[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text el_class=”post_txt”]Herojaus archetipas aptinkamas ne tik vis\u0173 pasaulio kult\u016br\u0173 mituose bei pasakose, jo strukt\u016bra pla\u010diai taikoma ir \u0161iandien, tiek autoriams ra\u0161ant knygas ar film\u0173 scenarijus, tiek \u012fvairiems lyderiams kuriant mitus apie save. O svarbiausia, herojaus archetipin\u0119 kelion\u0119 \u012fk\u016bnija kiekvienas \u017emogus, ar jis oloje b\u016bt\u0173 k\u016br\u0119s ugn\u012f, ar karantino metu ilgesingai \u017evelg\u0119s \u012f atostog\u0173 u\u017esienyje fotografijas. Perprat\u0119 \u0161ios kelion\u0117s stoteles, galime kur kas geriau suprasti save pa\u010dius.<\/p>\n
Herojus pla\u010diai tyrin\u0117j\u0119s JAV mokslininkas ir ra\u0161ytojas Josephas Campbellas, i\u0161studijav\u0119s bei apibendrin\u0119s daugyb\u0119 skirting\u0173 laikotarpi\u0173 ir \u0161ali\u0173 mit\u0173, knygoje \u201eHerojus su t\u016bkstan\u010diu veid\u0173\u201c i\u0161skyr\u0117 standartin\u0119 mitologinio herojaus \u017eygio schem\u0105, kuri\u0105 sudaro pagrindiniai jo kelion\u0117s etapai: i\u0161vykimas, iniciacija ir sugr\u012f\u017eimas. I\u0161vykimas prasideda nuo i\u0161 pirmo \u017evilgsnio visi\u0161kai atsitiktinio \u012fvykio, patiriamo kasdienyb\u0117je, po kurio herojus leid\u017eiasi \u012f keli\u0105, atsiskiria nuo \u012fprastos aplinkos ir i\u0161keliauja \u012f nepa\u017eini\u0105, antgamti\u0161k\u0105j\u0105, kurioje susiduria su nepaprastomis j\u0117gomis ir laimi lemiam\u0105 pergal\u0119, o sugr\u012f\u017eta \u012fgij\u0119s i\u0161minties, ja noriai dalijasi su kitais, aplinkiniams tapdamas pavyzd\u017eiu. Herojaus archetipas atspindi savasties paie\u0161k\u0105, jo auk\u0161\u010diausias siekis yra savyje sujungti egzistuojan\u010dias prie\u0161taras ir tapti dviej\u0173 pasauli\u0173\u00a0\u2013 kasdienio ir antgamtinio\u00a0\u2013 \u0161eimininku. Mitinis herojus apoteoz\u0119 patiria tuomet, kai yra s\u0117kmingai inicijuojamas, o iniciacij\u0105 jis pasiekia tik tada, kai \u0161iame netobulame dualistiniame pasaulyje, kuriame gyvena \u017emogus, \u012fstengia savyje sujungti prie\u0161ybes, pavyzd\u017eiui, subjekt\u0105 ir objekt\u0105, mirt\u012f ir gimim\u0105, prie\u0161\u0105 ir draug\u0105, ties\u0105 ir iliuzi\u0161kum\u0105, am\u017einyb\u0119 ir laik\u0105 etc. Toks laim\u0117jimas suteikia nemirtingum\u0105, kur\u012f gali patirti tik dievi\u0161kos prigimties esyb\u0117s, ir tai yra auk\u0161\u010diausia u\u017eduotis \u017emogui arba, kitaip tariant, jo sielos kelion\u0117s tikslas.<\/p>\n
Ta\u010diau ne visi herojaus \u017eygiai visada baigiasi b\u016btent taip. Jis gali ir negr\u012f\u017eti ar gr\u012f\u017eti su\u017eeistas, o per ilgai u\u017esibuv\u0119s antgamtin\u0117je erdv\u0117je\u00a0\u2013 parkakti \u012f neatpa\u017e\u012fstamai pasikeitusi\u0105 kasdienio pasaulio aplink\u0105, kurioje dalydamasis savo taip sunkiai i\u0161kovota i\u0161mintimi atrodys pami\u0161\u0119s. Pataik\u0119s ne \u012f t\u0105 laikotarp\u012f, jis gali net tapti antiherojumi, pana\u0161iai kaip i\u0161 dangaus i\u0161krit\u0119s nuogas Arnoldo Schwarzeneggerio suvaidintas kiborgas Jameso Camerono filme \u201eTerminatorius\u201c. Taip pat ne visi sugr\u012f\u017eta vienodi: herojus gali b\u016bti karys, imperatorius, pasaulio gelb\u0117tojas, \u0161ventasis ir kt. Jeigu \u0161i\u0105 kelion\u0117s schem\u0105 bei tipus pritaikytume tyrin\u0117dami pagrindinius skirting\u0173 am\u017ei\u0173 ar de\u0161imtme\u010di\u0173 teatro persona\u017eus, gal\u0117tume \u012f\u017evelgti konkre\u010dios \u0161alies to meto bendr\u0105 patirt\u012f. Spektakli\u0173 veik\u0117jai atspindi kolektyvin\u0119 atmint\u012f, kuri, anot aktyviai archetipus tyrin\u0117jusio Carlo Gustavo Jungo, yra b\u016btent archetipin\u0117, o ne istorin\u0117.<\/p>\n
Tad k\u0105 gi galima pasakyti apie Lietuvos teatr\u0105? Kokie mes neseniai buvome ir kokie esame \u0161iandien, po ilgo laiko izoliacijoje sugr\u012f\u017e\u0119 \u012f teatr\u0173 sales?<\/p>\n
