[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Kiekviena suvereni \u0161alis privalo tur\u0117ti \u0161iuos valstybingum\u0105 simbolizuojan\u010dius atributus: herb\u0105, v\u0117liav\u0105 ir himn\u0105. Tad tarsi logi\u0161ka manyti, kad kiek planetoje \u0161ali\u0173, tiek ir himn\u0173, bet… Yra kelios i\u0161lygos. Tikslaus valstybi\u0173 skai\u010diaus nustatyti ne\u012fmanoma, tod\u0117l prad\u017eioje b\u016btinas trumputis ekskursas.<\/p>\n
\u0160tai JTO jungia 193 suverenias \u0161alis, dar dvi turi steb\u0117toj\u0173 status\u0105. Taip yra tod\u0117l, kad Vatikanas deklaruoja, jog tikroji Dievo karalyst\u0117\u00a0\u2013 ne \u0161iame pasaulyje, tad pilnos naryst\u0117s nesiekia, o Palestina vis dar teb\u0117ra besikurianti valstyb\u0117, JTO s\u0105ra\u0161e atsiradusi tik 2012\u00a0metais. Egzistuoja apie 20 valstybi\u0173, kurias pripa\u017e\u012fsta ne visa tarptautin\u0117 bendruomen\u0117, o tik atskiros \u0161alys, arba kurios i\u0161vis n\u0117ra pripa\u017eintos (Taivanas, Kosovas, Abchazija, Piet\u0173 Osetija, Kaln\u0173 Karabachas ir t. t.).<\/p>\n
Pra\u0117jusios olimpiados atidarymo ceremonijoje plazd\u0117jo 206 \u0161ali\u0173-nari\u0173 v\u0117liavos, o FIFA turi 211 lygiateisi\u0173 nari\u0173. Turb\u016bt tiksliausia b\u016bt\u0173 teigti, kad valstybi\u0173 yra tiek, kiek j\u0173 turi savo atskir\u0105 sutartin\u012f \u0161alies kod\u0105 (ISO). Taigi, 249 (pus\u0161im\u010diu daugiau nei JTO). Galop belieka manyti, kad pasaulyje\u00a0\u2013 daugiau nei 200 valstybi\u0173.<\/p>\n
Dar didesn\u0117 painiava kyla m\u0117ginant nustatyti tiksl\u0173 \u0161ali\u0173 himn\u0173 skai\u010di\u0173. Ir \u0161tai kod\u0117l. Suomija ir Estija turi tarsi atskirus himnus (atitinkamai \u201eM\u016bs\u0173 \u0161alis\u201c\u00a0\u2013 suom. Maamme\u00a0<\/em>\u2013 ir \u201eMano T\u0117vyn\u0117, mano laim\u0117 ir d\u017eiaugsmas\u201c\u00a0\u2013 est. Mu isamaa, mu \u00f5nn ja r\u00f5\u00f5m<\/em>), ta\u010diau j\u0173 muzika visi\u0161kai identi\u0161ka. 1848\u00a0m. j\u0105 suk\u016br\u0117 vokie\u010di\u0173 kompozitorius Friedrichas Pacius. Tad besiklausant instrumentini\u0173 versij\u0173, \u0161i\u0173 himn\u0173 identifikuoti, atskirti tikrai nepavyks. O \u0161tai tekstai skirtingi (beje, pirminis variantas buvo \u0161ved\u0173 kalba). Tiesa, tenka pripa\u017einti, kad \u0161iuo atveju pirmumo teis\u0117 tenka suomiams, nes j\u0173 himnas \u012fteisintas dar 1867-aisiais, o est\u0173 pasirinkimo motyvacija n\u0117ra ai\u0161ki iki \u0161iol. Gal tai l\u0117m\u0117 fantazijos stoka, o galb\u016bt solidarumo su suomiais siekis?<\/p>\n Situacij\u0105 komplikuoja ir daugiau faktori\u0173. Visos pagrindin\u0117s Jungtin\u0119 Karalyst\u0119 sudaran\u010dios \u0161alys turi atskirus himnus, o \u0161tai Anglija\u00a0\u2013 ne, tod\u0117l j\u0105 iki \u0161iol reprezentuoja JK himnas. \u012edomu ir tai, kad Naujoji Zelandija bei Liuksemburgas turi po du oficialiai \u012fteisintus himnus. 