0161 2016\u00a0m. dramaturgijos festivaliui \u201eVersm\u0117\u201c sukurt\u0173, tad nenuostabu, kad sulauk\u0117 jau dviej\u0173 pastatym\u0173: Art\u016bro Areimos 2017-aisiais ir Giedr\u0117s Kriau\u010dionyt\u0117s-Vosylien\u0117s 2019-aisiais. Virginijos pjes\u0117 \u201ePatina\u201c 2018\u00a0m. Niurnbergo valstybinio teatro organizuotame tarptautiniame dramos konkurse \u201eKalb\u0117jimas apie sienas\u201c laim\u0117jo tre\u010di\u0105 viet\u0105. Dabar k\u016br\u0117ja \u012fsitvirtinusi jau nebe tik kaip pjesi\u0173 autor\u0117, bet ir kaip spektakli\u0173 dramaturg\u0117, ypa\u010d produktyviai bendradarbiaujanti su Klaip\u0117dos l\u0117li\u0173 teatro re\u017eisiere Gintare Radvilavi\u010di\u016bte. Meninink\u0117 taip pat yra para\u0161iusi prozos\u00a0\u2013 2017\u00a0m. jos apysaka laim\u0117jo Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos leidyklos organizuojam\u0105 \u201ePirmosios knygos\u201c konkurs\u0105 ir 2018-aisiais buvo i\u0161leista knyga \u201e21 a\u201c, kuri tais pa\u010diais metais apdovanota Kazimiero Bar\u0117no literat\u016brine premija. Ra\u0161ytoja aistringai domisi fotografija.<\/em><\/p>\n

Su Virginija susipa\u017einau Klaip\u0117dos l\u0117li\u0173 teatre. M\u016bs\u0173 draugyst\u0117 prasid\u0117jo juokaujant apie jos k\u016bryb\u0105, o dabar jau pribrendome pasikalb\u0117ti rim\u010diau.<\/em><\/p>\n

Pirm\u0105 pjes\u0119 para\u0161ei dar 2013\u00a0metais. Kaip kilo mintis imtis dramaturgijos?<\/h6>\n

Tada Klaip\u0117dos universitete studijavau lietuvi\u0173 filologijos ir re\u017eis\u016bros bakalaur\u0105. Per re\u017eis\u016bros paskaitas nei\u0161vengiamai klojosi scenai skirt\u0173 tekst\u0173 kontekstai\u00a0\u2013 pagal pjeses, inscenizacijas k\u016br\u0117me etiudus, spektaklius. Tiesa, atskiro k\u016brybinio ra\u0161ymo kurso netur\u0117jome. Ne\u017einau, ar tuo metu buvau gird\u0117jusi, kad galima dirbti tok\u012f darb\u0105\u00a0\u2013 ra\u0161yti pjeses, kurti spektaklio dramaturgij\u0105; labai domino re\u017eis\u016bra. Turb\u016bt niekas ir nepasak\u0117, jog galima. Tik dabar, atsigr\u0119\u017eusi atgal, matau, kad dramaturgija visada buvo \u0161alia: stojant \u012f universitet\u0105 pas\u0105mon\u0117je lietuvi\u0173 filologija ir re\u017eis\u016bra jung\u0117si, asocijavosi su ra\u0161ymu konkre\u010diai teatrui; per re\u017eis\u016bros paskaitas savo sumanymus pirma i\u0161d\u0117stydavau s\u0105siuvinyje, pasira\u0161ydama tiek tekst\u0105, kurio man reik\u0117jo, tiek remarkas, tiek spektaklio strukt\u016br\u0105. 2013\u00a0m. pavasar\u012f universitete vyko literat\u016brin\u0117s k\u016brybos konkursas\u00a0\u2013 jo galutinis terminas \u012fkv\u0117p\u0117 save sustatyti<\/em> ra\u0161ymui. Ka\u017ekada esu kalb\u0117jusi, jog patys k\u016briniai pasirenka, kada ateiti ir kokia forma. Taip pasirinko ir atsitiko<\/em> pirmoji pjes\u0117. Ji man pasak\u0117, kad galima.<\/p>\n

