[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Lietuvos vardas vis da\u017eniau ir ry\u0161kiau su\u017eiba pasauliniame kino \u017eem\u0117lapyje: \u010dia filmuojami dideli projektai (pvz.: HBO serialai \u201e\u010cernobylis\u201c ir \u201eJekaterina Did\u017eioji\u201c, Netflix \u201eKeisti dalykai\u201c ir kt.), Kaune esantis Pa\u017eaislio vienuolynas i\u0161rinktas geriausia 2020\u00a0m. Europos kino lokacija, o ir lietuvi\u0161ki filmai ima skinti vis reik\u0161mingesnius apdovanojimus. Ta\u010diau kelias iki lietuvi\u0161ko kino pripa\u017einimo Europos ir pasaulio lygmeniu buvo ilgas ir sunkus. Nepriklausomos Lietuvos kinas d\u0117l politini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 i\u0161gyveno kelis istorinius l\u016b\u017eius ir \u0161iuo metu atgimsta i\u0161 naujo, jo k\u016br\u0117jams vis da\u017eniau atsigr\u0119\u017eiant \u012f \u0161alies tarpukario \u201epirmuosius\u201c, ie\u0161kant ten \u012fkv\u0117pimo. Tad kokia buvo kino pramon\u0117s Lietuvoje prad\u017eia, kokie dideli u\u017emojai ir kuriozai j\u0105 lyd\u0117jo?<\/p>\n
KINO U\u017dUOMAZGOS LIETUVOJE<\/p>\n
Pirmasis vie\u0161as kino seansas dabartin\u0117je Lietuvos teritorijoje \u012fvyko dar XIX\u00a0a. pabaigoje, neilgai trukus po \u201ejudan\u010di\u0173 paveiksl\u0117li\u0173 meno\u201c i\u0161radimo,\u00a0\u2013 1897\u00a0m. Vilniaus Botanikos sodo koncert\u0173 sal\u0117je parodyti broli\u0173 Lumi\u00e8re\u2019\u0173 trumpametra\u017eiai filmai. XX\u00a0a. prad\u017eioje Vilniuje \u0117m\u0117 kurtis kino teatrai: pirmasis j\u0173, veik\u0119s dabartin\u0117je Did\u017eiojoje gatv\u0117je, vadinosi \u201eIliuzija\u201c ir duris \u017ei\u016brovams atv\u0117r\u0117 1907-aisiais.<\/p>\n
Kino menui vis populiar\u0117jant, \u012f film\u0173 k\u016bryb\u0105 pasin\u0117r\u0117 ir lietuviai. Ankstyvojo Lietuvos kino istorijoje su\u0161m\u0117\u017euoja \u0161iek tiek geriau gird\u0117ta Vladislovo Starevi\u010diaus pavard\u0117\u00a0\u2013 iki tol tik fotografija u\u017esi\u0117m\u0119s jaunas menininkas \u012fsigijo kino kamer\u0105 ir i\u0161m\u0117gino operatoriaus darb\u0105. V.\u00a0Starevi\u010dius 1909\u00a0m. Kaune nufilmavo pirm\u0105j\u012f savo, o drauge\u00a0\u2013 ir pirm\u0105j\u012f lietuvi\u0161k\u0105 dokumentin\u012f film\u0105 \u201ePrie Nemuno\u201c, kuriame u\u017efiksuoti pili\u0173 griuv\u0117siai, archeologiniai radiniai, religin\u0117 procesija Zapy\u0161kyje ir kiti kasdieniai vaizdai. Iki \u0161i\u0173 dien\u0173 juosta nei\u0161liko.<\/p>\n
Lietuvos kino istorija gana glaud\u017eiai susijusi su JAV.\u00a0Anks\u010diausi film\u0173 gamybos bandymai priskiriami Amerikos lietuviui Antanui Ra\u010di\u016bnui; jis nuo 1909\u00a0m. parvykdavo \u012f Lietuv\u0105 ir \u010dia sukdavo kino kronikas\u00a0\u2013 trumpus dokumentinius reporta\u017eus, kuriuos sugr\u012f\u017e\u0119s \u012f Valstijas rodydavo i\u0161eivijos lietuviams. Kiek v\u0117liau, 1919\u00a0m., A.\u00a0Ra\u010di\u016bnas Niujorke inicijavo \u201eLietuvi\u0173 film\u0173 bendrov\u0117s\u201c \u012fk\u016brim\u0105. Jo u\u017emojai buvo nekukl\u016bs\u00a0\u2013 ambicingas vyras tik\u0117josi \u012fsteigti kino studij\u0105 Lietuvoje, joje statyti kino filmus ir platinti lietuvi\u0161k\u0105 produkcij\u0105 JAV.\u00a0Per kelis bendrov\u0117s gyvavimo metus pavyko nufilmuoti tik nauj\u0173 kino kronik\u0173, ta\u010diau, ne\u012fgyvendinusi kit\u0173 tiksl\u0173, 1922\u00a0m. ji nutrauk\u0117 savo veikl\u0105.<\/p>\n
