{"id":31278,"date":"2023-01-25T14:53:55","date_gmt":"2023-01-25T12:53:55","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=31278"},"modified":"2023-02-25T18:27:19","modified_gmt":"2023-02-25T16:27:19","slug":"lina-simutyte-net-genialiausi-kuriniai-ne-is-tolo-neprilygsta-tikroms-zmoniu-istorijoms","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/lina-simutyte-net-genialiausi-kuriniai-ne-is-tolo-neprilygsta-tikroms-zmoniu-istorijoms\/","title":{"rendered":"LINA SIMUTYT\u0116: NET GENIALIAUSI K\u016aRINIAI N\u0116 I\u0160 TOLO NEPRILYGSTA TIKROMS \u017dMONI\u0172 ISTORIJOMS"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Lina Simutyt\u0117\u00a0\u2013 jaunosios kartos ra\u0161ytoja, spaudoje publikavusi tiek savo poezijos, tiek prozos darb\u0173. Pripa\u017einim\u0105 peln\u0117 i\u0161leidusi debiutin\u0119 apsakym\u0173 knyg\u0105 \u201eMiesto \u0161vent\u0117\u201c (Kauko laiptai, 2020), labai palankiai \u012fvertint\u0105 literat\u016bros kritik\u0173 bei koleg\u0173, apdovanot\u0105 Jurgos Ivanauskait\u0117s premija. Lina gana greitai buvo priimta \u012f bendraam\u017ei\u0173 ir vyresni\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 gretas, kurios jai, gyvenusiai provincijoje, atrod\u0117 ka\u017ekuo ypatingos, net u\u017edaros, nes toji atranka vyksta sostin\u0117je, kur, \u201esavaime suprantama\u201c, dauguma yra \u201epateptieji\u201c. Nors k\u016br\u0117ja da\u017enokai \u0161neka apie baimes (\u0161\u012f \u017eod\u012f daugyb\u0119 syki\u0173 pakartojo savo kalboje po premijos paskyrimo), i\u0161 ties\u0173 labai dr\u0105siai prav\u0117r\u0117 slapt\u0105sias \u0161iuolaikinio jauno \u017emogaus gyvenimo, min\u010di\u0173 dureles, nepabijojo kalbinink\u0173 ir autenti\u0161kai, su visais netaisyklingumais bei slengu papasakojo, koki\u0173 dalyk\u0173 gausu realioje, o ne literat\u016brin\u0117je buityje bei kasdienyb\u0117je.<\/em><\/p>\n

Mano senelis gim\u0117 ir u\u017eaugo \u017didikuose. Niekada ten nebuvau, tik \u017einau, kad dalyvavo \u0160atrijos Raganos laidotuv\u0117se. Mo\u010diutei, kuri kilusi nuo Marijampol\u0117s kra\u0161to, Kaune lietuvi\u0173 kalb\u0105 d\u0117st\u0117 Salom\u0117ja N\u0117ris. Tie dalykai mane veik\u0117. Pati gimei Vilniuje, augai Druskininkuose, v\u0117liau\u00a0\u2013 Ma\u017eeikiuose, o mokeisi \u017didik\u0173 Marijos Pe\u010dkauskait\u0117s gimnazijoje. Kokie vaikyst\u0117s, jaunyst\u0117s dalykai buvo svarb\u016bs Tau? Vietos? Vardai? Mokytojai?<\/h6>\n

Galvodama apie ankstesnius gyvenimo tarpsnius, prisimenu neseniai perskaitytos Tove\u2019\u0117s Ditlevsen knygos \u201eKopenhagos trilogija\u201c sakinius: \u201eVaikyst\u0117 ilga ir siaura it karstas, pats i\u0161 jos nei\u0161lipsi\u201c bei \u201eJaunyst\u0117 laikina, trapi, nepastovi. J\u0105 reikia tiesiog i\u0161gyventi, jokios kitos prasm\u0117s ji neturi\u201c. Skamba dramati\u0161kai, ta\u010diau juose randu nema\u017eai tiesos. Ir vis d\u0117lto, nepaisant tam tikr\u0173 praeities atsiminim\u0173, kuriuos nor\u0117josi i\u0161stumti i\u0161 atminties \u012fvairiomis formomis (da\u017enai rinkdavausi \u012fvykius u\u017era\u0161yti, susintetinti ir tokiu b\u016bdu pakeisti), \u0161iandien u\u017e klampius g\u0117dos ar nusivylimo jausmus stipresnis d\u0117kingumas.<\/p>\n