Teatre esi buvusi tiek pjes\u0117s, scenarijaus autor\u0117, tiek spektaklio dramaturg\u0117. Ar skiriasi tai, k\u0105 ir kaip darai kiekvienu atveju?<\/h6>\n

Darbo pob\u016bdis skiriasi, ta\u010diau yra ir nema\u017eai bendro, pavyzd\u017eiui, dramaturginiai d\u0117sniai. Juos i\u0161manydamas, gali kurti bet kuriam konkre\u010diam spektakliui. Antras vienijantis aspektas, lemiantis ir darbo skirtybes\u00a0\u2013 id\u0117ja. Nuo jos da\u017eniausiai viskas ir prasideda, bet b\u016btent sumanymo \u012fgyvendinimas nulemia, kokia dramaturgin\u0117 forma bei elementai bus naudojami spektakliui: ar reikalingas tekstas, ar ne, jeigu taip, tai kiek, koks ir pana\u0161iai.<\/p>\n

Atkreipiant d\u0117mes\u012f \u012f tam tikrus niuansus, atskir\u010diau pjes\u0117s autoriaus ir dramaturgo darbus: pirmuoju atveju kuriamas i\u0161baigtas autorinis tekstas, antruoju\u00a0\u2013 dirbama su jau egzistuojan\u010diais, jeigu reikia\u00a0\u2013 ra\u0161oma vietoje, neretai\u00a0\u2013 improvizuojant aktoriams arba dalijantis asmenin\u0117mis patirtimis. Vienas procesas individualesnis, kitas\u00a0\u2013 turintis daugiau takumo, atviresnis bendrak\u016br\u0117j\u0173 id\u0117joms, spektaklio impulsams.<\/p>\n

O kuo Tau pa\u010diai skiriasi k\u016brybinis darbas su komanda teatre ir savaranki\u0161kas\u00a0\u2013 priva\u010dioje erdv\u0117je?<\/h6>\n

Pirma at\u0117jusi mintis\u00a0\u2013 atsakomyb\u0117s klausimas. Ra\u0161ydamas savaranki\u0161kai, esi visi\u0161kai atsakingas u\u017e k\u016brin\u012f, sprendimus ir j\u0173 pri\u0117mim\u0105: heroj\u0173 likimus, \u012fvykius, skaitytojo kelion\u0119, \u017einut\u0119, kuri\u0105 jis i\u0161sine\u0161. Dirbdamas su kitais, jei nesusitarta kitaip, lemiamus sprendimus priimi kartu su re\u017eisieriumi arba su k\u016brybine komanda.<\/p>\n

Antroji mintis\u00a0\u2013 apie k\u016brinio ir pa\u010dios k\u016brybos hermeti\u0161kum\u0105. Ilgiau padirbus bendrai kartais tiesiog pasiilgsti to nedalomo laiko ra\u0161ymui. \u201eAk, kaip a\u0161 dabar s\u0117d\u0117\u010diau ir ra\u0161y\u010diau\u201c,\u00a0\u2013 galvoji ryte v\u0117luodamas ir b\u0117gdamas \u012f repeticij\u0105. Ta\u010diau praktika rodo, jog ilgi u\u017esidarymai neb\u016btinai veiksmingi; tam tikrais etapais tiesiog b\u016btina i\u0161eiti, pasikalb\u0117ti su \u017emon\u0117mis, pa\u017ei\u016br\u0117ti \u012f med\u017eius, kad k\u016brinys neu\u017etrok\u0161t\u0173 tavo paties min\u010di\u0173 vakuume, ka\u017ekuriuo metu negailestingai prad\u0117jus kartotis id\u0117joms ir \u012fvaizd\u017eiams.<\/p>\n

Ar kuris nors i\u0161 \u0161i\u0173 skirting\u0173 b\u016bd\u0173 pasi\u016blo daugiau \u012fkv\u0117pimo akimirk\u0173? O gal jis, kaip ka\u017ekada esi sakiusi, vis dar retas sve\u010dias, kuriuo nereik\u0117t\u0173 pasitik\u0117ti?<\/h6>\n

