[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Nacionalinio Kauno dramos teatro foj\u0117 iki sezono pabaigos veiks paroda \u201eJonas Jura\u0161as. B\u016bties kaina\u201c. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengta ekspozicija pristato vieno ry\u0161kiausi\u0173 m\u016bs\u0173 teatro re\u017eisieri\u0173 spektaklius, pastatytus Kaune, primena kitus jo \u012fvairiuose Lietuvos ir u\u017esienio teatruose sukurtus darbus, atskleid\u017eia netik\u0117t\u0173 meistro k\u016brybos ir gyvenimo aplinkybi\u0173. Nepamir\u0161tina ir tai, kad 2021-\u0173j\u0173 bir\u017eel\u012f J. Jura\u0161as min\u0117jo savo 85-met\u012f, o 2022-\u0173j\u0173 baland\u017eio 20\u00a0d. sukanka 50 met\u0173 nuo Juozo Gru\u0161o pjes\u0117s \u201eBarbora Radvilait\u0117\u201c pastatymo Kauno dramos teatre legendin\u0117s per\u017ei\u016bros.<\/p>\n
Ne kur kitur, o Kaune 1968\u20131972\u00a0m. garsusis re\u017eisierius pastat\u0117 a\u0161tuonis spektaklius, sulauk\u0117 visuotinio pripa\u017einimo, i\u0161gyveno ry\u0161k\u0173 k\u016brybin\u012f pakilim\u0105 ir\u00a0\u2013 did\u017eiausi\u0105 sovietin\u0117s sistemos spaudim\u0105, nesutaikom\u0105 konflikt\u0105 su Lietuvos TSR vald\u017eia. Ap\u017evelgiant J. Jura\u0161o darbus, da\u017eniausiai prisimenama \u201eBarbora Radvilait\u0117\u201c\u00a0\u2013 etapinis Lietuvos teatro istorijos spektaklis, \u0161alies kritik\u0173 pripa\u017eintas ry\u0161kiausiu XX\u00a0a. Lietuvos teatro k\u016briniu. Ta\u010diau ne tik \u201eBarbora Radvilait\u0117\u201c l\u0117m\u0117 tolimesn\u0119 J. Jura\u0161o b\u016bt\u012f. Prisiminkime pirmuosius penkerius (1963\u20131968), re\u010diau minimus re\u017eisieriaus darbo metus.<\/p>\n
B\u016btent po \u201eBarboros Radvilait\u0117s\u201c per\u017ei\u016bros, kai Jura\u0161ui buvo liepta koreguoti pastatym\u0105, atsisakant esmini\u0173 k\u016brinio element\u0173, 1972\u00a0m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f re\u017eisierius \u012f LTSR kult\u016bros ministerij\u0105, Kauno dramos teatr\u0105, Lietuvos teatro draugij\u0105 ir savaitra\u0161\u010dio \u201eLiterat\u016bra ir menas\u201c redakcij\u0105 i\u0161siunt\u0117 atvir\u0105 lai\u0161k\u0105, kuriame i\u0161sak\u0117 susikaupusias mintis ir skaudulius: \u201eI\u0161 dvylikos spektakli\u0173, pastatyt\u0173 per penkerius metus, tik tris gal\u0117\u010diau laikyti daugma\u017e atskleid\u017eian\u010dius mano pasaul\u0117jaut\u0105. Bet ir juos \u017ei\u016brovas i\u0161vydo su\u017ealotus, praradusius didel\u0119 menin\u0117s \u012ftaigos dal\u012f. <…> Kompromis\u0173 kelias buvo vienintelis kelias, kuriuo a\u0161 buvau priverstas eiti, nor\u0117damas i\u0161saugoti \u017ei\u016brovui savo suluo\u0161intus k\u016brinius. Kompromisai… jie patog\u016bs atsitiktiniams priklyd\u0117liams, kurie meno sferose ie\u0161ko rami\u0173 u\u017eut\u0117ki\u0173.\u201c<\/p>\n
Po \u0161io lai\u0161ko J. Jura\u0161\u0105, neie\u0161kojus\u012f \u201erami\u0173 u\u017eut\u0117ki\u0173\u201c, kult\u016bros ministras Lionginas \u0160epetys atleido i\u0161 Kauno dramos teatro vyriausiojo re\u017eisieriaus pareig\u0173 be teis\u0117s dirbti teatre. 1974-\u0173j\u0173 gruod\u012f re\u017eisierius kartu su \u0161eima emigravo.<\/p>\n