Mano t\u0117tis\u00a0\u2013 \u017eemaitis i\u0161 Ma\u017eeiki\u0173, mama\u00a0\u2013 druskininkiet\u0117 dz\u016bk\u0117, tod\u0117l nat\u016braliai susiklos\u010diusios aplinkyb\u0117s vaikyst\u0117s ir jaunyst\u0117s dienas buvo padalijusios tarp dviej\u0173 poli\u0173. Nors nuolatini\u0173 kelioni\u0173 mar\u0161rutas Ma\u017eeikiai\u2013Druskininkai su stabtel\u0117jimais tviskan\u010diose degalin\u0117se anuomet atrod\u0117 smagus, \u0161iandien suprantu, jog \u017einojimas, kad mano mylima mo\u010diut\u0117, dz\u016bk\u0117 Anastazija, gyvena taip toli, nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173 k\u0117l\u0117 ilges\u012f bei melancholij\u0105. Mo\u010diut\u0117 dirbo pradini\u0173 klasi\u0173 mokytoja, mok\u0117 melstis, skaityti ir \u017eaisti kortomis, ved\u0117 Ratny\u010dios ba\u017eny\u010dioje barstyti g\u0117les per atlaidus, sek\u0117 pasakas, net rod\u0117 laidotuvi\u0173 albumus, taip supa\u017eindindama su giminai\u010diais, kuri\u0173 sutikusi nebuvau. Mirus jos s\u016bnui, o paskui\u00a0\u2013 ir vyrui, m\u016bs\u0173 seneliui, mo\u010diut\u0117 ilgus metus ged\u0117jo; a\u0161 tik po kurio laiko supratau, kad i\u0161 svetain\u0117s sklisdav\u0119s vaitojimas i\u0161 ties\u0173 buvo \u0161iandien beveik i\u0161nykusios dz\u016bki\u0161kos raudos.<\/p>\n

Tiek depresyvi mo\u010diut\u0117s asmenyb\u0117 (su kuria nor\u0117jau tapatintis), tiek kontrastas tarp net \u017eiem\u0105 \u017eali\u0173 Druskinink\u0173 mi\u0161k\u0173 ir pilko, nuobodaus Ma\u017eeiki\u0173 cemento prasiskverb\u0117 \u012f mano vid\u0173 ir i\u0161sikerojo jaunyst\u0117je. Paauglyst\u0117je prisijaukinusi goti\u0161k\u0105 tams\u0105, rengiausi juodais drabu\u017eiais, klausiau metalo muzikos, prad\u0117jau gilintis \u012f kafki\u0161kus siu\u017eetus, skai\u010diau Camus, o \u0160k\u0117mos \u201eBalta drobul\u0117\u201c ir Sartre\u2019o \u201e\u0160leik\u0161tulys\u201c virto mano biblijomis. \u0160iandien nor\u0117\u010diau pasikalb\u0117ti su ta paaugle Lina, priminti jai, kiek daug \u0161viesuli\u0173 j\u0105 supo: mylimi t\u0117vai\u00a0\u2013 gera\u0161irdis statyb\u0173 in\u017einierius Tomas ir jautrios prigimties lietuvi\u0173 kalbos mokytoja R\u016bta, Ma\u017eeiki\u0173 mo\u010diut\u0117s brolis dirigentas Robertas Varnas, padovanoj\u0119s pianin\u0105 \u201eR\u012bga\u201c, \u201eatkas\u0119s\u201c gimin\u0117s med\u012f iki pat Popie\u017eiaus Jono Pauliaus II, po pamok\u0173 ne kart\u0105 palikusi fortepijono mokytoja Liudmila Denisenko, lietuvi\u0173 kalbos mokytoja Alma Vai\u010diulien\u0117, \u017didik\u0173 Marijos Pe\u010dkauskait\u0117s gimnazijos direktor\u0117 Rima \u0160irvinskien\u0117. Tai \u017emon\u0117s, nuolat skatin\u0119 mano k\u016brybin\u0119 savirai\u0161k\u0105, pri\u0117m\u0119 toki\u0105, kokia buvau. Marijos Pe\u010dkauskait\u0117s dvasia, atkartojanti ra\u0161ytojos \u017eod\u017eius \u201eDulki\u0173 pasaulyje veikliai darbuotis \u0161viesos pasauliui\u201c, sklido po vis\u0105 gyvenviet\u0119. Gaila, kad tuo metu buvau per ni\u016bri \u0161iuos dalykus suprasti. Gera tai suvokti bent \u0161iandien, kol dar ne v\u0117lu. O prisiminimas, kaip d\u0117d\u0117 Robertas Varnas, prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas ordinu \u201eU\u017e nuopelnus Lietuvai\u201c, aplank\u0117 mus Ma\u017eeikiuose ir u\u017elipo \u012f nu\u0161iurusi\u0105 pal\u0117p\u0119, kurioje gyveno priklausomyb\u0117s su\u0117stas menininkas, t\u0117\u010dio brolis Grigas, iki \u0161iol neleid\u017eia suabejoti\u00a0\u2013 \u017emogi\u0161kumas matuojamas ne ordinais ar premijomis, o meile, nuo\u0161ird\u017eiu r\u016bpes\u010diu bei atjauta \u0161alia esantiems.<\/p>\n

