{"id":29584,"date":"2021-10-20T13:42:31","date_gmt":"2021-10-20T11:42:31","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=29584"},"modified":"2023-02-25T18:15:05","modified_gmt":"2023-02-25T16:15:05","slug":"renata-serelyte-nemyliu-zmonijos-myliu-zmones","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/renata-serelyte-nemyliu-zmonijos-myliu-zmones\/","title":{"rendered":"RENATA \u0160ERELYT\u0116: NEMYLIU \u017dMONIJOS, MYLIU \u017dMONES"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]Renata \u0160erelyt\u0117\u00a0\u2013 ra\u0161ytoja, apr\u0117pianti gausyb\u0119 \u017eanr\u0173 ir form\u0173 (novel\u0117s, es\u0117, eil\u0117ra\u0161\u010diai, pasakos, detektyvai, istorin\u0117s apysakos ir romanai etc.), puikiai pa\u017e\u012fstama Lietuvoje. Jos skaitytojai\u00a0\u2013 vaikai, paaugliai, suaugusieji. Nors esame koleg\u0117s, niekada artimiau nebendravome, gal tik susitikusios Ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos suva\u017eiavimuose, renginiuose. Bet augant mano vaikams nutiko \u012fdomus dalykas. Nupirkau jiems Renatos knyg\u0105 \u201eKrakatuk\u0173 pievel\u0117\u201c (2007), kuri\u0105 skaitydavau balsu kone kasdien, pam\u0117gd\u017eiodama visus persona\u017eus, net ir \u0161vepl\u0105j\u0105 mus\u0119 Bunt\u0119. Ma\u017eieji kvatodavo, laukdavo kiekvieno skyriaus t\u0119sinio\u00a0\u2013 jiems buvo \u012fdomi istorija, \u017eav\u0117jo veik\u0117j\u0173 charakteriai, gund\u0117 vis nauji \u012fvykiai. Tad v\u0117liau \u012fsigijome visas serija virtusias knygas apie Birbindon\u0105 bei Krakatuk\u0173 pievel\u0117s gyventojus, kad su pasim\u0117gavimu skaitytume lietuvi\u0173 literat\u016br\u0105, dar nelabai nutolusi\u0105 nuo pasakos, bet jau artim\u0105 geriausiems pasaulio nuotykiniams k\u016briniams. O kai mano jau suaug\u0119s s\u016bnus vien\u0105 i\u0161 t\u0173 knyg\u0173 karantino metu balsu skait\u0117 savo draugei telefonu, supratau, kad vaikyst\u0117je i\u0161gyventas teksto malonumas niekur nei\u0161garavo. Tai tapo didele paskata ir man pa\u010diai\u00a0\u2013 atsiver\u010diau seniau i\u0161leistas ir visai naujas Renatos knygas, \u012ftraukian\u010dias tuo, kad jose nesald\u017eialie\u017euviaujama, autor\u0117 nepu\u010dia miglos, veik\u0117j\u0173 istorijos tikrovi\u0161kos, o kalba ir mums, tarybme\u010dio ma\u010diusiems \u017emon\u0117ms, ir jaunimui\u00a0\u2013 gerai atpa\u017e\u012fstama, artima. Tad nenuostabu, jog susitikim\u0173 su daugiau kaip 25 knygas i\u0161leidusia k\u016br\u0117ja laukia vaikai mokyklose, suaugusieji bibliotekose, o atpa\u017ein\u0119 gatv\u0117je skaitytojai u\u017ekalbina, nesl\u0117pdami susi\u017eav\u0117jimo. Naujausias Renatos romanas \u201ePro r\u016bdijan\u010di\u0105 nakt\u012f\u201c (2020), skirtas dar ma\u017eai mums \u017einomai asmenybei, partizanui Antanui Kraujeliui-Siaub\u016bnui, tik patvirtino, kad ra\u0161ytoja nesivaiko pigaus populiarumo\u00a0\u2013 knyga su patosu nekalba apie supoetint\u0105, superherojumi paverst\u0105 \u017emog\u0173. Pateikiamas pagrindin\u0117s veik\u0117jos autenti\u0161kas (nesunku suprasti, kad pa\u010dios ra\u0161ytojos patirtimis paremtas) dienora\u0161tis, kuriame pulsuoja abejoni\u0173, nesusipratim\u0173, klausim\u0173 ir skaud\u017ei\u0173 atodang\u0173 pilnas gyvenimas. Ties\u0105 sakant, visa Renatos k\u016bryba yra viena knyga apie jos pa\u010dios virsmus, kurie tokie universal\u016bs, kad tampa ir m\u016bs\u0173 atspind\u017eiais.<\/em><\/p>\n

Esu \u0161ventai \u012fsitikinusi, kad ra\u0161yti vaikams ir paaugliams\u00a0\u2013 sunkiausias darbas. Tas j\u0173 pasaulis… Vis dar tarp sapno ir realyb\u0117s. Ar ra\u0161ytojas, kuriantis jaunajam skaitytojui, taip giliai j\u012f supranta, ar vis dar viena koja yra ten, vaikyst\u0117je?<\/h6>\n

Bet juk pasitaiko ir suaugusi\u0173j\u0173, kuri\u0173 pasaulis\u00a0\u2013 tarp sapno ir realyb\u0117s. Kartais netgi sunku pasakyti, kuris i\u0161 t\u0173 pasauli\u0173 tikrasis, o ir k\u0105 rei\u0161kia tas tikrumas. Gyvenimas\u00a0\u2013 tai sapnas, ne kart\u0105 sak\u0117 \u017eym\u016bs ra\u0161ytojai ir filosofai. Galb\u016bt netgi kelia\u00adsluoksnis sapnas…<\/p>\n

