[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]<\/p>\n
Nes prasmirdo ir tvaikas tas visur.<\/em> Grigorijus Skovoroda<\/p>\n Vasario 24-\u0105j\u0105 staiga pakirdau apie penkt\u0105 valand\u0105 ryto. Ne tai, kad ka\u017ekas mane pa\u017eadino, ne, i\u0161 prad\u017ei\u0173 nubudau, o tik paskui i\u0161girdau i\u0161 koridoriaus sklindant tylius keistus garsus. G.\u00a0\u0161alia nebuvo. Netgi sp\u0117jau \u0161iek tiek supykti\u00a0\u2013 v\u0117l u\u017esis\u0117d\u0117jo dirbdama iki ryto, k\u0105 ji \u0161iandien darys skaudan\u010dia galva. Turiu atsikelti ir nusi\u0173sti j\u0105 miegoti. Did\u017eiajame kambaryje \u0161viesa buvo i\u0161jungta. Tyl\u016bs keisti garsai sklido i\u0161 vonios, i\u0161 ten ir \u0161viesos pluo\u0161tas. Pabeld\u017eiau, durys atsidar\u0117. G.\u00a0s\u0117d\u0117jo ant vonios kra\u0161to ir verk\u0117. \u201eKaras prasid\u0117jo\u201c,\u00a0\u2013 pasak\u0117 ji.<\/p>\n G.\u00a0t\u0117vai gyvena Charkive, tiksliau\u00a0\u2013 gyveno, b\u016btajame laike. Dabar jie pab\u0117g\u0117liai, apsistojo ka\u017ekokiame tu\u0161\u010diame name netoli \u010cernivc\u0173. Ar po karo jie gr\u012f\u0161 \u012f Charkiv\u0105? Ar tur\u0117s kur gr\u012f\u017eti? Ar j\u0173 namas i\u0161liks? G.\u00a0priklauso Charkivo bendruomenei socialiniame tinkle \u201eTelegram\u201c, ten reguliariai prane\u0161ama, kur kas atskrido, kas sunaikinta, kas sudeg\u0117, kiek \u017euvo, kur pristatys maisto, ar yra vandens ir pan. Ir vaizdo \u012fra\u0161ai: sprogimai, geltoni ir raudoni blyksniai, tada pilki arba juodi d\u016bmai\u00a0\u2013 jie i\u0161 prad\u017ei\u0173 pakyla, o paskui pasklinda aplinkui. Sm\u016bgio bangos nublok\u0161ti automobiliai. Nam\u0173 griuv\u0117siai. Kartais lavonai. Da\u017enai\u00a0\u2013 rimti savanori\u0173 veidai; jie atve\u017ea maisto, vaist\u0173, padeda evakuotis. Tai Charkivas, jo rusai negal\u0117jo paimti. Stov\u0117jo apylink\u0117se, bet ne\u012fsteng\u0117. Jie slapst\u0117si mi\u0161ke, supan\u010diame priemiest\u012f, kuriame gyvena \/ gyveno G.\u00a0t\u0117vai, pa\u0161aud\u0117 \u012f automobilius ir dviratininkus, ta\u010diau i\u0161l\u012fsti nerizikavo. Ne\u017einau, ar ten dabar kas yra, rusai buvo nustumti. Bet jie tikrai paliko min\u0173. Daug min\u0173. Net ir po karo mi\u0161ke nepasivaik\u0161\u010diosi.<\/p>\n Po karo. K\u0105 rei\u0161kia \u0161i fraz\u0117? Kada jis baigsis? Kaip? \u0160iandien, baland\u017eio 10 d., kai s\u0117dau ra\u0161yti \u0161io teksto, pabaigos nematyti, nors ka\u017ekokie ateities kont\u016brai ir kyla i\u0161 gaisr\u0173 d\u016bm\u0173. Ne, ne taip. I\u0161ry\u0161k\u0117ja kont\u016brai to, kas vyksta dabar, dabartis, kuri nei\u0161vengiamai lems ateit\u012f. Deja, de\u0161imtys t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017euvusi\u0173j\u0173 nebetur\u0117s jokios ateities. Bet milijonai pab\u0117g\u0117li\u0173\u00a0\u2013 taip. Ir de\u0161imtys milijon\u0173 t\u0173, kurie liko Ukrainoje. Ir tie, kuri\u0173 n\u0117ra nei ten, nei ten, kaip G.\u00a0I\u0161 Ukrainos ji i\u0161vyko seniai, ma\u017edaug prie\u0161 de\u0161imt met\u0173. Ta\u010diau ateities klausimas niekur nedingo: ar ji gal\u0117s sugr\u012f\u017eti \u012f gimt\u0105j\u012f Charkiv\u0105? Kada nors. Po karo. Ir ar bus dar Charkivas, o ne vien tik griuv\u0117siai, pelenai, suniokotos ma\u0161inos, k\u016bnai? Beje, palaikai greitai i\u0161ve\u017eami\u00a0\u2013 tik ne rus\u0173, \u017einoma. \u0160ie juos palieka likimo valiai, savo, svetimus, nesvarbu. \u0160is karas atskleid\u0117 steb\u0117tin\u0105 rusi\u0161kos prigimties savyb\u0119\u00a0\u2013 abejingum\u0105 mirusiam k\u016bnui. Tuo pa\u010diu metu Rusijoje jie laidoja atviruose karstuose, stengiasi pabu\u010diuoti pam\u0117lusias velionio l\u016bpas, u\u017ekloti j\u012f sausu ledu\u00a0\u2013 \u017einoma, tie, kurie tam turi pinig\u0173. K\u016bnas vis tiek skleid\u017eia kvap\u0105. Salsvas mirusi\u0173j\u0173 kvapas\u00a0\u2013 vienas svarbi\u0173 element\u0173, sudaran\u010di\u0173 mano buvusi\u0105 t\u0117vyn\u0119. Man, \u017einoma. Atmintyje. Ka\u017ekur kampin\u0117je smegen\u0173 spintel\u0117je yra speciali d\u0117\u017eut\u0117. Ant jos\u00a0\u2013 etiket\u0117: \u201eKuo prasideda ir baigiasi buvusi t\u0117vyn\u0117\u201c. D\u0117\u017eut\u0117je\u00a0\u2013 m\u0117gintuv\u0117lis su liguistai sald\u017eiu lavon\u0173 kvapu.