[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Tarpukariu Lietuvos teatro scenoje nebijota eksperimentuoti, net jei neretu atveju \u0161ie k\u016brybiniai eksperimentai ir nepasisekdavo. Re\u017eisieriai dr\u0105siai rinkdavosi \u012fvairiausi\u0173 Europos dramaturg\u0173 ir laikotarpi\u0173 pjeses, tarp kuri\u0173 pasitaikydavo ir savo forma ar siu\u017eetu gana egzoti\u0161k\u0173. 1920\u20131939\u00a0m. Valstyb\u0117s teatro (dabar Kauno valstybinis muzikinis teatras) repertuare i\u0161siskiria spektaklis ne\u012fprastu pavadinimu \u201eSabbatai Cevi\u201c pagal Jerzy\u2019io \u017bu\u0142awskio mistin\u0119 dram\u0105 \u201eMesijo galas\u201c. Scenoje vaizduojama 1666-aisiais mesiju pasiskelbusio \u017eydo istorija, 1931\u00a0m. stipriai sudominusi vienus profesionaliausi\u0173 to meto lietuvi\u0173 meninink\u0173: re\u017eisieri\u0173 Andri\u0173 Olek\u0105-\u017dilinsk\u0105, dram\u0105 vertus\u012f dramaturg\u0105 Petr\u0105 Vai\u010di\u016bn\u0105, dailinink\u0105 Adom\u0105 Galdik\u0105, kompozitori\u0173 Juoz\u0105 Gruod\u012f ir teatro \u017evaig\u017ed\u0119 aktori\u0173 Petr\u0105 Kubertavi\u010di\u0173. Ak\u012f dar labiau patraukia muziej\u0173 archyvuose i\u0161likusios premjeros nuotraukos\u00a0\u2013 jose \u012fsp\u016bdingos dekoracijos, masin\u0117s scenos ir rytieti\u0161ka egzotika dvelkiantys aktori\u0173 kostiumai. Visa tai inspiravo pasidom\u0117ti \u0161io i\u0161skirtinio \u017eydo, atlikusio lemiam\u0105 vaidmen\u012f formuojantis mesianistiniam sabatianizmo jud\u0117jimui, tur\u0117jusiam s\u0105saj\u0173 ir su Lietuva, asmenybe bei retai prisimenamu spektakliu.<\/p>\n
TRAGI\u0160KO LIKIMO MESIJAS<\/p>\n
J. \u017bu\u0142awskis (1874\u20131915)\u00a0\u2013 lenk\u0173 fantastin\u0117s literat\u016bros pradininkas, k\u016br\u0119s \u012fvairi\u0173 \u017eanr\u0173 tekstus: poezij\u0105, apsakymus, es\u0117, literat\u016bros kritik\u0105, romanus ir dramas. Juose susijung\u0117 mitologija, kult\u016bra, istorija bei filosofija (nieko nuostabaus, juk J. \u017bu\u0142awskis Berno universitete buvo \u012fgij\u0119s filosofijos moksl\u0173 daktaro laipsn\u012f). Gausiai ra\u0161\u0117 apie Friedrich\u0105 Nietzsche\u2019\u0119, Arthur\u0105 Schopenhauer\u012f, Eduard\u0105 von Hartmann\u0105, inicijavo pirmuosius j\u0173 tekst\u0173, taip pat Senojo Testamento ir Talmudo vertimus \u012f lenk\u0173 kalb\u0105. Buvo aktyvus keliautojas, alpinistas (\u012fkop\u0117 \u012f daugel\u012f Europos kaln\u0173) ir patriotas\u00a0\u2013 kovodamas u\u017e Lenkijos nepriklausomyb\u0117s atk\u016brim\u0105 \u012fsiliejo \u012f J\u00f3zefo Pi\u0142sudskio suburt\u0105 lenk\u0173 legion\u0105, ta\u010diau u\u017esikr\u0117t\u0119s \u0161iltine mir\u0117 b\u016bdamas 41-eri\u0173.<\/p>\n
Ra\u0161ytojas-filosofas pjes\u0117se m\u0117go vaizduoti mitologinius siu\u017eetus ir i\u0161skirtines istorines asmenybes\u00a0\u2013 taip 1906-aisias gim\u0117 drama \u201eMesijo galas\u201c (Koniec Mesjasza<\/em>). Vamy pasivadin\u0119s autorius 1931\u00a0m. \u201eNaujojoje Romuvoje\u201c Nr. 8 ra\u0161o: \u201eVeikalas labai vertingas, su gilia koncepcija, reik\u0161mingu psichologiniu pagrindu, stipriu dramatizmu. \u017dulavskis sprend\u017eia am\u017einai \u012fdomi\u0105 problem\u0105: kaip pasidaro tai, kad mirtingas \u017emogus dr\u012fsta pasisavinti mesijo u\u017edavin\u012f, ir kas i\u0161 to i\u0161eina.