[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]\u0160is straipsnis b\u016btinas ne tod\u0117l, kad Lietuvoje, Vilniuje, atidarytas naujas muziejus, bet d\u0117l to, kad pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 rugs\u0117j\u012f duris atv\u0117r\u0119s \u017eymaus lietuvi\u0173 dailininko Adomo Galdiko (1893\u20131969) muziejus yra pirmoji vieta m\u016bs\u0173 \u0161alyje, kurioje galima i\u0161vysti vertingiausius skirting\u0173 menininko k\u016brybini\u0173 laikotarpi\u0173 darbus.<\/p>\n
Galdikas jau seniai nusipeln\u0117 tokio d\u0117mesio, juolab kad jis buvo vienas produktyviausi\u0173 XX\u00a0a. Lietuvos meninink\u0173, net po sud\u0117ting\u0173 emigracijos period\u0173 palik\u0119s per 4000 k\u016brini\u0173. Vienas \u017eymiausi\u0173 moderniosios lietuvi\u0173 dail\u0117s tapytoj\u0173, grafik\u0173, scenograf\u0173 pirmasis siek\u0117 sujungti liaudies ir moderniojo meno \u017eenk\u00adlus. Garsus est\u0173 poetas, meno kritikas Aleksis Rannitas j\u012f \u012fvardijo kaip \u201evien\u0105 reik\u0161mingiausi\u0173 Lietuvos dailinink\u0173 po Mikalojaus Konstantino \u010ciurlionio, autenti\u0161k\u0105 jo poetinio, abstraktaus pasaulio t\u0119s\u0117j\u0105\u201c. Nedaug kam \u017einoma, kad po 1931\u00a0m. \u012fvykusios autorin\u0117s Galdiko darb\u0173 paro\u00addos Pary\u017eiaus galerijoje \u201eL’Atelier fran\u00e7ais\u201c jis tapo pirmuoju moderniuoju lietuvi\u0173 dailininku, kur\u012f pripa\u017eino impresionizmo \u0161alis\u00a0\u2013 menininko talent\u0105 vertino garsiausi Pranc\u016bzijos dail\u0117s kritikai bei mecenatai, pasaulyje i\u0161garsin\u0119 tokius meistrus kaip M.\u00a0Chagallas, Ch. Soutine\u2019as, G.\u00a0Braque\u2019as, P.\u00a0Bonnard\u2019as. B\u016btent po \u0161ios paro\u00addos nacionalin\u0117 \u201eJeu de Paume\u201c galerija Pary\u017eiuje bei Pranc\u016bzijos kult\u016bros institutas \u012fsigijo net kelet\u0105 lietuvio darb\u0173, o \u017eymus moderniojo meno kritikas Waldemaras George\u2019as para\u0161\u0117 apie Galdiko k\u016bryb\u0105 \u201e\u0160iuolaikini\u0173 dailinink\u0173\u201c monografijoje (Les Peintres Contemporains: Galdikas<\/em>, Pary\u017eius, 1931). Joje d\u0117mesys atkreipiamas \u012f vidin\u012f tapytojo ry\u0161\u012f su gamta, lietuvi\u0173 liaudies k\u016bryba, dievi\u0161kumu, gamtos misti\u0161kumu, teigiama, kad Galdikas pagonybei suteikia absoliu\u010diai nauj\u0105 menin\u0119 i\u0161rai\u0161k\u0105\u00a0\u2013 sugyvindamas visat\u0105, jis atlieka sunk\u0173 per\u0117jim\u0105 i\u0161 negyvosios gamtos \u012f gyv\u0105j\u0105. W.\u00a0George\u2019o tvirtinimu, \u0161io lietuvio drob\u0117s\u00a0\u2013 tai ne paveikslai, o tarsi \u201edvasin\u0117s b\u016bkl\u0117s\u201c, kuriose akcentuojamas pagonyb\u0117s atspalvis, mistinis panteizmas.<\/p>\n Neilgai trukus, 1937-aisiais, Pary\u017eiaus pasaulin\u0117je parodoje dalyvavo ir Lietuva su savo ekspozicija. B\u016btent u\u017e joje pristatyt\u0105 tapybos triptik\u0105 \u201eLietuva\u201c Galdikas peln\u0117 Did\u012fj\u012f parodos priz\u0105, o u\u017e Vinco Kr\u0117v\u0117s dramos \u201e\u0160ar\u016bnas\u201c spektaklio dekoracijas\u00a0\u2013 aukso medal\u012f. Kiek v\u0117liau \u201e\u0160ar\u016bno\u201c scenografija buvo \u012fra\u0161yta \u012f Lietuvos teatro istorij\u0105 kaip ypatingas vis\u0173 scenografini\u0173 komponent\u0173 darnos pavyzdys.