Kitas svarbus JAV lietuvi\u0173 pasiekimas\u00a0\u2013 1925\u00a0m. sukurtas Prano Valuskio filmas \u201eNaktis Lietuvoje\u201c apie knygne\u0161i\u0173 laikus. Jo produkcij\u0105 par\u0117m\u0117 Amerikos lietuvi\u0173 bendruomen\u0117, rekvizitus ir kostiumus pavyko pasiskolinti. P.\u00a0Valuskis tik\u0117josi pastatyti ir daugiau film\u0173, ta\u010diau, pritr\u016bkus l\u0117\u0161\u0173, jo planai taip pat liko ne\u012fgyvendinti. Lietuvos profesionalaus teatro pradininkas Juozas Vai\u010dkus 1926\u00a0m. Niujorke \u012fsteig\u0117 kino bendrov\u0119 \u201eCineova Pictures\u201c ir ketino kurti kino filmus bei ruo\u0161ti aktorius tiek Valstijose, tiek Lietuvoje, ta\u010diau d\u0117l i\u0161siskyrusi\u0173 dalinink\u0173 vizij\u0173 ji buvo likviduota, o J.\u00a0Vai\u010dkus 1929-aisiais savo svajoni\u0173 gr\u012f\u017eo \u012fgyvendinti \u012f t\u0117vyn\u0119.<\/p>\n
Taigi, Lietuvai 1918\u00a0m. paskelbus nepriklausomyb\u0119, lietuvi\u0161kas kinas\u00a0\u2013 tiek pa\u010dioje \u0161alyje, tiek Amerikos lietuvi\u0173 bendruomen\u0117je\u00a0\u2013 jau buvo \u017eeng\u0119s savo pirmuosius netvirtus \u017eingsnius. Lietuvos teritorijoje kino pramon\u0117s reikalai \u012f priek\u012f spar\u010diau pajud\u0117jo 1925-aisiais, kai met\u0173 prad\u017eioje Kaune buvo \u012fsteigta Lietuvos kinematografinink\u0173 s\u0105junga, o tuoj po to \u0117m\u0117 kurtis ir kitos kino bendrov\u0117s bei aktori\u0173 mokyklos.<\/p>\n
KINO AKTORI\u0172 MOKYKLOS IR KONKURSAI<\/p>\n
Susidom\u0117jimas aktoryste tarpukario Lietuvoje buvo nemenkas: pasaulinio garso kino \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 gyvenimus nu\u0161viesdavo bulvarin\u0117 spauda, o patys aktoriais panor\u0119 tapti lietuviai gal\u0117jo vykti laim\u0117s ie\u0161koti \u012f kitas \u0161alis arba stoti \u012f \u0161alyje veikusias \u0161io amato mokyklas. Kino entuziastams buvo \u017einomas faktas, jog pirmajame garsiniame filme vaidin\u0119s Alas Jolsonas (tikrasis vardas Asa Yoelson, gim. 1886\u00a0m. Sered\u017eiuje) tur\u0117jo litvaki\u0161kas \u0161aknis, tad Lietuvos p\u0117dsakai did\u017eiojoje kino istorijoje gal\u0117jo paskatinti nor\u0105 taip pat siekti auk\u0161tum\u0173 ar bent jau \u012fsivaizduoti save Holivudo dievai\u010di\u0173 vietoje.<\/p>\n
Nuo 1926-\u0173j\u0173 Lietuvoje \u0117m\u0117 steigtis kino aktori\u0173 mokyklos\u00a0\u2013 pirm\u0105j\u0105 j\u0173 Kaune \u012fk\u016br\u0117 Kotryna Senkevi\u010d, kvietusi mokytis mimikos, vaidybos, kino technikos, kostium\u0173 meno, grimavimo ir kit\u0173 dalyk\u0173. Tarp jos aukl\u0117tini\u0173 buvo Stasys Narijauskas, mokytis \u012fstoj\u0119s vos keturiolikos. Savo atsiminimuose jis apra\u0161\u0117 studijas\u00a0\u2013 \u0161ios truko dvejus metus, i\u0161 priimt\u0173 70-ies moksleivi\u0173 kursus u\u017ebaig\u0117 apie pus\u0117, mat ne visiems pakako l\u0117\u0161\u0173. Baigiamuoju darbu tapo vaidyba lengvo turinio filme pagal K.\u00a0Senkevi\u010d para\u0161yt\u0105 scenarij\u0173. S.\u00a0Narijauskui teko bat\u0173 valytojo vaidmuo. V\u0117liau K.\u00a0Senkevi\u010d kursai \u0160vietimo ministerijos nurodymu u\u017edaryti kaip menkaver\u010diai, tad norintys tapti aktoriais tur\u0117jo ie\u0161koti kit\u0173 galimybi\u0173 tam ruo\u0161tis ir lavintis.<\/p>\n
1932-aisiais duris atv\u0117r\u0117 i\u0161 JAV gr\u012f\u017eusio J.\u00a0Vai\u010dkaus kino studija. \u010cia aktoryst\u0117s kursus lank\u0117 per \u0161imt\u0105 jaunuoli\u0173, krimtusi\u0173 nebyliojo ir garsinio kino subtilybes. Mokslai vykdavo vakarais, tad juos buvo galima derinti su darbu, o tarp studijuojam\u0173 dalyk\u0173 gal\u0117jai rasti vaidyb\u0105, improvizacij\u0105, balso valdym\u0105, plastik\u0105 bei lietuvi\u0173 kalb\u0105, mat \u012f kursus registruodavosi ne tik lietuviai, bet ir kit\u0173 tautybi\u0173 \u0161alies gyventojai.<\/p>\n
