{"id":30538,"date":"2022-06-21T21:01:47","date_gmt":"2022-06-21T19:01:47","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=30538"},"modified":"2023-02-25T18:20:42","modified_gmt":"2023-02-25T16:20:42","slug":"muzikos-magija-ne-vien-estetikoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/muzikos-magija-ne-vien-estetikoje\/","title":{"rendered":"MUZIKOS MAGIJA\u00a0\u2013 NE VIEN ESTETIKOJE"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Daugelis homosapiens\u0173<\/em> i\u0161did\u017eiai mano, kad muzika skirta tik j\u0173 sieloms, ausims ar kojoms, ta\u010diau ji veikia ne tik \u017emones, bet ir vis\u0105 gyv\u0105j\u0105 gamt\u0105. Bet kuris floristas ar paprastas g\u0117li\u0173 augintojas patvirtins, jog dauguma augal\u0173 linksta ton pus\u0117n, i\u0161 kurios sklinda ne tik \u0161viesa ar \u0161iluma, bet ir \u201epam\u0117gti\u201c garsai; senov\u0117je baltai giedodavo med\u017eiams ir t. t. Dar akivaizd\u017eiau \u012f muzik\u0105 reaguoja gyv\u016bnijos atstovai. Apie tai\u00a0\u2013 truput\u012f v\u0117liau, o dabar, tikiuosi, daugeliui kiek netik\u0117ta \u017einia.<\/p>\n

Neseniai \u0160veicarijoje nutarta i\u0161tirti, ar nokinant s\u016br\u012f skambanti muzika atsiliepia jo skoniui. S\u016brininkas Beatas Wampfleris inicijavo \u012fdom\u0173 garso ir gastronomijos eksperiment\u0105, kurio tikslas\u00a0\u2013 i\u0161siai\u0161kinti, koki\u0105 \u012ftak\u0105 \u0161iam maisto produktui daro skirtingi muzikos \u017eanrai. Jis nori \u012frodyti, kad bakterijas, atsakingas u\u017e s\u016brio skonio susidarym\u0105, veikia ne tik dr\u0117gm\u0117, temperat\u016bra bei maistin\u0117s med\u017eiagos, bet ir \u012fvair\u016bs garsai. \u0160e\u0161is m\u0117nesius a\u0161tuonios ementalio s\u016brio galvos buvo nokinamos skambant skirtingoms melodijoms. Kiekvienai j\u0173 buvo priskirtas vis kitas \u017eanras\u00a0\u2013 nuo roko ir techno iki klasikini\u0173 W.\u00a0A.\u00a0Mozarto opus\u0173.<\/p>\n

Preliminarius tyrim\u0173 rezultatus apibendrino Berno men\u0173 universiteto Muzikos fakulteto prodekanas Peteris Krautas. Verdiktas buvo kiek netik\u0117tas\u00a0\u2013 \u0161velniausi\u0105 skon\u012f s\u016briui suteik\u0117 hiphopas (\u201eA Tribe Called Quest\u201c daina \u201eJazz (We\u2019ve Got)\u201c). Anot P.\u00a0Krauto, tai dar n\u0117ra eksperimento pabaiga. Tyr\u0117jai planuoja atlikti chemin\u0119 s\u016bri\u0173 analiz\u0119, siekdami i\u0161siai\u0161kinti, ar j\u0173 sud\u0117t\u012f tikrai l\u0117m\u0117 muzika. O \u0161tai garsusis \u201eD\u017eiugas\u201c brandinamas skambant M.\u00a0K.\u00a0\u010ciurlionio k\u016briniams… Kaip beb\u016bt\u0173, galutines i\u0161vadas i\u0161girsime i\u0161 sonochemijos\u00a0\u2013 mokslo srities, tirian\u010dios garso bang\u0173 poveik\u012f skys\u010diams,\u00a0\u2013 specialist\u0173. Jau \u012frodyta, kad chemin\u0117s reakcijos metu garso bangos gali skys\u010dius suspausti ir i\u0161pl\u0117sti. B\u016bdamas nematoma banga, garsas gali jud\u0117ti per kiet\u0105 k\u016bn\u0105, pavyzd\u017eiui, s\u016br\u012f, sukurdamas burbulus, o \u0161ie burbulai v\u0117liau gali pakeisti s\u016brio chemij\u0105, nes jie ple\u010diasi, susiduria, jungiasi arba nyksta.<\/p>\n

