{"id":31134,"date":"2022-12-23T00:09:41","date_gmt":"2022-12-22T22:09:41","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=31134"},"modified":"2023-02-25T18:24:58","modified_gmt":"2023-02-25T16:24:58","slug":"dainius-svobonas-vaidmenyse-galiu-pasislepti-nuo-asmeninio-drakono","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/dainius-svobonas-vaidmenyse-galiu-pasislepti-nuo-asmeninio-drakono\/","title":{"rendered":"DAINIUS SVOBONAS: VAIDMENYSE GALIU PASISL\u0116PTI NUO ASMENINIO DRAKONO"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]Dainiaus Svobono i\u0161samiai pristatin\u0117ti nereikia. Vien\u0105 syk\u012f i\u0161vyd\u0119s \u0161\u012f aktori\u0173 ir i\u0161gird\u0119s jo i\u0161skirtin\u012f bals\u0105, lengvai atpa\u017einsi j\u012f kino filmuose, televizijoje bei teatro scenoje; ypa\u010d da\u017enai artist\u0105 galima pamatyti Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT), kuriame Dainius \u012fsimintinais vaidmenimis d\u017eiugina jau daugiau nei trisde\u0161imt met\u0173. K\u016br\u0117jas u\u017e meistryst\u0119 yra susi\u017e\u0117r\u0119s aib\u0119 \u012fvertinim\u0173, o gruod\u017eio m\u0117nes\u012f jam \u012fteiktas ir auk\u0161\u010diausias Kult\u016bros ministerijos apdovanojimas\u00a0\u2013 garb\u0117s \u017eenklas \u201eNe\u0161k savo \u0161vies\u0105 ir tik\u0117k\u201c. Aktoriui tenka save i\u0161bandyti \u012fk\u016bnijant sud\u0117tingus, gilius pagrindinius persona\u017eus, ta\u010diau kartu jie \u017emogi\u0161ki, netobuli, einantys klystkeliais, nei\u0161vengiamais ie\u0161kant teisingo kelio, \u0161i\u0173 veik\u0117j\u0173 vidiniai i\u0161gyvenimai suprantami kiekvienam \u017ei\u016brovui. Pats D.\u00a0Svobonas kasdienyb\u0117je nuo\u0161irdus, i\u0161tikimas savoms vertyb\u0117ms, paprastumui, pernelyg nesureik\u0161minantis \u012fvertinim\u0173, scenin\u0117s patirties, s\u0117km\u0117s.<\/em><\/p>\n

Susitikome pasikalb\u0117ti apie esam\u0105j\u012f laik\u0105, ypa\u010d apie naujausi\u0105 pa\u0161nekovo vaidmen\u012f \u0161\u012f ruden\u012f NKDT scen\u0105 i\u0161vydusiame Roberto Wilsono spektaklyje \u201eDorianas\u201c, kurtame kartu su Vokietijos \u201eD\u2019haus\u201c teatru Diuseldorfe (<\/em>D\u00fcsseldorfer Schauspielhaus), Oscaro Wilde\u2019o gyvenimo ir k\u016brybos motyvais (Dainius \u012fk\u016bnija vyresn\u012fj\u012f Dorian\u0105, o jaunesn\u012fj\u012f\u00a0\u2013 Mantas Zemleckas). Tiesa, nepamir\u0161ome ir aktoriaus k\u016brybinio kelio \u0161iame teatre prad\u017eios, kuri\u0105 pa\u017eymi fotomenininko Romualdo Rakausko sukurtas jo portretas ant 1993\u00a0m. \u017eurnalo \u201eNemunas\u201c rugs\u0117jo numerio vir\u0161elio bei \u017eurnalisto Vido Beitnaro interviu \u017eavingu pavadinimu \u201eRomantinio imid\u017eo jaunuolis\u201c.<\/em><\/p>\n

Skaitant 1993-i\u0173j\u0173 ruden\u012f \u201eNemune\u201c publikuot\u0105 pokalb\u012f su jumis, nesunku pajusti to meto atmosfer\u0105\u00a0\u2013 kaip jaut\u0117t\u0117s i\u0161 Vilniaus atvyk\u0119s gyventi ir dirbti \u012f Kaun\u0105, kas d\u0117josi \u0161iame mieste (mafijozai etc.), kalbama ir apie Kauno dramos teatre (KDT) vykusi\u0105 reform\u0105. Tekste esate \u012fvardijamas kaip romantinio tipo aktorius. Kaip dabar pamenate t\u0105 laik\u0105? Kiek romanti\u0161ko pol\u0117kio i\u0161 ties\u0173 buvo ir i\u0161liko iki \u0161iol?<\/h6>\n

T\u0105syk \u201eNemunui\u201c pasi\u016blius pasikalb\u0117ti, susipa\u017einau su R.\u00a0Rakausku. Nuo to laiko daug bendravome, lankydavausi jo parodose, vis susitikdavome, paklausdavau, kaip \u0161is laikosi. Man buvo labai svarbu, kad atsikraust\u0119s \u012f Kaun\u0105 po keleri\u0173 met\u0173 susibi\u010diuliavau su tokiu fotografu.<\/p>\n

Pasirod\u017eius interviu, ilg\u0105 laik\u0105 vis kas nors pasijuokdavo d\u0117l to \u201eromantinio imid\u017eo jaunuolio\u201c, ta\u010diau nesukau d\u0117l to galvos. Toks buvau. Toks ir esu. Romantika da\u017eniausiai atskiesta naivumu, bet gerai, kai \u017emogus naivus, dar daug ko nepatyr\u0119s, \u012f gyvenim\u0105, darb\u0105 \u017ei\u016bri su romanti\u0161ka viltimi. Tokie \u017emon\u0117s b\u016bna labai gra\u017e\u016bs.<\/p>\n

Vilniuje tuomet veik\u0117 Valstybinis jaunimo teatras, kuriame dirbo Eimuntas Nekro\u0161ius, ta\u010diau jis buvo gana u\u017edaras, Oskaro Kor\u0161unovo teatras dar tik k\u016br\u0117si, o Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras i\u0161gyveno did\u017eiul\u012f perversm\u0105; ta organizacija sud\u0117tinga ir dabar, k\u0105 liudija neseniai pla\u010diai nuskamb\u0117j\u0119s skandalas tarp \u012fstaigos direktoriaus Martyno Budrai\u010dio ir meno vadovo Oskaro Kor\u0161unovo. Kadangi \u0161alia su \u017evake nestov\u0117jau, nesinori l\u012fsti \u012f tuos reikalus, ta\u010diau pana\u0161\u016bs dalykai nutinka kone kasdien, ne tokio lygio, bet asmenybi\u0173 susid\u016brimai vyksta nuolat. Koks gi teatras be konflikt\u0173.<\/p>\n