Ra\u0161yti vaikams, paaugliams, suaugusiems turb\u016bt vienodai sunku. Juk negali sau pasakyti, kad vieniems galima meluoti, o kitiems\u00a0\u2013 negalima. Tiesiog egzistuoja \u017eanro, rai\u0161kos specifika. Kitokia kalb\u0117sena. Jauti, kad suaugusiam ka\u017ek\u0105 galima sakyti, o vaikui\u00a0\u2013 ne. Dar labai svarbu, kaip<\/em> tai padarai.<\/p>\n

Dabar daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 ra\u0161o jaunimui, vaikams. Galb\u016bt ir vedini ger\u0173 nor\u0173, bet… kaip sakoma, gerais norais pragaras gr\u012fstas. Atsiranda labai daug ne tik prast\u0173, bet ir vidutini\u0161k\u0173 knyg\u0173\u00a0\u2013 toki\u0173 pr\u0117sk\u0173, be kalbos jausmo, be sugeb\u0117jimo organizuoti dialogus ir j\u0173 i\u0161skeliamas paradokso kibirk\u0161tis, be teksto \u017eaism\u0117s, ritmo ir potekst\u0117s, u\u017etat su madingais pamokymais ir pamoralizavimais, l\u0117k\u0161tais juokais, orientuojantis ne \u012f vaiko estetin\u012f lavinim\u0105, jo m\u0105stysenos formavim\u0105, o pataikaujant prastam literat\u016briniam skoniui.<\/p>\n

Ra\u0161ytojas, kuriantis vaikams, privalo juos suprasti, galb\u016bt netgi pats b\u016bti vaiku. \u0160tai ir Astrida Lindgren sak\u0117, kad ra\u0161o savo \u201evidiniam vaikui\u201c. Bet tai visai nerei\u0161kia, kad turi b\u016bti koks silpnaprotis infantilas. \u201eVidinio vaiko\u201c apibr\u0117\u017eimas labai savoti\u0161kas. Many\u010diau, tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti brandus \u017emogus, i\u0161saugoj\u0119s vaikyst\u0117s d\u017eiaugsmo, gydan\u010dio juoko paslapt\u012f, nesiliov\u0119s steb\u0117tis.<\/p>\n

Kai tik i\u0161\u0117jo Tavoji \u201eKrakatuk\u0173 pievel\u0117\u201c, ji tapo mano vaik\u0173 m\u0117giamiausia knyga, t\u0119sini\u0173 lauk\u0117me su did\u017eiausiu nekantrumu. Kaip manai, ar nacionalin\u0117je literat\u016broje atsirandantys \u0161iuolaikiniai persona\u017eai ir motyvai gali atstoti liaudies k\u016bryb\u0105\u00a0\u2013 pasakas,\u00a0\u2013 j\u0105 pakeisti ir suvaidinti t\u0105 pat\u012f svarb\u0173 vaidmen\u012f?<\/h6>\n

\u201eKrakatuk\u0173 pievel\u0117s\u201c knygos ir man pa\u010diai\u00a0\u2013 vienas did\u017eiausi\u0173 k\u016brybini\u0173 laim\u0117jim\u0173. Gimusios i\u0161 \u012fkv\u0117pimo, ilgesio ir juoko, i\u0161 visos tos gerosios vaikyst\u0117je perskaitytos literat\u016bros patirties. Be to, jos man buvo atsvara ir atspirtis nuo mano li\u016bdn\u0173j\u0173, sunki\u0173j\u0173 knyg\u0173 suaugusiems\u00a0\u2013 literat\u016brolog\u0117 Loreta Jakonyt\u0117 pavadino \u201eKrakatuk\u0173\u201c serij\u0105 \u201eatrastu Edenu\u201c ir, manau, neapsiriko.<\/p>\n

Lietuvi\u0161kos pasakos, sakm\u0117s, \u0161iurp\u0117s man labai patiko jau nuo vaikyst\u0117s: ir ragana, kurios geld\u0105 traukia par\u0161ai, pakamanoti \u017earnomis, ir velnias, nuneriantis sk\u016br\u0105 numir\u0117liui ir pats \u012f j\u0105 \u012flendantis, ir devyngalvis, grau\u017eiantis egl\u0119 su jos vir\u0161\u016bn\u0117je s\u0117din\u010dia Elenyte, ir varg\u0161el\u0117 Sigut\u0117 ties duobe \u017earij\u0173… Jose slypi tokia archaji\u0161ka gelm\u0117, \u012f kuri\u0105 pasin\u0117rus galva sukasi. Kas gi gal\u0117t\u0173 j\u0105 pakeisti, juolab \u0161iuolaikin\u0117je literat\u016broje? Nebent adaptuoti ka\u017ekok\u012f fragment\u0105, pasiskolinti, pam\u0117gd\u017eioti\u00a0\u2013 \u017eod\u017eiu, blankiai atkartoti. Nes sen\u0105j\u0105 archaik\u0105 mes pama\u017eu pamir\u0161tame, ji nuo m\u016bs\u0173 tolsta, darosi sunkiai suprantama\u00a0\u2013 j\u0105 kei\u010dia naujoji mitologija, kurioje ragan\u0173, laumi\u0173, velni\u0173 viet\u0105 u\u017eima moderni\u0173j\u0173 laik\u0173 persona\u017eai. O jeigu ir bandoma vaizduoti archaji\u0161k\u0105sias laumes bei kitas b\u016btybes, tai jos atrodo ka\u017ekokios plastikin\u0117s, holivudin\u0117s. Kod\u0117l? Tod\u0117l, kad i\u0161nyko tas pasaulis, kuriame jos gyveno, taigi i\u0161nyko ir jos. \u0160iame pasaulyje jos egzistuoti negali, tai beprasmi\u0161ka. \u017dmogus pats sav\u0119s nebemato, kur jis tau koki\u0105 \u0161iek\u0161teliu pavirtusi\u0105 dievyb\u0119 pasteb\u0117s…<\/p>\n