Muzikai sl\u0117piningai pavaldi dauguma gyv\u016bnijos pasaulio atstov\u0173. Senov\u0117s mitai pasakoja apie delfin\u0173 jautrum\u0105 \u0161velniems jos garsams. Pastar\u0173j\u0173 met\u0173 tyrimai patvirtino, jog \u0161ie \u017einduoliai i\u0161 tikro jautr\u016bs muzikai. Ne kart\u0105 pasteb\u0117ta, kad jie link\u0119 j\u016broje lyd\u0117ti laivus, i\u0161 kuri\u0173 sklinda melodingi garsai. A\u0161tuntajame XX\u00a0a. de\u0161imtmetyje grup\u0117 Australijos mokslinink\u0173 prane\u0161\u0117 Ramiojo vandenyno pietrytin\u0117je dalyje vykdyt\u0173 bandym\u0173 rezultatus. Analizuotas rykli\u0173 elgesys, kad b\u016bt\u0173 galima parengti priemones, apsaugan\u010dias nuo j\u0173 grobuoni\u0161k\u0173 puldin\u0117jim\u0173 \u0161io \u017eemyno papl\u016bdimiuose. Paai\u0161k\u0117jo, jog nuleidus special\u0173 \u012frengin\u012f, kuris skleid\u0117 maloni\u0105, meloding\u0105 muzik\u0105, rykliai taikiai susitelkdavo aplink garso \u0161altin\u012f. Staiga \u012fjungus ver\u017elaus ritmo, \u0161ai\u017ei\u0105 melodij\u0105, grobuonys sprukdavo \u012f \u0161alis, tarsi po vandeniu b\u016bt\u0173 paleistas stiprus susl\u0117gto oro srautas.<\/p>\n

Dar XIX\u00a0a. prad\u017eioje pranc\u016bz\u0173 mokslininkai kaup\u0117 \u012fvairiausius faktus apie galing\u0105 muzikos poveik\u012f gamtai. Teigta, jog fleit\u0173 ar paprast\u0173 d\u016bdeli\u0173 garsais galima numal\u0161inti vilk\u0173 \u012ft\u016b\u017e\u012f (minimas ir Pitagoras, kuris p\u016bsdamas fleit\u0105 tramd\u0117 grobuonis). Es\u0105 gitaros skambesys pakeri gulbes, o varpeli\u0173 \u017evang\u0117jimu ilgame ir varginan\u010diame kelyje paraginami kupranugariai. Beje, mel\u017edami kupranugares klajokliai beduinai visuomet dainuoja specialias senovines dainas, kad primel\u017et\u0173 daugiau pieno. Arab\u0173 raiteliai moka senoli\u0173 dain\u0173, padedan\u010di\u0173 suvaldyti nar\u010dius \u017eirgus. Toli nesidairant, net ir lietuviai \u016bkininkai puikiai \u017eino, jog tyli muzika pauk\u0161tid\u0117se didina vi\u0161t\u0173 prieaugl\u012f ir d\u0117slum\u0105.<\/p>\n

O \u0161tai 2016\u00a0m. Filipinuose tirta, kaip skirtingos muzikos r\u016b\u0161ys veikia japoni\u0161k\u0173 putpeli\u0173 elges\u012f, auginimo rezultatus, kiau\u0161ini\u0173 kokyb\u0119. 165 pauk\u0161\u010diukams, i\u0161skirtiems \u012f 5 grupes, keturis m\u0117nesius kasdien po 12 valand\u0173 teko b\u016bti skirtingos muzikos aplinkoje. Analiz\u0117 atskleid\u0117, kad\u00a0skambant klasikai putpel\u0117s pasiek\u0117 didesn\u012f galutin\u012f k\u016bno svor\u012f, o j\u0173 kiau\u0161ini\u0173 kokyb\u0117 taip pat buvo auk\u0161tesn\u0117.<\/p>\n