<\/p>\n Ties\u0105 sakant, o kokia ir manoji ateitis? Gimiau SSRS, gyvenau ten, paskui Rusijoje po Soviet\u0173 S\u0105jungos griuvimo, tada i\u0161va\u017eiavau, labai seniai, atrodo, ma\u017eai kas mane sieja su ta vieta. Sesuo. Keli vaizdai nuo Volgos ir Okos \u0161lait\u0173, viena aik\u0161t\u0117 Ilji\u010diaus prospekte ties automobili\u0173 gamykla. Kai kurie draugai. Viskas. Taip, \u017einoma, kalba, bet tai kaip oras. Ir ji kinta; pastaraisiais metais, b\u016bdamas \u012f rytus nuo Smolensko, da\u017enai gerai nesuprasdavau, k\u0105 jie ten kalba. Dabar, galvoju, ir nebebus \u0161ans\u0173 suprasti\u00a0\u2013 daugiau ten negr\u012f\u0161iu. Ne, a\u0161 nedramatizuoju, konstatuoju.<\/p>\n Po karo. A\u0161 ne\u017einau, kas bus po karo, tik \u017einau, kad nebus taip, kaip buvo prie\u0161 kar\u0105, net kaip buvo vasario 23 d., kai atrod\u0117, kad karas nei\u0161vengiamas. Neklydome. Jis prasid\u0117jo, kaip senoje sovietin\u0117je dainoje apie Did\u017eiojo T\u0117vyn\u0117s karo prad\u017ei\u0105, ketvirt\u0105 ryto, nuo Kijevo bombardavimo.<\/p>\n Dvide\u0161imt antr\u0105 bir\u017eelio, lygiai ketvirt\u0105 ryte<\/em> Tik kiti bombardavo, nors, \u017einoma, i\u0161 esm\u0117s tai tie patys, tie, kurie neken\u010dia gyvenimo, nori j\u012f sugriauti ar padaryti ne\u012fmanom\u0105, netobul\u0105, gyv\u0105 pasaul\u012f paverst mirtimi, griuv\u0117siais, u\u017edengti visk\u0105 storu smirdan\u010diu j\u0173 \u0161lyk\u0161\u010di\u0173 min\u010di\u0173, beprasmi\u0173 aistr\u0173 ir, svarbiausia, supuvusi\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 sluoksniu. Padaryti taip, kad \u0161ioje bjaurioje tamsoje b\u016bt\u0173 galima susigaudyti tik keli\u0105 ap\u0161vie\u010diant televizoriaus \u0161viesa. J\u0173 televizoriaus, i\u0161 kurio loja specialiai dresuoti padarai. Koks gali b\u016bti \u201epo karo\u201c pas juos? Tuos, kurie loja, ir tuos, kam lojama. Jei atvirai, man ne\u012fdomu.<\/p>\n Karas prasid\u0117jo ir visk\u0105 pakeit\u0117. Vasario 24 d. ryt\u0105 \u0117jau \u012f parduotuv\u0119. Aplinkui niekas nepakit\u0119: Ryga, plati plienin\u0117 Dauguva, naivus Nacio\u00adnalin\u0117s bibliotekos pastato postmodernizmas, praeiviai, did\u017eiul\u0117 Latvijos v\u0117liava saloje, visai netoli NOASS galerijos. Kitoje up\u0117s pus\u0117je\u00a0\u2013 tos pa\u010dios trij\u0173 pagrindini\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 smail\u0117s, \u201eRadissono\u201c bok\u0161tas, \u0161iek tiek de\u0161iniau\u00a0\u2013 stalinistinis Moksl\u0173 akademijos pastatas, kair\u0117je\u00a0\u2013 vantinis tiltas, pana\u0161us \u012f kelt\u0173 arf\u0105. Ore\u00a0\u2013 karstel\u0117j\u0119s j\u016bros dvelksmas. \u017duv\u0117dros ir visa kita. Pasaulis buvo toks pat, bet kartu ir visi\u0161kai kitoks. Prisiminiau Lidijos Ginzburg \u201eBlokados \u017emogaus u\u017era\u0161\u0173\u201c prad\u017ei\u0105, kuri\u0105 perskaitydavau kart\u0105 per metus tarsi ka\u017eko pana\u0161aus tik\u0117damasis ir, keista, pa\u010diose \u012fvairiausiose vietose, i\u0161 pa\u017ei\u016bros netinkamose gedulingam siaubui\u00a0\u2013 Prahoje, Londone, \u010cengdu. Nustojau skaityti tik Rygoje, nusprend\u017eiau padaryti pertrauk\u0105, juk ir taip, atrod\u0117, visk\u0105 prisimenu atmintinai. \u0160tai kod\u0117l