{"id":29337,"date":"2021-07-24T16:04:04","date_gmt":"2021-07-24T14:04:04","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=29337"},"modified":"2023-02-25T17:53:43","modified_gmt":"2023-02-25T15:53:43","slug":"antakalnio-purvas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/antakalnio-purvas\/","title":{"rendered":"Antakalnio purvas"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text el_class=&#8221;post_txt&#8221;]Pagrindinis Andriaus Pulkauninko romano \u201eAntakalnio purvas\u201c herojus Andrius\u00a0\u2013 i\u0161 pirmo \u017evilgsnio tipi\u0161kas postsovietinis vaikinas, i\u0161siskiriantis stipriomis mai\u0161tininko savyb\u0117mis, pesimistine pasaul\u0117\u017ei\u016bra bei ironi\u0161ku po\u017ei\u016briu \u012f gyvenim\u0105. Jis keliauja po tamsi\u0105j\u0105 Antakalnio ir viso Vilniaus pus\u0119, suvokdamas savo viet\u0105 pasaulyje, \u012ftvirtindamas nuostatas bei \u012fgaudamas vertybes, kurios toli gra\u017eu ne tokios, kokias jam skiepijo t\u0117vai, kintanti valstybin\u0117 sistema ir nenusp\u0117jamai greita samprat\u0173 raida. K\u016brinyje susipina dvi to paties persona\u017eo istorijos linijos: viena pana\u0161i \u012f dienora\u0161t\u012f, prasidedant\u012f Andriaus t\u0117vo laidotuv\u0117mis 1989 m., kita, sudaranti pagrindin\u0119 pasakojimo a\u0161\u012f, sukasi apie emigrantu tapusio pagrindinio veik\u0117jo \u201egyvenimo d\u017eiaugsmus\u201c Danijoje. <!--more--><\/p>\n<hr \/>\n<p><em>I\u0161traukos i\u0161 knygos \u201eAntakalnio purvas\u201c<\/em><\/p>\n<p><strong>PYKTIS<\/strong><\/p>\n<p>\u201eT\u0117vas pad\u0117jo \u0161auk\u0161t\u0105\u0105\u0105!!!\u201c Nor\u0117jau i\u0161r\u0117kti, i\u0161staugti, i\u0161vemti \u017eod\u017eius. Nor\u0117jau vienu metu ir \u0161okin\u0117ti i\u0161 laim\u0117s, ir g\u0117dytis \u0161ito jausmo. G\u0117dytis jausmo apskritai. Nor\u0117jau visiems pasakyti, kad jo neken\u010diau visa \u0161irdimi ir kad vienintelis geras dalykas, kur\u012f t\u0117vas gal\u0117jo padaryti, ir buvo\u00a0\u2013 u\u017eversti pa\u010di\u016b\u017eas.<br \/>\nPasaulis sustojo \u0161ios did\u017eios akimirkos momente. Sustingo privalom\u0105 erekcijos laik\u0105 ir suglebo, kaip suglemba kiekvienas rimtesnis daiktas, paliestas laiko. A\u0161 triumfavau. A\u0161 \u0161okin\u0117jau i\u0161 laim\u0117s. T\u0117vo mirtis buvo ne tik jo k\u016bno mirtis. Tai rei\u0161k\u0117, kad daugiau joki\u0173 parodom\u0173j\u0173 g\u0117dos performans\u0173 kieme, kai jis atsegtu klynu, atsilapojusia striuke, nevykusiai susikaup\u0119s m\u0117gindavo \u012fveikti t\u0105 nedidel\u012f atstum\u0105, skiriant\u012f Grybo g. 41 namo demarkacin\u0119 linij\u0105 nuo \u012f\u0117jimo \u012f m\u016bs\u0173 laiptin\u0119. Ir jokios kalt\u0117s, \u017evelgiant kiemo draugams \u012f akis, kuriose atsispind\u0117jo j\u0173 mintys: \u201eA\u010di\u016b Dievui, tai ne mano t\u0117vas\u201c, arba: \u201ePareina tavo t\u0117vas\u00a0\u2013 alkoholikas.