V.\u00a0Beitnaras savajame interviu jus \u012fvardijo dar ir kaip vien\u0105 gyvybingiausi\u0173, perspektyviausi\u0173 aktori\u0173 anuomet merd\u0117jusiame KDT.\u00a0Tik\u0117jim\u0105 teatru, nor\u0105 save jam pa\u0161v\u0119sti liudija ir j\u016bs\u0173 i\u0161sakytos mintys…<\/h6>\n

Keistas sutapimas\u00a0\u2013 prie\u0161 m\u016bs\u0173 pokalb\u012f sapnavau ko\u0161mar\u0105, jog Vilniuje, \u017dirm\u016bnuose, tarp t\u0173 penkiaauk\u0161\u010di\u0173 skersv\u0117jini\u0173<\/em> nam\u0173, susib\u016br\u0117 did\u017eiul\u0117 minia smalsuoli\u0173, kurie \u017ei\u016bri \u012f mane, o a\u0161, kaip paai\u0161k\u0117ja, esu paskirtas paaukoti. Labai daug \u017emoni\u0173 mane sveikina, a\u0161 einu pro juos ir d\u0117koju, kad mane i\u0161sirinko, kad mane paaukos. Vien\u0105 minut\u0119 pagalvoju: \u201eReikia paskambinti savo advokatui.\u201c Kokia nes\u0105mon\u0117! Juk neturiu jokio advokato. Paskui \u0161auna mintis: \u201eO tai, palaukite, neturiu teis\u0117s pats k\u0105 nors nuspr\u0119sti?\u201c Aukojimo garbei vyksta ka\u017ekoks koncertas, tad vis\u0173 d\u0117mesys nukrypsta \u012f j\u012f, ir a\u0161 pasprunku. Viduje taip \u0161lyk\u0161tu ir sykiu gera, nes \u017einau, kad nuo to pab\u0117gu. Visgi pastebiu palik\u0119s savo kuprin\u0119 su daiktais ir pradedu jos ie\u0161koti; at\u0117jusieji \u012f aukojim\u0105 \u017ei\u016bri \u012f mane labai nusteb\u0119, jog likau gyvas. Negaliu suprasti, k\u0105 \u0161is sapnas rei\u0161kia, bet jausmas buvo labai nemalonus. Tarsi tur\u0117\u010diau mirti u\u017e kitus. Ne\u017einau, kod\u0117l dabar j\u012f pasakoju, ta\u010diau man visa tai siejasi b\u016btent su \u017eod\u017eiais \u201etoks perspektyvus\u201c, toks kitoks, anoks…<\/p>\n

Tuomet sak\u0117te: \u201eNe\u017einau kaip kiti, bet a\u0161 stebiu \u017ei\u016brov\u0173 veidus. Lengviau, kai pagauni \u017emogaus sal\u0117je \u017evilgsn\u012f. Jeigu pajunti, kad \u012fd\u0117miai klauso, gyvena spektakliu, tai paskui jo akis matai net nusisuk\u0119s.\u201c Ar toks \u012fprotis i\u0161liko iki \u0161i\u0173 dien\u0173?<\/h6>\n

\u017dinoma. Vaidmenis kuriu taip, kad jie b\u016bt\u0173 suprantami steb\u0117tojui, kad jis susidaryt\u0173 savo nuomon\u0119, kuri neb\u016bt\u0173 ka\u017ekieno \u012fpir\u0161ta. Labai gera, kai \u017emogus tai suvokia\u00a0\u2013 tada spektaklis turi pasisekim\u0105, vystosi. Tod\u0117l ir reikalingas \u017ei\u016brovas. B\u016bna, pagauni \u017evilgsnius, t\u0105 tyl\u0105, kuomet atrodo, jog scenoje nieko nedarai, bet kiekvienas tavo krustel\u0117jimas, minties vingis pasiekia publik\u0105 ir ji seka, kaip pasielgsi toliau. Tai vienos brangiausi\u0173 akimirk\u0173. Kada tav\u0119s klausomasi, esi stebimas, kiekvieno lyginamas su savimi.<\/p>\n

Bendravimas su auditorija\u00a0\u2013 subtilus dalykas. \u0160iandien, kai u\u017eg\u0119sta \u0161viesos, viskas pask\u0119sta tamsoje ir pakyla u\u017edanga, matai boluojant telefon\u0173 ekranus. Galb\u016bt ka\u017ekas ka\u017ekam ra\u0161o \u017einut\u0119, kad dabar yra teatre, gal \u017ei\u016br\u0117s spektakl\u012f, o gal pamiegos. Smagu atsisukus \u012f sal\u0119 nei\u0161vysti to \u0161vyt\u0117jimo. Po vieno paskutini\u0173 \u201eDoriano\u201c spektakli\u0173 su Mantu i\u0161\u0117jome nusilenkti \u017ei\u016brovams ir pasteb\u0117jome, kaip kai kurie pasimet\u0117, nes man\u0117, jog vaidina vienas aktorius, o, pasirodo, du. Matyt, taip ils\u0117josi, kad pamat\u0117 prad\u017ei\u0105 ir pabaig\u0105.<\/p>\n

Pasitaiko ir kitoki\u0173 moment\u0173, ypa\u010d kamerin\u0117se sal\u0117se, kur ma\u017eas atstumas tarp aktori\u0173 ir publikos, ta\u010diau ten slypi kitas pavojus\u00a0\u2013 jeigu tokioje erdv\u0117je vaidinsi taip pat kaip did\u017eiojoje scenoje, kur reikia visk\u0105 hiperbolizuoti, \u012fvyks atmetimo reakcija, neu\u017esimegs joks dialogas. Kai \u017ei\u016brovas s\u0117di visai \u0161alia, b\u016bna labai \u012fdomu, intymu, \u012fvyksta s\u0105lytis \u010dia ir dabar, o ne ka\u017ekur ka\u017ekada. Pana\u0161u \u012f unikali\u0105 patirt\u012f, aplankydavusi\u0105 kunigo Ri\u010dardo Mikutavi\u010diaus aukojamose mi\u0161iose; dabar nelabai toki\u0173 ir be\u017einau, nes pernelyg stipriai laikomasi dogm\u0173, eili\u0161kumo. O jis tik i\u0161tardavo \u201ebroliai ir seserys\u201c, ir i\u0161 karto atsiduodavai jo mintims, poezijai. Tai b\u016bdavo ka\u017ekas labai gra\u017eaus.<\/p>\n