Kiekviename procese b\u016bna viena kita valanda, kai kamavusios abejon\u0117s, tamsumos pasitraukia, ir viskas pra\u017eysta \u012fkv\u0117pimu, \u017einojimu, maloningu visa apgaubian\u010diu d\u017eiaugsmu bei tik\u0117jimu. Tas laikas, dovanojantis ir atveriantis pa\u010dius gra\u017eiausius k\u016brybi\u0161kumo sl\u0117pinius, turb\u016bt ir atsitinka bent kart\u0105 tam, kad, ma\u017euoju pir\u0161teliu prisiliet\u0119 prie svaiginan\u010diai malonaus prareg\u0117jimo stebuklo, ilgesingai jo lauktume ir kantriai laikytum\u0117m\u0117s tikslo net tada, kai tamsumos bei negandos v\u0117l sugr\u012f\u017eta. Lyg t\u0105syk gav\u0119 vilties pa\u017ead\u0105, kad \u012fkv\u0117pimas dar tikrai aplankys.<\/p>\n

Turb\u016bt \u012f Tavo klausim\u0105 atsakymo n\u0117ra\u00a0\u2013 kartais \u012fkv\u0117pim\u0105 pajunti vienumoje, susitelk\u0119s, u\u017esidar\u0119s; ateina, atrodo, i\u0161 ka\u017ekur, kur net nesi buv\u0119s arba neprisimeni, jog buvai. Kartais atrandi j\u012f besikalb\u0117damas komandoje\u00a0\u2013 staiga pralekia \u0161uoras bendros minties, vienyb\u0117s. Kartais\u00a0\u2013 tiesiog vaik\u0161\u010diodamas gatv\u0117mis, kartais\u00a0\u2013 nugirst\u0173 pa\u0161nekesi\u0173 nuotrupose, spalvose, nakties tyloje ar pavasario kvape.<\/p>\n

Ar reikia laukti \u012fkv\u0117pimo? Tikriausiai ne. Daug k\u016brini\u0173 gimsta d\u0117l \u017emoni\u0173 valingo darbo, disciplinos, rutinos. Bet tikrai verta nuolankiai praverti duris, kai jis visgi nusprend\u017eia ateiti.<\/p>\n

Viena i\u0161 \u012fdomiausi\u0173 Tavo pastarojo meto veikl\u0173\u00a0\u2013 l\u0117li\u0173 teatro spektakli\u0173 dramaturgija. Kaip tuo susidom\u0117jai, kas patrauk\u0117?<\/h6>\n

Pa\u017eintis su \u0161iuo menu prasid\u0117jo tada, kai \u012fsidarbinau Klaip\u0117dos l\u0117li\u0173 teatre. Labai d\u017eiaugiuosi, kad tai atv\u0117r\u0117 galimybes pa\u017einti j\u012f \u012fvairiais aspektais: prad\u0117jau dirbti \u012fvairiuose projektuose kaip dramaturg\u0117, kartu su komanda organizuojame tarptautin\u012f l\u0117li\u0173 teatro festival\u012f \u201eMateria Magica\u201c, patys dalyvaujame tarptautiniuose festivaliuose, l\u0117linink\u0173 bendruomen\u0117s veiklose. Pama\u017eu sukaupta informacija ir patirtys padeda \u012fvertinti dabartines tendencijas, poky\u010dius bei virsmus, analizuoti, koks l\u0117li\u0173 teatro pulsas \u0161iandien. Atradau, kokie patraukl\u016bs gali b\u016bti jo spektakliai suaugusiesiems, kaip paveikiai jis geba kalb\u0117ti vaikams. L\u0117li\u0173 teatras mane labai domina savo kone neribotomis rai\u0161kos galimyb\u0117mis. U\u017e rankos \u0161iuo pa\u017einimo ir atradimo keliu veda Klaip\u0117dos l\u0117li\u0173 teatro \u017emon\u0117s\u00a0\u2013 mano brang\u016bs draugai, bendramin\u010diai, teatrin\u0117 \u0161eima, pas kuri\u0105 visad norisi ir smagu gr\u012f\u017eti.<\/p>\n