Mano galva, nei ta ma\u017ea mergyt\u0117, nei paaugl\u0117 Lina niekur nedingo, nes Tavo trumpuosiuose prozos k\u016briniuose nuolat prasimu\u0161a bendras vardiklis\u00a0\u2013 \u0161eima. \u017dinoma, ji labai visokia, \u012fvairiais kampais ir keis\u010diausi\u0173 patir\u010di\u0173, bet puikiai mums atpa\u017e\u012fstama. Nebuvo noro studijuoti psichologij\u0105 ir tapti \u0161ios srities specialiste?<\/h6>\n

Taikl\u016bs pasteb\u0117jimai\u00a0\u2013 tiek d\u0117l \u0161eimos vardiklio mano tekstuose, tiek d\u0117l polinkio gilintis \u012f psichologij\u0105. Deja, baigusi mokykl\u0105 toki\u0173 studij\u0173 rinktis negal\u0117jau d\u0117l privalomo matematikos, kurios d\u0117sni\u0173 niekada nesuvokiau, egzamino. Apie mokam\u0105 moksl\u0105 taip pat nesinor\u0117jo galvoti. Vis d\u0117lto, nusprendusi studijuoti kino dramaturgij\u0105, greit supratau, kad kiekvienam geram scenarijui reikalingas psichologijos i\u0161manymas\u00a0\u2013 ne veltui dramaturgai bei re\u017eisieriai kurdami filmus konsultuojasi su \u0161ios srities specialistais. Neabejoju, kad psichologijos \u017einios praverst\u0173 ir kiekvienam ra\u0161an\u010diajam\u00a0\u2013 juk persona\u017e\u0173 elgesio modeliai, motyvai neatsiejami nuo vidini\u0173 problem\u0173, j\u0173 suvokimo ar net atvirk\u0161\u010diai\u00a0\u2013 neigimo.<\/p>\n

Kalbant apie \u0161eim\u0105 kaip kertin\u0119 mano k\u016brybos \u0161erd\u012f, galiu pridurti, kad man tai atrodo absoliu\u010diai nat\u016bralu. Juk visuomen\u0117 prasideda b\u016btent nuo \u0161eimos. \u0160eimyniniai santykiai primena daug kart\u0173 suma\u017eint\u0105 visuomen\u0117s model\u012f\u00a0\u2013 ir nors galb\u016bt klaidinga b\u016bt\u0173 teigti, kad kiek skirting\u0173 \u0161eim\u0173, tiek skirting\u0173 visuomeni\u0173, j\u016bs\u0173 pasteb\u0117jimas, jog net ir keis\u010diausios \u0161eimos patirtys virsta atpa\u017e\u012fstamomis, yra savoti\u0161kas to \u012frodymas.<\/p>\n

Gr\u012f\u017etant prie psichologijos temos, negaliu nepripa\u017einti iki \u0161iol svarstanti apie \u0161ios krypties studijas. Tikiuosi, kada nors tur\u0117siu s\u0105lygas to mokytis, o kol kas nuo 2018-\u0173j\u0173 vystau savo literat\u016brin\u012f projekt\u0105 \u201eBlunkanti sofa\u201c, kuriame nagrin\u0117ju \u0161iuolaikiniams \u017emon\u0117ms aktuali\u0105 nerimo tematik\u0105, pasitelkdama Lietuvos jaunosios kartos meninink\u0173 asmenines patirtis. Organizuodama \u0161io projekto renginius taip pat bendradarbiauju su Individualiosios psichologijos instituto \u012fk\u016br\u0117ja, psichologe Rasa Bieliauskaite. Visa tai darydama tik dar labiau \u012fsitikinu\u00a0\u2013 net genialiausi gro\u017ein\u0117s literat\u016bros, kino ar teatro k\u016briniai n\u0117 i\u0161 tolo neprilygsta tikroms \u017emoni\u0173 istorijoms bei i\u0161gyvenimams.<\/p>\n

Labiausiai man r\u016bpintis klausimas\u00a0\u2013 k\u0105 jaunieji ra\u0161ytojai galvoja apie lietuvi\u0173 literat\u016br\u0105? Tik be joki\u0173 pagra\u017einim\u0173 ir mandagum\u0173 ar politkorekti\u0161kum\u0173<\/strong>. Gyvenate kitame, sav\u0173j\u0173 pasaulyje? Kas jums yra svarbu\u00a0\u2013 senoji mokykla daro nors kiek \u012ftakos? Kod\u0117l \u0161iais laikais apskritai \u0161itaip ver\u017eiamasi tapti ra\u0161ytoju?<\/h6>\n