K\u016brybinio darbo KDT prad\u017eioje suvaidindavote iki 28 spektakli\u0173 per metus. Tuomet jums tai atrod\u0117 daug ar ma\u017eai? Koks kr\u016bvis tenka \u0161iomis dienomis?<\/h6>\n

Dabar kartais tiek spektakli\u0173 tenka suvaidinti per vien\u0105 m\u0117nes\u012f. Visgi ai\u0161kios statistikos nebevedu. Labiausiai pasijau\u010dia, kada vaidmen\u0173 n\u0117ra daug. Neseniai visus darbus sujauk\u0117 karantinas. Kai sugr\u012f\u017eti \u012f scen\u0105 po didesn\u0117s pertraukos, atrodo, kad esi gerokai labiau sukaustytas, turi daryti taip, kaip tau liepiama, prisiminti pamatinius vaid\u00admens k\u016brimo dalykus, ir tuomet visi\u0161kai nebelieka tav\u0119s paties, persona\u017eas pasidaro \u201eplok\u0161\u010dias\u201c\u00a0\u2013 tik i\u0161pildai funkcijas, o ne gyveni juo.<\/p>\n

Per daugel\u012f met\u0173 teko padirb\u0117ti su stipriais re\u017eisieriais, kurie sugeb\u0117davo \u012ftikinti, jog ir ma\u017eas vaidmuo yra be galo svarbus. Vienas puikiausi\u0173 to pavyzd\u017ei\u0173 man\u00a0\u2013 J\u016brat\u0117s Onaityt\u0117s \u012fk\u016bnyta Katerina Ivanova Gintaro Varno spektaklyje \u201eNusikaltimas ir bausm\u0117\u201c. Jis trukdavo keturias valandas, J\u016brat\u0117 pasirodydavo pirmame veiksme, o paskui tris su puse valandos laukdavo finalinio savo heroj\u0117s i\u0161\u0117jimo, kuriuo baigdavosi ir visas k\u016brinys. Jos veik\u0117ja i\u0161prot\u0117ja. Neb\u016bdavo taip, kad J\u016brat\u0117 s\u0117d\u0117t\u0173 ir valgyt\u0173 pyrag\u0117l\u012f su kava\u00a0\u2013 ji vis\u0105 t\u0105 laik\u0105 savy kaupdavo vaidmen\u012f, kad \u0161is \u201esprogt\u0173\u201c. Niekas ne\u017eino, kaip aktorius k\u0105 atlieka, svarbus rezultatas.<\/p>\n

Gal vis d\u0117lto atskleistum\u0117te, kokios patirtys jus lyd\u0117jo statant \u201eDorian\u0105\u201c? Kuo ypatingi R.\u00a0Wilsono darbo metodai?<\/h6>\n

Vaidmens k\u016brimo principai i\u0161 esm\u0117s lyg ir \u012fprasti\u00a0\u2013 turi mok\u0117ti tekst\u0105, atlikti mizanscen\u0105, nereik\u0117jo vaik\u0161\u010dioti \u017eemyn galva, ta\u010diau naujovi\u0161ki buvo kiti dalykai. Wilsonui susikaupimas, tyla, \u0117jimas \u012f tiksl\u0105 bei ai\u0161kus \u017einojimas, kas k\u0105 turi daryti, yra esminiai. Taip pat mums, aktoriams, buvo itin svarbu pasiruo\u0161ti iki repeticijos, kas dramos teat\u00adre nutinka retai. Paprastai gauni dramaturgin\u0119 med\u017eiag\u0105, perskaitai, pasilieki labai daug erdv\u0117s jos analizei ir pokalbiams su re\u017eisieriumi. \u010cia tam tr\u016bko laiko\u00a0\u2013 tur\u0117jome pasirengti patys. T\u0105 padaryti nebuvo labai sud\u0117tinga, nes Wilsonas \u0161\u012f spektakl\u012f anks\u010diau pastat\u0117 Vokietijoje\u00a0\u2013 mat\u0117me jo premjer\u0105, tur\u0117jome vaizdo \u012fra\u0161us. Tai nerei\u0161kia, kad reik\u0117jo nukopijuoti tai, kas jau buvo sukurta\u00a0\u2013 min\u0117tasis pavyzdys pad\u0117jo suprasti pjes\u0117s tekst\u0105, \u201eDoriano\u201c prasm\u0119. Kaune su re\u017eisieriumi bendravome nedaug, visas spektaklis gim\u0117 per pusantros savait\u0117s. Toks k\u016brybinis darbas reikalavo did\u017eiul\u0117s kantryb\u0117s, susikaupimo. Buvo nemenkas i\u0161\u0161\u016bkis. U\u017esienio k\u016brybin\u0117 komanda i\u0161sak\u0117 daug gra\u017ei\u0173 min\u010di\u0173, id\u0117j\u0173, bet neb\u016btinai viskas yra \u012fvykdoma. \u017dod\u017eiais proting\u0173 ir galing\u0173 \u017emoni\u0173 apstu, ta\u010diau juos \u012fgyvendinti iki galo pavyksta toli gra\u017eu ne visiems. Gelb\u0117jo tai, kad jaut\u0117me abipus\u012f pasitik\u0117jim\u0105, tad siekime visus sumanymus kiek \u012fmanoma i\u0161pildyti. Komanda buvo itin didel\u0117: scenos darbininkai, ap\u0161viet\u0117jai, garso specialistai, re\u017eisieriaus bei aktori\u0173 asistentai ir taip toliau.<\/p>\n