Ar l\u0117li\u0173 teatre dramaturgija kuriama kitaip nei dramos?<\/h6>\n

Turb\u016bt pasikartosiu\u00a0\u2013 \u0161iuo po\u017ei\u016briu, juose veikia tie patys d\u0117sniai, ta\u010diau draminiame teatre \u012fprastai pamatu laikoma drama ar kita speciali teksto forma teatrui, jam b\u016bdingas grie\u017etas paklusimas draminei logikai ir strukt\u016brai, lyginant su kitais spektaklio elementais, tekstas yra hierarchijos vir\u0161uje, o l\u0117li\u0173 teatre istorija gali b\u016bti pasakojama naudojant vien vaizdines ir garsines rai\u0161kos priemones, visai atsisakant teksto arba j\u012f pasitelkiant vaizdo reik\u0161m\u0117s sustiprinimui.<\/p>\n

Lietuvoje l\u0117li\u0173 teatruose dirban\u010di\u0173 dramaturg\u0173 nedaug. Tiksliau, m\u016bs\u0173 \u0161alyje dramaturg\u0173 apskritai ma\u017eai. Ta\u010diau pati esi sakiusi, kad tr\u016bksta ne lietuvi\u0173 dramaturgijos, bet jos \u012fprasminimo. Kaip manai, ar situacija kei\u010diasi? Ir k\u0105 b\u016bt\u0173 galima padaryti, kad re\u017eisieriai vietoj eilinio W.\u00a0Shakespeare\u2019o \u201eHamleto\u201c mieliau rinkt\u0173si lietuvi\u0173 autori\u0173 tekstus?<\/h6>\n

Vis gr\u012f\u017etu prie pjesi\u0173 \u012fprasminimo klausimo\u00a0\u2013 atrodo, esame labai subtilioje pad\u0117tyje. M\u016bs\u0173 s\u0105mon\u0117je gajus m\u0105stymas, jog pjes\u0117 \u012fprasminama tada, kai yra pastatoma\u00a0\u2013 juk ji skirta scenai. Atitinkamai draminiame teat\u00adre spektaklis \u012fvyksta tuomet, kai turimas jo pagrindas\u00a0\u2013 tekstas. \u0160ios gra\u0303\u017eios koreliacijos bei priklausomyb\u0117s santykis \u010dia ir baigt\u0173si, jei pats draminis k\u016brinys laiko t\u0117km\u0117je neb\u016bt\u0173 patek\u0119s ir \u012f literat\u016bros sfer\u0105\u00a0\u2013 u\u017era\u0161yt\u0105 tekst\u0105 galime skaityti ir j\u012f \u012fprasminti b\u016btent taip. Visgi, nepaisant min\u0117tosios ambivalencijos, tariama dramini\u0173 tekst\u0173 vir\u0161enyb\u0117 d\u0117l platesnio veikimo lauko spektakli\u0173 at\u017evilgiu bemat nublanksta, nes ir toliau i\u0161 pjesi\u0173 tikim\u0117s j\u0173 realizavimo scenoje. Rodos, tai u\u017ekoduota ritualines apeigas menan\u010dioje \u0161i\u0173 tekst\u0173 prigimtyje. \u012edomu tai, kad pjes\u0117, gimstanti teatre, d\u0117l savo i\u0161rai\u0161kos popieriuje gyvuoja ilgiau nei spektaklis\u00a0\u2013 jis \u012fvyksta ir baigiasi, geriausiu atveju i\u0161likdamas keli\u0173 kart\u0173 atmintyje, o pjes\u0117 lieka. Bet v\u0117lgi\u00a0\u2013 net ir likusi ji \u012fvyks, atgims ir bus \u012fprasminta tik tada, kai v\u0117l pasieks scen\u0105. Galb\u016bt ilgainiui po\u017ei\u016bris \u012f \u0161iuos tekstus, kaip \u012f skirtus i\u0161skirtinai statymui, pasikeis, juolab kad jau ir dabar kintant draminei tradicijai yra nema\u017eai d\u0117l savo literat\u016bri\u0161kumo bei rai\u0161kos sunkiai scenai pritaikom\u0173 pjesi\u0173, kuo puikiausiai pritapusi\u0173 literat\u016bros baruose, skaitom\u0173 ir nagrin\u0117jam\u0173 kaip i\u0161baigti literat\u016bros k\u016briniai.<\/p>\n

