[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Zita Bru\u017eait\u0117, Dalia Kairaityt\u0117, Onut\u0117 Narbutait\u0117, Audron\u0117 \u017digaityt\u0117-Nekro\u0161ien\u0117… \u0160iuos ir dar keturi\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 lietuvi\u0173 kompozitori\u0173 vardus bei k\u016bryb\u0105 puikiai \u017eino kiekvienas akademinei muzikai neabejingas \u017emogus. \u0160i\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 opusai da\u017enai skamba presti\u017ein\u0117se koncert\u0173 sal\u0117se, ne viena j\u0173 peln\u0117 garbingus Lietuvos ir u\u017esienio apdovanojimus. \u0160tai kompozitor\u0117 Lina Lapelyt\u0117 kartu su ra\u0161ytoja Vaiva Grainyte ir re\u017eisiere Rugile Barzd\u017eiukaite u\u017e drauge sukurt\u0105 oper\u0105-performans\u0105 \u201eSaul\u0117 ir j\u016bra\u201c \u012fvertintos pagrindiniu Venecijos bienal\u0117s prizu\u00a0\u2013 \u201eAuksiniu li\u016btu\u201c. Onut\u0117 Narbutait\u0117\u00a0\u2013 vienintel\u0117 kompozitor\u0117 i\u0161 Baltijos \u0161ali\u0173\u00a0\u2013 kartu su kitais 49 kompozitoriais i\u0161 viso pasaulio buvo pakviesta dalyvauti \u201eKronos\u201c kvarteto projekte \u201e50 for the Future\u201c, suvienijusiame skirting\u0173 menini\u0173 ir id\u0117jini\u0173 kryp\u010di\u0173 atstovus, tarp kuri\u0173 tokios \u017evaig\u017ed\u0117s kaip Laurie Anderson, Philipas Glassas, Terry\u2019is Riley\u2019is.<\/p>\n
Just\u0117 Janulyt\u0117 gavo u\u017esakym\u0105 i\u0161 vieno svarbiausi\u0173 Europos \u0161iuolaikin\u0117s muzikos festivali\u0173 \u201eMaerzMusik\u201c, Ramintos \u0160erk\u0161nyt\u0117s muzikos album\u0105 i\u0161leido \u201eDeutsche Grammophon\u201c, o jos k\u016brinius \u012fra\u0161\u0117 dirigent\u0117s Mirga Gra\u017einyt\u0117-Tyla ir Giedr\u0117 \u0160lekyt\u0117 kartu su \u201eKremerata Baltica\u201c. Ir tai t\u0117ra vos keli lietuvai\u010di\u0173 s\u0117km\u0117s pavyzd\u017eiai, i\u0161 ties\u0173 j\u0173 keleriopai daugiau. Pastaruoju metu tarptautin\u0117se muzikos arenose Lietuvos kompozitor\u0117s net aktyvesn\u0117s ir da\u017eniau matomos nei j\u0173 kolegos vyrai. Viskas kaip ir puiku, ta\u010diau \u017evelgiant istorijos gelm\u0117n nenorom susidaro \u012fsp\u016bdis, kad muzik\u0105 komponavusi\u0173 moter\u0173… neb\u016bta. Net ir labiausiai prisiekusiam melomanui prireikt\u0173 nemenk\u0173 pastang\u0173, kad prisimint\u0173 ir i\u0161vardint\u0173 bent 3\u20134 \u017eymesnes kompozitores.<\/p>\n
Nuo vaikyst\u0117s tiksli\u0173j\u0173 moksl\u0173 (tad ir aritmetikos) nuo\u0161ird\u017eiai nem\u0117gau, ta\u010diau \u0161\u012fkart ry\u017eausi susitelkti ir paskai\u010diuoti. Rezultatas pranoko dr\u0105siausius l\u016bkes\u010dius\u00a0\u2013 per vis\u0105 istorij\u0105 gyveno ir muzik\u0105 k\u016br\u0117 1552 dailiosios lyties atstov\u0117s (\u017einoma, \u0161is skai\u010dius gali b\u016bti kiek netikslus). \u012edomu, kad kiekybin\u0117 progresija \u010dia akivaizdi\u00a0\u2013 iki XVI a. j\u0173 b\u016bta vos devyniolikos, o 18-ajame \u0161imt\u00admetyje\u00a0\u2013 jau \u0161imto dvide\u0161imt keturi\u0173. \u017dinoma, apog\u0117jus pasiektas XX a., kai aktyviai k\u016brusi\u0173 moter\u0173 kompozitori\u0173 skai\u010dius i\u0161augo bema\u017e iki t\u016bkstan\u010dio. Kod\u0117l muzikoje j\u0173 vardai iki \u0161iol tebera\u0161omi para\u0161t\u0117se?<\/p>\n