Pasakos taip pat kei\u010diasi, rinka ir vartotojas jas deformuoja, devalvuoja, i\u0161kreipia esm\u0119, taigi nenuostabu, kad \u201epasaka\u201c tampa netgi pajuok\u0105 rei\u0161kian\u010diu \u017eod\u017eiu. O tai yra did\u017eiausia neteisyb\u0117, ir ji mane baisiai piktina.<\/p>\n

Tiesa, egzistuoja vadinamoji fantasy<\/em> literat\u016bra, bet man su pasakomis ji ma\u017eai k\u0105 turi bendro. Kaip stebuklas su fokusu (pastarasis \u017eodis tiksliau nusako esm\u0119 negu \u201eiliuzija\u201c).<\/p>\n

Koks vaidmuo tenka pasakoms kiekvieno m\u016bs\u0173 gyvenimuose nuo vaikyst\u0117s iki senatv\u0117s? Kaip j\u0173 prasm\u0117s transformuojasi metams b\u0117gant? O kei\u010diantis laikams, argi ne jos i\u0161saugo fundamentaliausius dalykus?<\/h6>\n

O, apie pasak\u0105 daug gero ir teisingo yra pasak\u0119 daug puiki\u0173 meninink\u0173. Ir Henrikas Radauskas (\u201ePasauliu netikiu, o pasaka tikiu\u201c), ir G.\u00a0K.\u00a0Chestertonas (\u201ePasak\u0173 \u0161alies etika\u201c), ir J.\u00a0R.\u00a0R.\u00a0Tolkienas, pasak\u0173 pasaul\u012f apibr\u0117\u017e\u0119s kaip pavojing\u0105\u00a0<\/em>\u2013 ne ro\u017ein\u012f ir ne sald\u0173. (Dar \u012fsid\u0117m\u0117jau jo pastab\u0105 apie L.\u00a0Carrollio \u201eAlis\u0105\u201c\u00a0\u2013 kad tai ne pasaka, o sapnas.) \u0160tai kaip \u012fdomu\u00a0\u2013 pasakos pasaulis turi savo negin\u010dijam\u0105 etik\u0105, jis pavojingas ir, jei galima taip sakyti, nepa\u017einus, bet gyvas tik\u0117jimu. Krik\u0161\u010dionyb\u0119 neretas pragmatikas irgi su pa\u0161aipa link\u0119s vadinti \u201epasak\u0117l\u0117mis\u201c, bet juk da\u017enai pasitaiko, kad \u017emogus nuvertina \u017eanr\u0105, nieko apie j\u012f nei\u0161manydamas. Drauge nuvertina ir tai, k\u0105 tas \u017eanras \u012fk\u016bnija ar, kaip \u010dia tiksliau pasakius, gali i\u0161 dalies \u012fk\u016bnyti, i\u0161reik\u0161ti, atskleisti. Pasaka juk yra m\u016bs\u0173 giliausios atminties i\u0161takos, gal netgi nuo t\u0173 laik\u0173, kai \u017emogus tebuvo gaubtas\u0117klis papartis ar kokia geldel\u0117. Juk neveltui pasakose tiek stebukling\u0173, ne\u012ftikim\u0173, \u0161iurpi\u0173 pavirtim\u0173, atsimainym\u0173, u\u017ekeikim\u0173, transformacij\u0173…<\/p>\n

Pasaka\u00a0\u2013 universaliausias \u017eanras, ji stengiasi i\u0161likti, prisitaikyti ir prie m\u016bs\u0173 laik\u0173, kai \u017emogus, technologijoms padedant, tapo tingus, abejingas, i\u0161lep\u0119s, ned\u0117mesingas, nebegirdintis ir nebematantis. Ir nebem\u0105stantis. Nebesugebantis b\u016bti vienas\u00a0\u2013 o pasakos svoriui bei \u0161iurpui pajusti reikalingi vienatv\u0117 ir paties sav\u0119s pamatymas, suvokimas. \u017dmogus bijo sav\u0119s. Ir bijo pasakos. Nes, kaip min\u0117jau, pasakos pasaulis yra pavojingas. Jame reikia kovoti, ir tu ne\u017einai, ko i\u0161 tav\u0119s bus pareikalauta ir koks atlygis lauks (jeigu apskritai lauks), o jeigu \u017e\u016bsi, tai d\u0117l ko ir u\u017e k\u0105. Ir t\u0173 sl\u0117pining\u0173 transformacij\u0173 baisu. Imsi ir pavirsi varle. Ir liksi tokia am\u017eiams.<\/p>\n

Viena i\u0161 pasakos dominan\u010di\u0173\u00a0\u2013 kova. Ir su slibinu, ir su piktosiomis j\u0117gomis, ir su nedoru karaliumi, ir su pa\u010diu savimi. Reikia nugal\u0117ti baim\u0119. B\u016bti dr\u0105siam. B\u016bti teisingam. Ne\u017einau, galb\u016bt \u0161iandien \u0161i prasm\u0117 blanksta, pasaka pateikiama arba kaip sald\u0117sis su dainomis ir \u0161okiais, arba kaip fantasy<\/em> stiliaus produktas (su daug puiki\u0173 vaizdo ir garso efekt\u0173, bet infantilia arba eklekti\u0161ka id\u0117jine visuma). Kai \u017ei\u016bri toki\u0105 \u201e\u0161iuolaikin\u0119 pasak\u0105\u201c, nei baisu, nei pikta, nei pagaliau svarbu, kas nugal\u0117s. Efektai svarbiausia.<\/p>\n