Kalbant apie lietuvi\u0173 dramaturgij\u0105, manau, situacija nestovi vietoje. Neturime sen\u0173 \u0161io meno tradicij\u0173, esame gana jauni ir su pana\u0161iomis problemomis\u00a0\u2013 tiek kokybi\u0161k\u0173 tekst\u0173 ra\u0161ymo, tiek j\u0173 \u012fgyvendinimo\u00a0\u2013 vargstame bema\u017e \u0161imtmet\u012f. Pastaruoju metu pasteb\u0117jau, jog tam tikrus klausimus v\u0117l pradedame apm\u0105styti i\u0161 naujo\u00a0\u2013 tenka pripa\u017einti, kad mums stinga specialios erdv\u0117s, platformos ir atsaking\u0173 \u017emoni\u0173, kurie nuosekliai atstovaut\u0173 dramaturgams, pad\u0117t\u0173 tekstams tapti prieinamiems, pasiekiamiems ar parodytiems tiek Lietuvos, tiek u\u017esienio re\u017eisieriams. Da\u017eniausiai autoriai tuo r\u016bpinasi patys, bet tikiu, jog situacija b\u016bt\u0173 gerokai kitokia, jei \u0161ia veikla u\u017esiimt\u0173 tok\u012f darb\u0105 i\u0161manantys ir strategij\u0105 turintys profesionalai. Apie tai kalb\u0117jome pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 \u201eVersm\u0117s\u201c diskusijoje \u201eKaip gimsta ir kur dingsta lietuvi\u0161ka dramaturgija?\u201c. Svarbu, kad \u012fvyko ir pirmoji Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos instituto organizuota tarptautin\u0117 mokslin\u0117 konferencija \u201e\u0160iuolaikin\u0117 dramaturgija: slinktys, i\u0161\u0161\u016bkiai ir temos\u201c. Situacija bei poreikiai nuolat aptariami ir u\u017edaruose b\u016breliuose, jau\u010diu, jog pama\u017eu br\u0119sta ry\u017etas ir iniciatyvos \u0161ias problemas spr\u0119sti\u00a0\u2013 turiu omenyje tekst\u0173 galimyb\u0119 b\u016bti pasteb\u0117tiems, prieinamiems.<\/p>\n

Kitas klausimas, ko imtis, kad re\u017eisieriai mieliau statyt\u0173 lietuvi\u0173 autori\u0173 k\u016brinius vietoje \u201eHamleto\u201c. Juokaudama atsaky\u010diau, jog, ko gero, dramaturgams reik\u0117t\u0173 daryti visk\u0105, k\u0105 gali, kad j\u0173 pjes\u0117s b\u016bt\u0173 tokios pat geros. Visgi tik\u0117dama, jog k\u016briniai atsitinka<\/em> tam tikru metu ir tam tikra forma, manau, kad ir pjes\u0117s re\u017eisieriams atsitinka<\/em> tada, kai tam ateina laikas\u00a0\u2013 d\u0117l tem\u0173, turinio, istorijos, o gal ka\u017eko asmeni\u0161ko. \u201eHamletas\u201c turb\u016bt d\u0117l to ir yra \u201eHamletas\u201c. Belieka d\u017eiaugtis, jog re\u017eisieriai \u0161ioje pjes\u0117je vis randa tai, kas juos masina, \u012fkvepia, nepaleid\u017eia.<\/p>\n

O kieno tekstai masina, \u012fkvepia ir nepaleid\u017eia Tav\u0119s pa\u010dios?<\/h6>\n

