{"id":29373,"date":"2021-07-24T21:25:24","date_gmt":"2021-07-24T19:25:24","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=29373"},"modified":"2023-02-25T17:53:48","modified_gmt":"2023-02-25T15:53:48","slug":"antano-skemos-stiprybe-universalumas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/antano-skemos-stiprybe-universalumas\/","title":{"rendered":"Antano \u0160k\u0117mos stipryb\u0117 \u2013 universalumas"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]\u201eBaim\u0117 daugelio nelaimi\u0173 prie\u017eastis\u201c,\u00a0\u2013 teigia kunigas, vienas i\u0161 dramos \u201ePabudimas\u201c veik\u0117j\u0173. Abejon\u0117s, netikrumas ir baim\u0117s gl\u016bdi ne tik fikciniuose Antano \u0160k\u0117mos pjes\u0117s persona\u017euose, bet ir neretame i\u0161 m\u016bs\u0173.<\/p>\n<p>1956-aisiais \u0161is ra\u0161ytojas, atspind\u0117damas keliolika met\u0173 ankstesn\u012f laikotarp\u012f, skaitytojams pasi\u016bl\u0117 \u201ePabudim\u0105\u201c\u00a0\u2013 pjes\u0119, kurioje ne tik \u017eiaurus NKVD tardym\u0173 paveikslas, neu\u017emir\u0161tamu ker\u0161tu ir \u012ftampa alsuojantis meil\u0117s trikampis tarp pagrindini\u0173 veik\u0117j\u0173\u00a0\u2013 Kazio, Elenos ir Pijaus,\u00a0\u2013 bet pirmiausia \u017emogus\u00a0\u2013 akistatoje su j\u012f supan\u010dia aplinka, sistema, su pa\u010diu savimi bei savo baim\u0117mis. K\u016brinys teatro scenoje JAV statytas \u0161e\u0161tajame de\u0161imtmetyje, o Lietuvoje\u00a0\u2013 devintajame, Nepriklausomyb\u0117s i\u0161vakar\u0117se, be didesni\u0173 u\u017euolank\u0173 supurtant tuometin\u0117s publikos mintis ir emocijas. \u0160iuo tekstu siekiama ap\u017evelgti \u201ePabudimo\u201c adaptacijas Lietuvoje 1989\u20132018\u00a0m.: pastatymus vaidybiniame kine, dramos teatruose bei kontroversi\u0161kai vertinamame, ilgesniam laikui ne\u012fsitvirtinusiame televizinio spektaklio \u017eanre.<!--more--><\/p>\n<p>Pirmoji re\u017eisieriaus Jono Vaitkaus \u201ePabudimo\u201c versija dienos \u0161vies\u0105 i\u0161vydo 1989 m. vasario 16 d. Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre (dabar Lietuvos nacionalinis dramos teatras). Neilgai trukus to paties k\u016br\u0117jo d\u0117ka \u0161i pjes\u0117 pasirod\u0117 ir ekrane, palikdama ry\u0161k\u0173 p\u0117dsak\u0105 nacionaliniame kine. Dr\u0105sos nestig\u0119s re\u017eisierius, jau anks\u010diau stat\u0119s nepatogius, ant tuometini\u0173 galimybi\u0173 ribos balansavusius spektaklius, \u0117m\u0119sis A.\u00a0\u0160k\u0117mos dramos susid\u016br\u0117 su ne itin palankiomis aplinkyb\u0117mis. Teatrolog\u0117 Daiva \u0160abasevi\u010dien\u0117 pastebi: \u201eTuometinis teatro direktorius Pranas Treinys leido J.\u00a0Vaitkui statyti k\u016brin\u012f, kuris akivaizd\u017eiai kai kam, ypa\u010d \u0161iame teatre, gal\u0117jo atrodyti kaip absoliut\u016bs nuodai. Teatre neb\u016btina analizuoti Ribbentropo-Molotovo pakto slapt\u0173j\u0173 protokol\u0173\u00a0\u2013 kartais tiesiog u\u017etenka nepasiklysti politin\u0117s konjunkt\u016bros labirintuose. Tai ir pademonstravo J.