Ka\u017ekuris i\u0161 Tavo k\u016brybos vertintoj\u0173 yra pasteb\u0117j\u0119s, kad joje ry\u0161kus magi\u0161kojo realizmo d\u0117muo. Ar tam pritartum? Galb\u016bt G.\u00a0G.\u00a0M\u00e1rquezas niekuo d\u0117tas? Ar i\u0161 \u012fvairi\u0173 istorini\u0173 laikotarpi\u0173, taut\u0173 atkeliav\u0119 tik\u0117jimai, ritualai, simboliai, tabu taip ir lieka persik\u0117l\u0119 \u012f gro\u017ein\u0119 literat\u016br\u0105, ar veikia ir realiame gyvenime? \u0160tai romane paaugliams \u201eRebekos salos\u201c pagrindin\u0117 veik\u0117ja i\u0161girsta persp\u0117jim\u0105\u00a0\u2013 \u201eveidrod\u017eiai pavojingi\u201c. Tai i\u0161 patirties ar vien i\u0161 papro\u010di\u0173?<\/h6>\n

Ir ko tik toje mano k\u016bryboje nerasta… kartais net nustembu. M\u00e1rquez\u0105 skai\u010diau, bet tai buvo labai seniai, o dabar magi\u0161kasis realizmas atrodo i\u0161augtas, kur kas \u012fdomesn\u0117 ir patrauklesn\u0117, tarkim, Alice\u2019a Munro, kurios k\u016bryboje taip dera klasikin\u0117 forma ir li\u016bdnas \u017emogaus egzistencializmas. \u012e visokius ritualus bei dvasines praktikas \u017ei\u016briu kiek \u012ftariai, savo k\u016bryboje t\u0173 dalyk\u0173, kuriais netikiu, nenaudoju. O simboliai ir tabu\u00a0\u2013 normali praktika. Vaizduot\u0117 n\u0117ra labai geras dalykas, jeigu pasidaro nevaldoma.<\/p>\n

Vienas labai populiari\u0173 (ir netgi per daug) simboli\u0173\u00a0\u2013 veidrodis. Prisiminkime vien tas reik\u0161mes, kurias jis \u012fgauna pasakose. O dar klasikin\u0117 ir \u0161iuolaikin\u0117 literat\u016bra, filosofija, menas?.. \u201eRebekos salose\u201c jis \u012fk\u016bnija tok\u012f lyg ir savoti\u0161k\u0105 limb\u0105, prieang\u012f tarp dviej\u0173 pasauli\u0173, kuris netu\u0161\u010dias, jame irgi ka\u017ekas yra. Tai i\u0161 mano vaikyst\u0117s\u00a0\u2013 prietemoje ilgai \u017ei\u016br\u0117davau \u012f savo veido atspind\u012f, kol pasidarydavo baisu. Mano veidas tapdavo svetimo<\/em> veidu. Bijodavau, kad jeigu prabilsiu vienaip<\/em>, jis man atsakys kitaip<\/em>. Senel\u0117 labai bardavosi, kad spoksau \u012f veidrod\u012f. Sakydavo\u00a0\u2013 dar velni\u0105 tame zerkole<\/em> pamatysi. Bet man tai buvo tarsi koks \u012f\u0117jimas \u012f kit\u0105 pasaul\u012f. Kaip Alisai. Tik u\u017e pilkos amalgamos lauk\u0117 kitokie veik\u0117jai… kuri\u0173 nesaist\u0117 nei laikas, nei erdv\u0117.<\/p>\n

\u201e\u017dmogus turi gali\u0105 daryti tik tai, kas patinka dievui, ir priimti tai, k\u0105 dievas jam siun\u010dia, nes tai atitinka prigimt\u012f\u201c,\u00a0\u2013 sak\u0117 antikin\u0117s Romos karvedys, valdovas ir filosofas Markas Aurelijus. Ne kart\u0105 savo interviu esi min\u0117jusi, kad i\u0161 ateizmo iki tik\u0117jimo Tavo kelias buvo ilgas. Koks jis? Kaip \u017einoti, kas atitinka m\u016bs\u0173 prigimt\u012f? Ar vien valios pakanka i\u0161laikyti Aurelijaus minim\u0105 gali\u0105\u00a0\u2013 nedaryti to, kas patinka piktajam?<\/h6>\n

Markas Aurelijus veikiausiai kalb\u0117jo apie graik\u0173 dievus? Tada sutik\u010diau… Nes krik\u0161\u010dionyb\u0117je ir prigimtis, ir \u017emogaus galia daryti tai, kas Dievui patinka, toli gra\u017eu n\u0117ra toks paprastas dalykas. Juolab priimti tai, k\u0105 Dievas siun\u010dia. Mes kartais visomis keturiomis b\u0117game nuo to; m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161koji prigimtis to bijo ir nesupranta. O rasti ry\u0161\u012f su dievi\u0161k\u0105ja prigimtimi\u00a0\u2013 taigi suvokim\u0105, kad esi dvasin\u0117 b\u016btyb\u0117\u00a0\u2013 labai sunku, nes k\u016bnas ir siela, tiedu po mirties suyrantys dalykai, \u0161iandien yra sug\u0117r\u0119, sutrauk\u0119 dvasios kaip grynosios \u017emogi\u0161kosios substancijos reik\u0161m\u0119 ir beveik nieko nepalik\u0119. (Prisiminiau E.\u00a0A.\u00a0Poe ir jo apsakymus, kuriuose i\u0161 kapo kalba yran\u010dios sielos liku\u010diai; ka\u017ekada mane tai labai sukr\u0117t\u0117, nes laikiau siel\u0105 nemirtinga.)<\/p>\n