<\/p>\n Ta\u010diau Europos kult\u016bros centre puikiai \u017einot\u0105 ir vertint\u0105 Galdik\u0105 sovietmetis atmet\u0117 ir pasl\u0117p\u0117 istorijos puslapiuose. Dail\u0117s funkcionieriai nenor\u0117jo suprasti ir pripa\u017einti \u201ebur\u017euazinio\u201c, \u201edekadentinio\u201c autoriaus kurto abstrak\u010diojo meno. Tad kyla klausimai, kokia yra Galdiko istorija bei kod\u0117l jo k\u016bryba iki \u0161iol likusi Lietuvos meno paribiuose?..<\/p>\n Galdiko k\u016brybos \u0161aknys<\/strong><\/p>\n Adomas Galdikas gim\u0117 1893\u00a0m. spalio 18 d. Gir\u0161in\u0173 vienkiemyje, Mos\u0117dyje (Skuodo r.), pasiturin\u010dio valstie\u010dio \u0161eimoje. Menininko vaikyst\u0117s aplinka alsavo gamtos ir religine mistika. Sodyba, kurioje gyveno Galdiko t\u0117v\u0173 \u0161eima, buvo did\u017eiausia tame kaime, tai jo d\u0117d\u0117s, vyskupo Pranci\u0161kaus Karevi\u010diaus, t\u0117vi\u0161k\u0117. Dailininkas d\u0117d\u0119 laik\u0117 \u0161ventu \u017emogumi, nes Karevi\u010dius kovojo u\u017e atgimstan\u010di\u0105 Lietuv\u0105, blaivyb\u0119, buvo vienintelis vyskupas \u0161alyje, pamokslus skait\u0119s ne lenk\u0173, o lietuvi\u0173 kalba.<\/p>\n B\u016bsimojo dailininko namus supo nuosavas mi\u0161kas, mat\u0117si Mos\u0117d\u017eio ba\u017eny\u010dios bok\u0161tai, kieme stov\u0117jo r\u016bpintoj\u0117lis bei didelis \u017eemaiti\u0161kas kry\u017eius. Pirkioje kab\u0117jo Henriko Semiradskio realistiniai istoriniai paveikslai, tiksliau, j\u0173 reprodukcijos, \u0161vent\u0173j\u0173 atvaizdai. Retrospektyviai \u017evelgiant, galima teigti, kad veikiausiai i\u0161 vaikyst\u0117s dien\u0173 i\u0161kylantys tautiniai simboliai skleid\u017eiasi visuose Galdiko peiza\u017ein\u0117s tapybos raidos etapuose, kuomet jis emigracijoje labai da\u017enai lyg sugr\u012f\u017edavo prie vaikyst\u0117s sodybos, savo \u0161akn\u0173. Julius Greimas yra pasteb\u0117j\u0119s, kad tiek \u010ciurlionis, tiek Galdikas\u00a0\u2013 reprezentatyviausi lietuvi\u0161kos s\u0105mon\u0117s atstovai, bet ne visi\u0161kai \u012fvertinti ar suprasti. Jie, kaip mokslininkas sak\u0117, \u201elyg ka\u017ekokie atsitiktiniai faktai, lyg i\u0161 ka\u017ekokio dz\u016bki\u0161ko ar \u017eemaiti\u0161ko pape\u010dkio i\u0161spirti keistuoliai\u201c. I\u0161 ties\u0173, abiej\u0173 meninink\u0173 k\u016briniai veda \u012f pasak\u0173 \u0161alis, \u012f vaikyst\u0119, kur gamta apgaubta paslapties \u0161ydu, kur atskleid\u017eiamas fantastinis, keist\u0173 \u0161viesos fenomen\u0173 ir vaiduokli\u0161k\u0173, visomis spalvomis \u017e\u0117rin\u010di\u0173 pavidal\u0173 pasaulis.<\/p>\n Istoriniai \u0161altiniai rodo, jog ma\u017easis Adom\u0117lis dar trej\u0173 met\u0173 prad\u0117jo tapyti suodimis. Sakoma, kad kiek v\u0117liau jis paimdavo i\u0161 mamos da\u017e\u0173, skirt\u0173 muilui, o teptukus pasidarydavo i\u0161 kat\u0117s plauk\u0173 ar nukirp\u0119s sesers Onut\u0117s kas\u0105. Akivaizdu\u00a0\u2013 Galdikas jau gim\u0117 tapytoju. Menas ir jo kalba atitiko neram\u0173, gaivali\u0161k\u0105 k\u016br\u0117jo b\u016bd\u0105. Meil\u0117 tautodailei taip pat u\u017egim\u0117 dar jaunyst\u0117je, kuomet dailininkas susidom\u0117jo lietuvi\u0173 tautodail\u0117s tradicijomis ir rinko, studijavo bei pie\u0161\u0117 \u012fvairius liaudies meno dirbinius. Did\u017eiul\u012f \u012fsp\u016bd\u012f jam dar\u0117 \u017eemaiti\u0161ki kry\u017eiai, koplyt\u0117l\u0117s, spalvingas gimtosios \u017demaitijos peiza\u017eas.<\/p>\n Taip myl\u0117tas d\u0117d\u0117 vyskupas P.