\u00a0Vaitkus, sukurdamas \u012ftaigi\u0105 abstrak\u010di\u0173 moralini\u0173 vertybi\u0173 \u017elugimo ir j\u0173 am\u017einyb\u0117s dram\u0105 \u201ePabudimas\u201c. Atsiliepimai spaudoje rodo teigiam\u0105 spektak\u00adlio \u012fvertinim\u0105, o re\u017eisieriaus \u017eod\u017eiai premjeros kontekste patvirtina pjes\u0117je pasirinkt\u0105 d\u0117mesio centr\u0105: \u201eSpektaklyje stengiam\u0117s i\u0161ry\u0161kinti pagrindin\u0119 tem\u0105\u00a0\u2013 bet kuris grie\u017etas tik\u0117jimas atveda \u017emog\u0173 \u012f aklaviet\u0119. \u012evairus, neb\u016btinai religinis, net tik\u0117jimas komunizmu ar kokia kita utopine id\u0117ja. Visi persona\u017eai kupini to tik\u0117jimo, pagr\u012fsto invazija \u012f kit\u0105 \u017emog\u0173. Katastrofa nei\u0161vengiama.\u201c<\/p>\n<p>\u0160altiniai rodo, kad publikos ir kritik\u0173 d\u0117mes\u012f trauk\u0117 pertekliniu iliustratyvumu nepasi\u017eym\u0117jusi, makabri\u0161k\u0105 atmosfer\u0105 k\u016brusi Jono Ar\u010dikausko scenografija, kurios apsuptyje savo vaid\u00admenis k\u016br\u0117 aktoriai Adolfas Ve\u010derskis (Pijus), Aldona Janu\u0161auskait\u0117 (Elena) ir Saulius Siparis (Kazys). D\u0117mesys tik\u0117jimui \u2013 vienai i\u0161 \u0161ios dramos a\u0161i\u0173, vedan\u010di\u0173 persona\u017eus \u012f nei\u0161vengiam\u0105 pra\u017e\u016bt\u012f, kaip matysime buvo (ir yra) aktualus ir kitiems lietuvi\u0173 re\u017eisieriams.<\/p>\n<p>Po s\u0117kmingos \u201ePabudimo\u201c premjeros teatre J.\u00a0Vaitkus ilgai nelauk\u0119s sub\u016br\u0117 nauj\u0105 k\u016brybin\u0119 komand\u0105 ir \u0117m\u0117si pjes\u0117s perk\u0117limo \u012f kino ekran\u0105, dar labiau u\u017ea\u0161trinant, \u012ftvirtinant r\u016bpimas temas, skatinan\u010dias publik\u0105 susim\u0105styti, o galb\u016bt net \u012fkvepian\u010dias veikti. Kinotyrininkas, kino kritikas Saulius Macaitis, kalb\u0117damas apie film\u0105 \u201ePabudimas\u201c, kuris jau ne tik A.\u00a0\u0160k\u0117mos pjes\u0117s adaptacija, bet ir paties J.\u00a0Vaitkaus sukurto spektaklio interpretacija kitoje medijoje, teig\u0117: \u201e\u0160k\u0117mos vaizduojamos \u017eiaurios situacijos vienaip skamba teatro scenoje, nes teatras kur kas s\u0105lygi\u0161kesnis menas, o kai jos atsiranda po kino kameros objektyvo padidinamuoju stiklu, tos situacijos darosi ka\u017ekokios tiesiogios, labai nat\u016bralistin\u0117s. Filme \u201ePabudimas\u201c \u0161ito yra labai daug. Ka\u017ekada buvo kalbama, kad lietuvi\u0173 kine Vytautas \u017dalakevi\u010dius atstovauja vadinamajai \u017eiaurumo estetikai, bet a\u0161 dr\u012fstu teigti, kad \u201ePabudimas\u201c yra pats \u017eiauriausias kino filmas, sukurtas per Lietuvos kino istorij\u0105.\u201c<\/p>\n<p>J.\u00a0Vaitkaus filmo pasakojimas pradedamas nuo Valdo Pranulio, kurian\u010dio Kazio persona\u017e\u0105, kelion\u0117s \u012f kal\u0117jim\u0105, NKVD r\u016bsio kamer\u0105, kurioje jis, kaip ir nurodoma literat\u016bros k\u016brinyje, susitinka su kunigu. Re\u017eisierius beveik nuosekliai pasinaudoja esamu tekstu, jo kino juostoje yra bene visi A.\u00a0\u0160k\u0117mos numatyti veiksmai, susitikimai, dialogai. Ta\u010diau J.