Nuo krep\u0161inio iki re\u017eis\u016bros studij\u0173<\/p>\n
Siekiant kuo tiksliau ir i\u0161samiau atskleisti Jura\u0161o k\u016brybin\u012f palikim\u0105, labai pad\u0117jo ra\u0161ytoja, vert\u0117ja Au\u0161ra Marija Sluckait\u0117-Jura\u0161ien\u0117, knygose \u201ePo Dvyni\u0173 \u017eenklu\u201c, \u201eEgziliant\u0117s u\u017era\u0161ai\u201c, \u201eSpektakli\u0173 ir sapn\u0173 klavyrai\u201c apra\u0161iusi savo vyro k\u016brybos momentus, ypa\u010d daug d\u0117mesio skyrusi u\u017esienyje pastatytiems, Lietuvoje nerodytiems spektakliams.<\/p>\n
Netik\u0117tai, ta\u010diau labai svariai prisid\u0117jo ir publikacija \u201eAt\u0117jo naujas\u201c 1968\u00a0m. \u017eurnalo \u201eNemunas\u201c rugpj\u016b\u010dio m\u0117nesio numeryje. Apie straipsn\u012f lai\u0161ke, pa\u017eym\u0117tame 1968-\u0173j\u0173 spalio 19-osios data, Jura\u0161as para\u0161\u0117 Vilniuje gyvenusiai bi\u010diulei Aldonai Liobytei\u00a0\u2013 ra\u0161ytojai, vert\u0117jai, aktorei: \u201e…nuotaikos mano tokios, kad prad\u0117j\u0119s lai\u0161k\u0105 vargu ar gal\u0117siu j\u012f kaip nors u\u017ebaigti. Viskas susid\u0117jo \u012f vien\u0105 viet\u0105,\u00a0\u2013 kr\u016bva \u012fvairiausio \u0161…o,\u00a0\u2013 \u0161tai kas gavosi. Negaliu prisiversti dirbti, mane persekioja akys \u017emoni\u0173, tik ir laukusi\u0173 progos mesti \u012f mane akmen\u012f. Ar tas nelemtas straipsnis \u201eNemune\u201c buvo signalas skalikams pulti \u012f med\u017eiokl\u0119. O man, kaip ty\u010dia reikia i\u0161eiti med\u017eioti didesnio \u017ev\u0117ries…\u201c<\/p>\n
Straipsnio autorius\u00a0\u2013 tuo metu vos dvide\u0161imt ketveri\u0173, bet jau populiarus ra\u0161ytojas Leonidas Jacinevi\u010dius. \u0160iandien toji publikacija, sudaryta i\u0161 \u017eurnalisto pam\u0105stym\u0173 apie k\u016bryb\u0105, pirmuosius re\u017eisieriaus darbus ir interviu su J. Jura\u0161u, neatrodo i\u0161\u0161aukianti, itin dr\u0105si, gal\u0117jusi sukelti sovietin\u0117s sistemos pilie\u010di\u0173 susierzinim\u0105. Juolab kad straipsnis, kaip buvo \u012fprasta, pra\u0117jo bud\u00adri\u0105, nei\u0161vengiam\u0105 Glavlito cenz\u016br\u0105…<\/p>\n
L. Jacinevi\u010dius prisipa\u017e\u012fsta, kad jam \u201ekniet\u0117te kniet\u0117jo bent kiek i\u0161siai\u0161kinti jo [J. Jura\u0161o\u00a0\u2013 L. A.] intelektualin\u012f baga\u017e\u0105, k\u016brybinius principus ir, \u017einoma, biografij\u0105\u201c. Nuo\u0161irdus susidom\u0117jimas sulauk\u0117 atviro atsako. Abipusis pasitik\u0117jimas, pokalbio atvirumas ir jaunatvi\u0161kas maksimalizmas, perteiktas leidinyje, matyt, pasitarnavo jauno re\u017eisieriaus nedraugams.<\/p>\n
\u017durnalisto d\u0117mesys 32-ej\u0173 met\u0173 k\u016br\u0117jui buvo d\u0117sningas. Juk naujasis Kauno dramos teat\u00adro vyriausiasis re\u017eisierius J. Jura\u0161as buvo vos prie\u0161 kelerius metus baig\u0119s studijas S\u0105junginiame teatro meno institute Maskvoje (GITIS). 1963-aisiais Vilniaus rus\u0173 dramos teatre (dabar Lietuvos rus\u0173 dramos teatras) jis pastat\u0117 Soviet\u0173 S\u0105jungoje populiaraus dramaturgo Aleksandro Volodino \u201ePaskyrim\u0105\u201c, savo studij\u0173 diplomin\u012f darb\u0105, ta\u010diau GITIS\u2019o absolventas atsisak\u0117 \u0161\u012f spektakl\u012f pristatyti egzamin\u0173 komisijai.<\/p>\n