\u201c Mane tiesiog sutraukdavo tas g\u0117dos bei nevilties jausmas, kai aplinkyb\u0117s stipresn\u0117s, nei galimyb\u0117s k\u0105 nors pakeisti. \u012etraukdavau galv\u0105 \u012f pe\u010dius ir \u012fsivaizduodavau es\u0105s nematomas.<br \/>\nPaskutin\u0117 t\u0117vo su\u017eaista gyvenimo partija baig\u0117si d\u0117\u017e\u0117je. Kaip sakoma,<em> sygral v ja\u0161\u010dik<\/em>. Ir \u0161itai geriausia, k\u0105 jis gal\u0117jo padaryti. Mano vidinis \u017ev\u0117ris r\u0117k\u0117: \u201eTai nuostabiausia akimirka mano gyvenime!\u201c Galima sakyti, tai buvo daug geriau nei lietus po ilgo ir varginan\u010dio debes\u0173 tvenkimosi, kada ore susikaupia nematomos elektros perteklius, niekaip negalintis driokstel\u0117ti \u017eem\u0117n su visa savo perk\u016bni\u0161k\u0105ja r\u016bstybe. Bliaaaat, koks palengv\u0117jimas, koks atsipalaidavimas! Tiesiog \u0161tilis j\u016broje po klaikios audros.<\/p>\n<p>***<br \/>\nAtsidaro kambario durys. Mama su nenusakoma veido i\u0161rai\u0161ka\u00a0\u2013 ka\u017ekas tarp gailes\u010dio ir nuovargio. Jos li\u016bdnos sutrikusios akys b\u0117gioja po kambar\u012f, ji suka \u017evilgsn\u012f, matyt, tik\u0117damasi atitolinti tiesos moment\u0105, tarsi mirties konstatavimas patvirtint\u0173 mirties fakt\u0105. Kadras t\u0119siasi be galo ilgai. Per ilga pauz\u0117.<br \/>\n\u2013 T\u0117vas morge, tavo t\u0117vas morge,\u00a0\u2013 apsisuka ir i\u0161eina. Durys u\u017esidaro. Atmosfera tarsi nevykusioje pirmakursio re\u017eisieriaus pjes\u0117je.<br \/>\nKas tas morgas? Ment\u016bra? Ligonin\u0117? Trezvilka? Nesuvedu gal\u0173. Pasigarsinu muzik\u0105. Bliksas kala \u201eTansdebil\u201c. Atsistoju prie\u0161 veidrod\u012f ir matau\u00a0\u2013 stovi tikras <em>tansdebilas<\/em>. Visi\u0161kai sumi\u0161\u0119 jausmai: man g\u0117da, kad d\u017eiaugiuosi, ir tuo pat metu labai skauda, jog nejau\u010diu to, k\u0105 tur\u0117\u010diau jausti pagal artimojo mirties scenarij\u0173. Galva kaip tarybinis virdulys, negalintis i\u0161sijungti: garai ver\u017eiasi pro burn\u0105, bet temperat\u016bra nema\u017e\u0117ja, at\u0161oka emalis, ta\u010diau kaitinimo elementas toliau kaitina ne jau seniai i\u0161garavus\u012f vanden\u012f, o pritvinkus\u012f or\u0105, elektros ki\u0161tukas lydosi, gal\u0173 gale dingsta elektra. Skausmas, vieni\u0161umas ir neviltis.<br \/>\nV\u0117l atsidaro durys.<br \/>\n\u2013 Gal gali i\u0161reik\u0161ti nors kiek pagarbos?! Tavo t\u0117vas negyvas!<br \/>\nNegyvas, nustip\u0119s, nuv\u0117s\u0119s ir nuau\u0161\u0119s&#8230; Nelabai tikiu, kad j\u012f \u012fmanoma nudaigoti. Negaliu susitaikyti su pa\u010diu mirties faktu. Vis\u0105 gyvenim\u0105 t\u0117vas buvo toks nesudau\u017eomas kaip bronzinis Feliksas, nepaskandinamas kaip kreiseris \u201eAurora\u201c, net tada, kai nuo ve\u017eimo su \u0161ienu nukrito arkliui po kojomis (atsik\u0117l\u0117 ir krov\u0117 \u0161ien\u0105 toliau), net tada, kai \u0161iferio lak\u0161to