\u00a0Vaitkus, dirbdamas su operatoriumi Jonu Toma\u0161evi\u010diumi, i\u0161naudoja kino medijos galimybes, esama moment\u0173, kuomet atsigr\u0119\u017eiama \u012f praeit\u012f, prisiminimus, kurie i\u0161kyla ne tik \u017eodiniais, bet ir vaizdiniais pavidalais. Svarb\u016bs \u010dia tampa aktoriaus Liubomiro Laucevi\u010diaus kuriamo Pijaus persona\u017eo sapnuojamo ko\u0161maro intarpai. Sapne jis nuogas bla\u0161kosi siurrealisti\u0161koje atmosferoje, lyg mokyklos koridoriuose, kol galiausiai i\u0161\u0161oka per lang\u0105. Dar matoma monumentali Stalino skulpt\u016bra, virv\u0117 ant diktatoriaus kaklo, kas akivaizd\u017eiai nurodo santvark\u0173 kism\u0105. Sapnai, prisiminim\u0173 vaizdiniai dramoje formuojam\u0105 nevienpusi\u0161k\u0105, sud\u0117ting\u0105 Pijaus asmenyb\u0119 filme kiek labiau \u201esuskliaud\u017eia\u201c, nukreipia link palaipsniui vis labiau i\u0161prot\u0117jan\u010dio persona\u017eo \u012fvaizd\u017eio. Tardytojas, buv\u0119s Kazio draugas Pijus, \u010dia parodomas kaip bej\u0117gis pami\u0161\u0117lis, \u012ftrauktas \u012f bendr\u0105 mechanizm\u0105, i\u0161 kurio n\u0117ra galimyb\u0117s i\u0161tr\u016bkti. Jis yra sistemos priverstas eiti \u0161ias baisias pareigas, ta\u010diau atrodo, kad Pijui pavyksta jomis \u0161altakrauji\u0161kai m\u0117gautis. Apskritai \u0161ioje adaptacijoje u\u017ea\u0161trinami tardymo scen\u0173 momentai, elgesys per jas\u00a0\u2013 tai ypa\u010d \u017eiaur\u016bs, brutal\u016bs epizodai, sukeliantys pasi\u0161lyk\u0161t\u0117jimo jausm\u0105. Operatorius didel\u012f d\u0117mes\u012f skiria detal\u0117ms: pasitelkiami stamb\u016bs planai, fiksuojamas kiekvienas prakaito la\u0161as, taip dar labiau sustiprinant ko\u0161mari\u0161k\u0105 atmosfer\u0105.<\/p>\n<p>J.\u00a0Vaitkaus \u201ePabudime\u201c i\u0161ry\u0161kinami, pavir\u0161iun i\u0161keliami kankinimo, pa\u017eeminimo procesai, \u0161alia kuri\u0173 kiek nublanksta kitos pjes\u0117s linijos (Elenos, Kazio ir Pijaus draugyst\u0117s istorija, pavirtusi meil\u0117s trikampiu). Adaptacijos raktiniais \u017eod\u017eiais tampa beprasmi\u0161kas, nei\u0161vengiamas, \u017eiaurus susidorojimas.<\/p>\n<p>Tuo pa\u010diu laikotarpiu, 1987\u20131989 m., pasirod\u0117 ir re\u017eisieriaus Juozo Saboliaus aptariamo k\u016brinio adaptacija televiziniame spektaklyje \u201ePabudimas\u201c, nuosekliausiai sekusi ra\u0161ytojo pjes\u0117s tekstu\u00a0\u2013 jame nusakytos vizualios detal\u0117s precizi\u0161kai perkeltos \u012f scen\u0105-ekran\u0105. Esama tik keleto pakeitim\u0173. Vietoje A.\u00a0\u0160k\u0117mos nenurodytos persona\u017eo Kazio ni\u016bniuojamos melodijos i\u0161 aktoriaus Sauliaus Bareikio l\u016bp\u0173 i\u0161girstame: \u201e&#8230;kalnai ir ma\u017ei kalneliai&#8230; per am\u017eius buvo&#8230;\u201c Tai Antano Baranausko eil\u0117s, kiek v\u0117liau virtusios gerai \u017einoma Vytauto Kernagio daina, savo nuotaika, ritmu teigian\u010dia diding\u0105 Lietuvos praeit\u012f. 9-ojo de\u0161imtme\u010dio kontekste jos nuskamba kaip simbolis, parei\u0161kimas apie b\u016bsimus poky\u010dius, laisv\u0117s susigr\u0105\u017einim\u0105. Dar keletas smulki\u0173 vizuali\u0173 pakeitim\u0173: vietoje \u017ealio Elenos (akt. Elena Jasnauskait\u0117) palto pasirenkamas juodas; vietoje Stalino portreto kabinete stovi jo skulpt\u016bra; Pijus (akt. Vladas Bagdonas) nuodus\u00a0\u2013 kalio cianido tab\u00adlet\u0119\u00a0\u2013 i\u0161sitraukia ne i\u0161 pinigin\u0117s, o i\u0161 u\u017e kak\u00adlarai\u0161\u010dio. Dramati\u0161kas pabaigos dialogas su kunigu, \u012fk\u016bnytu aktoriaus Henriko Kurausko, kaip ir pjes\u0117je baigiasi malda, bet ji yra prat\u0119siama, i\u0161sakoma visa. Atmosferos sustiprinimui pasirenkamas raudonos spalvos koloritas, atsirandantis art\u0117jant pasakojimo kulminacijai. Sunku tiksliai pasakyti, kod\u0117l J.\u00a0Saboliaus adaptacija bent jau spaudoje nesulauk\u0117 didelio d\u0117mesio. Galb\u016bt tai l\u0117m\u0117 pati medija\u00a0\u2013 televizinis spektaklis, savo techniniais ir estetiniais sprendimais kine neu\u017eimantis tvirtos pozicijos, i\u0161 dalies apleid\u017eiantis teatro rai\u0161kos privalumus,\u00a0\u2013 o gal visuomen\u0117s suaktyv\u0117jimo laikas, skatin\u0119s burtis, gyvai dalintis mintimis kino ar teatro sal\u0117je, ne prie\u0161ais televizoriaus ekran\u0105.<\/p>\n<p>Prab\u0117gus keliems de\u0161imtme\u010diams, jau nepriklausomoje Lietuvoje, susidom\u0117jimas A.\u00a0\u0160k\u0117mos drama nesumenko, re\u017eisieriai \u0117m\u0117si aktualizuoti joje gl\u016bdin\u010dias bendra\u017emogi\u0161kas problemas, kiek nusigr\u0119\u017edami nuo istorinio konteksto, j\u012f universalizuodami. Vytauto Balsio \u201ePabudimo\u201c adaptacijoje\u00a0\u2013 nespalvotame vaidybiniame filme \u201eAtaraxia\u201d (2015)\u00a0\u2013 nuspr\u0119sta pjes\u0117s dalis sukeisti vietomis, nors ir pasitelkiant beveik visus jos fragmentus bei pasiekiant pana\u0161i\u0105 pabaig\u0105. Pirm\u0105ja filmo scena tampa antroje teksto dalyje esantis Pijaus (akt. Ram\u016bnas \u0160imukauskas) ir Elenos (akt. Indr\u0117 Talo\u010dkait\u0117) susitikimas prie\u0161 Kazio (akt. Remigijus Endriukaitis) tardym\u0105. Antrojoje scenoje gr\u012f\u017etama \u012f istorijos prad\u017ei\u0105, \u012f Kazio ir kunigo (akt. Evaldas Leskauskas) pokalb\u012f kal\u0117jimo r\u016bsio kameroje. Toliau sekama pjes\u0117s diktuojamu veiksm\u0173 eili\u0161kumu. \u0160ioje adaptacijoje re\u017eisieriaus \u017evilgsnis labiau krypsta \u012f Kazio ir Elenos bei j\u0173 praeities draugo ir konkurento Pijaus santykius. Akcentuojamas \u0161iltas, pasiaukojantis Elenos ir Kazio bendravimas, i\u0161ry\u0161kinamas Kazio pasakojimas apie karalait\u012f. B\u016btent \u0161is pasaki\u0161kasis motyvas tampa svarbus ne tik heroj\u0173 pokalbi\u0173 metu, bet ir pabaigoje, jiems abiems mirtimi tarsi i\u0161silaisvinus. D\u0117mesio nusipelno ir operatoriaus Jono Jak\u016bno, filme kurian\u010dio tam tikr\u0105 neapibr\u0117\u017etumu gr\u012fst\u0105 atmosfer\u0105, darbas. Ra\u0161ytojas, literat\u016bros ir teatro kritikas Gediminas Jankus pastebi: \u201eVeiksmas nufilmuotas meistri\u0161kai, vykusiai panaudojant pla\u010dius tu\u0161\u010dius nesibaigian\u010dius seno ni\u016braus ir apleisto pastato (kal\u0117jimo) koridorius, kraupius r\u016bsius, grotas, juod\u0173-balt\u0173 kontrast\u0173 kait\u0105, stambius persona\u017e\u0173 planus, j\u0173 \u201edingimus\u201c ir kone misti\u0161kus atsiradimus, netik\u0117tus scen\u0173 pakartojimus, \u201evirpant\u012f\u201c arba dvigub\u0105 kadr\u0105.