1992\u00a0m. buvusios \u010cekoslovakijos himnas padalintas pusiau, tad dabartin\u0117s \u010cekijos ir Slovakijos himnai\u00a0\u2013 atskiri. Skai\u010diuojant \u0161io pob\u016bd\u017eio k\u016brinius, papildom\u0105 klaustuk\u0105 i\u0161raito ir puikusis Europos S\u0105jungos himnas. Akivaizdu, kad jis yra, ta\u010diau ES\u00a0\u2013 ne atskira valstyb\u0117.<\/p>\n Kalbin\u0117je srityje rasime daugyb\u0119 kit\u0173 \u012fdomybi\u0173. Seniausiojo titulas tenka XVI\u00a0a. sukurtam \u201eVilhelmui i\u0161 Nasau\u201c (oland. Wilhelmus van Nassouwe<\/em>), kuris iki \u0161iol teb\u0117ra oficialus Olandijos valstybinis himnas. Japon\u0173 \u201eImperatori\u0161koji vald\u017eia\u201c (jap. Kimigayo<\/em>) turi seniausi\u0105 pasaulyje tekst\u0105, datuojam\u0105 905 m. (nors muzika sukurta tik 1880-aisiais, o oficialiu himnu ji tapo 1999\u00a0metais). Beje, tai ir trumpiausias himnas pasaulyje. \u0160veicarijos himnas visuomet atliekamas keturiomis kalbomis.<\/p>\n Dar vienas unikalus faktas. 1949-\u0173j\u0173 K\u016b\u010di\u0173 vakar\u0105 tos pa\u010dios ceremonijos metu skamb\u0117jo du Pontifiko (\u0160ventojo Sosto, arba Vatikano) himnai\u00a0\u2013 paskutin\u012f kart\u0105 grotas senasis austr\u0173 kompozitoriaus Viktorino Hallmayerio \u201eTriumfo mar\u0161as\u201c (Marcia trionfale<\/em>) ir pirm\u0105 kart\u0105\u00a0\u2013 j\u012f pakeit\u0119s \u201ePontifiko mar\u0161as\u201c (it. Hymne pontifical<\/em>), kuriam dar 1869\u00a0m. muzik\u0105 para\u0161\u0117 pranc\u016bz\u0173 kompozitorius Charles\u2019is Gounod (vienos garsiausi\u0173 giesmi\u0173 \u201eAve Maria\u201c autorius), ta\u010diau oficialiu naujuoju himnu k\u016brinys patvirtintas tik 1949-aisiais.<\/p>\n Po kiek u\u017esit\u0119susios \u012f\u017eangos metas pl\u0117toti pagrindin\u0119 \u0161ios publikacijos tem\u0105. \u0160ali\u0173 himnai be \u017eod\u017ei\u0173 b\u016bti gali (Ispanijos \u201eKarali\u0161kasis mar\u0161as\u201c\u00a0\u2013 isp. Marcha Real<\/em>, San Marino, Kosovo ar Bosnijos ir Hercegovinos analogai), o be muzikos\u00a0\u2013 ne. Beje, tekst\u0173 nebuvim\u0105 da\u017eniausiai lemia politinis kontekstas. \u0160tai Kosovo parlamentas pab\u016bgo, kad alban\u0173 (\u0161alyje j\u0173\u00a0\u2013 dauguma) kalba giedamas himnas gali supykdyti serb\u0173 ma\u017eum\u0105, tad vietos gyventojai valstyb\u0117s himn\u0105 ignoruoja: vietoj jo alban\u0173 kilm\u0117s kosovie\u010diai gieda Albanijos himn\u0105, o serb\u0173 kilm\u0117s\u00a0\u2013 Serbijos.<\/p>\n Kaipgi skamba valstyb\u0117s? Itin \u012fvairiai. Gali skirtis himn\u0173 trukm\u0117, tempas, metroritmika, derm\u0117 (da\u017eniausiai naudojamas ma\u017eoras, bet gali b\u016bti ir minoras ar kitos derm\u0117s, tarkim, pentatonika). Vieni trenkia kaip ver\u017el\u016bs kari\u0161ki mar\u0161ai, kiti liejasi kaip i\u0161kilmingos, bet ramios ba\u017enytin\u0117s giesm\u0117s. Garsiniu \u0161alies simboliu gali tapti ir liaudies daina, ir tautin\u0117 patriotin\u0117 giesm\u0117.