\u201c<\/p>\n Sabbatai\u2019us Cevi (dar \u017einomas kaip Shabbetai\u2019us Tzevi, Sabatai\u2019us Sevi, Sabbatai\u2019us Zevi, liet. \u0160abtajus Cvi)\u00a0\u2013 XVII\u00a0a. \u017eyd\u0173 kabalistas, suformav\u0119s nauj\u0105 pa\u017ei\u016br\u0173 sistem\u0105, vadinam\u0105 sabatianizmu. Jis pl\u0117tojo \u017eyd\u0173 mistiko, kabalos t\u0117vo Izaoko Lurios id\u0117jas, taip pat gilindamasis \u012f \u0161io mistinio mokymo, ai\u0161kinan\u010dio ry\u0161\u012f tarp dievi\u0161kojo ir \u017eemi\u0161kojo pasauli\u0173, paslaptis siek\u0117 jas pritaikyti prakti\u0161kai. Tai charizmati\u0161ka ir prie\u0161taringa asmenyb\u0117, kurios biografijoje gausu keistenybi\u0173 ir kurioz\u0173, liudijan\u010di\u0173 jo \u012f mesijo pana\u0161i\u0105 elgsen\u0105\u00a0\u2013 skelbiantieji nauj\u0105 pasaulio tvark\u0105 nat\u016braliai ima lau\u017eyti nusistov\u0117jusi\u0105. Rabinistinio judaizmo atstov\u0173 jis nebuvo suprastas, nes jo elgesys prie\u0161taravo jud\u0117j\u0173 papro\u010diams: garsiai tardavo tikr\u0105j\u012f hebraj\u0173 Dievo vard\u0105, kas buvo leid\u017eiama tik auk\u0161\u010diausiesiems \u017eyniams, valg\u0117 \u017eydams draud\u017eiam\u0105 maist\u0105 ir skelb\u0117si gal\u012fs moteris i\u0161vaduoti i\u0161 Ievos prakeiksmo (Senajame Testamente d\u0117l nepaklusnumo Jehova prakeik\u0117 Iev\u0105 gimdyti skausme). Jie vie\u0161ai pasmerk\u0117 Cevi kaip apsi\u0161auk\u0117l\u012f ir i\u0161var\u0117 i\u0161 Smirnos (dabartinis \u0130zmiro miestas Turkijoje).<\/p>\n Nesuprastas klajodamas po \u012fvairias \u0161alis Cevi susilauk\u0117 gana prie\u0161taring\u0173 nuomoni\u0173: vieni j\u012f smerk\u0117, laik\u0117 bepro\u010diu, kiti i\u0161 ties\u0173 \u012f j\u012f \u017evelg\u0117 kaip \u012f mesij\u0105 ir visos \u017eyd\u0173 tautos gelb\u0117toj\u0105. Lemiam\u0105 vaidmen\u012f jo gyvenime suvaidino prana\u0161as Natanas i\u0161 Gazos, paliudij\u0119s, kad Sabbatai\u2019us gal\u012fs save laikyti mesiju (taip reg\u0117j\u0119s vienoje savo vizij\u0173)\u00a0\u2013 b\u016btent jo d\u0117ka Cevi i\u0161populiar\u0117jo tarp Europos \u017eyd\u0173.<\/p>\n Apokaliptin\u0117s ir mesijo at\u0117jimo prana\u0161yst\u0117s\u00a0\u2013 \u017eyd\u0173 misticizme populiarus motyvas. \u012evairiais am\u017eiais b\u016bta nema\u017eai \u017eyd\u0173, nor\u0117jusi\u0173 atlikti \u0161\u012f vaidmen\u012f. Galime prisiminti ir visai neseniai \u017emonij\u0105 ap\u0117musi\u0105 baim\u0119 belaukiant galimos pasaulio pabaigos 2000-aisiais ar 2012-aisiais. Jos baugintasi ir 1666\u00a0m., tad Natano i\u0161 Gazos prana\u0161yst\u0117, kad tur\u012fs pasirodyti mesijas, \u017emones \u012ftikino, jog Cevi\u00a0\u2013 b\u016btent jis. Kitaip tariant, mesiju jis tapo labiau b\u016bdamas tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, nei aplinkiniams demonstruodamas savo antgamtines galias bei stebuklus.