Patinka \u012fdomios, gerai sud\u0117liotos istorijos, esu neabejinga k\u016briniams, kuriuose juntamas subtilus humoras, kurie pasi\u017eymi sodria ir sultinga, bet kartu\u00a0\u2013 ir skland\u017eioje derm\u0117je tekan\u010dia kalba. Prie\u0161 kelis m\u0117nesius susiskambinome su man brangia universiteto d\u0117stytoja, su kuria bi\u010diuliaujam\u0117s nuo studij\u0173 laik\u0173. Sako: \u201e\u017dinai, Virginija, sunkus tas mokslininko darbas, niekaip nepara\u0161au straipsnio.\u201c A\u0161 tuomet jau a\u0161tunt\u0105 dien\u0105 s\u0117d\u0117jau veidu \u012f balt\u0105 lap\u0105, bandydama i\u0161d\u0117styti festivalio koncepcij\u0105. Patariu: \u201ePara\u0161ykite \u0161e\u0161etui, o tada pakelsite iki de\u0161imt\u201c, ir ji atsako: \u201eTaip, a\u0161 tik\u00adriausiai ir para\u0161ysiu \u0161e\u0161etui paskutin\u0119 dien\u0105, ir bus gerai, bet tada tekstas nebus \u0161okis.\u201c Negaliu nepritarti\u00a0\u2013 itin \u017eavi, kai tekstai kvie\u010dia \u0161okiui, kai juos malonu skaityti. Visgi turiu pripa\u017einti, kad da\u017eniau skaitau film\u0173, spektakli\u0173 tekstus. Patikusius, \u012fsp\u016bd\u012f palikusius filmus ar spektakli\u0173 \u012fra\u0161us \u012fsijungiu vietoj fonin\u0117s muzikos: m\u0117gstu klausytis intonacij\u0173, dialog\u0173, pasteb\u0117ti, kaip jie buvo pasakyti, kada, kas buvo i\u0161tarta.<\/p>\n

Pamin\u0117jai literat\u016br\u0105, teatr\u0105 ir kin\u0105. Kas dar daro \u012ftak\u0105 Tavo k\u016brybai?<\/h6>\n

Gyvenimas. Ir net ne k\u016brybai\u00a0\u2013 tiesiog: labai vertinu tikras istorijas, tikrus \u012fvykius, akimirkas. Syk\u012f s\u0117dime su drauge, kalbam\u0117s, juokaujame, ir staiga ji sako: \u201eMan atrodo, a\u0161 beveik nebeturiu draug\u0173.\u201c Ne\u017einau, kod\u0117l tai atsitiko b\u016btent tada, t\u0105 akimirk\u0105, nes k\u0105 tik taip leng\u00advab\u016bdi\u0161kai krizenome ir juok\u0117m\u0117s pavasario saul\u0117je, o staiga viskas kitaip, ta\u010diau suprantu, kad b\u016btent tuo momentu \u012f pavir\u0161i\u0173 prasimu\u0161\u0117 ka\u017ekas esmingo, tikro. B\u016btent \u0161ito ilgim\u0117s, ie\u0161kome. K\u016bryba gal neb\u016btinai atskleid\u017eia tik\u00adrumo klodus, bet padeda da\u017eniau u\u017e\u010diuopti ar pasteb\u0117ti tuos akimirksnius. Praverti b\u016bt\u012f savo gryniausia forma. Va\u017eiuoju \u012f kitas \u0161alis, ir ten kaln\u0173 pap\u0117d\u0117je ma\u017eoje trobel\u0117je gyvena \u017emogus\u00a0\u2013 su savo likimu, istorija. Jis nieko ne\u017eino apie mane ir mano smalsum\u0105, ne\u017eino, kad a\u0161 dabar s\u0117d\u017eiu ir stebiuosi, galvoju, projektuoju, svarstau, kaip rytais jis eina \u012fkv\u0117pti kaln\u0173 oro, kaip rasa plauna veid\u0105. U\u017e sienos kaimynas klausosi muzikos; m\u0105stau, kaip jam po vakar\u00a0\u2013 gird\u0117jau, jog pykosi. Esame susieti saitais, istorijomis, aplinkui visada kas nors vyksta, o viduje\u00a0\u2013 dar daugiau. S\u0105moningai pri\u0117mus sprendim\u0105 (taip da\u017eniausiai ir b\u016bna kuriant) nukreipti \u017ei\u016br\u0105 \u012f aplink\u0105 ir \u012f save, \u0161i atsiveria ir pradeda rodytis pilnakraujais i\u0161gyvenimais, charakteriais, siu\u017eetais. I\u0161girsti, kaip pasaulis pradeda kalb\u0117ti ir kvie\u010dia kalb\u0117tis.<\/p>\n