briauna gavo per galv\u0105 (tik nusipurt\u0117 asbesto dulkes ir toliau dalyvavo dar\u017ein\u0117s stogo dengime). Gal j\u012f ka\u017ekokiu b\u016bdu dar atko\u010dios? Ai\u0161ku, kad atko\u010dios! Ar pirmas kartas, kai \u012fvyksta kokia nevykusi drama. Gal tik infarktas ar laikinas sisteminis gedimas. Jis u\u017esilenk\u0117, bet prisikels, susikaups ir prisikels, pabus ir v\u0117l terorizuos pasaul\u012f. Jam pastatys la\u0161in\u0119 ar \u012fmontuos kok\u012f \u0161irdies stimuliatori\u0173 ir <em>vsio\u00a0<\/em>\u2013 v\u0117l \u012f klumpes. Galvoje su\u0161m\u0117\u017euoja Smalk\u0117s eil\u0117ra\u0161tis \u201eL\u016b\u017eo \u017eiogas\u00a0\u2013 aforizmai\u201c:<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px;\"><em>Tironas mir\u0117\u00a0\u2013 tegyvuoja tironas!<\/em><br \/>\n<em>Atva\u017eiavo baisiai mielas cirkas,<\/em><br \/>\n<em>Klounai nusi\u0117m\u0117 kaukes,<\/em><br \/>\n<em>Pasirodo, jie irgi \u017emon\u0117s.<\/em><\/p>\n<p>\u201eT\u0117vas tuoj bus maistas kirm\u0117l\u0117ms\u201c,\u00a0\u2013 galvoje susiguli mintis. Jo tikrai neb\u0117ra. Jis jau tikrai lavonas. Kol kas morge, at\u0161al\u0119s ir glitus, balto va\u0161ko veidu, plastmasin\u0117mis l\u016bpomis, suglam\u017eyto tualetinio popieriaus antakiais, m\u0117lynais paakiais ir dar velnia\u017ein kuo. Nesu buv\u0119s morge.<\/p>\n<p>***<br \/>\nR\u016b\u0161kanos marm\u016bz\u0117s. Motina, sugi\u017eusio pieno i\u0161rai\u0161ka, sesuo, nesuprantanti, kas nutiko. Jai tik \u0161e\u0161eri. Paverk\u0117, kad \u201et\u0117velis numir\u0117\u201c, ta\u010diau mirtis, kaip \u017eodis, kol kas per didelis jos ma\u017eai galvelei. Toliau \u017eaid\u017eia su savo l\u0117l\u0117mis, pie\u0161ia ant kartonini\u0173 nam\u0173 ir kerpa pliu\u0161inius me\u0161ku\u010dius. Ji dar nevaldo suaugusi\u0173j\u0173 li\u016bdesio \u017eaidimo, negeba apsimesti, pamir\u0161ta. Ir tai gerai\u00a0\u2013 kam tokiam ma\u017eam padar\u0117liui tokios pasaulinio masto problemos, kam \u201eJuodojo kaspino diena\u201c, egli\u0161aki\u0173 podiumas ir vainik\u0173 pa\u00adroda. <em>Nos habebit humus<\/em>. Kaimynai, lendantys su savo u\u017euojautomis, vasario \u0161altis am\u017eino rudens karalyst\u0117je. \u201eMetalin\u0117s antys skrenda pro mano langus ir pasilieka am\u017einas ruduo.\u201c Nors jie tai vadina atodr\u0117kiu. Su\u0161iktas ritual\u0173 paisymas. Garantuoju, kad visi tyliai galvoja, jog tai, kas nutiko, yra geriausia. Juk mirtis\u00a0\u2013 i\u0161sivadavimas nuo kan\u010di\u0173. Numir\u0119s \u017emogus tik atlaisvina viet\u0105 kitiems.