Sekdama savo draug\u0173 \u012fra\u0161us socialiniuose tink\u00adluose matau, kad lietuvi\u0173 literat\u016bra jiems svarbi. Mano bendraam\u017eiai dalijasi Alfonso Nykos-Nili\u016bno, Li\u016bn\u0117s Sutemos, Gintaro Gutausko, Vytauto\u00a0P.\u00a0Blo\u017e\u0117s, Algimanto Mackaus, Nijol\u0117s Miliauskait\u0117s, Birut\u0117s P\u016bkelevi\u010di\u016bt\u0117s, Juozo \u017dlabio-\u017deng\u0117s, Rimo V\u0117\u017eio eil\u0117ra\u0161\u010diais ar j\u0173 i\u0161traukomis. Taip pat K\u0119stu\u010dio Navako, Manto Gim\u017eausko-\u0160amano, Aurio Radzevi\u010diaus-Radziaus, Vytauto Pliuros, Gintaro Patacko, Gintaro Beresnevi\u010diaus, Ri\u010dardo Gavelio, Antano \u0160k\u0117mos tekst\u0173 fragmentais, ankstyv\u0105ja Jurgos Ivanauskait\u0117s k\u016bryba. Jaunosios kartos poet\u0117 Birut\u0117 Gra\u0161yt\u0117-Black m\u016bs\u0173 interviu atviravo ka\u017ekada vasarodama kaime sumaniusi kasdien i\u0161mokti po vien\u0105 Jono Strielk\u016bno eil\u0117ra\u0161t\u012f. \u012esimin\u0117 apie 30 tiems atvejams, kai \u0161alia n\u0117ra knygos. \u017dinoma, ne visi \u010dia i\u0161vardinti ra\u0161ytojai priklauso senajai mokyk\u00adlai, ta\u010diau rodo susidom\u0117jim\u0105 lietuvi\u0173 literat\u016bra.<\/p>\n

Svarbu pamin\u0117ti ir fakt\u0105, kad tai, k\u0105 aptinku ant savo pa\u017e\u012fstam\u0173 bendraam\u017ei\u0173 \u201esien\u0173\u201c feisbuke, gali gerokai skirtis nuo \u012fra\u0161\u0173, kuriuos nar\u0161ydami toje pa\u010dioje platformoje randa kiti. Dabar daug kalbama apie socialinius \u201eburbulus\u201c, madinga sakyti \u201esavo burbule to nepasteb\u0117jau\u201c ar atvirk\u0161\u010diai ir apskritai lyginti t\u0173 \u201eburbul\u0173\u201c transliuojam\u0105 turin\u012f. Akivaizdu, dauguma diskusij\u0173 verda virtualioje erdv\u0117je, ir a\u0161 ilgiuosi laik\u0173, kuriuose galb\u016bt net negyvenau, apie juos tik gird\u0117jau: audring\u0173 vakar\u0117li\u0173, pokalbi\u0173 iki ryto apie literat\u016br\u0105 \u201eSuokalbio\u201c ar \u201eLiterat\u0173\u201c kavin\u0117se. Tod\u0117l sunku apibendrinti j\u016bs\u0173 pamin\u0117t\u0105 gyvenim\u0105 \u201esav\u0173j\u0173 pasauly\u201c, svarstau, ar toks apskritai egzistuoja. Vis d\u0117lto turiu savo draug\u0173 rat\u0105, kur\u012f sudaro tiek ra\u0161ytojai, tiek kit\u0173 sri\u010di\u0173 menininkai, tiek \u017emon\u0117s, su kult\u016bra nesusij\u0119. Tariu \u0161iuos \u017eod\u017eius ir jau\u010diu, kad jie skamba absurdi\u0161kai\u00a0\u2013 visi esame susij\u0119 su kult\u016bra, patinka mums tai ar ne.<\/p>\n

Ta\u010diau \u0161iek tiek absoliutinu, nes j\u016bs\u0173 klausimas nukreiptas \u012f jaun\u0105j\u0105 ra\u0161ytoj\u0173 kart\u0105 apskritai. Jei kalb\u0117\u010diau vien apie save, nei\u0161vardin\u010diau bent pus\u0117s anks\u010diau pamin\u0117t\u0173 vard\u0173. Lygiai taip absoliutinan\u010dius gird\u017eiu tvirtinant, jog Lietuva\u00a0\u2013 poet\u0173, ne prozinink\u0173 kra\u0161tas. Sunku b\u016bt\u0173 tam nepritarti, nors gal\u0117\u010diau pamin\u0117ti bent de\u0161imt m\u016bs\u0173 \u0161alies prozinink\u0173 knyg\u0173, palikusi\u0173 nemenk\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f, o tai man atrodo nema\u017eai. Taip pat manau, kad svarbus lietuvi\u0173 literat\u016bros matomumas pasauliniame kontekste, ir \u010dia prisideda \u012fvair\u016bs vadybiniai reikalai\u00a0\u2013 kai kurie autoriai tai puikiai daro patys, kiti kratosi bet kokios reklamos. Neabejoju, tiek vieni, tiek kiti slapta tikisi, kad j\u0173 k\u016bryba vien\u0105 dien\u0105 stebuklingai bus atrasta u\u017esienio leid\u0117j\u0173 ar literat\u016bros agent\u0173, o j\u0173 vardai\u00a0\u2013 \u012fra\u0161yti pasaulio literat\u016bros istorijon.<\/p>\n