\u201c \u0160alia filmo pabaigoje, rodant jau spalvotus kadrus, atsikartojan\u010dio pasaki\u0161kojo karalai\u010dio motyvo ne ma\u017eiau svarbus ir simbolinis ekrane da\u017enai i\u0161nyrantis mirguliuojan\u010dio vandens vaizdinys. V.\u00a0Balsio pasirinktas pavadinimas \u201eAtaraxia\u201c (\u201eRamuma\u201c) puikiai atspindi k\u016brinio nuotaik\u0105\u00a0\u2013 tragi\u0161kos situacijos kontekste vyrauja keista ramyb\u0117, lyg i\u0161ankstinis susitaikymas. Visi veik\u0117jai parodomi tarsi nujau\u010diantys art\u0117jan\u010di\u0105 pabaig\u0105, ta\u010diau jiems tai n\u0117ra taip svarbu, kaip savo \u012fsitikinim\u0173 i\u0161saugojimas. \u017dodis \u201eAtaraxia\u201c re\u017eisieriaus tikriausiai pasirinktas neatsitiktinai, bet kaip nuoroda, aliuzija \u012f dar vien\u0105 A.\u00a0\u0160k\u0117mos k\u016brin\u012f tuo pa\u010diu pavadinimu, kuriame persona\u017eai Izaokas ir Gluosnis, nors ir sunkiai suvokiamais prie\u017eastiniais ry\u0161iais, logika, veikiau absurdi\u0161kumu vedami \u012f tariam\u0105 susitaikym\u0105.<\/p>\n<p>Naujausia \u201ePabudimo\u201c adaptacija teatre buvo sukurta 2018 m. jaunosios kartos re\u017eisieriaus Art\u016bro Areimos. Pjes\u0117s tema aktuali ne tik d\u0117l bendr\u0173j\u0173 socialini\u0173, politini\u0173 kontekst\u0173, kuriuos, pasitelkdamas dram\u0105, kaip ir kitus tekstus, dr\u0105siai reflektuoja k\u016br\u0117jas, bet ir d\u0117l pa\u010dios teatro scenos, kurioje gim\u0117 \u0161is spektaklis. Prie\u0161 kelerius metus Panev\u0117\u017eio Juozo Miltinio dramos teatras i\u0161gyveno nelengv\u0105 ie\u0161kojim\u0173, poky\u010di\u0173, prie kuri\u0173 siek\u0117 prisid\u0117ti ir re\u017eisierius, met\u0105. Teatrui reik\u0117jo nubusti ir imtis \u012fsisen\u0117jusi\u0173 problem\u0173 sprendimo. Nors pra\u0117jo dar nedaug laiko, jau matyti, kad vieni u\u017emojai \u012fgyvendinti s\u0117kmingiau, kiti\u00a0\u2013 ne taip puikiai, bet \u0161is spektaklis, kaip vienas i\u0161 poky\u010di\u0173 simboli\u0173, paliko reik\u0161ming\u0105 p\u0117dsak\u0105 A.\u00a0\u0160k\u0117mos k\u016brybos pastatym\u0173 kontekste. Kalb\u0117damas apie pjes\u0117s pasirinkim\u0105, A.\u00a0Areima teig\u0117: \u201eJoje sud\u0117liotas labai stiprus psichologinis naratyvas, tema, kuri buvo aktuali tiek anuomet, tiek ir \u0161iandien. Nekinta niekas: nei \u012fvykiai tada ir dabar, nei \u017emogus. Mes tokie patys: bailiai, i\u0161davikai, netvirto stuburo, negerbiantys kito, pakl\u016bstantys ideologijoms, sistemoms, pataikaujantys ir keliaklups\u010diaujantys. D\u0117l to mumis labai lengva naudotis, o kai tai suvokiame, tai \u017eeid\u017eia mus pa\u010dius. Visuomet paklusome sistemai, tai s\u0117kmingai darome ir dabar.\u201c<\/p>\n<p>Kurdamas \u0161\u012f spektakl\u012f, A.\u00a0Areima gana nuosek\u00adliai laik\u0117si A.