Soviet\u0173 Lietuvos scenoje tarp heroji\u0161k\u0173 pagrindini\u0173 veik\u0117j\u0173 ir tautos buvo dedamas lygyb\u0117s \u017eenklas. Pagal nacionalin\u0119 dramaturgij\u0105 pastatyti spektakliai ypa\u010d da\u017enai virsdavo nacionalin\u0117mis alegorijomis\u00a0\u2013 j\u0173 herojai atspind\u0117davo tautos pozicij\u0105, o j\u0173 kelion\u0117 b\u016bdavo tapati pa\u010dios tautos kelionei savasties link. Pagrindini\u0173 persona\u017e\u0173 egzistencija tiesiogiai priklausydavo nuo tautos likimo, jie reprezentuodavo \u0161iosios tapatyb\u0119, egzistuoti patiems sau jiems da\u017eniausiai nepavykdavo. Da\u017enai tai b\u016bdavo kar\u017eygys didvyris, pasiaukojantis, \u012fnir\u0161\u0119s, atsiduriantis akistatoje su b\u016bties \u017eiaurumu, kovojantis u\u017e laisv\u0119, \u017emogi\u0161kum\u0105, paprastai giliai susim\u0105st\u0119s. Jam b\u016bdinga romantin\u0117 pasaul\u0117jauta, nuolatin\u0117 savianaliz\u0117, vidinis chaosas, egocentri\u0161kumas; tai neidealizuotas herojus, kupinas ne\u012fveikiam\u0173 prie\u0161tar\u0173, kurios atsispindi ir jo fiziniuose defektuose. Kalbu apie pralaimint\u012f, iniciacijos nepatiriant\u012f veik\u0117j\u0105.<\/p>\n
Draudim\u0173 ir cenz\u016bros kupiname soviet\u0173 re\u017eime pasl\u0117pt\u0173 reik\u0161mi\u0173 pilna metaforinio teatro kalba scenoje leisdavo tautai atgyti, tapdavo jos k\u016bnu ir balsu. Pavyzd\u017eiui, spektakliuose \u201eHerkus Mantas\u201c (re\u017e. Henrikas Vancevi\u010dius) ir \u201e\u0160ar\u016bnas\u201c (re\u017e. Jonas Vaitkus) taip vaizduojami svarbiausi nacionalin\u0117s tapatyb\u0117s po\u017eymiai\u00a0\u2013 ambivalenti\u0161kumas, hibridi\u0161kumas, tapatinimasis, neapykanta, vir\u0161enyb\u0117, individualizmas, nepaklusnumas, savigaila ir beprotyb\u0117. Nacionaliniai herojai k\u016br\u0117 slapt\u0105, prie\u0161 soviet\u0173 re\u017eim\u0105 nukreipt\u0105 rezistencin\u0119 j\u0117g\u0105. V\u0117lyvesniame sovietinio laikotarpio teatre vaizduoti senieji \u0161alies valdovai, kunigaik\u0161\u010diai, ginantys sen\u0105j\u0105 bendrij\u0105, d\u0117l tradicijos i\u0161saugojimo paaukojantys savo individualyb\u0119. Vis tik \u0161io meto spektakli\u0173 herojai dominuojan\u010di\u0173 prie\u0161ybi\u0173 \u012f vien\u012f nesujungdavo, jos nuolat viena kitai oponuodavo, kol galiausiai ka\u017ekuri viena imdavo dominuoti. Da\u017eniausiai jie \u017e\u016bdavo ir atgal negr\u012f\u017edavo.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-09-2021%2F|||”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” css_animation=””][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
K\u0105 \u0161iuolaikiniame teatre veikia ir kokius i\u0161bandymus turi \u012fveikti spektakli\u0173 herojai? Kuo skiriasi tarpukario, sovietin\u0117s ir \u0161iandienin\u0117s Lietuvos protagonistai? Ar tik\u00adrai pagrindinio veik\u0117jo tikslas \u2013 atpl\u0117\u0161ti \u017emog\u0173 nuo jo ego bei materialini\u0173 g\u0117rybi\u0173 siekio?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":29461,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[474,148,110,549],"tags":[146],"class_list":["post-29460","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2021-09","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2021","tag-teatras"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Deimant\u0117 Dementavi\u010di\u016bt\u0117-Stankuvien\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29460","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=29460"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29460\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":29462,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29460\/revisions\/29462"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/29461"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=29460"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=29460"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=29460"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}