{"id":30033,"date":"2022-01-26T03:21:57","date_gmt":"2022-01-26T01:21:57","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=30033"},"modified":"2023-02-25T18:17:08","modified_gmt":"2023-02-25T16:17:08","slug":"neplanuoti-prisiminimai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/neplanuoti-prisiminimai\/","title":{"rendered":"Neplanuoti prisiminimai"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]\u0160\u012f tekst\u0105 i\u0161\u0161auk\u0117 vienas tolimas prisiminimas. Laimei ar nelaimei, be vaizduot\u0117s dar esame ir prisiminim\u0173 b\u016btyb\u0117s\u00a0\u2013 kylame auk\u0161tyn tik d\u0117l to, kad egzistuoja apa\u010dia ir galima atsispirti nuo tvirto pagrindo, o i\u0161 vir\u0161aus, \u012fkv\u0117pus oro, pa\u017evelgti \u017eemyn ir \u0161\u016bktelti: \u201eOho, kaip auk\u0161tai mano u\u017ekopta!\u201c Ne apie kalnus a\u0161 \u010dia. Tikrai ne apie juos. Neseniai \u0161i\u0105 \u017eemi\u0161k\u0105 a\u0161ar\u0173 pakaln\u0119 ankstokai palik\u0119s Romualdas Rakauskas, puikus bi\u010diulis ir dar puikesnis Akmen\u0117je 1941\u00a0m. gim\u0119s fotomeno lyrikas, vis\u0105 gyvenim\u0105 praleid\u0119s Kaune, bet nesutikdav\u0119s b\u016bti vadinamas kaunie\u010diu (\u201ea\u0161 tik gyvenu Kaune\u201c), yra teig\u0119s, kad \u017emones skirsto \u012f dvi kategorijas\u00a0\u2013 tuos, kuriems <em>tinka<\/em> j\u016bra, ir tuos, kuriems <em>tinka<\/em> kalnai.<!--more--><\/p>\n<p>A\u0161 \u010dia ne apie kalnus ir ne apie alpinist\u0173 gyvenimus\u00a0\u2013 jie beproti\u0161ki, sud\u0117tingi, \u012fdom\u016bs, ta\u010diau j\u0173 ne\u017einau, turb\u016bt d\u0117l to nesuprantu ir netur\u0117\u010diau apie juos kalb\u0117ti. Ir nekalbu. Kalbu apie prisiminimus\u00a0\u2013 jie plyti apa\u010dioje kaip sl\u0117niai, kuriuos, jei debesys palankiai prasiskiria, galima ap\u017evelgti ir steb\u0117ti\u00a0\u2013 pana\u0161iai atokiau prisn\u016bdusi ir permainoms budriai pasiruo\u0161usi kat\u0117 stebi \u0161eimynyk\u0161\u010di\u0173 veiksmus. Prisiminti mus skatina \u017emogi\u0161ka prigimtis\u00a0\u2013 sumuojanti, vertinanti, neduodanti ramyb\u0117s. Kalb\u0117k, atmintie! Prisiminimai ver\u010dia mokytis m\u012fslingos ir neb\u016btinai logi\u0161kos gyvenimo ab\u0117c\u0117l\u0117s\u00a0\u2013 atsimename senelius, t\u0117vus, draugus, santykius su aplinka, padarytas klaidas\u00a0\u2013 ir ma\u017eas, tokias kaip vaikyst\u0117je i\u0161 kaimyn\u0173 sodo gvelbti obuoliai, ir tas, did\u017ei\u0105sias, apmaud\u0105 kelian\u010dias ligi \u0161iolei. Atsimename padrikas \u012fvyki\u0173 nuotrupas, keistus sakinius, kurie, ka\u017ekada atsimu\u0161\u0119 \u012f m\u016bs\u0173 atmint\u012f, nesuprasti, tada atrod\u0119 nelogi\u0161ki, surado ten viet\u0105, atsimename netik\u0117tus, jau tapusius vinta\u017einiais erotinius vira\u017eus. Atsimename save, bet jau kaip kit\u0105, kartais nebesuprantam\u0105, svetim\u0105. Protarpiais, plakantis atsiminim\u0173 ratilams, ka\u017ekuriuos \u012fvykius ar veiksmus prisimename kaip pragari\u0161k\u0105 kakofoni\u0161k\u0105 painiav\u0105\u00a0\u2013 lyg keliolika orkestr\u0173 vienu metu grot\u0173 skirtingus giganti\u0161kus k\u016brinius, ta\u010diau a\u0161 \u010dia v\u0117l \u201ene apie tai\u201c (\u0161ioje situacijoje savo m\u0117gstam\u0105 prie\u017eod\u012f gal\u0117t\u0173 panaudoti fotografas Gintautas Trimakas). Labiau nor\u0117t\u0173si i\u0161grynint\u0173, skaidri\u0173 prisiminim\u0173, kurie i\u0161 dalely\u010di\u0173 susid\u0117liot\u0173 \u012f vientis\u0105 ir ai\u0161k\u0173 daikt\u0105, kaip vaiki\u0161k\u0105 lego. \u012emanoma?