Ne\u012fprasta ir praktika, jog repeticijose reik\u0117jo dalyvauti su grimu, kuris po aktyvesnio veiksmo prad\u0117jus prakaituoti imdavo varv\u0117ti, tad j\u012f vis tekdavo koreguoti. Nei\u0161vengta kuriozini\u0173 situacij\u0173. Syk\u012f, kai man patais\u0117 grim\u0105, sal\u0117s gale s\u0117dintis re\u017eisierius parei\u0161k\u0117: \u201eAnt blakstien\u0173 matosi dulk\u0117s. Kod\u0117l nenuvalei?\u201c T\u0173 dulki\u0173 nei matyti, nei k\u0105. Senas vilkas s\u0117di ir net toki\u0105 smulkmen\u0105 pastebi. Galvoju, su kuo jis \u017ei\u016bri\u00a0\u2013 su teleskopu? Tas smulkmeni\u0161kumas tikrai prasmingas, ta\u010diau reik\u0117jo prie jo priprasti. Kad \u012f tavo rank\u0105 kreipiamas didesnis d\u0117mesys nei \u012f tave. Tarsi atliktum ne dramin\u012f vaidmen\u012f, o butoh \u0161ok\u012f. Tai nauja. Kaip ir susikaupimas, prie\u0161premjerinio repeticinio alaso absoliutus nebuvimas. Wilsonas reikalavo, jog vyraut\u0173 visi\u0161ka tyla. Prie\u0161 \u017eengdamas \u012f scen\u0105 gal\u0117jai gird\u0117ti, kaip teatro pastate virpa ventiliacijos vamzd\u017eiai. Tada nuskamba \u201eGo, Dainius!\u201c [\u201ePirmyn, Dainiau!\u201c], nusimeti gatv\u0117s triuk\u0161m\u0105 ir eini tiesiai \u012f t\u0105 keist\u0105 vaidmen\u012f. Net fizi\u0161kai pajau\u010diau, kaip tai netik\u0117ta bei \u012fdomu. Nuostabu, kad ir pra\u0117jus tiek met\u0173, \u0161tai, ima ir atsitinka pirmas kartas.<\/p>\n

Dar man \u012fstrigo faktas, jog savo k\u016brybos prad\u017eioje Wilsonas i\u0161gelb\u0117jo juodaod\u012f na\u0161lait\u012f, kur\u012f policininkas nor\u0117jo suimti. Re\u017eisierius j\u012f \u012fsivaikino ir u\u017eaugino. Berniukas buvo kur\u010dnebylys, bet labai k\u016brybingas, matantis pasaul\u012f kitaip. Wilsonas suk\u016br\u0117 spektakl\u012f jam ir su juo. \u0160iame pastatyme dominavo visai kiti dalykai, nei \u012fprasta dramos teatre\u00a0\u2013 veik\u0117 l\u0117l\u0117s, judesys, \u0161viesa, muzika, o \u012fprastai svarbiausias tekstas buvo i\u0161brauktas. Tai ir nul\u0117m\u0117 tolimesn\u012f autoriaus brai\u017e\u0105. Kitiems re\u017eisieriams svarbu perteikti tam tikr\u0105 emocij\u0105, atskleisti tem\u0105, o Wilsonas spektakl\u012f kuria kaip paveiksl\u0105, ir jis pasako daugiau, negu i\u0161tarti \u017eod\u017eiai.<\/p>\n

Dorianas\u00a0\u2013 gan\u0117tinai ne\u012fprastas herojus; paprastai vieni persona\u017eai atstovauja g\u0117riui, kiti\u00a0\u2013 blogiui arba \u012fvyksta transformacija i\u0161 vienos opozicijos \u012f kit\u0105, o jame telpa viskas vienu metu. \u0160is veik\u0117jas \u017eavi ir atstumia, d\u0117l nedorybi\u0173 norisi j\u012f smerkti, ta\u010diau kartu imi Dorianui pavyduliauti, nes jis buvo savimi, gyveno taip, kaip nor\u0117jo, be to, \u012fk\u016bnijo daugelio svajon\u0119\u00a0\u2013 i\u0161saugoti nebl\u0117stant\u012f gro\u017e\u012f, b\u016bti protingam, energingam, k\u016brybingam, populiariam. Kaip jums pavyko perteikti ir i\u0161laikyti tok\u012f persona\u017eo dualum\u0105?<\/h6>\n

Taip, \u0161iame vaidmenyje telpa visos prie\u0161yb\u0117s. Kai pirmose repeticijose susitikome su re\u017eisieriumi, jis mane pamok\u0117: \u201eSpausdamas gaz\u0105<\/em> iki maksimumo, stabdyk\u201c; \u201eGird\u0117k akimis, matyk kojomis ir jud\u0117k rankomis\u201c. Taip ir vaidinau. Ir tai buvo did\u017eiausias i\u0161\u0161\u016bkis. Repeticij\u0173 metu reik\u0117jo visk\u0105 atlikti sekund\u017ei\u0173 tikslumu, o laiko niekur nematai, turi susiorientuoti pagal muzik\u0105, ap\u0161vietim\u0105. Toks tad gird\u0117jimas akimis. Scenoje esu vienas, mano \u201epartneriai\u201c nebent joje gulinti \u0161iuk\u0161l\u0117\u00a0\u2013 numestas popieriaus lak\u0161tas su nepavykusiu eskizu, stovintis portretas, \u0161viesa, kurios apakintas einu labai tiksliai su\u017eym\u0117tu mar\u0161rutu. Syk\u012f re\u017eisierius persp\u0117jo, kad blogai krenta mano \u0161e\u0161\u0117lis, o a\u0161 jam atsakiau: \u201eAtleiskite, bet nematau savo \u0161e\u0161\u0117lio, dar neturiu aki\u0173 pakau\u0161yje.\u201c\u00a0\u2013 \u201eGaila\u201c,\u00a0\u2013 atsiliep\u0117 jis. Po penki\u0173 minu\u010di\u0173 ant grind\u0173 atsirado \u017eenklai, kur tur\u0117\u010diau sustoti. Toks matymas kojomis. O jud\u0117jimas rankomis\u00a0\u2013 tarsi \u0117jimas tamsoje, aklam.<\/p>\n

Wilsonas padarys visk\u0105, net kad matytum pakau\u0161iu, svarbu, jog viskas vykt\u0173 taip tiksliai, kaip privalo. Tai buvo be galo naudingas trena\u017eas k\u016bnui ir protui. Atsiranda tvirtinan\u010di\u0173, kad spektaklyje kai kurie garsai, pavyzd\u017eiui, prad\u017eioje pasigirstantys avarijos, per stipr\u016bs, bet juk realyb\u0117je jie tokie ir yra. Arba griaustinis. Tai atitinka tikrov\u0119. Re\u017eisierius m\u0117gsta gaudyti \u017ei\u016brovus, viena po kitos einan\u010dias scenas kurdamas visi\u0161kai kitaip, nei jie gali nusp\u0117ti.<\/p>\n