Kalb\u0117dama apie ver\u017eim\u0105si tapti ra\u0161ytoju, prisimenu LRT Radijo laidoje \u201eHomo cultus. I\u0161 balkono\u201c menotyrinink\u0117s Laimos Kreivyt\u0117s \u0161nekintos ra\u0161ytojos Giedr\u0117s Kazlauskait\u0117s i\u0161sakyt\u0105 nuomon\u0119, jog ra\u0161ytojas yra \u017emogus, per savait\u0119 para\u0161antis apie \u0161e\u0161is t\u016bkstan\u010dius spaudos \u017eenk\u00adl\u0173\u00a0\u2013 neb\u016btinai vien gro\u017ein\u0117s literat\u016bros, bet ir kult\u016bros, knyg\u0173 ap\u017evalg\u0173 ar pana\u0161iai. Sekant min\u0117t\u0105ja formule, jau vien \u0161iame interviu i\u0161naudojau pana\u0161\u0173 kiek\u012f, ta\u010diau ar tai gal\u0117t\u0173 apibr\u0117\u017eti mane kaip ra\u0161ytoj\u0105? B\u016bna savai\u010di\u0173, kai visai nera\u0161au. B\u016bna dien\u0173, kai para\u0161au daugiau. Ra\u0161ytoja pasijau\u010diu suk\u016brusi pirmiausia mane pa\u010di\u0105 tenkinant\u012f tekst\u0105 ar bent ger\u0105 pastraip\u0105, o laiko intervalas ne toks svarbus. Ta\u010diau yra daugyb\u0117 jaun\u0173 \u017emoni\u0173, ra\u0161an\u010di\u0173 kasdien. Jie atakuoja leidyklas bei kult\u016brin\u0117s spaudos redaktorius, yra \u012fsitikin\u0119 savo genialumu, bet jau\u010diasi tinkamai ne\u012fvertinti. Galb\u016bt jie iki \u0161iol romantizuoja ra\u0161ym\u0105 kaip galimyb\u0119 prat\u0119sti savo egzistencij\u0105 po mirties? O gal taip siekia \u0161lov\u0117s? Gal yra \u012fsitikin\u0119, kad i\u0161leista knyga suteikia solidumo, garantuoja svarb\u0173 status\u0105 visuomen\u0117je? Vis\u0173 prie\u017eastys turb\u016bt skirtingos, ta\u010diau tikiu, jog literat\u016bra yra vienas sud\u0117tingiausi\u0173 b\u016bd\u0173 i\u0161gars\u0117ti. Tam labiau pasitarnaut\u0173 realyb\u0117s \u0161ou, nuogas k\u016bnas, pikanti\u0161kos asmeninio gyvenimo istorijos, \u012fvairios intrigos ar skandalai vie\u0161ojoje erdv\u0117je, emociniai sprogimai, bet ir jie teb\u016bt\u0173 trumpu\u010diai blykstel\u0117jimai, o juk \u201erankra\u0161\u010diai nedega\u201c.<\/p>\n

Va va, romantizuoja… Regis, visi nor\u0117t\u0173 tapti nedegan\u010di\u0173 rankra\u0161\u010di\u0173 autoriais. Beje, o kod\u0117l pati neleidi poezijos? Ar yra kokie pasaulio matymo skirtumai (juk ir prozininkai visk\u0105 fiksuoja pro verbalinius akinius), kuriuos jau pasteb\u0117jai bendraudama su posm\u0173 k\u016br\u0117jais?<\/h6>\n