\u00a0Karevi\u010dius s\u016bn\u0117n\u0105 skatino mokytis in\u017einerijos, nors \u0161is ir labai nor\u0117jo tapti dailininku. Gerai, kad tuo metu apsilank\u0119s giminaitis Gurauskas paskatino Galdik\u0105 atvykti pas j\u012f Petrapilin ir stoti \u012f barono Aleksandro \u0160tiglico techninio pie\u0161imo mokykl\u0105 Sankt Peterburge. Niekas netik\u0117jo, jog jaunasis Adomas gali i\u0161laikyti stojamuosius egzaminus, ta\u010diau jo pavard\u0117 atsid\u016br\u0117 tarp priimt\u0173j\u0173 (1912\u00a0m. i\u0161 200 kandidat\u0173 i\u0161rinkti tik 4). Galdiko studij\u0173 metu finansi\u0161kai j\u012f par\u0117m\u0117 d\u0117d\u0117 Karevi\u010dius.<\/p>\n 1917-aisiais Galdikas Sankt Peterburge baig\u0117 pie\u0161imo kurs\u0105 ir speciali\u0105 oforto klas\u0119 (ten mok\u0117si ir A.\u00a0Varnas, K.\u00a0Skl\u0117rius bei V.\u00a0Did\u017eiokas). Kaip pa\u017eymi istorikai, nuo pat studij\u0173 met\u0173 prad\u017eios skleid\u0117si jo tapybiniai sugeb\u0117jimai. Meninink\u0105 vargino grafikos lak\u0161t\u0173 paruo\u0161iamieji darbai, jis nuolat siek\u0117 spontani\u0161kos ir laisvos k\u016brybos, buvo u\u017esibr\u0117\u017e\u0119s mokytis tapybos: sekmadieniais lank\u0117 priva\u010di\u0105 studij\u0105, laisvu laiku\u00a0\u2013 vakarinius kursus Dail\u0117s akademijoje, papildomai joje \u0117jo \u012f pedagogikos kursus (ten mok\u0117si ir J.\u00a0Zikaras, P.\u00a0Rim\u0161a, V.\u00a0Did\u017eiokas, P.\u00a0Galaun\u0117).<\/p>\n Kiek v\u0117liau pats dailininkas teig\u0117 b\u016btent Peterburge prad\u0117j\u0119s itin dom\u0117tis literat\u016briniu M.\u00a0K.\u00a0\u010ciurlionio psichologizmu ir tuomet aktyviai k\u016brusiu rus\u0173 simbolistu Michailu Vrubeliu. Svarbu pamin\u0117ti, kad kai Galdikas atvyko \u012f \u0161\u012f miest\u0105, Mikalojus Konstantinas ten jau buvo baig\u0119s savo produktyviausi\u0105 k\u016brybin\u012f laikotarp\u012f. Studij\u0173 Peterburge metais profesoriai pasteb\u0117jo, jog studijiniuose darbuose Galdikas kopijuoj\u0105s \u010ciurlion\u012f, ta\u010diau \u0161is atsak\u0117 tokio net negird\u0117j\u0119s ir nemat\u0119s jo k\u016brini\u0173. Tada profesorius atne\u0161\u0117 pirm\u0105j\u0105 i\u0161leist\u0105 monografij\u0105 apie meistro k\u016bryb\u0105\u00a0\u2013 \u201eM.\u00a0K.\u00a0\u010ciurlionis\u201c (1912). Pamatytos iliustracijos i\u0161ties sukr\u0117t\u0117 meninink\u0105, nes Galdikas \u0161iuose darbuose rado pana\u0161i\u0105 \u012f sav\u0105j\u0105 pasaulio mistikos ir fantazijos derm\u0119. Teigiama, kad tuomet Galdikas sunaikino visus savo ligtolinius mistinius pie\u0161inius, nes pasijuto lyg apipl\u0117\u0161tas, tarytum b\u016bt\u0173 atimtos visos jo puosel\u0117jamos id\u0117jos.<\/p>\n Tarpukario Kaunas ir k\u016brybinis laikotarpis<\/strong><\/p>\n 1918\u00a0m. po studij\u0173 Sankt Peterburge A.\u00a0Galdikas gr\u012f\u017eo \u012f t\u0117vyn\u0119, apsistojo Kaune ir \u0117m\u0117 aktyviai dirbti. Jis puosel\u0117jo lietuvi\u0161kus men\u0105 ir kult\u016br\u0105, r\u016bpinosi besikurian\u010dios valstyb\u0117s reikalais bei i\u0161likusi\u0173 meno kolekcij\u0173 rinkimu, i\u0161ve\u017et\u0173 dail\u0117s ir kult\u016bros vertybi\u0173 gr\u0105\u017einimu Lietuvai, itin daug prisid\u0117jo prie M.\u00a0K.