Spektaklyje gausu Oscaro Wilde\u2019o min\u010di\u0173, Francio Bacono gyvenimo moment\u0173, ta\u010diau Doriano istorija\u00a0\u2013 labiau dramaturgo Darrylo Pinckney\u2019io i\u0161vestos paralel\u0117s. Re\u017eisieriaus pad\u0117j\u0117jai kiekvien\u0105 dien\u0105 \u012f repeticijas atsine\u0161davo vis koki\u0105 nauj\u0105 detal\u0119 apie Wilde\u2019\u0105. Vienas i\u0161 toki\u0173 \u012fdomi\u0173 fakt\u0173\u00a0\u2013 ra\u0161ytojas traukiniu va\u017eiavo i\u0161 vienos \u0161alies \u012f kit\u0105, o pasienyje muitininkas jo ir klausia: \u201eSere, ar turite k\u0105 deklaruoti?\u201c Wilde\u2019as nekreipia d\u0117mesio, nusisuk\u0119s \u017ei\u016bri pro lang\u0105. Muitininkas pasiteirauja antr\u0105 kart\u0105, tre\u010di\u0105. Tada Wilde\u2019as pakelia akis ir atsako: \u201eTaip, savo genialum\u0105.\u201c Daug intriguojan\u010di\u0173 biografijos detali\u0173 galima su\u017einoti ir i\u0161 jo dienora\u0161\u010dio, pavyzd\u017eiui, i\u0161\u0117j\u0119s i\u0161 kal\u0117jimo \u017eymusis ra\u0161ytojas parei\u0161k\u0117: \u201eJuokas\u00a0\u2013 visai nebloga draugyst\u0117s prad\u017eia ir pati geriausia jos pabaiga.\u201c Dar viena man labai svarbi fraz\u0117: \u201eTa\u010diau net dabar tu tebesi ta silpnyb\u0117, kuri sugeba siurbti kit\u0173 syvus.\u201c Taigi, esi \u017eavus, i\u0161skirtinis ir taip maitiniesi aplinkini\u0173 d\u0117mesiu, it koks vampyras. Puikiai pa\u017e\u012fstamas rei\u0161kinys, egzistuojantis ir teatre\u00a0\u2013 \u010dia net privalai pats save sureik\u0161minti, nes jeigu \u0161ito nebus, tav\u0119s niekas nesiklausys. Baisu pasidaro tada, kai min\u0117tieji principai persikelia \u012f kasdien\u012f gyvenim\u0105. Manipuliacija kitais\u00a0\u2013 pavojingas ir \u0161lyk\u0161tus dalykas, ta\u010diau kartu ji labai \u017eavi. Jei tai tik darbo \u012frankis, viskas tvarkoje. Negi smerksi laum\u017eirg\u012f, kad jis \u017ealias ir skrenda?!<\/p>\n

J\u016bs\u0173 karjer\u0105 KDT su dideliu susidom\u0117jimu prad\u0117jau steb\u0117ti nuo garsiojo Gintaro Varno spektaklio \u201eHeda Gabler\u201c (1998) pagal Henriko Ibseno dram\u0105, kuriame \u012fk\u016bnijote Eilert\u0105 Liovborg\u0105 (Hedos vyro koleg\u0105), o J\u016brat\u0117 Onaityt\u0117\u00a0\u2013 Hed\u0105. Nepamir\u0161tami vaidmenys ir visas pastatymas! Stipriai i\u0161siskyr\u0117 j\u016bs\u0173 balsas, be to, vaidinote taip \u012ftikinamai \u017emogi\u0161kai, paprastai, suprantamai, emoci\u0161kai neperspausdamas ar veik\u0117jo ne\u012fsprausdamas \u012f kok\u012f nors \u0161ablon\u0105. \u0160is \u012fsp\u016bdis lydi iki \u0161iol, ypa\u010d kai kuriate persona\u017eus G.\u00a0Varno spektakliuose, kurie palie\u010dia itin stipriai. O kurie vaidmenys jums pa\u010diam suteik\u0117 i\u0161skirtini\u0173 patir\u010di\u0173?<\/h6>\n

Ko gero, tarp j\u0173 b\u016bt\u0173 vienas pirm\u0173j\u0173\u00a0\u2013 \u017eurnalisto Ing\u0117s Rolfseno spektaklyje \u201e\u017dmogus i\u0161 vakar dienos\u201c (re\u017e. Vytautas Dap\u0161ys, 1990); \u010dia teko susitikti ir b\u016bti scenoje su visais teatro korif\u0117jais\u00a0\u2013 R\u016bta Stalili\u016bnaite, Leonardu Zel\u010diumi, Algimantu Vo\u0161\u010diku. Tuomet Jono Jura\u0161o \u201eSm\u0117lio klavyrai\u201c (1990), kur vaidinau b\u016br\u0105\u00a0\u2013 nereik\u0161ming\u0105 persona\u017e\u0105, bet taip pat kartu su visu b\u016briu puiki\u0173 aktori\u0173\u00a0\u2013 J\u016brate Onaityte, Liubomiru Laucevi\u010diumi, Viktoru Vala\u0161inu, Petru Venslovu, Doloresa Kazragyte. Kiek\u00advien\u0105 dien\u0105 i\u0161 j\u0173 daug i\u0161mokdavau. Paskui\u00a0\u2013 D\u017eonio vaidmuo Arvydo Lebeli\u016bno spektaklyje \u201eSveikas ir sudie\u201c\u00a0(1994). \u0160is pastatymas svarbus tuo, jog tai buvo m\u016bs\u0173 trij\u0173 bendras sumanymas\u00a0\u2013 re\u017eisieriaus, mano ir Virginijos Kochanskyt\u0117s; tur\u0117jome laiko \u012fsigilinti \u012f med\u017eiag\u0105, i\u0161skirti tai, kas atrod\u0117 aktualiausia, ir t\u0105 daryti dr\u0105siai. Toks pirmas mano individualus darbas. V\u0117liau prasid\u0117jo i\u0161 ties\u0173 svarbus laikotarpis bendradarbiaujant su G.\u00a0Varnu\u00a0\u2013 po \u201eHedos Gabler\u201c scen\u0105 i\u0161vydo \u201eNusikaltimas ir bausm\u0117\u201c\u00a0(2004), \u201eBiografija: vaidinimas\u201c (2014), \u201eNatanas I\u0161mintingasis\u201c (2017), \u201eGetas\u201c\u00a0(2018). Jie pastatyti pagal stiprias dramas, turin\u010dias i\u0161liekam\u0105j\u0105 vert\u0119, tad buvo labai \u012fdomu susidurti su tokia med\u017eiaga. Tai ne koks \u201evienadienis \u017eiedelis\u201c ar projektinis pliusiukas, kaip da\u017enai pasitaiko \u0161iandien. Kuriami persona\u017eai, darbas su re\u017eisieriumi ir visa komanda labiausia d\u017eiugina tuomet, kai procesas nesibaigia\u00a0\u2013 premjera tampa spektaklio gyvavimo prad\u017eia.<\/p>\n