\u0160iame kontekste prisiminiau nuotyk\u012f i\u0161 studij\u0173 universitete laik\u0173. Kiekvien\u0105 ruden\u012f pirmakursius i\u0161ve\u017edavo \u012f kol\u016bkius \u201ekovai\u201c su derliumi. Tais metais rugs\u0117jis buvo itin \u0161iltas, vasari\u0161kas. Su savim tur\u0117jau gitar\u0105, susiradau jauki\u0105, nuo\u0161ali\u0105 vietel\u0119 prie upeli\u016bk\u0161\u010dio, tad kiekvien\u0105 vakar\u0105 po dienos darb\u0173 kelioms valand\u0117l\u0117ms ateidavau pasigroti. Kitame krante b\u016briuodavosi pulkelis kalaku\u010di\u0173. Vos prad\u0117j\u0119s derinti instrument\u0105, i\u0161kart pasteb\u0117jau, kad viena j\u0173 akivaizd\u017eiai sukluso. Per savait\u0119 toji kalakut\u0117 tapo i\u0161tikimiausia klausytoja, kurios net ir trumpiausios pauz\u0117s netenkino. \u012esidr\u0105sino tiek, jog perbridusi upel\u012f prit\u016bpdavo visai \u0161alia man\u0119s. Apie tai papasakojau bendrakursiams. \u017dinoma, jie nepatik\u0117jo, tad slap\u010diomis visi in corpore<\/em> at\u0117jo \u012fsitikinti. Ir \u012fsitikino. Nuo tada i\u0161 gr\u016bd\u0173 sand\u0117lio prad\u0117jo jai \u201etiekti\u201c gr\u016bdus, kuri\u0173 manoji klausytoja, beje, neles\u0117. Bent jau tol, kol skambindavau gitara. Nesu tikras, bet, kai at\u0117jo metas atsisveikinti, pauk\u0161t\u0117 elg\u0117si ka\u017ekaip… kitaip.<\/p>\n

Kai kurie naminiai gyv\u016bnai m\u0117gsta muzik\u0105, ta\u010diau \u0161i privalo groti ne per garsiai, b\u016bti harmoninga ir gird\u0117tis kuo ma\u017eiau bosini\u0173 instrument\u0173. \u017danras irgi turi didel\u0117s reik\u0161m\u0117s. Taip teigia Monika Addy i\u0161 Vokietijos gyv\u016bn\u0173 psichologijos ir nat\u016braliosios veterinarijos instituto. Keturkojai yra i\u0161rank\u016bs. Jie m\u0117gsta \u0161velnias melodijas. \u201eJokio pankroko, kitaip gyv\u016bnas pab\u0117gs\u201c,\u00a0\u2013 persp\u0117ja ekspert\u0117. Skambant ramiai kompozicijai, kat\u0117s ir \u0161unys da\u017enai atsigula \u0161alia ir atid\u017eiai klausosi. Jei augintinis nem\u0117gsta likti vienas, muzika gali pagelb\u0117ti, ta\u010diau gyv\u016bnas turi b\u016bti i\u0161 anksto pripratintas prie jos, ai\u0161kina gyv\u016bn\u0173 psicholog\u0117. \u0160uo, kuris da\u017enai su savo \u0161eimininku klausosi muzikos, nesijaus toks vieni\u0161as, kai \u0161is i\u0161eis i\u0161 nam\u0173, bet jei gyv\u016bnas muzikos n\u0117ra pam\u0117g\u0119s, radijas ar kompaktini\u0173 disk\u0173 grotuvas jam nepad\u0117s. \u0160unys ir kat\u0117s girdi ma\u017edaug 3\u201310 kart\u0173 geriau u\u017e \u017emog\u0173, tod\u0117l patys m\u0117gaudamiesi muzika nepasileiskite jos garsiai, kai \u0161alia yra naminis gyv\u016bnas. Galite pakenkti jo klausai bei nervams.<\/p>\n