<br \/>\nA\u0161 prad\u0117jau mirti tada, kai i\u0161lindau i\u0161 motinos pilvo, kai i\u0161r\u0117kiau savo pirm\u0105j\u012f klyksm\u0105, kai netvirtais plau\u010diais i\u0161spaud\u017eiau pirm\u0105j\u0105 anglies dvideginio porcij\u0105. Dabar toliau valkioju lavon\u0105, o kadaverinu ir putrescinu nuodiju gyvenim\u0105 sau ir kitiems, pats nuodydamasis aplinkini\u0173 i\u0161skyromis ir i\u0161skirdamas sav\u0105sias. Tarsi akvariumas, kurio vandenyje \u017euvys plaukioja ir \u012f kur\u012f pa\u010dios \u0161ika, geria t\u0105 vanden\u012f ir v\u0117l \u0161ika. O t\u0117vas pabaig\u0117 savo bali\u0173, i\u0161slydo pro gyvenimo kloak\u0105, taisyklingai \u017eengdamas \u0161aligat\u00advi\u0173 plyteli\u0173 viduriu, nenukirtin\u0117damas kamp\u0173 per \u017eolynus. Nebesistenk, t\u0117vai, atsiri\u0161k kaklarai\u0161t\u012f, atsisek vir\u0161utin\u0119 sag\u0105. Atsipalaiduok. Jau viskas baigta. Jau viskas. Pabaiga.<\/p>\n<p>***<br \/>\nT\u0117vas u\u017evert\u0117 paskutin\u012f puslap\u012f be ypating\u0173 ceremonij\u0173. Niekas nemat\u0117 kada, neu\u017efiksavo tikslios mirties akimirkos, nei\u0161tar\u0117 paskutiniojo \u201esudie\u201c. Jis tiesiog pam\u0117lo ir atau\u0161o. I\u0161sijung\u0117, ir viso gero. Trenksmo poj\u016bt\u012f suk\u0117l\u0117 tik jo asmenyb\u0117s sek\u0117jai bei kiti prieteliai. Universiteto morgu vadinama sal\u0117, pritvinkusi salsvai \u0161leik\u0161taus g\u0117li\u0173 ir egli\u0161aki\u0173 kvapo, senelis ir mo\u010diut\u0117, dar labiau susiriet\u0119, pasen\u0119 nuo netik\u0117tos kan\u010dios, kartkart\u0117mis i\u0161nyran\u010dios gimin\u0117s su ta pa\u010dia maldele\u00a0\u2013 \u201eAch, koks jaunas, kaip neteisinga ir kaip ne laiku\u201c, graudulingas \u201eDead can dance\u201c stiliaus fonas.<br \/>\nT\u0117vas drybso savo i\u0161puo\u0161tame mediniame \u201emakinto\u0161e\u201c, jam groja muzika, kurios jis negirdi, ro\u017ean\u010dius, \u012fspraustas \u012f u\u017ekiet\u0117jusio komunisto rankas, vien nuo paties fakto jau tur\u0117jo delnuose i\u0161deginti skyles. Ta\u010diau rankos stipriai supan\u010diotos religini\u0173 karoli\u0173, kad tik velionis nesugalvot\u0173 netik\u0117tai pasprukti pas Marks\u0105 ar pas \u010ce Gevar\u0105. Nervinis drebulys po kiekvienos u\u017euojautos ir taupi a\u0161ara po nulai\u017eytos kietask\u016bri\u0173 krokodil\u0173 reakcijos\u00a0\u2013 ni\u016brios, kankinan\u010dios ir tokios perd\u0117tai nenuo\u0161ird\u017eios. Stoviu kaip koks antro plano veik\u0117jas, pamir\u0161\u0119s savo tekst\u0105, nors jau turb\u016bt penkiasde\u0161imtas dublis, po velni\u0173.<br \/>\nSuprantu, kad tai, k\u0105 matau, yra privaloma. Ir ro\u017ean\u010dius, ir pagrindinis aktorius m\u0117lynu veidu, pada\u017eytu k\u016bno spalvos grimu, papudruotas, pasireng\u0119s mirties bu\u010diniui. O mes aplink\u00a0\u2013 tik neai\u0161k\u016bs \u0161ios scenos atlik\u0117jai, lydintys anapus. Kaip kokie keltininkai-nevyk\u0117liai, naujokai, nesuprantantys, kaip \u010dia dabar per t\u0105 Stiks\u0105 persigabenus s\u0117kmingai. Atlik\u0117jai, lydintys t\u0105, kuris visus tikino Dievu netik\u012fs, sak\u0117, kad kristi m\u016b\u0161yje yra garbinga, kad tik pirmyn, tik veidu \u012f prie\u0161\u0105, kad ne su str\u0117le nugaroje, o bent jau ant skydo kruvinomis dantenomis.