{"id":31732,"date":"2023-03-23T18:07:53","date_gmt":"2023-03-23T16:07:53","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=31732"},"modified":"2023-04-20T16:19:07","modified_gmt":"2023-04-20T14:19:07","slug":"europine-piesejo-sutartis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/europine-piesejo-sutartis\/","title":{"rendered":"EUROPIN\u0116 PIE\u0160\u0116JO SUTARTIS"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]V\u00e1clavas Hollaras (orig. <em>V\u00e1clav Hollar,<\/em> dar \u017einomas kaip <em>Wencenslaus Hollar Bohemus, Wenceslas Hollar, Wenzel Hollar;<\/em> 1607\u20131677) gim\u0117 turtingoje Rudolfo II dvare tarnavusio Prahos didiko \u0161eimoje, o mir\u0117 nepritekliuje (legenda teigia, kad skurde) Londone, valdant Karoliui II. Hollaras i\u0161gars\u0117jo dar b\u016bdamas gyvas, tur\u0117jo gerb\u0117j\u0173, draug\u0173, mokini\u0173, daug keliavo ir suk\u016br\u0117 \u0161imtus darb\u0173. Jis nugyveno ilg\u0105 dailininko ir b\u0117glio gyvenim\u0105, savo talentu u\u017ekariaudamas Europ\u0105 ir kartkart\u0117mis pab\u0117gdamas nuo jos kar\u0173 bei revoliucij\u0173. Jo gravi\u016bros ir pie\u0161iniai vaizduoja b\u016btent \u0161i\u0105 Europ\u0105 iki smulkiausi\u0173 detali\u0173. I\u0161skyrus gal tik pla\u010diausiai \u017einomus motyvus, kuriuos kiekvienas atpa\u017e\u012fsta i\u0161 Hollaro koleg\u0173 knyg\u0173 bei darb\u0173. \u0160i aplinkyb\u0117, mano galva, apgaubta paslapties. Pabandykime j\u0105 \u012fminti.<!--more--><\/p>\n<p>Pirmiausia apie gyvenim\u0105, apie k\u016bryb\u0105\u00a0\u2013 kiek v\u0117liau. Hollaras gim\u0117 garsiojoje Prahoje pusiau pami\u0161usio kolekcininko ir meno mecenato Rudolfo II laikais; miestas buvo sausakim\u0161as meninink\u0173, alchemik\u0173, astrolog\u0173 ir avanti\u016brist\u0173: jie sukiojosi aplink dvar\u0105, tik\u0117damiesi numesto i\u0161maldos kaulo ar net pensiono, o imperatorius kaip Ko\u0161\u010d\u0117jus d\u017eiuvo d\u0117l savo lobi\u0173, kuriais (atmie\u017etais \u012fvairiausiu egzoti\u0161ku \u0161lam\u0161tu) pild\u0117 vien\u0105 kambar\u012f po kito. Tuo keistu metu Prahoje, kaip ir visoje Bohemijoje, katalikai ir protestantai sugyveno gana taikiai\u00a0\u2013 nuostabus, d\u017eiuginantis faktas, turint omenyje chaos\u0105, prasid\u0117jus\u012f pra\u0117jus 11 met\u0173 po V\u00e1clavo Hollaro gimimo. N\u0117ra duomen\u0173 apie jo \u0161eimos priklausym\u0105 kokiai nors konfesijai, ta\u010diau dailininko jud\u0117jimo Europoje, kuri\u0105 jau buvo ap\u0117musios religin\u0117s pjautyn\u0117s, vektoriai leid\u017eia manyti, kad Hollarai buvo protestantai. Antroje 1610 m. pus\u0117je prasid\u0117jo vietin\u0117 Bohemijos katastrofa: i\u0161 dail\u0117s kolekcininko tyliai buvo atimta kar\u016bna, paskui jis mir\u0117, o jo viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 visi\u0161kai kitoks Habsburgas, pirmenyb\u0119 teik\u0119s kataliki\u0161kam duonos virtimui Dievo K\u016bnu, o ne alcheminiam gele\u017eies virtimui auksu, o arkebuz\u0105 laik\u0119s vertingesne u\u017e Arcimboldo\u2019\u0105. \u010cekijos protestantams \u0161is Habsburgas nepatiko ir jie susirado kit\u0105 valdov\u0105, kuris vald\u0117 tik vien\u0105 \u017eiem\u0105, tod\u0117l ir buvo pramintas \u017diemos karaliumi. Visa \u010dek\u0173 nacionalin\u0117 drama sutilpo tarp dviej\u0173 \u012fvyki\u0173: 1618-\u0173j\u0173 antrosios Prahos defenestracijos, kai prie\u0161 imperatori\u0173 sukil\u0119 \u010dekai pro rotu\u0161\u0117s langus i\u0161met\u0117 du karali\u0161kuosius pareig\u016bnus bei varg\u0161\u0105 niekuo d\u0117t\u0105 ra\u0161tinink\u0105, ir 1620-\u0173j\u0173 