<\/p>\n Kaip beb\u016bt\u0173, \u0161io pob\u016bd\u017eio k\u016brini\u0173 gausoje akivaizd\u017eiai i\u0161siskiria penki \u0161e\u0161i \u0161edevrai. Valstybi\u0173 himnus reitinguoju nuo ankstyvos paauglyst\u0117s. Laiko t\u0117km\u0117je man\u0173j\u0173 favorit\u0173 s\u0105ra\u0161as nekinta (Pranc\u016bzijos, JAV, Did\u017eiosios Britanijos, Lenkijos, Vokietijos himnai), kei\u010diasi tik vietos \u201etopuose\u201c. Iki \u0161iol lyder\u0117 visuomet nekintamai buvo ir teb\u0117ra \u201eMarseliet\u0117\u201c (pranc.\u00a0La Marsellaise<\/em>)\u00a0\u2013 Pranc\u016bzijos himnas nuo 1795-\u0173j\u0173 (atk\u016brus Burbon\u0173 monarchij\u0105 buvo u\u017edrausta iki 1879\u00a0met\u0173). Mano manymu, tai tobulas, idealus himnas. Ver\u017elus, pakilus, energingas, nuteikiantis didiems \u017eygdarbiams.<\/p>\n \u201eMarseliet\u0119\u201c (melodij\u0105 ir \u017eod\u017eius) 1792-aisiais Strasb\u016bre per keturias valandas suk\u016br\u0117 nacionalin\u0117s gvardijos karininkas Rouget de Lisle\u2019is. \u012edomu, kad per likusius 44 metus nieko \u012fsimintino jis nebepara\u0161\u0117. Tik ne\u0161vanki\u0173 eili\u0173… \u0160iaip ar taip, \u201eReino armijos kovos daina\u201c (pranc. Chant de guerre pour l’arm\u00e9e du Rhin<\/em>) pavadintas k\u016brinys greitai paplito pranc\u016bz\u0173 kariuomen\u0117je. Pa\u00adry\u017eiuje \u201eMarseliet\u0119\u201c i\u0161populiarino i\u0161 Marselio atvyk\u0119s savanori\u0173 batalionas. Ji buvo dainuojama per Tiuilri r\u016bm\u0173 pa\u0117mim\u0105, 1848\u00a0m. revoliucijos ir 1871-\u0173j\u0173 Pary\u017eiaus komunos dienomis, tad tai daugyb\u0117je kov\u0173 gr\u016bdintas himnas. Kompozitorius Hectoras Berliozas \u201eMarseliet\u0119\u201c pritaik\u0117 orkestrui. 1975-aisiais jos muzika buvo kiek paredaguota.<\/p>\n \u201eDieve, serg\u0117k karalien\u0119\u201c (angl. God save the Queen<\/em>)\u00a0\u2013 Did\u017eiosios Britanijos himnas. Vienintelis per vis\u0105 karalyst\u0117s istorij\u0105. Tuo metu, kai valdo karalius, jis yra \u201eDieve, serg\u0117k karali\u0173\u201c, ir visi karalien\u0117s pamin\u0117jimai tekste virsta karaliaus pamin\u0117jimais (angli\u0161kai karalien\u0117\u00a0\u2013 queen<\/em>, o karalius\u00a0\u2013 king<\/em>, abu \u017eod\u017eiai vienskiemeniai, tad j\u0173 kaitaliojimas nekenkia ritmui). Pirm\u0105 kart\u0105 himnas atliktas 1745\u00a0m., kai karalius Jurgis II nugal\u0117jo konkurent\u0105 kovoje d\u0117l sosto. \u017dod\u017ei\u0173 ir muzikos autorius ne\u017einomas. Naudojamas ir kaip karali\u0161kasis himnas daugumoje Brit\u0173 Sandraugos \u0161ali\u0173. Jo muzika itin reljefinga, didinga, i\u0161kilminga, ta\u010diau rami, tempas palyginti l\u0117tas. Beje, ir Lichten\u0161teino \u201eVir\u0161 jaunojo Reino\u201c (vok. Oben am jungen Rhein<\/em>) melodija tiksliai tokia pati kaip ir\u00a0Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s \u201eDieve, serg\u0117k karalien\u0119\u201c. B\u016bta precedento, kai dviej\u0173 \u0161ali\u0173 komandoms i\u0161sirikiavus prie\u0161 tarptautin\u012f futbolo ma\u010d\u0105 skamb\u0117jo vienodi himnai. Taigi, Suomijos ir Estijos atvejis n\u0117ra vienintelis.