\u0160tai dar vienas liudijimas i\u0161 asmenin\u0117s patirties. Paauglyst\u0117je tur\u0117jau galing\u0105, itin i\u0161minting\u0105, lengvai dresuojam\u0105 vilk\u0161un\u012f Kod\u0105. Jis augo nuolat apsuptas \u012fvairiausi\u0173 melodij\u0173. Pasteb\u0117jau, kad ka\u017ekod\u0117l i\u0161skiria vien\u0105 dain\u0105. Kart\u0105, jai skambant, i\u0161tariau magi\u0161k\u0105j\u012f \u201eEisim pasivaik\u0161\u010dioti\u201c. Nuo tada kiekvien\u0105 kart\u0105, vos i\u0161gird\u0119s pam\u0117gt\u0105 k\u016brin\u012f, strimgalviais l\u0117kdavo atsine\u0161ti savo \u201eamunicijos\u201c\u00a0\u2013 antkaklio, antsnukio ir pasait\u0117lio. Tai tapo nekintama tradicija.<\/p>\n

Dar pasteb\u0117jau, jog Kodas neabejingas fleitos (ypa\u010d solo) garsams. Vos suskambus \u0161iam instrumentui, net liaudavosi \u0117d\u0119s, kraipydamas galv\u0105 imdavo tyrin\u0117ti garso \u0161altin\u012f (grotuv\u0105, televizori\u0173 ar radijo aparat\u0105). Tad nusipirk\u0119s medin\u0119 i\u0161ilgin\u0119 fleit\u0105 \u0117miau j\u0105 p\u016bsti. Prad\u017eioje \u0161uo nust\u0117ro, ta\u010diau v\u0117liau puol\u0117 d\u017eiugiai lai\u017eyti instrument\u0105 ir mano veid\u0105. Galop teko fleit\u0105 atiduoti jam. Band\u0117 p\u016bsti ir Kodas, bet galop visai sugrau\u017e\u0117…<\/p>\n

Muzikos poveik\u012f naminiams gyv\u016bnams suprasti padeda psichoakustika\u00a0\u2013 mokslas apie subjektyv\u0173j\u012f garso suvokim\u0105, tiriantis psichologin\u0119 fizikini\u0173 akustikos parametr\u0173 \u012ftak\u0105. \u0160tai psicholog\u0117 biheviorist\u0117 (\u012f elgesio\u00a0analiz\u0119 orientuotos psichologijos pakraipos atstov\u0117) Deborah Wells nustat\u0117, kad prieglaud\u0173 \u0161unims klasikin\u0117 muzika, lyginant su kitais \u017eanrais, turi stipr\u0173 raminam\u0105j\u012f poveik\u012f. Gird\u0117dami j\u0105 \u0161ie keturkojai daugiau ilsisi, ma\u017eiau loja, o \u0161tai skambant sunkiajam rokui jie da\u017eniau stovi ir amsi.<\/p>\n

Kito tyrimo metu analizuota, kaip skirtinga klasikin\u0117 muzika, atrinkta pagal energingum\u0105 bei harmonin\u012f sud\u0117tingum\u0105, veikia veislynuose ir namuose laikomus \u0161unis. Veislynuose per 70\u00a0proc. j\u0173, gird\u0117dami klasik\u0105, tapo ramesni, sul\u0117t\u0117jo gyv\u016bn\u0173 \u0161irdies da\u017enis. Namuose nurimo 85 proc. augintini\u0173, daugiau nei pus\u0117 u\u017emigo. Palyginti su komplikuotu orkestriniu turiniu, stipriausi\u0105 raminam\u0105j\u012f poveik\u012f dar\u0117 solo instrumentai, l\u0117tesni tempai ir nesud\u0117tingos instrumentuot\u0117s.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-6-2022%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Da\u017enai sunku pripa\u017einti, kad mus supantys rei\u0161kiniai kokiu nors b\u016bdu daro \u012ftak\u0105. Straipsnio autorius m\u0117gina i\u0161siai\u0161kinti, koks gi yra muzikos poveikis fizinei ir psichinei \u017emogaus bei gyv\u016bn\u0173 sveikatai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":30539,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[509,148,110,551],"tags":[124],"class_list":["post-30538","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2022-06","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2022","tag-muzika"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Alfredas Kukaitis","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30538","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=30538"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30538\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":30540,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30538\/revisions\/30540"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/30539"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=30538"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=30538"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=30538"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}