B\u016bti ateistu jaunyst\u0117je turb\u016bt geriau nei kar\u0161tu kataliku (jei, \u017einoma, tai n\u0117ra pa\u0161aukimas). Nes, nori nenori, imi ie\u0161koti i\u0161\u0117jimo i\u0161 to labirinto be centro\u00a0\u2013 taip ateizm\u0105 \u012fvardijo G.\u00a0K.\u00a0Chestertonas. Be abejon\u0117s, prie ateistinio \u012fkar\u0161\u010dio labai prisideda \u0161vietimas\u00a0\u2013 ir tada, sovietme\u010diu, saky\u010diau, kad ir dabar. Man neu\u017eteko atsakymo \u012f klausim\u0105, kas po mirties lieka i\u0161 \u017emogaus ir kokia jo gyvenimo prasm\u0117: negi tik nudirbti darbai, teisingos politin\u0117s pa\u017ei\u016bros ir tr\u016bnijantys kaulai? Dar i\u0161kilmingas \u201emonta\u017eas\u201c Mirusi\u0173j\u0173 dienos proga kapin\u0117se?.. (Monta\u017eu vadindavo \u012fvairi\u0173 literat\u016bros k\u016brini\u0173 kompozicij\u0105, kuri b\u016bdavo \u201esuklijuojama\u201c kokia nors svarbia proga, o j\u0105 \u012fgyvendindavo moksleiviai-skaitovai\u00a0\u2013 E.\u00a0D.) Tai kam tuomet \u017emogui toks did\u017eiulis nerimas, ver\u017eimasis, svajon\u0117s, tik\u0117jimas, jeigu jis yra tik protingas gyv\u016bnas? Kod\u0117l tada taip giliai ir esmingai, o ne instinktyviai skirta suvokti mirt\u012f kaip viso to pabaig\u0105?<\/p>\n

O jeigu niekas nesibaigia? Ar mirtis yra pabaiga? Ar pabaiga negali tur\u0117ti prad\u017eios?<\/p>\n

Jei nenori kvar\u0161inti sau galvos tokiais klausimais, papras\u010diau apsiriboti pragmati\u0161ka \u017ei\u016bra \u012f pasaul\u012f ar kokiomis nors ne\u012fkyriomis ezoterin\u0117mis praktikomis, kurios, beje, irgi neturi centro. Gali klaid\u017eioti po j\u0173 labirint\u0105, kiek \u0161irdis geid\u017eia. Bet man visada r\u016bp\u0117jo teisyb\u0117, teisingumas. Ir su tuo susij\u0119 kiti labai svarb\u016bs dvasiniai\u00a0\u2013 daugiau dvasiniai nei sielos\u00a0\u2013 dalykai, tokie kaip garb\u0117, kilnumas, atlaidumas, i\u0161mintis, tvirtumas, susivaldymas, humoras. \u0160i\u0173 dalyk\u0173 koncentracija\u00a0\u2013 arba kiekvienas j\u0173 atskirai\u00a0\u2013 man jau savaime atrod\u0117 dievi\u0161ki. \u012ek\u016bnijantys dievi\u0161k\u0105j\u0105 prigimt\u012f. Gryn\u0105j\u0105 dvasi\u0105. Ir \u017eemi\u0161koji \u017emogaus prigimtis, jeigu \u012f j\u0105 nukrinta \u0161i\u0173 dalyk\u0173 krislai, turi galimyb\u0119 i\u0161siskleisti ir priart\u0117ti prie Dievo.<\/p>\n

Nedaryti to, kas patinka piktajam… Markas Aurelijus \u010dia veikiausiai turi omeny, anot Goethe\u2019\u0117s, dalel\u0119 tos j\u0117gos, kuri, darydama vien gera, blogo linki. (\u0160ioks toks paradoksas, jei Marko Aurelijaus \u201ediev\u0105\u201c suvoksime ne kaip Vie\u0161pat\u012f, o kaip graik\u0173 mit\u0173 heroj\u0173.) Betgi koks \u017emogus \u012fstengt\u0173 atsiriboti nuo visko, kas patinka piktajam? Bent jau \u010dia, \u017eem\u0117je, kur jis kiekvien\u0105 dien\u0105 pasmerktas gundymams, ir net \u0161ventasis turi nuolat kovoti d\u0117l savo min\u010di\u0173 tyrumo? N\u0117 vienas i\u0161 m\u016bs\u0173 n\u0117ra paj\u0117gus atsispirti piktajam, nebent su Dievo pagalba. O tas, kuris mano, kad gali, ir gali vienas pats, jau yra \u012fkliuv\u0119s \u012f piktojo tinklus.<\/p>\n

Visi esame ma\u017eiau ar daugiau sugadinti k\u016briniai, ir mus galutinai gali i\u0161taisyti tik pats K\u016br\u0117jas.<\/p>\n

Tavo 2008-aisiais pasirod\u0119s romanas \u201eM\u0117lynbarzd\u017eio vaikai\u201c, kalb\u0117j\u0119s g\u016bd\u017ei\u0173 sovietme\u010dio laik\u0173 leksika ir atskleid\u0119s skaud\u017eius, tragi\u0161kus savojo identiteto ie\u0161kan\u010dio \u017emogaus i\u0161gyvenimus, buvo puikiai \u012fvertintas tiek skaitytoj\u0173, tiek kritik\u0173. Pra\u0117jo 12 met\u0173, 2020-aisiais i\u0161leistas romanas \u201ePro r\u016bdijan\u010di\u0105 nakt\u012f\u201c v\u0117l atsigr\u0119\u017eia \u012f sovietmet\u012f, ta\u010diau jau kiek kitokiu kampu\u00a0\u2013 jauna mergina apra\u0161o savo jausmus, mintis, u\u017epl\u016bdusias su\u017einojus, kad visai \u0161alia jos gyvenimo vyko dalykai, apie kuriuos heroj\u0117 n\u0117 nenuman\u0117\u00a0\u2013 karas nesibaig\u0117, okupacijos nepripa\u017ein\u0119s ir prie\u0161 j\u0105 vis\u0105 laik\u0105 kovoj\u0119s partizanas Antanas Kraujelis-Siaub\u016bnas \u017euvo vos keli metai iki pagrindin\u0117s veik\u0117jos gimimo, ta\u010diau \u0161ie dalykai buvo kruop\u0161\u010diai maskuojami ir slepiami. Kuo skirtingos ir pana\u0161ios Tavo patirtys, gilinantis \u012f istorij\u0105, to laiko gyvenimus, apie juos pasakojant skaitytojui?<\/h6>\n