<br \/>\nAt\u0117jo vakaras. Energija i\u0161seko, bet tvarka yra tvarka, nors gerb\u0117jai ir i\u0161siskirst\u0117, \u201eDead can dance\u201c pritilo, vaikus i\u0161ve\u017e\u0117 miegoti. Prie egli\u0161aki\u0173 ir g\u0117li\u0173 kvapo prisid\u0117jo kavos bei nuovargio aromatas, su kiekviena tvink\u010diojan\u010dia minute \u0161vininiu tinklu spaud\u0119s prie k\u0117d\u017ei\u0173, migd\u0119s ir alin\u0119s. \u201eMorgo\u201c skliautai leidosi ant \u017emoni\u0173 galv\u0173, jos sviro, neatlaikydamos slogios atmosferos, kaip kad \u012f ilg\u0105 ir kankinan\u010di\u0105 nakt\u012f svyra pirm\u0173j\u0173 \u0161aln\u0173 pak\u0105sti rudeniniai \u017eiedai.<br \/>\nStaiga vis\u0105 gel\u017ebeton\u012f perskrod\u0117 sodrus knarkimas. Gedintieji net \u0161oktel\u0117jo savo vietose i\u0161 paskutini\u0173 likusi\u0173 j\u0117g\u0173 ir prapliupo juoktis. Juokas spontani\u0161kas ir nevaldomas, sumi\u0161\u0119s su g\u0117da. \u017dvengiu per t\u0117vo laidotuves! Ta\u010diau sustoti n\u0117ra j\u0117g\u0173\u00a0\u2013 visa \u012ftampa ver\u017eiasi per balso stygas, bra\u0161ka per si\u016bles ir virpa kaip vienintelis liudijimas, kad m\u016bs\u0173 gyslose vis dar teka kraujas, teka gyvyb\u0117. Po to, \u017einoma, paai\u0161k\u0117jo, kas u\u017eknark\u0117. Mo\u010diut\u0117. Nualinto dienos \u012fvyki\u0173 k\u016bno reakcija. Net pati \u0161oktel\u0117jo ir nust\u0117rusi su\u017eiuro. A\u0161 rai\u010diausi, juoko priepuolio t\u0105somas, rimtos tetos prunk\u0161t\u0117, o d\u0117d\u0117s sant\u016briai dangst\u0117si akis ir veidus, bet vis dar vitali\u0161kai kikendami \u012f alk\u016bni\u0173 linkius. Nuo juoko bra\u0161k\u0117jo \u0161imtamet\u0117s universiteto sienos. T\u0105 akimirk\u0105 gedulas virto trumpu farsu. Kai juokas nurimo, pasijutau dar labiau i\u0161sek\u0119s, o mintyse \u0117m\u0117 suktis vienintel\u0117 paguod\u017eianti mintis\u00a0\u2013 mes vis dar gyvi.<br \/>\nKit\u0105 dien\u0105 v\u0117l viskas pagal scenarij\u0173: \u0161alto lavono bu\u010diavimas paskutin\u012f kart\u0105 atsisveikinant, pozavimas, pasvirus prie naba\u0161niko nuvargusiu ir i\u0161kankintu veidu, karsto ne\u0161imas greta kit\u0173 trij\u0173 giminai\u010di\u0173 per universiteto kiem\u0105, kuriame, be kita ko, susirinko ir i\u0161kilmingai nusiteikusi mil\u017eini\u0161ka minia.<br \/>\nNe\u0161iau karst\u0105. Rankos \u0117m\u0117 dreb\u0117ti, akyse pajuodavo ir staiga kluptel\u0117jau. Teko mane pakeisti. \u0160iandien gal\u0117jau tik eiti, o \u017ei\u016br\u0117ti, kur einu, nepaj\u0117giau. Man buvo \u0161e\u0161iolika. Dar vaikas, su k\u0105 tik prasikalusiais gyvaplaukiais ant smakro ir po nosimi. Vaikas, sk\u0119stantis per dideliame juodo gedulo kostiumo r\u0117me. Vaikas, kuris \u0161i\u0105 akimirk\u0105 atsisveikino ne tik su t\u0117vu, bet ir su vaikyste, ir dabar bus priverstas tapti vyru bei jungo ne\u0161\u0117ju, nes jo t\u0117v\u0105 Charonas tiesiog akyse nusitemp\u0117 per Stiks\u0105, prie\u0161 tai kaul\u0117ta ranka pareikalav\u0119s u\u017emokes\u010dio. Kuo gal\u0117jau jam sumok\u0117ti? Apiply\u0161usiais savo batais?