\u00a0\u010ciurlionio galerijos\u00a0\u012fsteigimo: pri\u017ei\u016br\u0117jo r\u016bm\u0173 statyb\u0105, kaup\u0117 etnografinius objektus, vyko \u012f kra\u0161totvarkos ekspedicijas, neleido lenkams pasisavinti lietuvi\u0173 liaudies meno. Galdikas rinko \u012fvairiausias dievadirbi\u0173 statul\u0117les, liaudies tapyb\u0105 ir \u017eemai\u010di\u0173 rai\u017einius, puikiai suvok\u0117 liaudies meno reik\u0161m\u0119 tuo metu atgimusiai lietuvi\u0173 tapybos tautinei mokyklai.<\/p>\n Didel\u0117 Galdiko tarpukario darb\u0173 dalis yra grafika (pie\u0161iniai, eskizai pie\u0161tuku, juodu sanginu, tu\u0161u). Jis\u00a0\u2013 pirmasis lietuvis, k\u016br\u0119s naujomis litografijos ir oforto technikomis. Menininkas taip pat daug dirbo med\u017eio ir linorai\u017einio, grota\u017eo technikomis, suk\u016br\u0117 lak\u0161tin\u0117s, iliustracin\u0117s ir taikomosios grafikos darb\u0173. Jo stilistin\u0117 grafikos raida buvo glaud\u017eiai susijusi su tapybos\u00a0\u2013 abiem atvejais sutinkami tie patys motyvai. Galdiko grafikoje gausiausia peiza\u017e\u0173. Kalbant apie meistryst\u0119, b\u016btina pamin\u0117ti, kad dailininkas sugeb\u0117davo dar eskizuose pasiekti savaranki\u0161k\u0105, i\u0161baigt\u0105 kompozicij\u0105. Jiems b\u016bdingas panoraminis vaizdas, tolimas horizontas, \u201enervinga\u201c linija. Tas spontani\u0161kas individuali\u0173 jausm\u0173 i\u0161siliejimas atskleid\u017eia autoriaus k\u016brybin\u012f temperament\u0105.<\/p>\n Gyven\u0119s ir mokytojav\u0119s Kauno meno mokykloje dailininkas daugiausia vykd\u0117 Nepriklausomos Lietuvos vald\u017eios u\u017esakymus: k\u016br\u0117 banknot\u0173 dizain\u0105, pa\u0161to \u017eenklus bei plakatus. Ankstyvasis Galdiko k\u016brybos tarpsnis\u00a0\u2013 tai savito kelio ie\u0161kojimas, kaunieti\u0161kas s\u0105moningas tautin\u0117s mokyk\u00adlos formavimo etapas. Tuo metu tarp jo darb\u0173 vyravo lyriniai paveikslai prislopintomis spalvomis, kuriems b\u016bdingos neoromantin\u0117s, realistin\u0117s ir art deco<\/em> tendencijos\u00a0\u2013 ni\u016bri neoromantik\u0173 simbolika, melancholija, liaudies motyvai.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-3-2022%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Straipsnis ap\u017evelgia vieno svarbiausi\u0173 lietuvi\u0173 meninink\u0173 Adomo Galdiko gyvenim\u0105, k\u016brybos keli\u0105, nuveiktus darbus ir pripa\u017einim\u0105 u\u017e t\u0117vyn\u0117s rib\u0173. Tekstas sukelia daug prie\u0161taring\u0173 jausm\u0173 ir klausim\u0173, i\u0161 kuri\u0173 i\u0161siskiria pagrindinis\u00a0\u2013 kod\u0117l mes taip nemylime sav\u0173j\u0173?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":30225,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[498,148,110,551],"tags":[313],"class_list":["post-30224","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2022-03","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2022","tag-vizualusis-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Ieva Kuzminskait\u0117-Staigien\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30224","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=30224"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30224\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":30226,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30224\/revisions\/30226"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/30225"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=30224"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=30224"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=30224"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}