Kaip puikiai susiejai \u0161iuos du k\u016brinius, Erika!.. I\u0161 ties\u0173 juos jungia \u201eM\u0117lynbarzd\u017eio vaik\u0173\u201c Mergait\u0117s ir \u201ePro r\u016bdijan\u010di\u0105 nakt\u012f\u201c Adel\u0117s persona\u017eai. I\u0161 esm\u0117s jos abi\u00a0\u2013 tas pats gilaus sovietme\u010dio vaikas, \u017ei\u016br\u0117j\u0119s \u012f pasaul\u012f naiviomis, pa\u017eanga ir \u0161viesiu rytojumi tikin\u010dio jauno \u017emogaus akimis. Sunku pasakyti, kas b\u016bt\u0173 atsitik\u0119, jei neb\u016bt\u0173 pasikeitusios aplinkyb\u0117s: kai vyksta istorin\u0117s pervartos, i\u0161likti tokiam pa\u010diam, koks buvai, veikiausiai ne\u012fmanoma. Laikas gludina, \u0161lifuoja, skaldo, \u012fskelia ir gurina \u017emog\u0173 taip pat, kaip up\u0117s krant\u0105, uol\u0105 ar akmen\u012f. Nori nenori br\u0119sdamas daraisi kitoks. Abi min\u0117tos mergait\u0117s\u00a0\u2013 ties tuo brendimo slenks\u010diu, dar \u201e\u017ealios\u201c, mink\u0161tos, paslankios. Niekas n\u0117ra tikras, kokiomis jos taps\u00a0\u2013 juolab jos pa\u010dios… Nors joms atrodo, kad jau visk\u0105 \u017eino ir j\u0173 m\u0105stymas beigi pa\u017ei\u016bros neabejotinai teisingos, ko nepasakysi apie kitus. (Pavyzd\u017eiui, apie babut\u0119, kuri tiki religiniais prietarais.)<\/p>\n

Argi ir \u0161iandien jauni \u017emon\u0117s ne tokie patys? Man atrodo, kad tokie patys. Nors jie, be abejon\u0117s, nieku gyvu su tuo nesutikt\u0173\u00a0\u2013 sovietmetis jiems yra jau istorijos vadov\u0117lio objektas, nura\u0161ytas ir pasen\u0119s, jie mato tik skirtumus tarp laikme\u010di\u0173 ir \u017emoni\u0173, o pana\u0161um\u0173 ne\u012f\u017ei\u016bri. O juk tam tikri m\u0105stymo ir elgesio modeliai, etikos ir estetikos dalykai lydi mus nuo seniausi\u0173 laik\u0173 pernelyg nesikeisdami… Da\u017en\u0105 jaunuol\u012f ar jaunuol\u0119 \u0161iandien matau visi\u0161kai tok\u012f pat, kokia buvau ir a\u0161. Kokia buvo Adel\u0117. Ir \u201eM\u0117lynbarzd\u017eio\u201c Mergait\u0117. Turiu omeny t\u0105 u\u017esidegim\u0105 d\u0117l \u201epa\u017eangos\u201c, \u201eseni\u0173\u201c bei \u201esenien\u0173\u201c niekinim\u0105. Trumpiau tariant\u00a0\u2013 t\u0105 pat\u012f i\u0161minties, kuri ateina tik su am\u017eiumi, tr\u016bkum\u0105, o kartais\u00a0\u2013 baisu net pasakyti\u00a0\u2013 ir su am\u017eiumi neateina.<\/p>\n

\u201eM\u0117lynbarzd\u017eio vaikai\u201c man brang\u016bs tuo, kad atsivertusi ir paskai\u010diusi juos po ilgo laiko, v\u0117l pajuntu t\u0105 g\u0117l\u0105, keist\u0105 li\u016bdn\u0105 katars\u012f, nu\u0161vei\u010diant\u012f \u0161ird\u012f tarsi \u0161vitriniu popieriumi. Apvalant\u012f nuo vis\u0173 vartotoji\u0161ko gero gyvenimo, popso<\/em> ir patogumo apna\u0161\u0173. Netgi pasaky\u010diau\u00a0\u2013 riebalinio gerov\u0117s sluoksnio, kuris \u0161iaip jau yra naudingas, nes b\u016btent riebalinis sluoksnis saugo l\u0105stel\u0119 kaip gyvybinis apvalkalas. Bet jei jis pasidaro pernelyg storas…<\/p>\n

Kai ra\u0161iau Adel\u0117s dienora\u0161t\u012f romane apie Antan\u0105 Kraujel\u012f, \u201eM\u0117lynbarzd\u017eio vaik\u0173\u201c motyvai gr\u012f\u017edavo: ir babut\u0117s, ir t\u0117vo, ir mamos… Gim\u0117 keistas D\u0117d\u017eiaus persona\u017eas\u00a0\u2013 ir jis \u0161iek tiek pana\u0161us \u012f Tolik\u0105 (M\u0117lynbarzd\u012f). Negaliu nuo to pab\u0117gti, nes tai autenti\u0161ka ir tikra, o paliudyti savo gyvenamo laiko autenti\u0161kum\u0105 yra bene svarbiausias ra\u0161ytojo u\u017edavinys. Paliudyti visu savo talentu, visomis j\u0117gomis. Kad tas metas atrodyt\u0173 autenti\u0161kas. Tegu keistas, tegu bjaurus, tegu \u201enura\u0161ytas\u201c, tegu dar koks nors. Bet\u00a0\u2013 autenti\u0161kas. Iki skausmo. Nes tik tada skaitytojas gali patik\u0117ti, kad tas laikas toks ir buvo, galb\u016bt su nuostaba aptikti ir pat\u012f save. Am\u017eiuje, kuris jam tolimas bei svetimas.<\/p>\n