Moter\u0173 \u201enebuvimo\u201c prie\u017eas\u010di\u0173 yra daug ir jos itin skirtingos. \u0160i\u0105 tem\u0105 knygoje \u201eLytis ir muzikinis kanonas\u201c (Gender and the Musical Canon<\/em>, 1990) i\u0161samiai nagrin\u0117jo amerikie\u010di\u0173 muzikolog\u0117 Marcia Juditha Citron. Vis d\u0117lto pagrindin\u0117, esmin\u0117 prie\u017eastis akivaizdi net ir \u017evelgiant plika akimi. Tai totalus patriarchalin\u0117s sanklodos dominavimas. Net ir \u0161viesiausi \u017emonijos protai\u00a0\u2013 filosofai Jeanas-Jacques\u2019as Rousseau ir Immanuelis Kantas\u00a0\u2013 neig\u0117 moter\u0173 k\u016brybines gebas mene. Ypa\u010d a\u0161triai moter\u0173 muzikin\u0119 k\u016bryb\u0105 peikdavo kritikai. \u017dinoma, vyrai. Net brit\u0173 muzikologas Cecilis Gray\u2019us 1927 m. vie\u0161ai parei\u0161k\u0117, kad \u201ekurianti moteris primena ant u\u017epakalini\u0173 koj\u0173 vaik\u0161tant\u012f \u0161un\u012f. Net jei jis tai daro neblogai, pats faktas, kad \u0161itai daro, yra stulbinantis\u201c.<\/p>\n Tiesa, b\u016bta ir kurioz\u0173. \u0160tai 1825 m. \u201eAllgemeine Musikalische Zaitung\u201c puslapiuose kritikas Ludwigas Rellstabas savo recenzijoje, skirtoje Marianos Stecher fugoms vargonams aptarti, nepaliko akmens ant akmens. \u017dinoma, akcentuodamas \u201ek\u016brybines lyties negalias\u201c. \u0160is straipsnis tebuvo rafinuot\u0173 pa\u0161aip\u0173, paty\u010di\u0173 asorti. Ta\u010diau netrukus pa\u010diam recenzentui teko suglumti ir gerokai paraudonuoti, kai paai\u0161k\u0117jo, kad i\u0161 tikr\u0173j\u0173 fug\u0173 autorius buvo benediktin\u0173 vienuolis Marianas Stecheris, o moteri\u0161kas vardas\u00a0\u2013 spaudos klaida.<\/p>\n Vis d\u0117lto jau metas pamin\u0117ti bent keliolika \u017eymiausi\u0173 muzik\u0105 k\u016brusi\u0173 moter\u0173. \u0160iame panteone pirmoji ir garbingiausia vieta tenka vienuolei abatei Hildegardai i\u0161 Bingeno<\/strong> (Hildegard von Bingen<\/em>, 1098\u20131179). Tai Vokietijos viduram\u017ei\u0173 mistik\u0117, filosof\u0117, vizionier\u0117, istorik\u0117, kompozitor\u0117, poet\u0117, dramaturg\u0117, gamtamokslinink\u0117. Jos veikale \u201eNepa\u017e\u012fstama kalba\u201c (Lingua ignota<\/em>) net \u012fam\u017einti m\u0117ginimai sukurti dirbtin\u0119 kalb\u0105. I\u0161kilios moters veikl\u0105 palaimino popie\u017eius Eugenijus III, o 2012 m. spalio 7 d. ji buvo oficialiai kanonizuota\u00a0popie\u017eiaus Benedikto XVI.<\/p>\n Hildegarda k\u016br\u0117 monofonin\u0119 vokalin\u0119 muzik\u0105, kuri \u017eenkliai skyr\u0117si nuo tuo metu paplitusio\u00a0grigali\u0161kojo choralo. Sp\u0117jama, kad dainuojant b\u016bdavo pritariama t\u0173 laik\u0173 instrumentais, ta\u010diau tiksli\u0173 \u017eini\u0173 apie tai nei\u0161liko. 2008 m. rugs\u0117jo 17 d. Hildegardos k\u016briniai atlikti ir \u012fra\u0161yti\u00a0Vilniaus Bernardin\u0173 ba\u017eny\u010dioje. Ypa\u010d kerin\u010diai skamba jos \u201eO Virtus Sapientiae\u201c, kur\u012f \u012fgrojo jau min\u0117tas garsusis \u201eKronos\u201c stygini\u0173 kvartetas.<\/p>\n Dar viena muzik\u0105 k\u016brusi vienuol\u0117\u00a0\u2013 Vittoria Aleotti<\/strong> (1575\u20131620). Tai buvo mergina i\u0161 pasiturin\u010dios \u0161eimos. Vos sulaukusi a\u0161tuoneri\u0173 ji jau ra\u0161\u0117 originalias muzikines kompozicijas. Siekdami lavinti dukters geb\u0117jimus, t\u0117vai mergait\u0119 i\u0161siunt\u0117 \u012f vienuolyn\u0105\u00a0\u2013 muzikinis ugdymas gal\u0117jo b\u016bti t\u0119siamas tik tokiu b\u016bdu. Vienatv\u0117 Vittoriai taip patiko, kad b\u016bdama keturiolikos met\u0173 prie\u0161 t\u0117vo vali\u0105 nusikirpo plaukus ir tapo vienuole; d\u0117l to testamente neteko paveld\u0117jimo teis\u0117s. Tiesa, v\u0117liau t\u0117vas persigalvojo ir atrink\u0119s 21 dukters k\u016brin\u012f Venecijoje j\u0173 natas i\u0161leido kaip atskir\u0105 rinkin\u012f \u201eMadrigal\u0173 vainikas\u201c (Ghirlanda de Madrigali,<\/em> 1590).<\/p>\n Daugelis tyrin\u0117toj\u0173 iki \u0161iol nesutaria d\u0117l Alleotti k\u016brybinio palikimo autoryst\u0117s. Dalis mano, kad Vittoria ir jos sesuo Rafaella yra viena ir ta pati mergina, o vardo pakeitimas siejamas su vienuoli\u0173 tonz\u016bros pri\u0117mimu. Kita dalis \u012fsitikinusi, kad tai dvi skirtingos asmenyb\u0117s. Bet kuriuo atveju, savo laik\u0173 paveiksluose Vittoria vaizduojama ir kaip vienuol\u0117, ir kaip pasaulietin\u0117s visuomen\u0117s dama.