Baltojo kalno m\u016b\u0161io, kuriame imperatoriaus pulkai nugal\u0117jo \u017diemos karaliaus protestant\u0173 kariuomen\u0119 ir u\u017e\u0117m\u0117 Prah\u0105. \u0160i\u0173 \u012fvyki\u0173 <em>post scriptum<\/em>\u00a0\u2013 vie\u0161a 27 \u010dek\u0173 protestant\u0173 lyderi\u0173 egzekucija 1621 m. bir\u017eel\u012f toje pa\u010dioje Prahos Senamies\u010dio aik\u0161t\u0117je, kurioje dabar lankosi tuntai turist\u0173. Ar keturiolikmetis berniukas buvo \u017ei\u016brov\u0173 minioje, steb\u0117jusioje geriausi\u0173 to meto karalyst\u0117s vadov\u0173 galv\u0173 nukirsdinim\u0105? Sunku pasakyti.<\/p>\n<p>Tai, kas prasid\u0117jo Bohemijoje po 1621-\u0173j\u0173, vargu ar galima pavadinti kitaip nei genocidu, \u017einoma, jei s\u0105vok\u0105 imame i\u0161 \u0161iuolaikinio politinio \u017eodyno. Bene vieninteliai, XVII a. padar\u0119 ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus, buvo anglai Airijoje. Nugal\u0117tojai \u012fkalino \u0161imtus vietini\u0173 protestant\u0173. Ketvirtadalis laisv\u0173j\u0173 gyventoj\u0173\u00a0\u2013 miestie\u010di\u0173, pirkli\u0173, mokslinink\u0173\u00a0\u2013 paliko \u0161al\u012f, kad i\u0161vengt\u0173 prievartinio atvertimo \u012f katalikyb\u0119. Bohemij\u0105 u\u017epl\u016bdo kolonistai katalikai\u00a0\u2013 vokie\u010diai, italai, airiai ir net portugalai. Vokie\u010di\u0173 kalba pama\u017eu i\u0161st\u016bmin\u0117jo \u010dek\u0173\u00a0\u2013 i\u0161 prad\u017ei\u0173 i\u0161 pamald\u0173, paskui i\u0161 oficiali\u0173 dokument\u0173, v\u0117liau i\u0161 \u201eauk\u0161tosios kult\u016bros\u201c, galiausiai i\u0161 miest\u0173 \u012f kaimus. XIX a. prad\u017eioje ji beveik prarado savo ra\u0161ytin\u0119 form\u0105, o \u201e\u010dek\u0173 renesanso\u201c veik\u0117jai (daugelis j\u0173 buvo vokie\u010diai) tur\u0117jo sukurti nauj\u0105 senosios-naujosios kalbos gramatik\u0105. Po plev\u0117suojan\u010diomis kontrreformacijos v\u0117liavomis \u012f \u010cekij\u0105 atvyko j\u0117zuitai; \u012fdomu, kad b\u016btent jie apstat\u0117 Prah\u0105 tomis barokin\u0117mis ba\u017eny\u010diomis bei konventais, kuriais dabar gro\u017e\u0117tis (su beveik nemokamu alu\u010diu ir <em>knied\u00adlikais<\/em>) atvyksta de\u0161imtys milijon\u0173 smalsuoli\u0173 i\u0161 viso pasaulio.<\/p>\n<p>V\u00e1clavas Hollaras buvo tarp ketvirtadalio i\u0161vykusi\u0173j\u0173. Jis pasirinko Trisde\u0161imties met\u0173 karo krauju persunkt\u0105 Vokietij\u0105, o ne j\u0117zuit\u0173 nagu prismeigt\u0105 Prah\u0105. Dvide\u0161imtmetis Hollaras iki to laiko jau buvo tap\u0119s neblogu graveriu ir pie\u0161\u0117ju. Devyneri klajoni\u0173 po Vokietijos miestus metai i\u0161tobulino jo talent\u0105 ir pavert\u0117 jaunuol\u012f vienu geriausi\u0173 graveri\u0173 Europoje. Jis mok\u0117si ir dirbo \u0160tutgarto, Strasb\u016bro, Frankfurto ir Kelno graviravimo dirbtuv\u0117se. Rai\u017e\u0117 miest\u0173 vaizdus bei panoramas, pie\u0161\u0117 peiza\u017eus, miestie\u010di\u0173 tipus, o syk\u012f nuvyko \u012f Nyderlandus, kur pirm\u0105 kart\u0105 gyvenime pamat\u0117 j\u016br\u0105 ir \u012fstab\u0173 grafin\u012f burini\u0173 laiv\u0173 \u012frangos tobulum\u0105\u00a0\u2013 to niekada nepamir\u0161o ir iki pat mirties pie\u0161\u0117, graviravo upes, uostus, laiv\u0173 statyklas ir j\u016br\u0173 m\u016b\u0161ius. Hollaro bei jo bendramin\u010di\u0173 darbai buvo gerai parduodami; tais laikais, kai dar neegzistavo fotoaparatai ar dokumentiniai filmai, gravi\u016bros buvo vienintelis b\u016bdas pamatyti pasaul\u012f nei\u0161\u0117jus i\u0161 nam\u0173. Nuo XVI a. Europoje \u0117m\u0117 rastis daugyb\u0117 