<\/p>\n \u012edomi Vokietijos himno radimosi istorija. 1841\u00a0m. Augustas Heinrichas Hofmannas von Fallerslebenas para\u0161\u0117 patriotin\u012f eil\u0117ra\u0161t\u012f \u201eVokietija auk\u0161\u010diau visko\u201c (vok. Deutschland \u00fcber alles<\/em>), kuriam v\u0117liau buvo pritaikyta did\u017eiojo Vienos klasiko Josepho Haydno stygini\u0173 kvarteto Nr. 77 l\u0117tosios dalies pagrindin\u0117 tema. 1797-aisiais \u0161\u012f k\u016brin\u012f kompozitorius dedikavo Austrijos-Vengrijos imperatoriui\u00a0Pranci\u0161kui II ir, \u017einoma, nenujaut\u0117, kad 1922\u00a0m. giesm\u0117 taps oficialiu kitos \u0161alies himnu. Beje, pirmajame posme buvo eilut\u0117 \u201eNuo Maso iki M\u0117melio\u201c… Nuo 1949-\u0173j\u0173 naudota tik instrumentin\u0117 versija, o nuo 1989\u00a0m. Ryt\u0173 ir Vakar\u0173 Vokietij\u0173 susijungimo proga giedamas tik tre\u010diasis posmas.<\/p>\n Likus devyniolikai dien\u0173 iki mirties, kitas Vienos klasikas Wolfgangas Amadeus Mozartas baig\u0117 ra\u0161yti \u201eMason\u0173 kantat\u0105\u201c (vok. Freimaurerkantate<\/em>), kaip ir J. Haydnas nenujausdamas, kad po keli\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 k\u016brinys taps Austrijos himno \u201e\u0160alis kaln\u0173, lauk\u0173 ir upi\u0173\u201c (vok. Land der Berge, Land am Strome<\/em>) muzikiniu pagrindu. 1947-aisiais \u017eod\u017eius para\u0161\u0117 Paula von Preradovi\u0107.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-5-2022%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Straipsnyje apie valstybi\u0173 himnus su\u017einosite, kaip \u0161ie k\u016briniai atsiranda, koks ry\u0161ys tarp \u017eod\u017ei\u0173 ir muzikos, kas juos para\u0161o, kokios aistros verda atrenkant tinkamiausi\u0105 vienai ar kitai \u0161aliai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":30446,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[504,148,110,551],"tags":[124],"class_list":["post-30445","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2022-05","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2022","tag-muzika"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Alfredas Kukaitis","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30445","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=30445"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30445\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":30447,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30445\/revisions\/30447"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/30446"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=30445"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=30445"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=30445"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}