Esi \u017einoma tiek kaip prozos autor\u0117, tiek kaip dramaturg\u0117. Pati save laikai labiau literat\u016bros ar teatro bendruomen\u0117s dalimi? O gal n\u0117 vienos i\u0161 j\u0173?<\/h6>\n

Ne vienerius metus dirbu teatre\u00a0\u2013 per t\u0105 laik\u0105 jo pasaulis man tapo atviresnis ir savesnis, save jau\u010diu kaip teatro \u017emog\u0173, nes prozos tiesiog nebera\u0161au. Teatras \u017eavi savo paslaptimi, id\u0117jomis, poj\u016b\u010diu, kai \u017eingsnis po \u017eingsnio spektaklis pradeda rodyti savo veid\u0105, atskiros detal\u0117s pama\u017eu ima jungtis \u012f vien\u012f, ir tai, kas rod\u0117si nepermanoma, tampa akivaizdu. Patinka tu\u0161\u010diuose koridoriuose, u\u017ekulisiuose, kvapuose besiverianti teatro magija, po repeticij\u0173 dar ilgas valandas liekant kalb\u0117tis su re\u017eisieriais apie sprendimus ir galimybes, tylomis i\u0161einant \u012f nakt\u012f namo, dienos tekstams vis nenutylant. Po to spektaklis \u012fvyksta, viskas baigiasi ir i\u0161nyksta, lyg nieko n\u0117 neb\u016bt\u0173 buv\u0119. Ta\u010diau visada lieka \u017emon\u0117s, istorija, tas ry\u0161ys, u\u017esimezg\u0119s bendroje kelion\u0117je. Teatro bendruomen\u0117je turiu daug artim\u0173 draug\u0173, bi\u010diuli\u0173, su kuriais sieja ne tik darbas, bet ir gyvenimas.<\/p>\n

Vis d\u0117lto, nepaisant visko, k\u0105 dabar pasakiau, dramaturgija man rei\u0161kia ir \u017eod\u017eio taupum\u0105 scenoje: klasikinio draminio teksto pagrindas yra veiksmas, o veik\u0117j\u0173 dialogai\u00a0\u2013 viena i\u0161 priemoni\u0173 \u0161iam pl\u0117totis, tod\u0117l gali b\u016bti itin lakoni\u0161ki. Keliais \u017eod\u017eiais \u012fmanoma parodyti veik\u0117jo aistr\u0105 ir laim\u0119, pykt\u012f ir nuopuol\u012f, li\u016bdes\u012f ir apsisprendim\u0105, juose sutelpa daug prasm\u0117s, t\u016brio, poteks\u010di\u0173. Per \u0161iuos metus, kai dirbu teatre, pajutau, kad prisikaup\u0117 \u017eod\u017ei\u0173. Tiek \u017eod\u017ei\u0173. Gal laikas ir jiems.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-3-2023%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vir\u0161elio heroj\u0117 \u2013 jaunosios kartos prozinink\u0117, dramaturg\u0117 Virginija Rimkait\u0117, ra\u0161anti pjeses ne tik dramos, bet ir l\u0117li\u0173 teatrams. Jos viltingu teiginiu prasideda \u201eNemuno\u201c kovas: \u201eKiekviename procese b\u016bna viena kita valanda, kai kamavusios abejon\u0117s, tamsumos pasitraukia, ir viskas pra\u017eysta \u012fkv\u0117pimu, \u017einojimu, maloningu visa apgaubian\u010diu d\u017eiaugsmu bei tik\u0117jimu.\u201c<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":31766,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[555,148,110,553],"tags":[120],"class_list":["post-31765","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2023-03","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2023","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kalbino Kristina Steiblyt\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/31765","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=31765"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/31765\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":31767,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/31765\/revisions\/31767"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/31766"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=31765"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=31765"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=31765"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}