\u00a0\u0160k\u0117mos draminio teksto, \u012fved\u0117 tik nedideli\u0173 papildym\u0173, vizuali\u0173 simboli\u0173, i\u0161rei\u0161kian\u010di\u0173 re\u017eisieriaus id\u0117jas ir priartinan\u010di\u0173 k\u016brin\u012f prie dabartinio konteksto. Pjes\u0117s aktualum\u0105 pastatymo laikui pabr\u0117\u017e\u0117 ir tuometinis teatro meno vadovas Andrius Jevsejevas: \u201e\u0160k\u0117mos stipryb\u0117\u00a0\u2013 universalumas. Visas pjes\u0117s veiksmas vyksta sovietme\u010diu, kai \u017emogaus menkinimas ir \u017eiaurumas, siaubas buvo kone kasdienyb\u0117. Ta\u010diau ta kraupi tardymo kamera savyje talpina viso pasaulio baimes, i\u0161 kuri\u0173 gimsta prievartos, \u017eiaurumo, neapykantos atvejai. Pavyzd\u017ei\u0173 toli ie\u0161koti nereikia\u00a0\u2013 sunkiai suvokiamas siaubas Ukrainoje, Sirijoje bei Artimuosiuose Rytuose, pab\u0117g\u0117li\u0173 kriz\u0117 ir kiti kataklizmai visame pasaulyje.\u201c A.\u00a0Areimos spektaklyje svarbiu elementu tapo paties re\u017eisieriaus ir \u0161vies\u0173 dailininko Eugenijaus Sabaliausko sukurta scenografija, \u017ei\u016brovus \u012ftraukusi \u012f k\u016brinio atmosfer\u0105. \u0160is pastatymas pasi\u017eymi kintan\u010diu, dinami\u0161ku ritmu, kur\u012f lemia tiek aktori\u0173 vaidyba, tiek vizual\u016bs sprendimai. Pokalbis tarp Vainiaus Sodeikos \u012fk\u016bnijamo Kazio ir Vytauto Kup\u0161io\u00a0\u2013 kunigo prad\u017eioje pasi\u017eymi visi\u0161ka ramybe, atrodyt\u0173, ai\u0161kiu \u017einojimu bei susitaikymu su b\u016bsimu likvidacijos faktu, ta\u010diau v\u0117liau prasiver\u017eia emocijos, vedan\u010dios prie baimi\u0173, gailes\u010dio sau atskleidimo.<\/p>\n<p>Kaip ne kart\u0105 buvo galima matyti A.\u00a0Areimos spektakliuose, re\u017eisierius tekste u\u017efiksuot\u0173 \u017eiauri\u0173 scen\u0173 nepridengia metaforomis, pub\u00adlikai si\u016blo \u017evelgti realybei tiesiai \u012f akis, tad A.\u00a0\u0160k\u0117mos pjes\u0117je esan\u010dios tardytojo smurto, prievartos scenos u\u017eima reik\u0161ming\u0105 viet\u0105, tiesmukai \u0161okiruoja. D\u0117l technologini\u0173 sprendim\u0173 \u017ei\u016brovas kai kuriais atvejais gali matyti kulisuose vykstan\u010dius procesus, kitais\u00a0\u2013 paraleliai sekti vaizd\u0105 skirtingose erdv\u0117se: kameroje ir NKVD tardytojo kabinete. Pastatymui b\u016bdingas ir tam tikras kinematografi\u0161kumo efektas, kuomet tarp mizanscen\u0173, tarsi kei\u010diantis filmo kadrams, sal\u0117je beveik aklinai u\u017etemdoma \u0161viesa. Estetinis pjes\u0117s perteikimas \u010dia i\u0161 dalies artimas J.\u00a0Vaitkaus adaptacijai kine, ta\u010diau prasminis turinys, akcentai sud\u0117liojami kiek kitaip. Pavyzd\u017eiui, antroje A.\u00a0Areimos spektaklio dalyje itin ry\u0161kiai pabr\u0117\u017eiamas, tarsi \u012fr\u0117minamas teiginys-i\u0161vada, kad Emilio Pavilionio kuriamo Pijaus persona\u017eo vykdomas tardymas i\u0161 ties\u0173 yra jo paties tardymo procesas. Kitaip sakant, \u010dia neteisinamas nei vienas persona\u017eas, ta\u010diau parodomas j\u0173 bevilti\u0161kumas, \u012fstrigimas sistemoje, neradimas i\u0161eities, vedantis \u012f nei\u0161vengiam\u0105 sunaikinim\u0105, ribos tarp buvimo budeliu ir auka trapumas.