vasario 24-osios ryt\u0105 ant tilto per Dauguv\u0105 pu\u010diant v\u0117jui i\u0161plauk\u0117: \u201eGr\u012f\u017etu namo gatv\u0117mis, tarsi dar prie\u0161karin\u0117mis, tarp dar prie\u0161karini\u0173 objekt\u0173, bet jau pakeitusi\u0173 savo reik\u0161m\u0119. Dar n\u0117ra nei kan\u010di\u0173, nei mirtino ilgesio, nei baim\u0117s; prie\u0161ingai, tai jaudulys ir besiribojantis su lengvumu \u0161io gyvenimo pabaigos jausmas. Pirm\u0105 prasid\u0117jusio \u012fvykio akimirk\u0105 atrod\u0117, kad reikia ka\u017ekur siaubingai skub\u0117ti ir nieko nebegali b\u016bti taip, kaip anks\u010diau. Tada paai\u0161k\u0117jo, jog daug kas vis dar yra taip pat. Tebeva\u017eiuoja tramvajai, i\u0161mokami honorarai, parduotuv\u0117se prekiaujama \u012fprastais daiktais. Tai stebino. Buvusio gyvenimo pabaigos jausmas i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo toks nepakeliamai stiprus, kad s\u0105mon\u0117, apeidama visa, kas buvo \u012fsiterp\u0119, visi\u0161kai susitelk\u0117 \u012f baigt\u012f.\u201c Ji teisi. Stebino, net erzino, kaip \u010dia taip: jie vaik\u0161tin\u0117ja, juokiasi, lyg nieko neb\u016bt\u0173 nutik\u0119, r\u016bko prie laiptini\u0173 u\u017esimet\u0119 p\u016bkines striukes ant biuro mar\u0161kin\u0117li\u0173, bobut\u0117s niurzga parduotuv\u0117je, pas pranc\u016bz\u0105 Gertr\u016bdos gatv\u0117je ponios ir panel\u0117s m\u0117gaujasi bandel\u0117mis bei kava. Kaip galima visa tai daryti, kai atsitiko, kai vyksta\u00a0\u2013 ir dar vyks\u00a0\u2013 tai? \u017dinoma, kad galima. Netgi b\u016btina, nes rusai nori sunaikinti pat\u012f gyvenim\u0105, vadinasi, gyvenim\u0105 reikia t\u0119sti, tai ir yra pasiprie\u0161inimas, jei ne\u012fmanoma pasiimti kulkosvaid\u017eio ir atimti gyvenimus griaunan\u010di\u0173 u\u017epuolik\u0173 gyvybi\u0173. A\u0161 pats t\u0119siau, siekiau t\u0119sti gyvenim\u0105, bet paskui. Prad\u017eioje i\u0161 ties\u0173, kaip ra\u0161\u0117 Lidija Ginzburg, u\u017eskub\u0117jau, lyg tur\u0117damas padaryti ka\u017ek\u0105 svarbaus, kol ne… Kas \u201ene\u201c? Atsakymas \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 ne\u012fmanomas.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-5-2022%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kult\u016brologas, buv\u0119s Rusijos pilietis K. Kob\u00adrinas savojoje es\u0117 neslepia emocij\u0173: \u201e<...> konkre\u010dioje konkretaus karo situacijoje noriu, kad \u017emones, at\u0117jusius atimti gyvybi\u0173 \u012f svetim\u0105 \u0161al\u012f, kuo grei\u010diau pribaigt\u0173. Man nesvarbu, kas jie tokie, net jei tai s\u0105lyginai buv\u0119 bendrapilie\u010diai.\u201c<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":30458,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[504,148,110,551],"tags":[220],"class_list":["post-30457","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2022-05","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2022","tag-ese"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kirill Kobrin","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30457","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=30457"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30457\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":30459,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30457\/revisions\/30459"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/30458"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=30457"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=30457"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=30457"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\nKurgi besurasi siel\u0105, \u0161iuo raugu neprigirdyt\u0105?<\/em><\/p>\n
\n\u017dini\u0105 paskelb\u0117:<\/em>
\nKijeve salv\u0117,<\/em>
\nBombos ten krito, karo prad\u017eia.<\/em><\/p>\n