Nor\u0105 tapti ekrano \u017evaig\u017ede skatino ir \u017eurnalo \u201eKino naujienos\u201c 1932\u00a0m. rengtas konkursas \u201eAr a\u0161 tinku kinui?\u201c. \u017dmon\u0117s buvo kvie\u010diami si\u0173sti savo portretines nuotraukas leidinio redakcijai, kur komisija vertino, ar jie gal\u0117t\u0173 vaidinti kine\u00a0\u2013 dalyviams buvo \u017eadama galimyb\u0117 \u012fsitraukti \u012f b\u016bsim\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 film\u0173 k\u016brybin\u012f proces\u0105. Komisija did\u017eiausi\u0105 d\u0117mes\u012f skirdavo norin\u010di\u0173 aktoriais tapti jaunuoli\u0173 i\u0161vaizdai; kartais jos komentarai b\u016bdavo grie\u017etoki\u00a0\u2013 \u012fvardyti \u012fvair\u016bs tr\u016bkumai, kaip, pavyzd\u017eiui, per daug i\u0161siki\u0161usi apatin\u0117 l\u016bpa, per vyri\u0161ki moters bruo\u017eai, nemodern\u016bs drabu\u017eiai, netgi kritikuotas prastas fotograf\u0173 darbas, subjauroj\u0119s pretendent\u0173 i\u0161vaizd\u0105. \u012evertin\u0119s portretus, \u017eurnalas kartais rekomenduodavo ir tinkamiausius \u017eanrus: vieniems si\u016blytos operet\u0117s, farsai, kitiems\u00a0\u2013 dramati\u0161ki vaidmenys. J\u0117gas konkurse, beje, i\u0161m\u0117gino ir aktori\u0173 kurs\u0173 lankytojai: savo nuotrauk\u0105 \u010dia atsiunt\u0117 Elena Varnauskait\u0117-P\u016bdymaitien\u0117, studijavusi aktoryst\u0119 Petrapilyje, Niujorke ir Kaune pas J.\u00a0Vai\u010dk\u0173, bei tuose pa\u010diuse kursuose mok\u0119si F.\u00a0Semenait\u0117 ir V.\u00a0Augustinas. \u0160i\u0173 dalyvi\u0173 i\u0161vaizda ir tinkamumas kino filmams buvo \u012fvertinti teigiamai, ta\u010diau pana\u0161u, jog aktoryst\u0117s n\u0117 vienam j\u0173 taip ir neteko i\u0161bandyti\u00a0\u2013 apie min\u0117t\u0173j\u0173 asmen\u0173 vaidmenis nepavyko rasti jokios informacijos.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-3-2022%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nepriklausomos Lietuvos kinas, pergyven\u0119s ne vien\u0105 istorin\u012f l\u016b\u017e\u012f, atgimsta i\u0161 naujo, jo k\u016br\u0117jams vis da\u017eniau atsigr\u0119\u017eiant \u012f \u0161alies tarpukario \u201epirmuosius\u201c. Istorik\u0117 U.\u00a0M.\u00a0Andrijauskait\u0117 pasakoja, kokia buvo kino pramon\u0117s Lietuvoje prad\u017eia, kokie dideli u\u017emojai ir kuriozai j\u0105 lyd\u0117jo.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":30213,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[498,148,110,551],"tags":[220],"class_list":["post-30212","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2022-03","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2022","tag-ese"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Ugn\u0117 Marija Andrijauskait\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30212","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=30212"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30212\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":30214,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30212\/revisions\/30214"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/30213"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=30212"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=30212"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=30212"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}