Minimas \u201epirmas prisvil\u0119s blynas\u201c (tik v\u0117liau, i\u0161 kit\u0173 J. Jura\u0161o pokalbi\u0173 paai\u0161k\u0117ja, kad \u201ePaskyrimas\u201c buvo vaidinamas, bet trumpai, nes teatro Meno taryba nusprend\u0117, es\u0105 tai\u00a0\u2013 smulkiabur\u017euazinis, ideologi\u0161kai kenksmingas spektaklis, ir u\u017edraud\u0117 j\u012f rodyti). Straipsnyje ra\u0161oma, kad re\u017eisieriaus t\u0117vas buvo bur\u017euazin\u0117s Lietuvos armijos atsargos karininkas, motina\u00a0\u2013 mokytoja; 1941-aisiais juos nu\u017eud\u0117 baltarai\u0161\u010diai. Pats Jura\u0161as prisipa\u017eino mokykloje mok\u0119sis prastai, bet gerai \u017eaid\u0119s krep\u0161in\u012f\u00a0\u2013 net buvo pakviestas \u012f Lietuvos jaunimo rinktin\u0119. Tik d\u0117l krep\u0161inio \u012fstojo \u012f Lietuvos \u017eem\u0117s \u016bkio akademij\u0105. O ten… \u201eI\u0161tisas dienas t\u012fsodavau kambaryje, skaitydamas \u012fvairiausias knygas, \u017einoma, tik ne tas, kurias reik\u0117jo; nueidavau \u012f treniruotes ir kant\u00adriai laukiau, kada pagaliau mane i\u0161mes i\u0161 Akademijos. Keista\u00a0\u2013 niekas net nesiruo\u0161\u0117 man\u0119s i\u0161braukti i\u0161 student\u0173 s\u0105ra\u0161\u0173. Puikiai \u017einojau, kad s\u0117d\u017eiu ne savose rog\u0117se, bet nesusigaud\u017eiau, kur tos manosios rog\u0117s\u201c,\u00a0\u2013 pasakojo jis. Prisimin\u0117 ir kaip \u012fstojo \u012f Lietuvos valstybin\u0119 konservatorij\u0105 (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Dramos aktori\u0173 kurs\u0105. Studij\u0173 euforij\u0105 pakeit\u0117 \u201eka\u017ekoks nepasitenkinimas\u201c\u00a0\u2013 d\u0117l to ry\u017eosi kelionei \u012f Maskv\u0105, re\u017eis\u016bros studijoms Teatro meno institute.<\/p>\n
Niekur neminimas etapas Maskvoje<\/p>\n
Prie\u0161 daugel\u012f met\u0173 \u012fvykus\u012f J. Jura\u0161o pristatym\u0105 \u017einiasklaidoje galima dr\u0105siai vadinti \u201eaukso vert\u0117s\u201c publikacija. \u0160iandien, kai vie\u0161ojoje erdv\u0117je nepavyksta rasti i\u0161samios \u0161io k\u016br\u0117jo teatrografijos, interneto enciklopedijose apstu netikslum\u0173, o pats re\u017eisierius gyvena toli Floridoje ir, regis, savo k\u016brybinio kelio prad\u017eios nesureik\u0161mina, L. Jacinevi\u010diaus tekstas atskleid\u017eia ir iki \u0161iol menkai \u017einom\u0173 pirm\u0173j\u0173 J. Jura\u0161o darb\u0173 detali\u0173, statant spektaklius \u010celiabinske ir Maskvoje.<\/p>\n
Po darbo Vilniaus rus\u0173 dramos teatre re\u017eisierius nuva\u017eiavo \u012f \u010celiabinsk\u0105, stamb\u0173 Rusijos Pie\u00adt\u0173 Uralo pramon\u0117s ir kult\u016bros miest\u0105. Ten, \u010celiabinsko valstybiniame dramos teatre, 1963\u00a0m. spalio 9 d. \u012fvyko J. Jura\u0161o spektaklio \u201eKasa mar\u0117\u201c, sukurto pagal moldav\u0173 ra\u0161ytojo Iono Dru\u0163\u0103\u2019\u0117s pjes\u0119, premjera. Spektaklis buvo pateiktas kaip diplominis studij\u0173 GITIS\u2019e darbas. I\u0161 Maskvos atvykusi egzamin\u0173 komisija j\u012f \u012fvertino auk\u0161\u010diausiu pa\u017eymiu, o \u010celiabinsko aktoriai, pasira\u0161ydami ant afi\u0161os, Jura\u0161ui i\u0161sak\u0117 \u0161ilt\u0173 pad\u0117kos \u017eod\u017ei\u0173, \u0161viesi\u0173 link\u0117jim\u0173.<\/p>\n