Atlikote daug reik\u0161ming\u0173, sud\u0117ting\u0173 vaidmen\u0173, kartu patirdamas kiekvieno veik\u0117jo emocijas, i\u0161jausdamas j\u0173 klaiding\u0173 poelgi\u0173 pasekmes. \u017dvelgiant i\u0161 \u0161ono, atrodyt\u0173, jog tai tur\u0117jo jums suteikti daug gyvenimi\u0161k\u0173 pamok\u0173, leisti j\u0173 i\u0161vengti realyb\u0117je. Kiek \u0161is \u012fsp\u016bdis teisingas? Ko jus i\u0161ties i\u0161mok\u0117 teatras?<\/h6>\n

Taip, anks\u010diau atrod\u0117, kad su kiekvienu nauju herojumi \u012fgysi i\u0161minties, pats gyvensi kitaip. Tur\u0117jau l\u016bkes\u010di\u0173, neva, \u0161tai, suvaidinsiu, i\u0161nagrin\u0117siu tam tikr\u0105 situacij\u0105 su moterimis ir jau \u017einosiu, kaip elgtis, tapsiu stebukladariu\u00a0\u2013 mok\u0117siu skaityti j\u0173 mintis. I\u0161eini i\u0161 teatro ir suvoki, kad nieko tu nesupranti, nes tai, k\u0105 \u012fsivaizdavai, tikrov\u0117je yra visi\u0161kai kitaip. Deja, moters min\u010di\u0173 nesugaudysi…<\/p>\n

Gal esu kvailas, ne\u017einau. Sako, protingas mokosi i\u0161 kit\u0173, o kvailys ir i\u0161 savo patirties nieko nei\u0161moksta. \u017dod\u017eiu, save, ko gero, priskir\u010diau prie pastar\u0173j\u0173 (juokiasi<\/em>). I\u0161minties pasisemti galima i\u0161 knyg\u0173, kalb\u0173. Man vaidmenys labiau pasitarnauja tuo, kad juose galiu pasisl\u0117pti nuo asmeninio gyvenimo bei jo drakono.<\/p>\n

Galb\u016bt menininkui b\u016btina savyje auginti t\u0105 drakon\u0105? Daugelio talenting\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 biografijos liudija, jog svarbiausi j\u0173 darbai niekada neb\u016bt\u0173 i\u0161vyd\u0119 dienos \u0161viesos, jei \u0161ie \u017emon\u0117s b\u016bt\u0173 buv\u0119 nuosaik\u016bs, nepriekai\u0161tingo charakterio, nepatyr\u0119 dramati\u0161k\u0173 permain\u0173.<\/h6>\n

Turb\u016bt ka\u017ekas kitas gal\u0117t\u0173 atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105, ne a\u0161. Nenoriu leistis \u012f koketavim\u0105 su savimi… Ta\u010diau galiu pasidalinti man svarbiais aspektais. Sunku pakeisti savo prigimt\u012f, turi nuolat dirbti. Tarkime, vien\u0105 dien\u0105 vaidini kvailel\u012f i\u0161 ne\u017einomo miestelio, o kit\u0105\u00a0\u2013 karali\u0173, tad su tuo kvaileliu viduje negali prisiliesti prie karaliaus i\u0161minties. Ir atvirk\u0161\u010diai. Teatre svarbi taisykl\u0117\u00a0\u2013 nesine\u0161k ankstesnio vaidmens patirties \u012f b\u016bsim\u0105, nes tada prad\u0117si \u017eaisti \u0161tampais. Visgi kiekvienam aktoriui b\u016bdingas tam tikras balso tembras, k\u016bno sud\u0117jimas. Taip pat mintis gali keistis tikrai greitai, ta\u010diau \u017emogaus pasaulio supratimas\u00a0\u2013 ne. Galb\u016bt d\u0117l to artisto \u012fk\u016bnijami persona\u017eai visada yra ka\u017ekiek pana\u0161\u016bs, nors kiekvien\u0105 kart\u0105 ir nori prad\u0117ti visi\u0161kai visk\u0105 nusimet\u0119s. Ta\u010diau kaip t\u0105 padaryti? Tai labai sunku, nes \u017emogus i\u0161 prigimties tingus. Maga panaudoti tai, kas buvo patogu ka\u017ekada anks\u010diau. Tiesiog kad b\u016bt\u0173 grei\u010diau, kad i\u0161vengtum pervargimo. Ir tada prasideda tokie nes\u0105moningi dalykai\u00a0\u2013 pradedi sav\u0119s klausti, k\u0105 \u010dia darai, apie k\u0105 kalbi, kaip kalbi. Supranti nieko nebemokantis. Turi vis i\u0161 naujo lau\u017eti savo prigimt\u012f, m\u0105stym\u0105, prisiversti apsivilkti naujais mar\u0161kiniais, bandyti v\u0117l ir v\u0117l. Tada dar yra vilties, kad gali i\u0161eiti ka\u017ekas \u012fdomaus, originalaus. Kai tai pavyksta, nesl\u0117psiu, b\u016bna labai smagu. Ta\u010diau \u0161ito negali daryti kasdienyb\u0117je, ten privalu likti pa\u010diu savimi. \u017dinoma, kai kurie dalykai veikia ir asmenin\u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n