<\/p>\n<p>Dar viena re\u017eisieriaus spektaklyje nagrin\u0117jama potem\u0117\u00a0\u2013 tik\u0117jimas, religija: kunigas \u010dia ne tik kal\u0117jimo kameros pa\u0161nekovas, bet ir prana\u0161i\u0161kas kraujo spalvos sutana vilkintis, scenoms kei\u010diantis vis pasirodantis veik\u0117jas, \u0161vilpuku moderuojantis \u201etechnini\u0173\u201c tardymo darbuotoj\u0173 veiksmus. Galiausiai religinio lyderio pozicija \u012ftvirtinama Stalino portret\u0105 kei\u010diant popie\u017eiaus vaizdiniu, taip nurodant, kad vien\u0173 taisykli\u0173, sistem\u0173 ar ideologij\u0173 viet\u0105 u\u017eima kitos.<\/p>\n<p>Aptartos skirtingais laikotarpiais sukurtos A.\u00a0\u0160k\u0117mos \u201ePabudimo\u201c adaptacijos\u00a0\u2013 dar ne baigtinis s\u0105ra\u0161as. 2018 m. jauniausios kartos re\u017eisier\u0117, J.\u00a0Vaitkaus kurso student\u0117 Ur\u0161ul\u0117 Barto\u0161evi\u010di\u016bt\u0117, statydama baigiam\u0105j\u012f bakalauro studij\u0173 spektakl\u012f, taip pat \u0117m\u0117si \u0161ios dramaturgin\u0117s med\u017eiagos. Kiti A.\u00a0\u0160k\u0117mos k\u016briniai irgi sulaukia re\u017eisieri\u0173 d\u0117mesio, o aptartos \u201ePabudimo\u201c versijos skirting\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 darbuose parodo \u012fvairias dramos matymo, interpretavimo perspektyvas: nuo istorinio pasakojimo, skatinan\u010dio perm\u0105styti sistemos gniau\u017etus, iki dramatin\u0117s santyki\u0173, ker\u0161to temos bei visiems laikams b\u016bding\u0173 \u017emogaus savybi\u0173\u00a0\u2013 fanati\u0161ko sekimo viena ar kita id\u0117ja, prisitaik\u0117li\u0161kumo, viduje gl\u016bdin\u010di\u0173 baimi\u0173 (ne)\u012fveikimo\u00a0\u2013 analiz\u0117s.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-07-2021%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u201eBaim\u0117 daugelio nelaimi\u0173 prie\u017eastis\u201c,\u00a0\u2013 teigia kunigas, vienas i\u0161 dramos \u201ePabudimas\u201c veik\u0117j\u0173. Abejon\u0117s, netikrumas ir baim\u0117s gl\u016bdi ne tik fikciniuose Antano \u0160k\u0117mos pjes\u0117s persona\u017euose, bet ir neretame i\u0161 m\u016bs\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":29374,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[471,148,110,549],"tags":[146],"class_list":["post-29373","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2021-07","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2021","tag-teatras"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Migl\u0117 Munderzbakait\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29373","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=29373"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29373\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":29375,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29373\/revisions\/29375"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/29374"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=29373"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=29373"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=29373"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}