Mano ra\u0161in\u0117jimai nuo poezijos ir prasid\u0117jo. Skai\u010diau eil\u0117ra\u0161\u010dius i\u0161 rinkini\u0173, kuriuos rasdavau nam\u0173 knyg\u0173 lentynose. Kai vienu metu mama dirbo ne tik lietuvi\u0173 kalbos mokytoja, bet ir mokyklos bibliotekininke, ten prisiskai\u010diusi eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, v\u0117liau bandydavau juos kopijuoti. Prisimenu, tuo laikotarpiu ypa\u010d patiko Henrikas Radauskas ir Li\u016bn\u0117 Sutema, taip pat kai kurios eil\u0117s i\u0161 Sauliaus \u017duko sudarytos \u201eLietuvi\u0173 meil\u0117s lyrikos\u201c antologijos. Konkret\u016bs tekstai atmintyje nei\u0161liko, ta\u010diau ry\u0161kiai regiu grafines Rimvydo Kepe\u017einsko iliustracijas. Kopijuodavau ir jas, kurdama iliustracijas savo eil\u0117ra\u0161\u010diams arba dain\u0173 \u017eod\u017eiams. Iki \u0161iol tikiu, jog poezijos ra\u0161ymui reikalinga ypatingo skaidrumo ir susikaupimo b\u016bsena\u00a0\u2013 toki\u0105 pasiekti man pavyksta retokai. Juolab kad ir tie ankstyvoje paauglyst\u0117je gim\u0119 eil\u0117ra\u0161\u010diai ilgainiui pl\u0117t\u0117si, \u012fgijo prozos naratyvams b\u016bding\u0173 savybi\u0173. Kartais eil\u0117ra\u0161\u010dio u\u017era\u0161ymas man prilygdavo sud\u0117tingos matematin\u0117s lygties sprendimui\u00a0\u2013 iki \u0161iol \u017eaviuosi poet\u0173 geb\u0117jimu i\u0161tisus pasaulius sutalpinti keliose strofose. Dabar pastebiu, kad suk\u016brusi eil\u0117ra\u0161t\u012f v\u0117liau j\u012f skaitau kaip juodra\u0161t\u012f b\u016bsimam prozos tekstui ir adaptuoju. Ka\u017ekas i\u0161 m\u016bs\u0173 \u0161alies ra\u0161ytoj\u0173 teig\u0117, jog prozininkai\u00a0\u2013 tai nei\u0161sipild\u0119 poetai. Ne\u017einau, ar \u0161iai min\u010diai galiu pritarti visu \u0161imtu procent\u0173. Da\u017eniau sakau prie\u0161ingai, kad poezijos ra\u0161ymas\u00a0\u2013 kur kas paprastesnis ir ma\u017eiau kantryb\u0117s reikalaujantis darbas. Nereikia tiek laiko praleisti prie kompiuterio ekrano, neb\u016btina ra\u0161ymo rutina. O gal tai t\u0117ra savoti\u0161ka mano gynyba, kuri\u0105 pasitelkiu diskusijose su vyru poetu Nerijumi Cibulsku. Poezijos k\u016br\u0117jus anks\u010diau buvau linkusi mistifikuoti, tik\u0117jau\u00a0\u2013 jie i\u0161skirtin\u0117s, itin dvasingos asmenyb\u0117s. Taip pat maniau, kad geriausi\u0105 poezij\u0105 ra\u0161o paslaptingi, u\u017edari, gyvenimi\u0161k\u0173 malonum\u0173 atsisak\u0119 vyrai. Poet\u0173 romantizavimas dabar atrodo labiausiai susij\u0119s su j\u0173 nepa\u017einojimu asmeni\u0161kai. Pabendrauji ir supranti, kad toks tavo m\u0105stymas buvo vaiki\u0161kai naivus, net juokingas. Poezija poezijai nelygi, o geniali\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 autoriai\u00a0\u2013 toli gra\u017eu ne ka\u017ekokie ypatingi sutv\u0117rimai, bet paprasti \u017emon\u0117s. Tuo labiau, ne vien savo misti\u0161kuose pasauliuose skendintys atsiskyr\u0117liai vyrai, kuri\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010dius ra\u0161o pats Dievas, bet ir talentingos moterys.<\/p>\n

Praeitais metais \u201eNemune\u201c publikuotame Tavo apsakyme \u201eKvartetas\u201c yra tokios eilut\u0117s: \u201eJis r\u0117k\u0117, kad neturiu proto, kol tyl\u0117jau, kartojo, kad neturiu proto, kol a\u0161 ir v\u0117l apsiverkiau, kartojo, kad neturiu proto, kai mane tild\u0117 ir grasino visk\u0105 atimti arba u\u017edrausti.\u201c K\u0105 Tau rei\u0161kia \u201etur\u0117ti proto\u201c? Kaip skirtingos kartos t\u0105 prot\u0105 suvokia?<\/h6>\n