Diplomuotam re\u017eisieriui buvo pasi\u016blyta vadovauti Maskvos valstybinio M.\u00a0V.\u00a0Lomonosovo universiteto Student\u0173 dramos teatrui. \u012edomu, kad \u0161is teatras, \u012fsteigtas 1756-aisiais kaip Imperatori\u0161kojo Maskvos universiteto Student\u0173 teatras, yra seniausias Maskvoje. I\u0161kalbingas faktas, kad jam 1957\u20131959\u00a0m. vadovavo \u017einomas rus\u0173 teatro ir kino re\u017eisierius, aktorius, pedagogas Rolanas Bykovas, o 1964\u00a0m. re\u017eisieriai Sergejus Jutkevi\u010dius ir Markas Zacharovas pastat\u0117 vokie\u010di\u0173 dramaturgo Bertoldo Brechto 1941\u00a0m. para\u0161yt\u0105 pjes\u0119-pamflet\u0105 \u201eArt\u016bro Ui karjera\u201c. Tai istorij\u0105 apie niekingo \u017emogelio virsm\u0105 super\u017emogumi\u00a0\u2013 atvira nuoroda \u012f Hitlerio ir jo partijos i\u0161auk\u0161tinim\u0105… Tokia studenti\u0161ko teatro atmosfera, k\u016brybin\u0117s veiklos pasirinkimas, matyt, l\u0117m\u0117, kad Jura\u0161as \u0117m\u0117si darbo su jaunimu, prad\u0117jo repetuoti \u0161veicar\u0173 dramaturgo Friedricho Durrenmatto pjes\u0119 \u201eFizikai\u201c. I\u0161kalbingas, \u0161iandien niekur neminimas talentingo re\u017eisieriaus k\u016brybinio darbo etapas.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-11-2021%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
I\u0161samus straipsnis apie teatro scenos genij\u0173, kurio prisiminimai liudija: \u201eKaskart po spektaklio, u\u017edangai nusileid\u017eiant, galvodavau, ar mus jau dabar, tiesiai nuo scenos \u201esud\u0117s\u201c \u012f ve\u017eimus, ar dar palaikys?.. Juk per kiekvien\u0105 spektakl\u012f sal\u0117je jiems skirtose nuolatin\u0117se vietose s\u0117d\u0117davo du \u017emon\u0117s i\u0161 KGB ir visk\u0105 u\u017esira\u0161in\u0117jo…\u201c <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":29708,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[482,148,110,549],"tags":[146],"class_list":["post-29736","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2021-11","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2021","tag-teatras"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Liucija Armonait\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29736","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=29736"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29736\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":29737,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29736\/revisions\/29737"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/29708"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=29736"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=29736"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=29736"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}