Labiausiai pervarg\u0119s jau\u010diuosi prie\u0161 premjer\u0105, nes ilgai ruo\u0161iuosi, kovoju su savimi, jau nekalbu apie teksto mokym\u0105si, fizin\u012f pasirengim\u0105. Po jos palengv\u0117ja, pama\u017eu i\u0161sivalau. \u017diauriai<\/em> nem\u0117gstu repeticij\u0173, nes reikia visk\u0105 daryti staigiai ir intensyviai, i\u0161mokti m\u0105styti bei jud\u0117ti kitaip. Vien\u0105 dien\u0105 turi vaidinti pagal Williamo Shakespeare\u2019o eiles, o kit\u0105\u00a0\u2013 pagal \u0161iuolaikin\u012f, nors ir turint\u012f prasm\u0119, ta\u010diau banal\u0173 tekst\u0105. To nesujungsi. Jeigu prisiri\u0161i prie kurio dalyko, sunku i\u0161 to i\u0161lipti. Visi\u0161ka \u0161izofrenija. Visgi man aktualiausias klausimas ne kaip i\u0161eiti i\u0161 vaidmens, o kaip \u012f j\u012f \u012feiti. Jeigu lengvai pavyksta viena, nesunku ir kita.<\/p>\n

Turb\u016bt labai nesuklysiu sakydama, kad buvote ir tebesate individualistas ger\u0105ja prasme. Mums kalbantis galima justi j\u016bs\u0173 atvirum\u0105, nenor\u0105 sav\u0119s priskirti tam tikroms kategorijoms, pasiprie\u0161inim\u0105 skambiems epitetams, siek\u012f bet kurioje situacijoje i\u0161likti laisvam. O koks j\u016bs u\u017ekulisiuose? Labiau susitelk\u0119s \u012f save ar prie\u0161ingai\u00a0\u2013 m\u0117gstantis prie\u0161 spektakl\u012f bendrauti su kolegomis, kr\u0117sti jiems pok\u0161tus?<\/h6>\n

Jauni da\u017enai kvailiodavome, tad smagi\u0173 nutikim\u0173 teatre b\u016bta aps\u010diai. Daugiausia \u012fsimin\u0117 susijusi\u0173 su tuo, kad spektaklio metu nuskamb\u0117davo ne tie \u017eod\u017eiai. Vis dar kyla \u0161ypsena prisiminus Vinco Kr\u0117v\u0117s \u201e\u0160ar\u016bn\u0105\u201c (re\u017e. Jonas Vaitkus, Kauno valstybinis dramos teatras, 1980)\u00a0\u2013 viename epizode scenos priekyje stov\u0117davo tokie galingi \u0161arvuoti vyrai, vaizduojantys stiprius lietuvius. Kolega tur\u0117jo i\u0161eiti ir pasakyti: \u201eLietuviai b\u016bdavo tokie galingi, kad i\u0161raudavo pu\u0161ies kelm\u0105\u201c, ta\u010diau vien\u0105 kart\u0105 susipainioj\u0119s tar\u0117: \u201eLietuviai b\u016bdavo tokie galingi, kad i\u0161raudavo k\u016b\u0161ies pu\u0161\u012f… pu\u0161ies k\u016b\u0161\u012f… k\u016b\u0161ies kelm\u0105…\u201c Tiesiog nuo \u012ftampos taip susid\u0117liojo. \u017dinoma, paskui pasitais\u0117. Tai \u012fvyko ne repeticijoje, o stebint \u017ei\u016brovams, tad neliko nieko kito, kaip tik nuleisti u\u017edang\u0105. U\u017ekulisiuose b\u016bdavo linksma. Vis pajuokaudavome, kad, \u017ei\u016br\u0117k, nepasakyk to ar ano, o u\u017elipus ant scenos i\u0161 jaudulio i\u0161spr\u016bsdavo b\u016btent tie blogi \u017eod\u017eiai. Pasitaik\u0117 ir toki\u0173 moment\u0173, kada specialiai darydavome taip, kad kolegoms atlikti vaidmen\u012f b\u016bt\u0173 kuo sunkiau. \u017dinoma, juokinga atrodydavo tik mums patiems, bet tada jausdavom\u0117s labai laimingi. Pakvailiojame iki \u0161iol. Man labai patinka, kai spektaklio metu kulisuose verda gerai nuteikiantis humoristinis gyvenimas. \u017dinoma, i\u0161 vienos pus\u0117s, tai labai smagu, i\u0161 kitos\u00a0\u2013 egzistuoja didel\u0117 rizika scenoje \u012fvykti visokiems kuriozams, kaip kad tie sumai\u0161yti \u017eod\u017eiai.<\/p>\n

Anks\u010diau teatras tur\u0117jo gilesn\u0119 prasm\u0119\u00a0\u2013 \u017emon\u0117s jame praleisdavo daugiau laiko, \u010dia vykdavo gyvenimai, l\u016b\u017eiai, d\u016b\u017eiai, su\u0161vitimai, pra\u0161vitimai. Tuomet viskas sukosi teatre, tad ir su kolegomis asmeni\u0161kai bendravome aktyviau. Laikai pasikeit\u0117, dabar vis\u0105 informacij\u0105 gauni internetu, gyvo santykio lieka vis ma\u017eiau. Tai g\u0105sdina, nes anuomet asmenin\u012f po\u017ei\u016br\u012f veikdavo perskaitytos knygos, bi\u010diuliai (draugus perleisdavai per did\u017eiul\u012f vidin\u012f filtr\u0105 ir atsirinkdavai b\u016btent tok\u012f, o ne kitok\u012f); \u0161iomis dienomis did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 da\u017enam daro vadinamieji nuomon\u0117s formuotojai. Tikrai ne knygos, turb\u016bt ir ne teatras. Kaip ka\u017ekas yra paskai\u010diav\u0119s, \u0161iandien spektakliuose lankosi maksimaliai 20 % miesto gyventoj\u0173. Da\u017eniausiai \u012f teatr\u0105 ateina tie, kas skaito knygas, ta\u010diau pastebiu, kad susirenka ir tokia publika, kurios anks\u010diau neb\u016bdavo\u00a0\u2013 tai ypa\u010d ry\u0161kiai matyti \u201eDoriano\u201c atveju. Gal mados reikalas, nes i\u0161 ties\u0173 i\u0161vysti tokio lygio re\u017eisieriaus kaip Wilsonas darb\u0105 yra b\u016btina. Kaip ir bet kur\u012f G.\u00a0Varno spektakl\u012f. Tai did\u017eiuliai pastatymai, pritraukiantys daug \u012fvairi\u0173 \u017ei\u016brov\u0173.<\/p>\n

Gr\u012f\u017etant prie \u201eDoriano\u201c, Wilde\u2019ui priklauso \u017eod\u017eiai: \u201eKartais man atrodo, kad kent\u0117jimas yra vienintel\u0117 tiesa.\u201c O j\u016bs ar pritartum\u0117te?<\/h6>\n

