{"id":29507,"date":"2021-09-20T15:23:07","date_gmt":"2021-09-20T13:23:07","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=29507"},"modified":"2023-02-25T18:14:12","modified_gmt":"2023-02-25T16:14:12","slug":"keistuolis-genijus-erikas-satie","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/keistuolis-genijus-erikas-satie\/","title":{"rendered":"KEISTUOLIS GENIJUS ERIKAS SATIE"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]Erikas Satie buvo itin talentingas kompozitorius (deja, iki \u0161iol deramai ne\u012fvertintas), ma\u017eiausiai trij\u0173, o gal net keturi\u0173 moderniosios muzikos stili\u0173 pradininkas. Ir\u2026 didis keistuolis. Keistuoli\u0173 keistuolis. \u017diem\u0105 vasar\u0105 vilk\u0117davo vis t\u0105 pat\u012f, vienintel\u012f lietpalt\u012f, kuriuo apsisiausdavo tarsi rytiniu chalatu. Jo feti\u0161as buvo katiliukas (tokia skryb\u0117l\u0117), kurio paliesti netur\u0117jo teis\u0117s niekas. Kart\u0105 atsitiktiniam praeiviui nety\u010dia numu\u0161us katiliuk\u0105 nuo kompozitoriaus galvos, nuo nuo\u017emaus jo \u012ft\u016b\u017eio nelaim\u0117l\u012f gelb\u0117ti teko policijai.<!--more--><\/p>\n<p>Muzikas visur ir visada ne\u0161iodavosi sk\u0117t\u012f, kur\u012f, lietui lyjant, sl\u0117pdavo po lietpal\u010dio skvernu. Kai 1925\u00a0m. Erikas Satie mir\u0117, pagaliau pavyko prasiskverbti \u012f kambar\u0117l\u012f, kuris jam gyvam esant visiems buvo tabu. Rasta \u0161imtai nauj\u0173, nenaudot\u0173, net nei\u0161pakuot\u0173 sk\u0117\u010di\u0173 ir nosinai\u010di\u0173. Tai buvo \u0161varuoli\u0173 \u0161varuolis\u00a0\u2013 prausdavosi keliolika kart\u0173 per dien\u0105. Nors namuose tur\u0117jo voni\u0105, ja nepasinaudojo n\u0117 sykio, teigdamas, kad kiekvien\u0105 k\u016bno dal\u012f privalu plauti atskirai. Beje, aktyviai agitavo nesinaudoti muilu\u00a0\u2013 es\u0105 jis pavojingas odai. Pats sav\u0105j\u0105 grem\u017edavo pemza.<\/p>\n<p>Niekada jokio pavir\u0161iaus neliesdavo plikomis rankomis, niekuomet nenusimaudavo pir\u0161tini\u0173. Net ir fortepijonu skambindavo m\u016bv\u0117damas plonas, elastingas pir\u0161tines. Namie netur\u0117jo instrumento, tiksliau, kambaryje stov\u0117jo rakandas, ka\u017ekada buv\u0119s pianinu, ta\u010diau juo groti buvo ne\u012fmanoma, o remontuoti\u00a0\u2013 beprasmi\u0161ka (po E.\u00a0Satie mirties l\u016b\u017een\u0105 pusvel\u010diui \u012fsigijo garsus dailininkas Georges\u2019as Braque\u2019as). Taigi, kompozitorius pasinaudodavo proga skambinti sve\u010diuose (tai b\u016bdavo itin retai), o da\u017eniausiai\u00a0\u2013 kavin\u0117se. Visi \u017einojo fraz\u0119, kuri\u0105 muzikas i\u0161tars vos \u012f\u017eeng\u0119s: \u201eHmm\u2026 Ar leisite man pagroti kelis nieku\u010dius?\u201c Beje, jis buvo labai savikriti\u0161kas, dal\u012f savo k\u016brybos vadindavo \u201e\u017ealiomis \u0161iuk\u0161l\u0117mis\u201c.<\/p>\n<p>1899\u00a0\u20131911\u00a0m. E.\u00a0Satie gyveno vien i\u0161 pianisto u\u017edarbio \u201eChat Noir\u201c kabarete. \u0160io darbo labai nem\u0117go, ta\u010diau tai sudar\u0117 prielaidas draugystei su \u017eymiomis <em>Belle \u00c9poque<\/em> asmenyb\u0117mis: St\u00e9phane\u2019u Mallarm\u00e9, Pauliu Verlaine\u2019u, Guy de Maupassant\u2019u ir kt. Siekdamas atsikratyti savamokslio k\u016br\u0117jo statuso, 1905\u00a0m. (b\u016bdamas 39-eri\u0173) \u012fstojo \u012f priva\u010di\u0105 \u201eSchola Cantorum\u201c konservatorij\u0105. Kompozicijos disciplin\u0105 d\u0117st\u0119s trejais metais jaunesnis garsus impresionistas Albert\u2019as Rousselis \u012f\u017evelg\u0117 mil\u017eini\u0161k\u0105 E.