Daugelis populiari\u0173 istorini\u0173 roman\u0173 (neturiu omeny toki\u0173, kaip, pavyzd\u017eiui, M.\u00a0Yourcenar \u201eFilosofinis akmuo\u201c, I.\u00a0Pearso \u201eLikimo pir\u0161tas\u201c ar P.\u00a0Dirg\u0117los knygos) seniai pra\u0117jusius laikus pie\u0161ia kaip nuotykines-kostiumines dramas, ir nors juos smagu skaityti, jie greitai pasimir\u0161ta, nes tai t\u0117ra luk\u0161tai be branduolio. Tu\u0161\u010dias laikme\u010dio apvalkalas. Branduolyje turi slyp\u0117ti li\u016bdnas katarsis, \u017emogaus b\u016bties paradoksas, homeri\u0161kas juokas.<\/p>\n

Apskritai pasakoti istorij\u0105\u00a0\u2013 ned\u0117kingas<\/em> darbas. Nes nesp\u0117ji mirktelti, kai \u0161i diena virsta praeitimi. O praeitis, kaip ra\u0161\u0117 mano mylimas C.\u00a0S.\u00a0Lewisas, sustingusi ir nebeteka.<\/p>\n

Sakai\u00a0\u2013 ned\u0117kingas<\/em>, ta\u010diau liautis ne\u017eadi? Esi pana\u0161i \u012f tuos Senekos i\u0161girtus veikl\u016bnus, apie kuriuos jis ra\u0161\u0117: \u201eKokiam veikl\u016bnui poilsis n\u0117ra bausm\u0117?!\u201c Nors da\u017enai girdime, kad k\u016br\u0117jas\u00a0\u2013 dykin\u0117tojas, nes argi menas yra darbas?<\/h6>\n

Bet kaipgi \u012fmanoma liautis? \u010cia tas pats, kaip nekv\u0117puoti. Kaip negyventi. Kita vertus, kas yra poilsis? Nuo ko mes pavargstam? A\u0161 pavargstu ne nuo darbo ir ne nuo veiklos, o nuo beprasmi\u0161ko laiko leidimo, nuo \u201efoninio\u201c triuk\u0161mo, nuo nereikaling\u0173 kalb\u0173, nuo pavir\u0161utini\u0161k\u0173 dalyk\u0173\u00a0\u2013 nem\u0117gstu vakar\u0117li\u0173, pri\u0117mim\u0173, pristatym\u0173 etc. ir tiesiog stebiuosi \u017emon\u0117mis, kurie visam tam turi laiko ir noro. Net \u012f mylim\u0173 ir m\u0117gstam\u0173 \u017emoni\u0173 renginius nenueinu. S\u0105\u017ein\u0117 kiek pagrau\u017eia,\u00a0\u2013 na negra\u017eu, neparodai d\u0117mesio,\u00a0\u2013 bet paskui nurimsta.<\/p>\n

Vaikyst\u0117je baisingai svajojau tur\u0117ti namuose telefon\u0105\u00a0\u2013 laidin\u012f, \u017einoma, t\u0105 sukam\u0105, su skrituliukais ir masyviu rageliu. Net sapnuodavau, kad jis stovi pas mus svetain\u0117j, ant \u0161lyk\u0161\u010diai \u017eydros fanerin\u0117s sekcijos, ka\u017ekas skambina ir a\u0161 i\u0161did\u017eiai atsiliepiu. Nes tuomet telefon\u0105 kaime tur\u0117jo anaiptol ne kiekvienas. Bet su kuo gi man, vaikui, kalb\u0117tis tuo puikiuoju telefonu? Kam? Ir kas i\u0161 to? Netgi mobil\u0173j\u012f \u012fsitaisiau v\u0117liau negu kiti, dar atsimenu, kaip \u017eurnalistai steb\u0117davosi, kad jo neturiu.<\/p>\n

\u0160iaip jau \u012f technologijas \u017evelgiu pakankamai pagarbiai, nes su jomis gyvenimas gerokai patogesnis. Bet jos ir turi b\u016bti skirtos komfortui, ne daugiau. Nenoriu nei \u0161nek\u0117tis su i\u0161maniuoju \u0161aldytuvu, nei diskutuoti su gartraukiu. U\u017etenka jau to, kad kreivai \u017ei\u016briu \u012f gatve \u017eingsniuojan\u010dius ir su savimi kalban\u010dius \u017emones. Tiksliau, ne su savimi, su pa\u0161nekovu, telefonu, ir tikrai ne laidiniu. Bet man kartais atrodo, kad tie \u012f or\u0105 kalbantys praeiviai\u00a0\u2013 i\u0161prot\u0117j\u0119.<\/p>\n

Menas yra darbas, o kas tuo netiki, tegu ima ir k\u0105 nors tokio padaro. Tegu sukuria men\u0105. O a\u0161 va imsiu ir kritikuosiu, kas negerai, sakysiu, jog reikia prad\u0117ti i\u0161 naujo. Kad menus niekais laikantieji suprast\u0173, jog menininko veikla\u00a0\u2013 tai Sizifo darbas. Ritini ir ritini t\u0105 akmen\u012f \u012f kaln\u0105, o jis ties vir\u0161\u016bne vis i\u0161spr\u016bsta ir nulekia \u017eemyn.<\/p>\n

Beje, apie akmenis… \u0160un\u012f ved\u017eiodama, prie mi\u0161kelio nusi\u017ei\u016br\u0117jau akmen\u012f, labai jis man patiko, toks melsvai pilkas, rupios fakt\u016bros. Pakelt nepaj\u0117giau, tai \u0117miau vien\u0105 dien\u0105, kai niekas nemat\u0117, ir nusiridenau j\u012f namo. Ridenau \u012f pakaln\u0119, ne \u012f kaln\u0105, bet buvo pakankamai sunku. I\u0161mu\u0161\u0117 devyni prakaitai. Akmuo dabar guli kieme prie tvoros, gra\u017eus toks. Pris\u0117st galima, par\u016bkyt.<\/p>\n