<\/p>\n<p>Bi\u010diulis poetas syk\u012f mestel\u0117jo, kad tai, k\u0105 prisimename, \u201eyra prisiminim\u0173 prisiminimai\u201c. Taip, k\u0105 atsimenam dabar jau neb\u0117ra tai, k\u0105 atsimin\u0117me prie\u0161 penket\u0105 met\u0173 ar prie\u0161 de\u0161imtme\u010dius\u00a0\u2013 \u012fvykis, nuotykis ar koks gyvenimo etapas nei\u0161vengiamai nu\u0161vinta vis kitokiom \u0161viesom, tarsi koks \u0161vies\u0173 dailininkas reguliariai keist\u0173 lemp\u0173 pozicijas ir ap\u0161vietimo intensyvum\u0105. Kaip teatre. Taip, kaip teatre, kur kiekvienas, tarkim, \u201eD\u0117d\u0117s Vanios\u201c spektaklis yra skirtingas, nepaisant to, kad vaidina tie patys aktoriai, dekoracijos ir aktori\u0173 grimas bei r\u016bbai tie patys, o ka\u017ekas ima ir pakinta. \u017di\u016brov\u0173 po\u017ei\u016bris, aktori\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f kuriam\u0105 persona\u017e\u0105\u00a0\u2013 nors ir milimetru per kiekvien\u0105 spektakl\u012f jau kitoks, net jei formaliai sakytume, jog viskas yra taip pat. \u017dinoma, gali nutikti, kad profesorius Seriabriakovas netik\u0117tai pasirodyt\u0173 mielas, \u0161iltas, o ne vis\u0173 neken\u010diamas senukas, ir savanori\u0161kai jam vergaujantis d\u0117d\u0117 Vania\u00a0\u2013 tiesiog ankstyvos stadijos Stokholmo sindromo auka. Laikas kei\u010dia mus, versdamas apm\u0105styti daugyb\u0119 dalyk\u0173\u00a0\u2013 pasaul\u012f (kiek j\u012f paj\u0117giame suvokti), save, dalyvaujant\u012f kasdienyb\u0117s karo ir taikos veiksmuose su nematomu kirviu rankoje, laukiant\u012f bausm\u0117s arba likimo (nors tai viena ir tas pat). Laikas ir yra bausm\u0117, nors Josifas Brodskis teig\u0117, kad laikas yra Dievas. Laikas i\u0161teisina ir nuteisia, tai jo kirvis a\u0161tresnis nei mirties. Graik\u0173 dievas Chronas ryja savo vaikus, pamenat? Laikas visoks. Mir\u0119s, miegantis, beribis, ribotas, tikslingas, beprasmis. Idealizuojamas laikas, tyrumo laikas, prarasties laikas. T\u016bkstan\u010diai laiko form\u0173\u00a0\u2013 banali kaip gyvyb\u0117, nuo kurios laikas priklausomas, tema.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-01-2022%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Es\u0117 apie laik\u0105 ir jame \u012fstrigusius prisiminimus, \u017emones, j\u0173 vardus bei i\u0161tartus \u017eod\u017eius. Kiekvienam ra\u0161ytojui tai yra svarbiausia med\u017eiaga, i\u0161 kurios nuolat galima i\u0161krap\u0161tyti k\u0105 nors \u012fdomaus. Pavyzd\u017eiui, Bernard\u0105 Brazd\u017eion\u012f, 1989-aisiais teigus\u012f, kad Algimanto Mackaus niekas nebeprisimins jau po dvide\u0161imties met\u0173. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":30034,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[492,148,110,551],"tags":[128],"class_list":["post-30033","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2022-01","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2022","tag-proza"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Julius Keleras","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30033","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=30033"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30033\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":30035,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30033\/revisions\/30035"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/30034"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=30033"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=30033"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=30033"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}