<\/p>\n Pirm\u0105ja operas k\u016brusia kompozitore tapo \u201e\u010diulban\u010diu pauk\u0161teliu\u201c am\u017einink\u0173 vadinta Francesca Caccini<\/em> (1587\u20131641)\u00a0\u2013 garsaus ital\u0173 baroko kompozitoriaus Giulio Caccini\u2019io dukra. Tai buvo i\u0161skirtinio talento moteris\u00a0\u2013 ne tik kompozitor\u0117, bet ir poet\u0117, vokalist\u0117, liutnist\u0117. Jos k\u016brybinio palikimo pagrind\u0105 sudaro Florencijos kunigaik\u0161\u010di\u0173 Medici\u2019i\u0173 dvarui ra\u0161ytos operos bei intermedijos, ta\u010diau Francesca k\u016br\u0117 ir madrigalus, motetus (polifoniniai pasaulietin\u0117s ir religin\u0117s orientacijos k\u016briniai), dainas. Jos muzikin\u012f talent\u0105 auk\u0161tai vertino \u017eymusis Claudio\u2019us Monteverdis. 1625 m. Florencijoje vie\u0161\u0117jusio b\u016bsimojo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio Vladislovo IV Vazos garbei buvo pastatyta komi\u0161ka F. Caccini opera \u201eRud\u017ejero i\u0161laisvinimas i\u0161 Al\u010dinos salos\u201c (La liberazione di Ruggiero dall\u2019isola d\u2019Alcina<\/em>).<\/p>\n Dar viena baroko muzikos k\u016br\u0117ja\u00a0\u2013 Barbara Strozzi<\/em> (1619\u20131677). Tai nesantuokin\u0117 poeto Giulio Strozzi\u2019io dukra, u\u017eaugusi liberali\u0173 intelektual\u0173 aplinkoje. Venecijos visuomen\u0117je \u0161i vieni\u0161a keturi\u0173 vaik\u0173 motina buvo vertinama kaip produktyvi kompozitor\u0117, puiki liutnist\u0117 ir talentingas sopranas. B. Strozzi\u00a0\u2013 pirmoji moteris, k\u016brini\u0173 leidyboje atsisakiusi vyri\u0161ko pseudonimo ir naudojusi vien savo vard\u0105. Bene \u012ftaigiausias jos k\u016brinys\u00a0\u2013 daina \u201eK\u0105 galima padaryti\u201c (Che si pu\u00f2 fare,<\/em> 1664). Kita ital\u0173 baroko kompozitor\u0117\u00a0\u2013 vienuol\u0117 Chiara Margarita Cozzolani<\/strong> (1602\u20131678), k\u016brusi ne tik motetus, sakralin\u0119 muzik\u0105, bet ir para\u0161iusi keturias operas. Dalis jos k\u016brini\u0173 i\u0161leisti tik 1998 metais.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-01-2022%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Straipsnio autorius istoriografi\u0161kai ap\u017evelgia moter\u0173 kompozitori\u0173 ind\u0117l\u012f \u012f muzikos raid\u0105. Pripa\u017eindamas, kad daugelio j\u0173 vardai iki \u0161iol tebera\u0161omi para\u0161t\u0117se, A. Kukaitis stengiasi nors i\u0161 dalies papildyti skaitytoj\u0173 \u017eini\u0173 baga\u017e\u0105, i\u0161ry\u0161kindamas svarbiausias pavardes bei k\u016brinius.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":30002,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[492,148,110,551],"tags":[124],"class_list":["post-30001","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2022-01","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2022","tag-muzika"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Alfredas Kukaitis","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30001","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=30001"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30001\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":30003,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/30001\/revisions\/30003"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/30002"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=30001"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=30001"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=30001"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}