O \u0161iaip jau man patinka, kai man\u0119s neatpa\u017e\u012fsta. Ko gero, taip ir turi b\u016bti. Tai teisinga. Tegu b\u016bna matomi tie, kurie labai to trok\u0161ta. Man svarbiau, kad mane i\u0161girst\u0173. Ir kad b\u016bt\u0173 nedaug \u017emoni\u0173, kurie b\u016bt\u0173 brang\u016bs. Nes a\u0161 nemyliu \u017emonijos. A\u0161 myliu \u017emones, kuriuos galiu suskai\u010diuot ant rankos pir\u0161t\u0173.<\/p>\n

Dabar vis sunkiau tampa myl\u0117ti \u017emog\u0173… K\u0105 patartum daryti, kad tokiais i\u0161kreipto politkorekti\u0161kumo, \u012fvairi\u0173 ideologij\u0173 spaudimo, teisingos nuomon\u0117s monopolizavimo laikais vis tik kaip svarbiausi\u0105 tikin\u010dio (o ir netikin\u010dio) asmens vertyb\u0119 i\u0161laikytume ir \u0161\u012f jausm\u0105, ir kitus i\u0161braukin\u0117jamus humanistin\u0117s pasaul\u0117\u017ei\u016bros reliktus?<\/h6>\n

Tiesa, bet smagu jaustis mylimam. Nes kai toks jautiesi, atrodai sau labai \u017eavus ir protingas. O va kai cinik\u0105 ar kok\u012f pasileid\u0117l\u012f aplanko meil\u0117, tada jie tampa labai juokingi… Myl\u0117ti pavojinga, nes \u0161is jausmas i\u0161 \u017emogaus kartais padaro pajac\u0105. Apskritai socialiniuose tinkluose visi ka\u017ek\u0105 labai myli, deda gra\u017eius paveiksliukus ir i\u0161mintingas citatas, bet kartu ten tiek daug klaikios pagie\u017eos, kad nebe\u017einai, k\u0105 galvoti. A\u0161 supras\u010diau t\u0105, kuris i\u0161 prigimties b\u016bt\u0173 mizantropas ir nuo\u0161ird\u017eiai to nesl\u0117pt\u0173, betgi pagie\u017e\u0105 lieja ne jie, o atvirk\u0161\u010diai, tie, kurie, regis, yra labai ka\u017ek\u0105 mylintys! Tikras mizantropas nel\u012fst\u0173 \u012f feisbuk\u0105, nes jam tur\u0117t\u0173 b\u016bti atgrasus \u0161itoks \u201e\u017emogienos\u201c kvailybi\u0173 srautas. (\u201e\u017dmogiena\u201c\u00a0\u2013 monsinjoro K.\u00a0Vasiliausko terminas; jis krik\u0161tijo mano dukr\u0105, ir kai po to pakviet\u0117me j\u012f \u012f kavin\u0119, atsidus\u0119s pasak\u0117: \u201eOi, noriu a\u0161 pails\u0117t nuo tos \u017emogienos…\u201c)<\/p>\n

Nereikia meil\u0117s \u012fsikalb\u0117ti. Niekam, netgi \u017emonijai, nors tai ir labai kilniai atrodyt\u0173. Mes kur kas \u017emogi\u0161kesni ir tikresni, kai ko nors nem\u0117gstame, o ne kai mylime. Bet tai nerei\u0161kia, kad \u017emogaus, kurio nem\u0117gsti d\u0117l ka\u017ekoki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, ne tik nosis kreiva, bet dar ir politin\u0117s pa\u017ei\u016bros neteisingos, o jau apie skon\u012f tai ir kalb\u0117t n\u0117ra ko. Ir tavo mylim\u0173 autori\u0173 jis neskaito, ir tvirtagal\u0117s priegaid\u0117s nei\u0161taria, ir senus anekdotus pasakoja, ir, ir, ir!..<\/p>\n

D\u0117l to, kad jis tau nepatinka ar kad n\u0117ra artimas kult\u016bri\u0161kai ar politi\u0161kai, jis netampa tavo prie\u0161u. O jei ir tapt\u0173\u00a0\u2013 ar \u0160ventasis Ra\u0161tas nesako, kad j\u012f myl\u0117tum? Man atrodo, kad tai labai aktualu dabar, kai visi \u0161itaip susiprie\u0161ino. Juk bepigu, anot Ra\u0161to, myl\u0117ti t\u0105, kuris tave myli. Joki\u0173 pastang\u0173 tam nereikia. O suprasti ir i\u0161klausyti \u017emog\u0173, kuris tau nepatinka\u00a0\u2013 tai ir yra artimo meil\u0117. Galb\u016bt net prie\u0161o meil\u0117. Prie\u0161u taigi dabar paprasta tapti. Kaip ir draugu.<\/p>\n

Ir tai tinka visiems. Ir katalikams, ir ateistams. Ir mylintiems, ir nemylintiems. Laikai tokie, kad baisu i\u0161tarti \u017eod\u012f \u201emeil\u0117\u201c. Dar kas neteisingai supras. Ir tur\u0117si ai\u0161kinti, k\u0105 tur\u0117jai omeny…[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-10-2021%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pokalbis su lietuvi\u0173 ra\u0161ytoja Renata \u0160erelyte apie pasak\u0173 ir literat\u016bros pasaul\u012f, \u017emogaus santykius su istorija ir K\u016br\u0117ju, meil\u0119 kitam\u00a0\u2013 draugui ir prie\u0161ui.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":29585,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[477,148,110,549],"tags":[128],"class_list":["post-29584","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2021-10","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2021","tag-proza"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kalbino Erika Drungyt\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29584","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=29584"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29584\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":29636,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29584\/revisions\/29636"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/29585"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=29584"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=29584"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=29584"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}