mil\u017eini\u0161k\u0173 projekt\u0173, skirt\u0173 vizualiai apra\u0161yti \u017eemyn\u0105. \u0160ie projektai jung\u0117 atlas\u0173, kelioni\u0173 vadov\u0173, kelioni\u0173 \u017einyn\u0173, karini\u0173 \u017eem\u0117lapi\u0173 funkcijas ir buvo skirti labai skirting\u0173 kategorij\u0173 \u017emon\u0117ms\u00a0\u2013 nuo keliautoj\u0173 iki generol\u0173, nuo piligrim\u0173 iki mokslinink\u0173. Pamin\u0117siu tik kelis i\u0161 \u0161i\u0173 \u012fsp\u016bding\u0173 darb\u0173: \u201eCivitates Orbis Terrarum\u201c, nuo 1572 iki 1617 m. Georgo Brauno leist\u0105 \u0161e\u0161iatom\u012f su Franso Hogenbergo rai\u017einiais, ir \u0161imtme\u010diu v\u0117liau Abrahamo Orteliaus sumanyt\u0105 \u201eTheatrum Orbis Terrarum\u201c. \u012edomu tai, kad autoriai ir spaustuvininkai numan\u0117 tokio pob\u016bd\u017eio leidini\u0173 panaudojim\u0105 kariniais tikslais, ta\u010diau tai dar\u0117 tik pa\u010dios <em>krik\u0161\u010dioni\u0161kiausios<\/em> kariuomen\u0117s. Bet kurios didel\u0117s Europos miesto panoramos pirmame plane visada b\u016bdavo vaizduojama grup\u0117 \u017emoni\u0173: damos, ponai, kareiviai, valstie\u010diai, amatininkai\u00a0\u2013 priklausomai nuo peiza\u017eo tipo ir dailininko nuotaikos. Tai daryta giliai tikint, jog turkai mahometonai, tuo metu laikyti (ir i\u0161 dalies tikrai ja buv\u0119) pagrindine gr\u0117sme krik\u0161\u010dionybei, su pasibjaur\u0117jimu atmes \u0161iuos garbingus leidinius, su\u017einoj\u0119, kad juose yra grie\u017etai islamo draud\u017eiam\u0173 \u017emoni\u0173 atvaizd\u0173. B\u016bt\u0173 \u012fdomu perskaityti koki\u0105 nors dabartinio istoriko studij\u0105, ar tokia gudryb\u0117 veik\u0117&#8230; Juk, gerai pagalvojus, turk\u0173 pa\u0161os gal\u0117jo tiesiog nupl\u0117\u0161ti gabal\u0117lius nuo strategi\u0161kai verting\u0173 \u017eem\u0117lapi\u0173 bei panoram\u0173, apgyvendint\u0173 netik\u0117liais (arba u\u017elieti ra\u0161alo ant bedievi\u0161k\u0173 atvaizd\u0173), o paskui ramiausiai palyginti juos su Vienos \u017eem\u0117lapiu (tarkime, F.\u00a0Hogenbergo k\u016briniu) ir kur reikia sustatyti patrankas, \u012fsakyti jany\u010darams i\u0161kasti griovius \u0161tai ten ir va \u010dia.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-3-2023%2F&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Istorija ir menas \u2013 neatsiejami. Naujausioje K.\u00a0Kobrino es\u0117 apie did\u012f \u010dek\u0173 pie\u0161\u0117j\u0105 bei graver\u012f V\u00e1clav\u0105 Hollar\u0105 nusikelsime \u012f XVII a. Europ\u0105, kur vir\u0117 epidemijos, karai ir religin\u0117s kovos. O k\u0105 ir kaip pamat\u0117 dailininkas?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":31733,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[555,148,110,553],"tags":[363],"class_list":["post-31732","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2023-03","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2023","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kirill Kobrin | vert\u0117 Kornelija Ragyt\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/31732","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=31732"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/31732\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":31847,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/31732\/revisions\/31847"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/31733"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=31732"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=31732"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=31732"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}