<br \/>\nNesibaigianti mirties trasa t\u0119s\u0117si iki \u0160v. Petro ir Povilo ba\u017eny\u010dios, kur m\u016bs\u0173 lauk\u0117 dar vienas veidmainyst\u0117s \u0161ou. Teko i\u0161klausyti kunigo performans\u0105 apie am\u017einosios med\u017eiokl\u0117s plotus. Kokie dar plotai ortodoksinio ateisto lavono akivaizdoje? Kodylo d\u016bmai. Poezija. T\u0117vo laidotuv\u0117s tapo didingu aukojimu. Li\u016bdnai nusi\u0161iepiau: \u201eKa\u017ein, kas buvo didingiau\u00a0\u2013 ar jo gyvenimas, ar mirtis.\u201c Mane sl\u0117g\u0117 \u0161i puo\u0161ni beprasmyb\u0117.[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-07-2021%2F|||&#8221;][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text][\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pagrindinis Andriaus Pulkauninko romano \u201eAntakalnio purvas\u201c herojus Andrius\u00a0\u2013 i\u0161 pirmo \u017evilgsnio tipi\u0161kas postsovietinis vaikinas, i\u0161siskiriantis stipriomis mai\u0161tininko savyb\u0117mis, pesimistine pasaul\u0117\u017ei\u016bra bei ironi\u0161ku po\u017ei\u016briu \u012f gyvenim\u0105. Jis keliauja po tamsi\u0105j\u0105 Antakalnio ir viso Vilniaus pus\u0119, suvokdamas savo viet\u0105 pasaulyje, \u012ftvirtindamas nuostatas bei \u012fgaudamas vertybes, kurios toli gra\u017eu ne tokios, kokias jam skiepijo t\u0117vai, kintanti valstybin\u0117 sistema ir nenusp\u0117jamai greita samprat\u0173 raida. K\u016brinyje susipina dvi to paties persona\u017eo istorijos linijos: viena pana\u0161i \u012f dienora\u0161t\u012f, prasidedant\u012f Andriaus t\u0117vo laidotuv\u0117mis 1989 m., kita, sudaranti pagrindin\u0119 pasakojimo a\u0161\u012f, sukasi apie emigrantu tapusio pagrindinio veik\u0117jo \u201egyvenimo d\u017eiaugsmus\u201c Danijoje.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":29338,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[471,148,110,549],"tags":[128],"class_list":["post-29337","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2021-07","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2021","tag-proza"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Andrius Pulkauninkas","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29337","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=29337"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29337\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":29339,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/29337\/revisions\/29339"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/29338"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=29337"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=29337"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=29337"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}