\u00a0Satie talent\u0105, o \u0161is v\u0117liau prisipa\u017eino, kad choral\u0173 ir fug\u0173 ra\u0161ymas buvo nuobod\u017eiausias nuotykis jo gyvenime&#8230;<\/p>\n<p>Kompozitorius m\u0117go juokauti, ta\u010diau jo sarkasti\u0161k\u0105 humor\u0105 retai suprasdavo net artimiausios aplinkos \u017emon\u0117s. Jis buvo itin \u016bmaus charakterio, ir net d\u0117l menkiausios smulkmenos bet kokius santykius nutraukdavo visiems laikams. Laiko t\u0117km\u0117je siauras bi\u010diuli\u0173 ratas spar\u010diai ma\u017e\u0117jo. Daugel\u012f met\u0173 artimiausias kompozitoriaus draugas buvo garsusis kolega Claude\u2019as Debussy. Tai vienintelis \u017emogus, su kuriuo E.\u00a0Satie diskutuodavo muzikos temomis. Beje, kiekvienas man\u0117 es\u0105s impresionizmo muzikoje pradininkas (vis d\u0117lto der\u0117t\u0173 pripa\u017einti, kad tai buvo E.\u00a0Satie), ta\u010diau j\u0173 draugyst\u0117s tai netrikd\u0117. C.\u00a0Debussy muzika buvo \u201eeterin\u0117\u201c, tad jai ir prilipo toks \u012fvardijimas. Beje, tiek C.\u00a0Debusy, tiek E.\u00a0Satie \u0161io termino nem\u0117go&#8230; Dviej\u0173 did\u017ei\u0173 kompozitori\u0173 artum\u0105 liudija ir faktas, kad abu \u012fstojo \u012f kabalist\u0173 ordin\u0105 \u201eRo\u017e\u0117s kry\u017eius\u201c (vok. <em>Rosenkreuzer<\/em>). Nustebo jame sutik\u0119 daugyb\u0119 pa\u017e\u012fstam\u0173 meninink\u0173. E.\u00a0Satie net tapo oficialiu \u0161io ordino kompozitoriumi. Vis d\u0117lto 1916\u00a0m. d\u0117l menko nesutarimo ir \u0161iai bi\u010diulystei at\u0117jo galas. E.\u00a0Satie net nuosekliai vengdavo viet\u0173, kur gal\u0117jo sutikti C.\u00a0Debussy.<\/p>\n<p>Jis buvo vieni\u0161ius. Vienintel\u0117 jo gyvenimo mylimoji\u00a0\u2013 tapytoja Suzanne\u2019a Valadon. Judviej\u0173 santykiai truko vos pusmet\u012f. I\u0161siskyrimo proga E.\u00a0Satie para\u0161\u0117 k\u016brin\u012f fortepijonui \u201eVexations\u201c. Tai trumputis melodinis motyvas, kartojamas ir varijuojamas 840 kart\u0173, tad jo atlikimas trunka ma\u017edaug&#8230; 10 valand\u0173. Kompozitorius tur\u0117jo dar vien\u0105 talent\u0105 ir aistr\u0105\u00a0\u2013 puikiai pie\u0161\u0117. Jo m\u0117gstamiausia tema buvo gotikin\u0117 architekt\u016bra, ypa\u010d ba\u017eny\u010dios. K\u016br\u0117jo palikim\u0105 sudaro daugiau nei 4000 pie\u0161ini\u0173.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-09-2021%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Nuolat apsisiaut\u0119s lietpal\u010diu lyg chalatu ir po juo nuo lietaus sk\u0117t\u012f slepiantis pranc\u016bzas Erikas Satie Pary\u017eiuje buvo gerai pa\u017e\u012fstamas\u00a0\u2013 ma\u017eai su kuo \u012f draugystes leisdav\u0119sis kompozitorius duonai u\u017esidirbdavo grodamas kabaretuose, bet jo k\u016bryb\u0105 genialia laik\u0117 ir Claude\u2019as Debussy, ir Guillaume\u2019as Apollinaire\u2019as, ir Igoris Stravinskis.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":29481,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[474,148,110,549],"tags":[124],"class_list":["post-29507","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2021-09","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2021","tag-muzika"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Alfredas Kukaitis","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29507","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=29507"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29507\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":29510,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29507\/revisions\/29510"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/29481"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=29507"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=29507"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=29507"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}