Apsakyme t\u0117vas dukrai tai kartoja, nes ji atsisako paklusti\u00a0\u2013 nenori u\u017e pamokas muzikos mokykloje praleidin\u0117jus\u012f brol\u012f laikyti solfed\u017eio egzamino. Apra\u0161ytoje situacijoje s\u0105voka \u201etur\u0117ti proto\u201c yra ambivalenti\u0161ka: t\u0117\u010diui atrodo kvaila taip u\u017esispirti, nes dukra jau i\u0161laik\u0117 egzamin\u0105 u\u017e save (vadinasi, gali tai padaryti ir u\u017e s\u016bn\u0173), o \u0161iai toks reikalavimas kelia \u012fsi\u016bt\u012f, nes n\u0117ra teisingas jos at\u017evilgiu. Tiek gro\u017ein\u0117s literat\u016bros, tiek gyvenimo kontekstuose da\u017enai susiduriame su daugybe neteisyb\u0117s\u00a0\u2013 vienos situacijos gali b\u016bti neteisingos ar net absurdi\u0161kos, vertinant objektyviai, o kitos\u00a0\u2013 nepriimtinos asmeni\u0161kai mums. Man pa\u010diai \u201etur\u0117ti proto\u201c rei\u0161kia \u012fvertinti savo pasirinkim\u0173 ar elgesio pasekmes, suprasti, ar tam tikri veiksmai prasmingi, ar tikrai verti mano pastang\u0173 bei rizikos. Galb\u016bt tai galima vadinti savoti\u0161ku atsargumu? Skirtingas kartas \u0161itai i\u0161 esm\u0117s ir skiria\u00a0\u2013 kol buvau jaunesn\u0117, kra\u010diausi to, kas vyresn\u0117s ar net dabartin\u0117s mano kartos atstov\u0173 b\u016bt\u0173 \u012fvardinta kaip \u201eproto tur\u0117jimas\u201c. Gyventi pagal loginiu m\u0105stymu gr\u012fstas taisykles man ir \u0161iandien neretai atrodo gan nuobodu\u00a0\u2013 juk taip i\u0161stumiamas pol\u0117kis, nuotykius \u017eadantys impulsyv\u016bs sprendimai, aistra gyvenimui apskritai. Kita vertus, pastebiu, kad vis da\u017eniau pati stengiuosi vadovautis ne vien vidiniais impulsais, bet ir protu. Tada kur\u012f laik\u0105 jau\u010diuosi protinga, d\u0117kinga racionaliajai suaugusio \u017emogaus daliai savyje, ta\u010diau netrukus ir v\u0117l nekantrauju pasikliauti \u016bmia prigimtimi, trok\u0161tan\u010dia patirti ka\u017ek\u0105 naujo, nors gerai \u017einau galinti nudegti.<\/p>\n

Labai a\u010di\u016b u\u017e ties\u0173 atsakym\u0105. Man atrodo, visi mes am\u017einai m\u0117giname suprasti, kas yra aistra ir intuicija, protas ir logika, ramyb\u0117 ir i\u0161mintis. \u0160iose i\u0161\u0117jimo i\u0161 labirinto paie\u0161kose ypa\u010d svarbus baim\u0117s d\u0117muo. Esi apdovanota Jurgos Ivanauskait\u0117s literat\u016brine premija\u00a0\u2013 ji man asocijuojasi su dr\u0105sa.<\/h6>\n

I\u0161girdusi klausim\u0105, i\u0161kart prisiminiau eilutes i\u0161 norveg\u0173 psichiatro Finno Sk\u00e5rderudo knygos \u201eNerimas. Klajon\u0117s po modern\u0173j\u012f A\u0161\u201c. Anot jo, \u201e\u010cia, \u017eem\u0117je, mes gyvename kelis gyvenimus. Nelengva. Psichologi\u0161kai ai\u0161kinant, gim\u0119 mes esame daugyb\u0117 laisv\u0173 daleli\u0173. Augti\u00a0\u2013 rinkti tas daleles \u012f kr\u016bv\u0105, tikintis tapti vientisu \u017emogumi\u201c. Akcentuo\u010diau \u017eod\u012f \u201etikintis\u201c, nes abejoju, ar vieno gyvenimo pakakt\u0173 galutinai suprasti ne tik save ar kitus, bet ir daugyb\u0119 rei\u0161kini\u0173, patiriam\u0173 emocij\u0173, j\u0173 ry\u0161i\u0173. Ta\u010diau i\u0161\u0117jimo i\u0161 labirinto paie\u0161kos man nesvetimos. Dvejoju, ar apskritai egzistuoja durys, kurias aptikus ir jas prav\u0117rus paai\u0161k\u0117t\u0173 atsakymai. Net jei ka\u017ekas ir paai\u0161k\u0117t\u0173\u00a0\u2013 kas tada? Ar neprad\u0117tume sav\u0119s klausin\u0117ti, kiek tuose rastuose atsakymuose tiesos, ar j\u0173 nesinor\u0117t\u0173 paneigti ir pana\u0161iai? Kartais u\u017e atsakym\u0105 svarbesnis pats klausimas, o u\u017e i\u0161\u0117jim\u0105 i\u0161 labirinto\u00a0\u2013 klaid\u017eiojimas bei jo architekt\u016bros tyrin\u0117jimas. \u0160ios temos buvo ir teb\u0117ra artimos ne tik Jurgos Ivanauskait\u0117s k\u016brybai ar asmenybei apskritai, bet ir daugybei kit\u0173 \u017emoni\u0173\u00a0\u2013 tiek kurian\u010di\u0173, tiek ne. Vis d\u0117lto, ne kiekvienas ry\u017etasi apie tai kalb\u0117ti taip ekspresyviai ir toli gra\u017eu ne visi turi tiek dr\u0105sos \u017eengti \u012f pavojingiausius u\u017ekaborius, ie\u0161kodami atsakym\u0173.<\/p>\n