<\/p>\n Sabbatai\u2019\u0173 stipriai palaik\u0117 Turkijos \u017eydai ir jis net k\u0117sinosi \u012f sultono Mechmedo IV sost\u0105 (pagal vien\u0105 prana\u0161yst\u0119 Cevi tur\u0117j\u0119s valdyti Konstantinopol\u012f), ta\u010diau valdovui perpratus \u0161iuos k\u0117slus buvo \u012fkalintas ir pri\u0117m\u0117 islam\u0105 (pagrasinus mirties bausme), nuo to laiko iki mirties gyveno dvigub\u0105 gyvenim\u0105\u00a0\u2013 musulmono ir slapta\u00a0\u2013 \u017eydo. Buvo ved\u0119s Europos \u017eyd\u0119 Sar\u0105 i\u0161 Ukrainos, kuri taip pat stebino aplinkinius\u00a0\u2013 buvo nepaprasto gro\u017eio, aistringai mylinti \u017eemi\u0161k\u0105 gyvenim\u0105, tod\u0117l neatsispirdavo nuod\u0117m\u0117ms, bet tur\u0117jo geb\u0117jim\u0105 \u012fsp\u0117ti ateit\u012f, reg\u0117ti vizijas. Vienoje j\u0173 moteris pamat\u0117 savo t\u0117v\u0105, kuris i\u0161prana\u0161avo, jog ji i\u0161tek\u0117s u\u017e mesijo. Visgi Cevi sultono nepavyko \u012ftikinti, kad jis nuo\u0161ird\u017eiai pakeit\u0117 religines pa\u017ei\u016bras, tad buvo i\u0161tremtas \u012f Juodkalnij\u0105, kur mir\u0117 sulauk\u0119s 50-ies.<\/p>\n Sabatianizmas plito ir po Sabbatai\u2019aus mirties\u00a0\u2013 gyvavo iki XIX\u00a0am\u017eiaus. \u0160i\u0105 sistem\u0105 suprato ir palaik\u0117 turkai, italai, lenkai bei lietuviai; j\u0173 \u0161alyse istorikai fiksuoja did\u017eiausius \u0161alinink\u0173, kurie tik\u0117jo Cevi reinkarnacija, samb\u016brius, ir net buvo bandoma apskai\u010diuoti metus, kada jis tur\u0117t\u0173 atgimti. Visgi aptikti ai\u0161ki\u0173 mesijo reinkarnacijos po\u017eymi\u0173 nepavyko, nors XVIII\u00a0a. viduryje manyta, kad jo \u012fsik\u016bnijimas gal\u0117jo b\u016bti Jok\u016bbas Frankas\u00a0\u2013 Lenkijos \u017eydas prana\u0161as, t\u0119s\u0119s Sabbatai\u2019aus id\u0117jas ir stipriai akcentav\u0119s, kad svarbiausia\u00a0\u2013 savo \u0161irdyje jausti meil\u0119 Dievui, o koki\u0105 religij\u0105 i\u0161pa\u017e\u012fsti vie\u0161ai, n\u0117ra taip reik\u0161minga. Jis taip pat save vadino mesiju, ta\u010diau buvo apkaltintas erezija, mat dievi\u0161kumo siek\u0117 ne nuod\u0117mi\u0173 vengdamas, o jas pa\u017eindamas.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-5-2022%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Apokaliptin\u0117s ir mesijo at\u0117jimo prana\u0161yst\u0117s \u2013 \u017eyd\u0173 misticizme populiarus motyvas, tad nenuostabu, kad \u0161i egzoti\u0161ka tema dar XX a. patrauk\u0117 ir scenos meistr\u0173, pavyzd\u017eiui, re\u017eisieriaus Andriaus Oleko-\u017dilinsko, d\u0117mes\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":30436,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[504,148,110,551],"tags":[146],"class_list":["post-30435","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2022-05","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2022","tag-teatras"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Deimant\u0117 Dementavi\u010di\u016bt\u0117-Stankuvien\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30435","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=30435"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30435\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":30437,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30435\/revisions\/30437"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/30436"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=30435"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=30435"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=30435"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}