[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]2022-\u0173j\u0173 gruod\u017eio 12-\u0105j\u0105, b\u016bdamas 85-eri\u0173, Anapilin i\u0161keliavo vienas \u012fdomiausi\u0173 m\u016bs\u0173 meto kino muzikos kompozitori\u0173 Angelo\u2019as Badalamentis. T\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 jo draugas ir kolega re\u017eisierius Davidas Lynchas savo \u201eYouTube\u201c kanalo vaizdo \u012fra\u0161e kreip\u0117si \u012f gerb\u0117jus: \u201eToday\u00a0\u2013 no music\u201c (\u201e\u0160iandien\u00a0\u2013 jokios muzikos\u201c).<\/p>\n
Amerikie\u010di\u0173 kompozitorius suk\u016br\u0117 daugiau nei 50 garso takeli\u0173 \u012fvairiems filmams bei serialams, visgi giliausios ir \u012fsimintiniausios jo melodijos gim\u0117 bendradarbiaujant b\u016btent su avangardinio kino karaliumi D.\u00a0Lynchu. Kai kurie maestro motyvai ne tik tobulai \u012fgarsino jo filmus, bet ir tapo muzikos klasika.<\/p>\n
Mano pa\u017eintis su Badalamen\u010diu buvo \u0161iek tiek makabri\u0161ka. Kaip ir daugelis kino aistruoli\u0173, paslaptingai gr\u0117sming\u0105 kompozitoriaus muzik\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 i\u0161girdau kultiniame seriale \u201eTvin Pykso miestelis\u201c (Twin Peaks<\/em>). Jam pasirod\u017eius 1990-\u0173j\u0173 prad\u017eioje, buvau \u0161e\u0161eri\u0173. Pamenu, kaip kart\u0105 savait\u0117je t\u0117vai per televizori\u0173 \u017ei\u016br\u0117davo \u201eTvin Pyks\u0105\u201c, kiekvien\u0105 serij\u0105. Man, \u017einoma, neleido\u00a0\u2013 serialas transliuotas v\u0117lai, o jo turinys netiko ma\u017eame\u010diui. Visgi gird\u0117davau i\u0161 u\u017e sienos tyliai skamban\u010di\u0105 keist\u0105 ir svajing\u0105 muzik\u0105, kuri baugino, ta\u010diau taip pat\u00a0\u2013 stipriai trauk\u0117. Kartais ant pir\u0161t\u0173 galiuk\u0173 pris\u0117lin\u0119s prie dur\u0173 pro ply\u0161\u012f stengdavausi \u012f\u017evelgti, kas vyksta ekrane. Nors serialo nebuvau mat\u0119s, ne\u017einojau, apie k\u0105 jis, muzikiniai \u201eTvin Pykso\u201c motyvai vaikyst\u0117je nuolat sukosi mintyse. Tik gerokai v\u0117liau, jau studij\u0173 laikais, su did\u017eiausiu malonumu pagaliau per\u017ei\u016br\u0117jau vis\u0105 \u0161i\u0105 istorij\u0105.<\/p>\n Kino aistruoliai ir melomanai gedi\u00a0\u2013 per pastaruosius metus pasaulis neteko dviej\u0173 svarbiausi\u0173 senosios mokyklos kino kompozitori\u0173\u00a0\u2013 A.\u00a0Badalamen\u010dio ir legendinio Ennio\u2019aus Morricone\u2019\u0117s, mirusio 2020-aisiais. \u012edomu pasteb\u0117ti, kad abu k\u016br\u0117jai buvo tikri virtuozai, ta\u010diau j\u0173 i\u0161silavinimas\u00a0\u2013 visi\u0161kai skirtingas. Italas E.\u00a0Morricone\u2019\u0117 gars\u0117jo kaip klasikin\u0117s muzikos aistruolis\u00a0\u2013 j\u0105 studijavo Romos \u0160v. Cecilijos konservatorijoje, v\u0117liau tapo orkestro dirigentu, o \u0161tai Badalamentis gim\u0117 ir augo Niujorke, ital\u0173 kilm\u0117s d\u017eiazo muzikant\u0173 \u0161eimoje\u00a0\u2013 jo t\u0117vo pusbrolis Vinnie\u2019is Badale\u2019as buvo garsus d\u017eiazo trimitininkas, Benny\u2019io Goodmano ir Harry\u2019io Jameso ansambli\u0173 narys. A\u0161tuoneri\u0173 Angelo\u2019as prad\u0117jo groti fortepijonu, o pa\u016bg\u0117j\u0119s \u012fstojo \u012f Manhatano muzikos mokykl\u0105, kurioje vasaros atostog\u0173 metu gyvai akompanuodavo \u012fvairi\u0173 komik\u0173, balerin\u0173 bei daininink\u0173 pasirodymuose. V\u0117liau, \u0117m\u0119s kurti ir aran\u017euoti dainas popmuzikos atlik\u0117jams, netrukus sutiko garso in\u017einieri\u0173-eksperimentatori\u0173 pranc\u016bz\u0105 Jean\u0105-Jacques\u2019\u0105 Perrey, jaun\u0105 kompozitori\u0173 supa\u017eindinus\u012f su elektronine klaviat\u016bra. \u0160is muzikos instrumentas Badalamen\u010diui padar\u0117 did\u017eiul\u012f \u012fsp\u016bd\u012f\u00a0\u2013 beveik visus savo \u012fsimintiniausius k\u016brinius amerikietis para\u0161\u0117 pasitelk\u0119s b\u016btent j\u012f.