Kokie klausimai svarbiausi Tau kaip ra\u0161ytojai?<\/h6>\n

Viena esmini\u0173 tiek k\u016bryboje, tiek kasdienyb\u0117je mane persekiojan\u010di\u0173 tem\u0173 yra \u017emogaus pastanga kurti santyk\u012f su pasauliu, kuriame jis jau\u010diasi svetimas. Domina asmenyb\u0117s, i\u0161gyvenan\u010dios pernelyg didel\u0119 tu\u0161tum\u0105, b\u016bdamos vienos, bet santykiuose su kitais prarandan\u010dios savast\u012f. Da\u017enai pana\u0161iai jau\u010diuosi ir pati\u00a0\u2013 ra\u0161ymas reikalauja vienatv\u0117s, atsiribojimo, tod\u0117l per por\u0105 pastar\u0173j\u0173 met\u0173 pam\u0117gau i\u0161vykas \u012f k\u016brybines rezidencijas. Vis d\u0117lto, svetur praleidusi vos kelet\u0105 dien\u0173, pradedu jausti min\u0117t\u0105 tu\u0161tum\u0105, kuri\u0105 sunkiai u\u017epildo net ra\u0161ymas. Pasiilgstu \u017emoni\u0173, j\u0173 keliamo triuk\u0161mo\u00a0\u2013 visko, nuo ko stengiuosi pasprukti. Man \u012fdomios ribin\u0117s patirtys, sunkiai paai\u0161kinami rei\u0161kiniai ir keisti sutapimai, i\u0161 pirmo \u017evilgsnio nelogi\u0161ki poelgiai, kurie galiausiai vis tiek nuveda ten, kur reikia. Kitas svarbus klausimas susij\u0119s su \u017emoni\u0173 geb\u0117jimu keistis\u00a0\u2013 j\u0173 virsmais, vidiniais, plika akimi nematomais procesais. Nieko nuostabaus, kad tai atsispindi ir mano prozoje. Apie persona\u017eo kaitos dinamik\u0105 daug kart\u0173 gird\u0117jau dar studijuodama kino dramaturgij\u0105\u00a0\u2013 da\u017enai b\u016bdavo sakoma, jog filmo herojus nuo realaus asmens pirmiausia skiriasi vidiniu konfliktu, vienaip ar kitaip ver\u010dian\u010diu j\u012f nestov\u0117ti vietoje. \u017dinoma, \u0161i formul\u0117 tinkamesn\u0117 popsiniam, o ne meniniam kinui. Ta\u010diau ne kart\u0105 sp\u0117jau \u012fsitikinti, kiek daug heroj\u0173 mus supa kasdien. Vieni kei\u010diasi, kiti\u00a0\u2013 ne. Vieni tiki, jog save nuolatos reikia i\u0161stumti i\u0161 komforto zonos, kitiems atrodo, kad jos susik\u016brimas toli gra\u017eu ne visada saugiame pasaulyje ir yra did\u017eiausias gyvenimo pasiekimas. Neabejoju, \u012f daugyb\u0119 klausim\u0173 atsakym\u0173 taip ir nerasiu net ra\u0161ydama, ta\u010diau \u017einau\u00a0\u2013 j\u0173 nei\u0161kelti b\u016bt\u0173 apmaudu. Nes ir klausimai, ir istorijos\u00a0\u2013 tiek i\u0161galvotos, tiek paremtos tikrais nutikimais, tiek neatpa\u017e\u012fstamai susintetintos ar sukeistintos\u00a0\u2013 neperkeltos ant popieriaus gali papras\u010diausiai pradingti.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-1-2023%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pokalbis su jaun\u0105ja ra\u0161ytoja Lina Simutyte, besistengian\u010dia sau u\u017eduoti daugiau klausim\u0173, nei k\u016bryboje rasti atsakym\u0173. Juk \u201ekartais u\u017e atsakym\u0105 svarbesnis pats klausimas, o u\u017e i\u0161\u0117jim\u0105 i\u0161 labirinto\u00a0\u2013 klaid\u017eiojimas bei jo architekt\u016bros tyrin\u0117jimas\u201c,\u00a0\u2013 \u012fsitikinusi ji.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":31279,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[537,148,110,553],"tags":[120],"class_list":["post-31278","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2023-01","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2023","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kalbino Erika Drungyt\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/31278","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=31278"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/31278\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":31280,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/31278\/revisions\/31280"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/31279"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=31278"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=31278"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=31278"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}