N\u0117ra galutin\u0117s tiesos. Kai bandai j\u0105 surasti, niekada nepavyksta, nes niekas ne\u017eino, kas tai. \u0160iandien atrodo vienaip, rytoj\u00a0\u2013 kitaip, poryt\u00a0\u2013 dar kitaip. Tai, k\u0105 su\u017einojai vakar, ir buvo aktualu vakar, o tai, k\u0105 su\u017einai dabar, \u012fdomu \u0161iandien. Net ir bandydamas \u012fvardyti, kas tai yra, remdamasis kurio nors persona\u017eo patirtimi, t\u0105 darytum nuskriausdamas j\u012f ir save, visais at\u017evilgiais, nes apriboji savo ribotumu. Tiesa ar teisyb\u0117? Tai, v\u0117lgi, skirtingi dalykai.<\/p>\n

\u201eKent\u0117jimas\u201c irgi tokia gra\u017ei s\u0105voka, atseit, visi j\u0105 supranta. Savo mintyse regime r\u016bpintoj\u0117lius\u00a0\u2013 j\u0173 \u017evilgsn\u012f, prasmingai \u012fsmeigt\u0105 \u012f tol\u012f, ir kitokius vaizdinius. Labai da\u017enai tai b\u016bna tiesiog poza. Kiek \u017emoni\u0173 tau \u012f akis juokiasi, o v\u0117liau paai\u0161k\u0117ja, kad j\u0173 \u0161eimose vyksta did\u017eiul\u0117s tragedijos. Mano mamai dabar vir\u0161 80-ies, ir joje matau tiek daug humoro, paprastumo. Ta \u0161viesa jos akyse\u00a0\u2013 atrodo, bet koki\u0105 sunkiausi\u0105 gyvenimi\u0161k\u0105 situacij\u0105 i\u0161spr\u0119st\u0173 be jokio vargo. Turb\u016bt \u0161itai ir yra i\u0161mintis. Ne kan\u010dia, o i\u0161mintis. Man regis, kan\u010dios labai daug, kada \u017emon\u0117s jauni, dar nepatyr\u0119 sav\u0119s i\u0161pildymo, reikalaujantys supratimo i\u0161 kit\u0173. Filosofini\u0173 tekst\u0173 galima prisiskaityti daug, ta\u010diau gyvenime pritaikysi ne visk\u0105. Ko gero, tai begalinis pokalbis, pasibaigiantis su paskutiniu atod\u016bsiu. \u017dinau, kad dabar jam pabaigos nebus, ta\u010diau juk pabaig\u0173 nebuvimas \u0161iomis dienomis labai populiarus. Pavyzd\u017eiui, didieji projekto \u201eKaunas\u00a0\u2013 Europos kult\u016bros sostin\u0117\u201c renginiai\u00a0\u2013 n\u0117 vienas j\u0173 netur\u0117jo kulminacijos, toks nesibaigiantis k\u016brinys. Dain\u0173 \u0161vent\u0117s taip pat prasideda ir nesibaigia. Galb\u016bt toks ir m\u016bs\u0173 pokalbis \u0161ia tema, priminusia mano ankstyvos jaunyst\u0117s poeto Aido Mar\u010d\u0117no \u017eod\u017eius: \u201egarsiai r\u0117kia tik tas \/ kas neturi dar ko pasakyti \/ tas kas \u017eino tyl\u0117s \/ nes t\u0117ra mokinys tas kas \u017eino.\u201c<\/p>\n

Vis d\u0117lto, vienokia ar kitokia pabaiga nei\u0161vengiama, o besibaigiant m\u016bs\u0173 interviu norisi paklausti, kokios vizijos jus lydi, galvojant apie ateities perspektyvas? Galb\u016bt turite i\u0161sik\u0117l\u0119s i\u0161\u0161\u016bki\u0173 ateinantiems metams?<\/h6>\n

Toks sutapimas, kad kai tik pradedu atviriau pasakoti apie savo asmenin\u012f gyvenim\u0105, staiga, vos ne t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105, daug kas pasikei\u010dia \u012f blog\u0105j\u0105 pus\u0119. Kaip tas sapnas\u00a0\u2013 aplink tvyro did\u017eiulis susi\u017eav\u0117jimas tavimi, o jauti, jog viduje\u00a0\u2013 visi\u0161ka \u0161lyk\u0161tyn\u0117… Tad vengiu garsiai per daug apie save kalb\u0117ti. Did\u017eiausias m\u016b\u0161is, kuris nesibaigia\u00a0\u2013 bandymas susid\u0117lioti k\u016brybinius planus taip, kad tur\u0117\u010diau bent kok\u012f normalesn\u012f gyvenim\u0105. Ir viskas. Kai tai pavyksta, aplanko tikra palaima. Norisi ramyb\u0117s, atokv\u0117pio, daugiau pab\u016bti su savimi. Labai d\u017eiaugiuosi, kad \u0161i\u0105 akimirk\u0105 darbas \u0161iek tiek ma\u017eiau intensyvus. Pajutau, kaip smagu ting\u0117ti, ger\u0105ja prasme. Taip gera, kai pavasar\u012f, vasar\u0105 nuva\u017eiuoji prie kokio e\u017eero ar up\u0117s ir \u017evejoji. Gro\u017eiesi ramybe, gamta, prisijungia draugai ar s\u016bnus, pasidarai sumu\u0161tin\u012f. Tai pats puikiausias dalykas. Dabar toki\u0105 ateities vizij\u0105 ai\u0161kiausiai ir regiu.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-12-2022%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pokalbis su Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriumi D. Svobonu, po beveik 30 met\u0173 gr\u012f\u017etan\u010diu ant \u201eNemuno\u201c vir\u0161elio, kad papasakot\u0173, kaip susiklost\u0117 jo sceninis gyvenimas ir k\u0105 rei\u0161kia gird\u0117ti akimis, matyti kojomis bei jud\u0117ti rankomis.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":31135,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[534,148,110,551],"tags":[146],"class_list":["post-31134","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2022-12","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2022","tag-teatras"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Deimant\u0117 Dementavi\u010di\u016bt\u0117-Stankuvien\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/31134","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=31134"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/31134\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":31154,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/31134\/revisions\/31154"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/31135"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=31134"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=31134"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=31134"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}