<\/p>\n A\u0161tuntajame de\u0161imtmetyje Angelo\u2019as \u017eeng\u0117 pirmuosius \u017eingsnius kino pasaulyje\u00a0\u2013 \u0117m\u0117si garso takeli\u0173 ne itin \u017eymiems filmams \u201eGordono karas\u201c (Gordon’s War<\/em>, 1973, re\u017e. Ossie\u2019is Davisas) bei \u201e\u012estatymas ir netvarka\u201c (Law and Disorder<\/em>, 1974, re\u017e. Ivanas Passeris). Tai buvo ypa\u010d taikliai tuometin\u0119 juost\u0173 nuotaik\u0105, vaizdus atspind\u0117jusios kompozicijos.<\/p>\n Esminis l\u016b\u017eis Badalamen\u010dio karjeroje\u00a0\u2013 bendradarbiavimas su D.\u00a0Lynchu. Viskas prasid\u0117jo mistin\u0117s dramos \u201eM\u0117lynas aksomas\u201c (Blue Velvet, 1986) filmavimo aik\u0161tel\u0117je. Re\u017eisierius buvo sugalvoj\u0119s scen\u0105, kurioje pagrindinio vaidmens atlik\u0117ja Isabella Rossellini naktiniame klube tur\u0117jo sudainuoti garsi\u0105j\u0105 Bobby\u2019io Vintono dain\u0105 \u201eBlue Velvet<\/em>\u201c. Kadangi aktorei stigo tokios patirties, jai pagelb\u0117ti buvo pasamdytas A.\u00a0Badalamentis, trenirav\u0119s artist\u0119 kuo geriau susitvarkyti su vokaline partija. Kompozitorius ne tik mok\u0117 Isabell\u0105 dainuoti, bet ir meistri\u0161kai peraran\u017eavo Vintono dain\u0105\u00a0\u2013 linksm\u0105 ir nuotaiking\u0105 popmuzikos k\u016brin\u012f pavert\u0117 dekadentiniu fortepijono bliuzu. I\u0161gird\u0119s rezultat\u0105 Lynchas liko taip giliai su\u017eav\u0117tas maestro profesionalumu bei jo darbo elegancija, kad patik\u0117jo Badalamen\u010diui vis\u0105 filmo garso takel\u012f. \u0160is sugalvojo stulbinant\u012f juostos \u012fgarsinim\u0105, kuriame susipina \u012ftampos kupinos postmodernistin\u0117s orkestruot\u0117s, disonansiniai pu\u010diamieji ir kiti ni\u016br\u016bs efektai, puikiai atliepiantys groteski\u0161kus \u201eM\u0117lyno aksomo\u201c nuotaik\u0173 svyravimus bei staigius atmosferos poky\u010dius. Kompozitoriaus muzika suk\u016br\u0117 papildom\u0105 kinematografinio pasakojimo sluoksn\u012f. Slogus, nestandartinis skambesys filmui suteik\u0117 keistos, gr\u0117smingos paslapties aur\u0105. Badalamentis ne kart\u0105 yra tvirtin\u0119s, kad j\u012f inspiravo tamsios emocijos. Viename interviu jis pasakojo: \u201eKai jaunyst\u0117je eidavau \u012f kin\u0105, mane labiausiai traukdavo noir \u017eanro filmai [Holivudo kriminalin\u0117s dramos, pasi\u017eym\u0117jusios ribotu ap\u0161vietimu, ry\u0161kiais \u0161viesotamsos kontrastais, \u0161e\u0161\u0117liais\u00a0\u2013 S.\u00a0J.]. Tuose filmuose buvo ka\u017ekas labai tamsaus ir slegian\u010dio\u00a0\u2013 tai \u012fstrigo giliai manyje ir stipriai \u012fkv\u0117p\u0117.\u201c[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-1-2023%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Nors pavadinimas g\u0105sdina ir nuteikia nelinksmai, i\u0161 ties\u0173 tereikia atsiversti \u0161i\u0105 pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 film\u0173 ap\u017evalg\u0105 ir suprasime\u00a0\u2013 vilties daug. Be to, tur\u0117dami toki\u0105 puiki\u0105 vedl\u0119 kaip Silvija, dr\u0105siai da\u017eniau lankysim\u0117s kino sal\u0117se.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":31251,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[537,148,110,553],"tags":[124],"class_list":["post-31250","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2023-01","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2023","tag-muzika"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Simonas Jurkevi\u010dius","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/31250","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=31250"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/31250\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":31252,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/31250\/revisions\/31252"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/31251"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=31250"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=31250"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=31250"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}